- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 1-207-305/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00384-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Kaltinamasis
- R. M., V. R.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, nukentėjusiajam i L. K., viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1966-05-04 Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis ( registruotas darbo biržoje), gyvenantis Karklinių kaime, Keturvalakių seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė, teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d.
V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1964-08-22 Vilkaviškio rajono savivaldybė, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti ( registruota darbo biržoje), gyvenanti Karklinių kaime, Keturvalakių seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė, teismo neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. M. pažeidė viešąją tvarką ir smurtavo prieš mažametį o būtent: 2011-07-23 apie 19.00 val. Vilkaviškio rajono savivaldybės, Keturvalakių seniūnijos Karklinių kaime, Šermukšnių gatvėje, t.y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdamas kartu su V. R., tyčia, rankos kumštimi vieną kartą sudavė į veido sritį mažamečiui A. B. gimusiam 1999 m., o šiam parkritus koja spyrė vieną kartą į kairį šoną, bei atsivestu dviračiu vieną kartą sudavė priekiniu ratu per kojas, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Tokiu būdu R. M. padarė nusikalstamas veikas numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 140 str. 2 d.
Kaltinamoji V. R. pažeidė viešąją tvarką ir smurtavo prieš mažametį o būtent: 2011-07-23 apie 19.00 val. Vilkaviškio rajono savivaldybės, Keturvalakių seniūnijos Karklinių kaime, Šermukšnių gatvėje, t.y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdama kartu su R. M., tyčia, vieną kartą koja spyrė į nugaros sritį mažamečiui A. B. gimusiam 1999 m, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką.
Tokiu būdu V. R. padarė nusikalstamas veikas numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 140 str. 2 d.
Kaltinamųjų R. M. ir V. R. kaltė įrodinėtina jų pačių prisipažinimu, nukentėjusio ir jo atstovo bei liudytojos parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
R. M. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sužinoję, jog A. B. muša Kariną, su sugyventine nuvažiavo kur šie žaidė. Pasigavus bėgantį Baltrušaitį, Reinertaitė įspyrė šiam į nugarą. Po ko, jis sudavė vieną smūgį rankos kumštimi į veidą, parkritusiam spyrė į šoną. Vėliau su dviračio ratu sudavė į koją. Nori atlyginti žalą, gailisi, prašo mažinti neturtinę žalą, nes yra bedarbis, pajamų neturi.
V. R. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jai dukra telefonu pranešė, jog A. B. ją muša. Po ko ji su R. M. dviračiais nuvažiavo kur pastarieji žaidė. Juos pamatęs A. B. pradėjo bėgti. R. M. pavijęs jį pačiupo ir jam spyrė į užpakalį. Po to R. M. sudavė vieną smūgį rankos kumštimi į veidą Baltrušaičiui. Ar daugiau R. M. mušė ji nepastebėjo. Nori atlyginti žalą, gailisi, prašo mažinti ieškinį nes augina nepilnametę dukrą ir pragyveną tik iš 300 Lt pašalpos.
Nukentėjusysis mažametis A. B. parodė, kad jis kartu su kaimo vaikais buvo Šermukšnių gatvėje, kur susistumdė su K. M. ir kumščiu sudavė jai į petį. Ši paskambino savo tėvams. Po ko, atvykę R. M. jį griebė už rūbų, tempė gatve, o pribėgusi V. R. jam spyrė į nugarą. Po to R. M. jam trenkė kumštimi į nosį, o jam pargriuvus, spyrė bei trenkė su dviračio ratu. Jis labai išsigando, verkė, teisinosi, bet jo neklausė. Jautė skausmą. (b.l. 32-33).
Nepilnamečio A. B. atstovė ir liudytoja I. B. parodė, kad 2011-07-23 į namus grįžo verkdamas jos sūnus A. B.. Jis pasakė, kad jį gatvėje sumušė R. M. – sudavė į kumščiu į galvą, pargriuvusiam spyrė, dviračio ratu trenkė per kojas ir V. R. – spyrė į nugarą. Dėl patirtų sužalojimų ir turėtų išlaidų prašo tenkinti ieškinį dėl moralinės žalos atlyginimo, nes turtinės žalos nėra dar paskaičiavusi, kadangi sūnui būtina daryti nosies pertvaros operacija.
Liudytoja nepilnametė K. K. parodė, kad kaime vyko vestuvės. Mergaitės gatvėje žaidė, o atėjęs A. B. jas erzinosi, konfliktavo su Karina, šiai sudavė ranka. Tada Karina telefonu pasiskundė tėvams. Atvažiavus Karinos tėvams A. B. mėgino pabėgti, tačiau Karinos tėtis Baltrušaitį pasivijo, ji viską pradėjo filmuoti savo telefonu. Matė, kai A. B. atsivedė Karinos tėtis ir šiam ranka sudavė į galvą, o kai A. B. pargriuvo, dar spyrė koja ir trenkė dviračio ratu į kojas. Nufilmavusi vaizdo įrašą atidavė Baltrušaičio motinai.
Analogiškus parodymus davė ir liudytojas nepilnametis R. N..
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, nukentėjusio ir jos atstovės bei liudytojų parodymų, jų kaltė įrodyta ir byloje surinkta rašytine medžiaga: I. B. protokole pareiškime nurodoma, kad 2011-07-23 apie 19.00 val. parėjęs į namus sūnus A. B. pranešė, kad jį sumušė R. M. ir V. R. (b.l. 2), Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - Šermukšnių gatvė, esanti Karklinių kaime, Keturvalkių seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė (b.l. 4-5), Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad I. B. pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašu (b.l. 7), Vaizdo įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyriškis gatvėje aplink esančių mažamečių vaikų akivaizdoje naudoja fizinį smurtą prieš mažametį (b.l. 8-10), Specialisto išvada nustatyta, kad A. B. išorinių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nekvalifikuojamas. Nuo suduotų smūgių A. B. galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 19).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko, kad yra pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti R. M. ir V. R. nusikalstamą veiką. Teismui nėra pagrindo abejoti paties kaltinamųjų prisipažinimu, nukentėjusio, jo atstovės ir liudytojų parodymais, duotais kaip ikiteisminio tyrimo taip ir teismo metu, kurie nebuvo abejotini ar paneigti. Todėl laikytina, kad kaltinamieji atliko objektyvius veiksmus ir veikė tiesiogine tyčia.
Todėl jų nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes jie viešoje vietoje, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir taip pažeidė viešąją tvarką, smurtavo prieš mažametį.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltę prisipažino ir gailisi nusikaltę (LR 59 str. 1 d. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, jų pavojingumą visuomenei, teisiamųjų asmenybes, kurios laikytina patenkinama, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).
Kaltinamųjų nusikalstama veika pagal LR BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. priskirtina nesunkų nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. ).
Kadangi LR BK 140 str. 2 d. nenumato jokių alternatyvių bausmių o tik laisvės atėmimo bausmę, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji teisiami pirmą kartą, gailisi nusikaltę, kaltę pripažino todėl dar nėra visuomenei pavojingos asmenybė, kurias būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jiems realias laisvės atėmimo bausmes. Teismas sprendžia, kad dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad juos galima pataisyti ir perauklėti nepaskiriant realią laisvės atėmimo bausmės, t.y. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus ir poveikio priemonę. Bausmės vykdymo atidėjimas suteiks teisiamiesiems didesnę galimybę neatitolti nuo šeimos ir visuomenės, pradėti dirbti, bei atlyginti visą žalą nukentėjusiam ir ligonių kasai.
Todėl atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo bausmės skyrimo principus jiems skirtiną laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidėdant LR BK 75 str. tvarka, tačiau taikant įpareigojimus ir poveikio priemonę.
Taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam nėra įstatyminio pagrindo.
Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamųjų nusikalstamą veiką, atitiks bausmių skyrimo tikslus ir principus ( BK 41 str. ).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone kaltinamiesiems netaikytinas susitaikymo su nukentėjusiuoju institutas, nes nors pastarieji ir prisipažino padarę nusikalstamą veiką, tačiau proceso metu nesutarė dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiu, todėl pastarasis jiems neatleido ir taikytis noro neišreiškė.
Kaltinamiesiems skirtinos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Prokuroras gindamas mažamečio A. B. interesus, kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš kaltinamųjų neturtinėms teisėms ir interesams atlyginti padarytą 2000 Lt neturtinę žalą. Teismo nuomone yra ydinga praktika, kaip prokuroras kelia tokius ieškinius reikalavimus, esant byloje mažamečio vaiko atstovei jo motinai I. B., kuriai nėra kaip nors apribotas veiksnumas, ar apribotos tėvų teisės. Ieškinius dėl vaikui padarytos turtinės ar neturtinės žalos privalo reikšti vaiko įstatyminis atstovas, šiuo atveju motina, kuri ir gali nurodyti tikslią patirtą tiek turtinę tiek neturtinę žalą. Tačiau teismas laikydamas, kad nukentėjusiojo ir jo atstovės valia nors ir nevisiškai tinamu būdu visgi yra išreikšta, nutaria ieškinius tenkinti sekančiai, kadangi teisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir jo atstovė nurodė, kad jie turėjo ir turtinės žalos. Tačiau turtinės žalos dydžio šiai dienai jie negali nurodyti, nes gydytojai nėra pateikę pažymas kiek kainuos nosies pertvaros operacija ir gydymas, kiek kainuos kelionės ir kitos išlaidos. Todėl prašo priteisti tik neturtinę žalą, bei pripažinti teisę į ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, o jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas laikydamas, kad neturtinė žala pagal pareikštą ieškinį priteistina dalinai vadovavosi šiais motyvais:
Jeigu nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, žalos atlyginimo galima priemone tampa procesinis civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje institutas. Pagal LR BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pagal LR CK6.250 str. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą ( LR CK 6.251 str. ), tačiau neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ( LR CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d. ). Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant ir į turtinės žalos dydį, bei patirtus sužalojimus, dabartinę sveikatos būklę. Nenustačius nukentėjusios patirtą turtinės žalos dydį, teismas laiko, kad neturtinės žalos dydis 700 Lt yra jai adekvatus, atitinka galiojančią teisminę praktiką.
Kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus ). Nukentėjusi nurodė, kad neturtinę žalą, patyrė dėl iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, pažeminimo, patirtų nepatogumų. Atsižvelgiant į tai prokuroras nurodė 2000 Lt atlygintina neturtinės žalos dydį. Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Todėl dar vienas iš kriterijų mažinant neturtinės žalos dydį buvo paties nukentėjusiojo neteisėti veiksmai išprovokuojant konfliktą.
Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusių asmenų kaltė. Todėl teismas spręsdamas moralinės žalos atlyginimo klausimą daugiau atsižvelgė į šią aplinkybę. Teismas laiko kad šioje byloje atsakomybė pasireiškia kaltinamųjų tyčiniais veiksmais, nes jie naudodami smurtą nukentėjusį pažemino, sukėlė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.
Tenkindamas prokuroro ir nukentėjusio bei jo atstovės prašymą ir mažindamas ieškinio dydį teismas atsižvelgė ir į kaltininkų finansinę ir turtinę padėti, nes šie kriterijai turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamųjų finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad jie yra bedarbiai, R. M. yra neįgalus, pragyvena tik iš pašalpų, likviduotino turo neturi. Be to, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius.
Todėl teismas atsižvelgdamas į sužalojimų pasekmes ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus, bei aukščiau išvardintas aplinkybes laiko, kad turi būti priteistinas iš kaltinamųjų solidariai 700 Lt neturtinės žalos dydis ( LR CPK 115 str.).
Tuo pagrindu teismas nusprendė prokuroro civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai. Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai nukentėjusio A. B. naudai 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Bei pripažinti civiliniam ieškovui A. B. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str.).
Ligonių kasų ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai V. L. kasai prie SAM Europos aikštė 1, 03505 Vilnius įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 7300 naudai 118,24 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. B. gydymą (LRBPK115str.).
Daiktinį įrodymą CD laikmeną palikti saugoti byloje ( LR BPK 94 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 310 str. str. teismas
nusprendė:
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. nuteisti jį:
Pagal LR BK 284 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 6 ( šešiems ) mėnesiams.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,2,5 d. d. subendrinus bausmes bausmių apėmimo būdu nustatyti galutinę subendrintą bausmę 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos pagrindinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, nustatant sekančius įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę: per 1 (vienerius) metus be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei atidirbti 20 valandų nemokamų darbų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 2 du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir jo gavimo pataisos inspekcijoje.
Paskirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
V. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. nuteisti ją:
Pagal LR BK 284 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 5 ( penkiems ) mėnesiams.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,2,5 d. d. subendrinus bausmes bausmių apėmimo būdu nustatyti galutinę subendrintą bausmę 5 (penkis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos pagrindinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, nustatant sekančius įpareigojimus: per 1 (vienerius) metus be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei atidirbti 20 valandų nemokamų darbų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 2 du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir jo gavimo pataisos inspekcijoje.
Paskirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinius ieškinius tenkinti sekančiai. Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai V. L. kasai prie SAM Europos aikštė 1, 03505 Vilnius įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 7300 naudai 118,24 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. B. gydymą.
Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai nukentėjusio A. B. naudai 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Bei pripažinti civiliniam ieškovui A. B. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str.).
Daiktinį įrodymą CD laikmeną palikti saugoti byloje ( LR BPK 94 str. ).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.