Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2006 m. liepos 11 d. nutarimu V. S. pripažino kaltu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 76 straipsnio 1 dalį ir nubaudė 50 lt. bauda už tai, kad 2006 m. liepos 5 d. 19 val. 30 min. jis buvo pasistatęs automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie Nemuno upės Žalgirių kaime, Šilutės rajone 18 m. atstumu nuo Nemuno vandens lygio kranto, taip pat buvo pasistatęs palapinę.

II.

Pareiškėjas Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2006 m. liepos 11 d. nutarimą skundė teismui nurodydamas, jog pažeidimo nepadarė, nes automobilis buvo pastatytas kelkraštyje, o matavimai netikslūs, matavimo juosta neturi patikros liudijimo. Palapinės jis nestatė. Ji buvo kito asmens.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubaustas – pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 4 punktą, Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.5 punktą ir Nemuno deltos regioninio parko lankymo taisyklių 7.3 ir 7.14 punktus, nes pasistatė transporto priemonę arčiau kaip 25 m. nuo vandens telkinio krašto ir įrengė poilsiavietę, t. y. pasistatė palapinę vandens telkinio apsaugos zonoje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog matavimai neteisingi, atmesti konstatavus, kad pareigūnai teisingai atstumą matavo nuo vandens telkinio krašto, o pareiškėjas – nuo vandens linijos. Pareiškėjo argumentai, kad automobilis stovėjo kelkraštyje, paneigti liudytojų parodymais ir byloje esančiomis schemomis. Dėl palapinės teismas nurodė, jog konstatuojant pažeidimą nėra reikšminga, kam palapinė priklauso. Svarbūs jos naudojimo tikslai.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir jo skundą patenkinti.

Automobilis buvo pastatytas kelkraštyje. Tai leidžiama Nemuno deltos regioninio parko lankymo taisyklių 4.4 punkte. Be to, pareigūnai nematavo atstumo nuo jo automobilio. Protokolas buvo surašytas prieš matavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje esančios nuotraukos (b. l. 34) paneigia pareiškėjo tvirtinimus, kad automobilis stovėjo kelkraštyje. Jos patvirtina pareigūnų paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo. Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindo konstatuoti, jog matavimai atlikti netiksliai ar neteisingai, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 4 punktą, Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.5 punktą ir Nemuno deltos regioninio parko lankymo taisyklių 7.3 ir 7.14 punktus, nes pasistatė transporto priemonę arčiau kaip 25 m. nuo vandens telkinio krašto ir įrengė poilsiavietę, t. y. pasistatė palapinę vandens telkinio apsaugos zonoje. Jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 76 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, todėl jam teisėtai skirta 50 lt. bauda.

Prie apeliacinio skundo pridėti rašytiniai paaiškinimai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis, 60 straipsnis), tod4l nevertintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.