Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015 m. birželio 14 d. 8.00 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti - teisė vairuoti atimta, būdamas neblaivus - nustatytas lengvas 1,17 promilių girtumas, pakartotinai, po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, vairavo traktorių VTZ VMTZ T 25AZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str.

Šiaulių apylinkės teismas administracinėje byloje 2015-07-30 priėmė nutarimą, kuriuo A. P., vadovaujantis ATPK 130² str. ir pritaikius 30¹ str., nubaudė 1200 EUR bauda be traktoriaus VTZ VMTZ T 25AZ, valstybinis numeris 7863LC, priklausančio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, konfiskavimo.

Nesutikdamas su teismo motyvais, apeliantas nurodo, kad įvertinus liudytojo S. B. duotus parodymus, teigtina, kad jis, būdamas transporto priemonės savininkas (valdytojas) traktorių, perdavė valdyti traktorių neįsitikinęs, kad asmuo (A. P.) turi (neturi) teisę vairuoto transporto priemones arba tos rūšies transporto priemonę. Tai yra S. B. neatliko Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įtvirtintos pareigos, numatytos 13 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašinų asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, todėl ir jis (transporto priemonės savininkas/valdytojas) turi prisiima riziką dėl nuomotojo padarytų veikų. Nurodo, kad nors liudytojas A. B. parodė, jog bendrovės vadovas yra jo tėvas S. B. ir 2015 m. birželio 14 d. rytų paskambino tėvas ir pasakė, kad A. P. duotų laikinai pasinaudoti bendrovės traktorių, o perduodant traktorių nesuprato, kad A. P. gali būti neblaivus, nes jokio alkoholio kvapo nejautė, tačiau A. P. po 20 min. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,15 promilių. įvertinus prietaiso paklaidą), o surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. P. nurodė vairavo traktorių gėręs alų iš vakaro ir nežinojo, kad negali vairuoti, nes traktoriaus teises turėjo. Vertindamas tokius parodymus, apeliantas tvirtina, jog tai, kad A. B. nesuprato apie nuomotojo neblaivumą, rodo A. B. siekį išvengti atsakomybės pagal ATPK 126 str. 6 d.

Apelianto nuomone, teismas, priimdamas nutarimą, turėjo paskirti administracinę nuobaudą, numatytą LR ATPK 130² str. Pažymi, kad teismas, taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu taikomas ATPK 30¹ str. nuostatos, todėl, vadovaujantis teismų praktiką, toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad A. P. neblaivus ir neturėdamas tam teisės vairuodamas traktorių, priklausantį kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė ATPK ir tai darė tyčiniais veiksmais - teisės pažeidėjas suprato, kad neblaivus ir neturėdamas tam teisės, kai teisės vairuoti transporto priemones yra atimta, vairuodamas traktorių pažeidžia įstatymus. Nurodo, kad darydamas šį pažeidimą jis sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu, o jo duoti parodymai, kad nežinojo, jog negali vairuoti traktorių, nes traktoriaus teises turėjo, yra melagingi, nes nuo 2013 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau A. P. vairuotojo pažymėjimo ir traktorininko pažymėjimo Šiaulių aps. VPK KPB nepateikė, nors apie tai buvo informuotas, o susisiekus telefonu nurodė, kad yra pametęs Dubysos upėje (Grąžinamasis pranešimas. Lietuvos pašto siuntos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai, apelianto nuomone, reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas (ATPK 26 straipsnio 1 dalis).

Pažymi, kad A. P. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (be šio pažeidimo) buvo baustas dar keturis kartus, o net trys kartus iš jų už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (1996 m. lapkričio 9 d. ir 1999 m. balandžio 10 d. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dali, o 2013 m. liepos 7 d. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį), kas ypač neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio normas. Teigia, kad įvertinus A. P. charakterizuojančią medžiagą, padaryto pažeidimo pavojingumą, išskirtinių aplinkybių šioje administracinėje byloje nėra, todėl taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu A. P. pripažintas kaltu dėl ATPK 130² straipsnyje numatytų pažeidimo padarymo. Ginčo dėl pažeidimų padarymo nėra, apeliaciniu skundu prašoma konfiskuoti transporto priemonę (traktorių), kurios savininkas yra ne pažeidėjas.

ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 1242 straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas nutarimą ir skirdamas A. P. nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, taikė ATPK 30¹ straipsnį ir neskyrė jam sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – automobilio (traktoriaus), kuriuo buvo padarytas šis administracinis teisės pažeidimas, konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, sprendimą neskirti A. P. papildomos nuobaudos, apylinkės teismas motyvavo pakankamai.

Įvertinus administracinės bylos medžiagą, darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismo nurodytų aplinkybių pakanka ir jos yra reikšmingos tam, jog šiuo konkrečiu atveju būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti traktoriaus VTZ VMTZ T 25AZ, valstybinis numeris 7863LC, priklausančio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, konfiskavimo. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad šią transporto priemonę A. P. buvo patikėjusi valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra šios transporto priemonės savininkė. Traktorius A. P. buvo patikėtas jo asmeniniam naudojimui. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir apie tai transporto priemonės savininko neinformavo ir netgi nuslėpė minėtą faktą, teismo manymu, toks jo elgesys laikytinas savavališku transporto priemonės savininko atžvilgiu. Todėl apylinkės teismas minėtas aplinkybes pripažino išskirtinėmis, kurioms esant bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie asmens baustumą, matyti, kad A. P. 2013-11-11 neteko teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesių už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą (vairavimą neblaiviam), padarytą 2013-07-07 su kitu automobiliu – ,,AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (42 b. l.). Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas iš tiesų galėjo nežinoti apie šį pažeidimą ir tai, kad A. P. teisė vairuoti transporto priemones apskritai yra atimta. Juolab, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. P. traktorininko pažymėjimą turėjo ir jo vairuotojo pažymėjimas nėra sulaikytas (4, 42 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresnysis specialistas apeliaciniame skunde taip pat nepateikė duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas žinojo ar galėjo žinoti šią aplinkybę, be to, institucija, pateikusi apeliacinį skundą ir nurodžiusi A. P. tyčią nuslėpti tai, kad jis yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones (atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pareigūnams negrąžino vairuotojo pažymėjimo), nenurodė, kodėl šios aplinkybės turėtų lemti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio traktoriaus konfiskavimą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.