- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-1025-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“, UAB „Inventora“
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrija „Lepšiškiai“, UAB „Inventora“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-6756-191/2014 pagal pareiškėjos G. V. prašymą suinteresuotiems asmenims J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“, UAB „Inventora“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji asmenys sodininkų bendrija „Lepšiškiai“ ir UAB „Inventora“) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2014-02-21 pareiškėja G. V. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei tretiesiems asmenims s/b „Lepšiškiai“ ir UAB „Inventora“. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kad „akto vėlesnis taisymas gali būti laikomas kaip pradinės informacijos klastojimas ar nuslėpimas nuo kviestinių asmenų“, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu ir kurią pareiškėja sužinojo iš 2013-11-21 gauto 2013-11-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išaiškinimo Nr. 3IN-V-1578-1222. Dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėja prašo atnaujinti procesą, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-02-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 ir priimti naują sprendimą dalyje dėl G. V. patikslinto ieškinio reikalavimų: 1) pripažinti kaimyninio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno raj., (duomenys neskelbtini), s/b „Lepšiškiai“, priklausančio savininkui J. Č., UAB „Inventora“ grupės vadovo bei matininko L. S. atliktus kadastrinius matavimus neteisingais, neteisėtais ir juos panaikinti; 2) pripažinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno raj., (duomenys neskelbtini), s/b „Lepšiškiai“, priklausančio savininkui J. Č., 2008-02-20 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, sudarytą grupės vadovo bei matininko L. S., neteisėtu ir jį panaikinti, kaip suklastotą bei surašytą atbuline data; 3) pripažinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno raj., (duomenys neskelbtini), s/b „Lepšiškiai“, priklausančio savininkui J. Č., 2009-07-02 Žemės sklypo planą, sudarytą UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti; 4) įpareigoti atsakovą J. Č. grąžinti G. V. išieškotą pagal Kauno rajono vykdomąjį raštą Nr. 2-115-540 dalį skolos (1 000 Lt) ir vykdymo išlaidas (117,04 Lt) pagal vykdomąją bylą Nr. 0090/13/00086 bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (8 t., b. l. 8–16).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-02-28 nutartimi (8 t., b. l. 17–18) atsisakė priimti pareiškėjos G. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims s/b „Lepšiškiai“ ir UAB „Inventora“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kadangi teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas pareiškėjai išaiškino, jog ši nutartis neužkerta kelio pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, jei Kauno apygardos teismas paliks galioti Kauno apylinkės teismo 2014-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2098-800/2014. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2014-01-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2098-800/2014 atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims s/b „Lepšiškiai“ ir UAB „Inventora“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo (t. 7, b. l. 124–128). Pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl 2014-01-31 Kauno apylinkės teismo nutarties pareiškėja G. V. 2014-02-17 pateikė atskirąjį skundą, kuris priimtas, nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. Esant neįsiteisėjusiai teismo nutarčiai pareiškėja tuo pačiu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu vėl teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, todėl, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas prašymą atsisakė priimti.
II. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja G. V. atskiruoju skundu (t. 8, b. l. 37–43) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-28 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, pažeidė CPK 370 straipsnio 1 dalį. Teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrina, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 straipsniai) ir specialiuosius (CPK 369 str.) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas nutartimi išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą arba atsisako priimti prašymą tuo atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme ar neteismingas tam teismui, arba jei prašymą padavė neveiksnus fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 370 str. 1 d., 137 str. 2 d. 1, 2, 7, 8 punktai). Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų nepriimti prašymo dėl proceso atnaujinimo, turi prašymą priimti, išsiųsti jo nuorašus dalyvaujantiems byloje asmenims, paskirti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 str. 2 d.). Kauno apylinkės teismas, spręsdamas 2014-02-21 prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 priėmimo klausimą, sprendė ne šiuos klausimus, todėl teismas priimtoje nutartyje nepasisakė, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 str.) ir specialiuosius (CPK 369 str.) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tačiau atsisakė šį prašymą priimti nurodydamas, jog „prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 atsisakytina priimti, kadangi teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.)“. Tokiu būdu teismas rėmėsi bendromis CPK normomis, kurios taikytinos sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, o ne prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Teismas nenustatė CPK 111, 135, 369 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymo, nenustatė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, todėl negalėjo atsisakyti priimti prašymo ir taip pažeidė prašymo dėl proceso atnaujinimo taisykles, numatytas CPK 370 straipsnio 1 dalyje, kurios įgalina teismą spręsti prašymo priėmimo klausimą. Teismas pažeidė imperatyviuosius CPK 370 straipsnio 1 dalyje reikalavimus – prašymo atnaujinti procesą priėmimo tvarką, be to, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-02-22 apžvalgoje suformuotos praktikos. Šiuo atveju teismas nenustatė CPK 369 straipsnyje nustatytų šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų trūkumų, todėl prašymas atnaujinti procesą turėjo būti priimtas.
Pirmosios instancijos teismas 2014-02-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-6756-191/2014, atsisakydamas priimti 2014-02-21 pareiškėjos G. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal 2011-08-04 ieškovės G. V. patikslintą ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, nurodė, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, jei Kauno apygardos teismas paliks galioti Kauno apylinkės teismo 2014-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2098-800/2014. Tačiau nepriėmus pareiškėjos 2014-02-21 prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėjai užkirstas kelias atnaujinti procesą civilinėje byloje nurodytu pagrindu.
Proceso atnaujinimo pagrindus, tvarką ir ribojimus nagrinėjamos bylos kontekste nustato CPK XVIII skyriaus normos, todėl šiuo atveju teismui nereikėjo vadovautis CPK 3 straipsniu bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu taikant įstatymo analogiją bei ieškinio tapatumo klausimą. Teisė taikyti įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.), ieškinio tapatumo klausimą (CPK 137 str. 2 d. 5 p.) prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje ir šiuo pagrindu atsisakyti priimti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teismui nesuteikta. Teismas gali atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo tik tuo atveju, kai paduotas prašymas nenagrinėtinas teisme ar neteismingas tam teismui arba jei prašymą padavė neveiksnus fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo. Dėl šių motyvų teismas, priimdamas 2014-02-28 nutartį, netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso įstatymo nuostatas (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 5 p.), todėl neteisėtai ir nepagrįstai teismas atsisakė priimti prašymą.
Pareiškėja su prašymu atnaujinti procesą į teismą kreipėsi būtent 2014-02-21, t. y. per 3 mėnesių terminą nuo sužinojimo apie aplinkybę, sudarančią pagrindą atnaujinti procesą (CPK 368 str.), todėl pareiškėja nepiktnaudžiavo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, o sąžiningai pateikė prašymą nepraleidusi nustatyto 3 mėnesių termino nuo 2013-11-21 sužinojimo apie aplinkybę, sudarančią pagrindą atnaujinti procesą, todėl teismo argumentas, kad „vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), prašymą atsisakytina priimti“, yra nepagrįstas. Tuo tarpu po 2014-02-21 pareiškėjai pateikus prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėja bus laikoma nesąžininga, todėl nurodytas teismo argumentas, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, jei Kauno apygardos teismas paliks galioti Kauno apylinkės teismo 2014-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2098-800/2014, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes užkerta galimybes pareiškėjai siekti savo tikslo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bei prieštarauja įtvirtintiems CPK 7 straipsnyje principams.
2014-02-21 pareiškėjos trečią kartą kreipimasis į teismą dėl proceso atnaujinimo yra siekimas apginti savo teises ir negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas jai priklausančiomis teisėmis arba dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, tuo labiau, kad pareiškėja įvykdė vykdomąjį raštą Nr. 2-115-540 ir sumokėjo atsakovui dalį skolos, kuri susidaro 1 000 Lt sumos, ir vykdymo išlaidų 117,04 Lt pagal vykdomąją bylą Nr. 0090/13/00086, todėl Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2014-02-28 nutartį bei nurodydamas, kad, „vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) prašymą atsisakytina priimti“, netinkamai taikė CK 1.5 straipsnį.
2013-11-26 prašymas, kuris buvo grindžiamas 2013-08-29 Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1266-245/2013 nutartimi, kurioje teismas padarė išvadą, „kad L. S. veiksmuose yra BK 300 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymių“, 2013-12-19 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2098-800/2013 buvo priimtas CPK XXIII skyriuje nustatytomis taisyklėmis, o 2014-02-21 pateiktas prašymas, teismui nenustačius CPK 111, 135 ir 369 straipsnių trūkumų liko nepriimtas. Tačiau neįsiteisėjusi Kauno apylinkės teismo 2014-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. A2-2098-800/2014 negali būti proceso atnaujinimo objektas ir negali trukdyti pateikti prašymą atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį prašymai dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodami tik byloje, kuri yra išnagrinėta iš esmės išsprendus bylos šalių reikalavimus, tuo tarpu proceso dėl tarpinių teismo nutarčių atnaujinimas negalimas. Šiuo aspektu teisė dėl 2014-01-31 neįsiteisėjusios nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje ir šiuo pagrindu atsisakyti priimti 2014-02-21 prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teismui nesuteikta, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti prašymą ir nutartis minėtoje dalyje turi būti panaikinta.
Prašymas pateiktas tuo pačiu teisiniu pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), kaip ir ankstesnis pateiktas prašymas, bet faktinis pagrindas yra kitas ir yra naujas, nes remiamasi faktu, jog paaiškėjo dėl dokumentų suklastojimo visiškai iš kito dokumento – iš 2013-11-19 tariamo rašto, ko ankščiau, paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo, nebuvo. Tokiu būdu pareiškėjos pateikti 2013-11-26 ir 2014-02-21 prašymai dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje nėra pakartotiniai prašymai dėl proceso atnaujinimo, nors ir pateikti tuo pačiu teisiniu pagrindu.
Teismas pažeidė CPK 21, 65, 66 straipsnių teisės normas, garantuojančias pareiškėjos teisę į teisingą ir nešališką teismą. Kauno apylinkės teismo teisėjas E. Inokaitis, priėmęs 2014-02-28 nutartį atsisakyti priimti 2014-02-21 pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad „akto vėlesnis taisymas gali būti laikomas kaip pradinės informacijos klastojimas ar nuslėpimas nuo kviestinių asmenų“, nustatytos 2013-11-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 3IN-V-1578-1222, jau yra nagrinėjęs 2013-02-14 pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 tuo pačiu teisiniu pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) dėl to, kad iš 2012-11-05 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėja sužinojo apie naujai paaiškėjusią aplinkybę, jog „iš liudytojų parodymų nustatyta, kad aktas buvo surašytas 2009-05-27“. Šis teisėjas 2013-04-03 priėmė nutartį, kuria atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagal pareiškėjos 2013-02-14 prašymą. Teisėjas, priimdamas 2014-02-28 nutartį, jau turėjo išankstinę nuomonę dėl byloje nustatinėtinų faktinių aplinkybių, dėl to kilo abejonių dėl jo nešališkumo. Teisėjas turėjo nusišalinti nuo prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo, tačiau tai nepadarė. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. A2-6756-191/2014 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 dėl žemės sklypo ribų nustatymo teisėjas E. Inokaitis vadovaujantis CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu nenusišalino nuo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, dėl to laikytina, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Teismas padarė CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto procesinės teisės normų pažeidimą, ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, todėl yra pagrindas panaikinti 2014-02-28 Kauno apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Apeliantė kelia klausimą dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo ir prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-02-28 nutartį dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo. Apeliantės nuomone, nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. A2-6756-191/2014 dėl proceso atnaujinimo teisėjas E. Inokaitis, vadovaujantis CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu privalėjo nusišalinti nuo pareiškėjos 2014-02-21 prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo, kadangi šis teisėjas 2013-04-03 priėmė nutartį, kuria atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagal pareiškėjos 2013-02-14 prašymą, kas reiškia, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir jog nutartis naikintina dėl absoliutus nutarties negaliojimo pagrindo.
Pagal CPK 71 straipsnio, reglamentuojančio neleistinumą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas, 2 dalies nuostatas teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasaciniame teisme ir pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuriais byla išspręsta iš esmės, buvo priimti jam dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme. CPK 370 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas nagrinėti prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje atnaujintas procesas, teisėjui, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėjas, išdėstęs savo nuomonę procesiniame sprendime dėl bylos esmės, tiek tuo atveju, kai toks sprendimas buvo panaikintas, tiek tuo atveju, kai dėl šio sprendimo prašoma atnaujinti procesą (t. y., kai toks jo sprendimas nebuvo panaikintas), negali dalyvauti nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą toje byloje ir (ar) atskirąjį arba kasacinį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-468/2010), taip pat ir bylą, kurioje procesas atnaujintas. Priešingu atveju galėtų kilti abejonių, ar teisėjas, kartą išreiškęs nuomonę dėl bylos aplinkybių, gali išlikti nešališkas, ir tokia situacija neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus, taigi, nebūtų užtikrinta šalių teisė į tinkamą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010).
Nagrinėjamuoju atveju 2012-02-17 sprendimą dėl ginčo esmės civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 priėmė Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė (t. 4, b. l. 97–106). Teisėjas E. Inokaitis nagrinėjo pareiškėjos 20013-02-14 prašymą dėl proceso atnaujinimo ir 2013-04-03 nutartimi, kuri įsiteisėjo Kauni apygardos teismui 2013-05-31 nutartimi šią nutartį palikus nepakeistą, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims s/b „Lepšiškiai“ ir UAB „Inventora“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo (t. 6, b. l. 129–136). Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2014-02-28 nutartimi teisėjas E. Inokaitis atsisakė priimti pareiškėjos G. V. 2014-02-21 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims s/b „Lepšiškiai“ ir UAB „Inventora“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Taigi šiuo atveju teisėjas E. Inokaitis, 2013-04-03 nutartimi atsisakęs atnaujinti procesą pagal ankstesnį pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau nenagrinėjęs ginčo dėl žemės sklypo ribų nustatymo iš esmės, galutiniame procesiniame sprendime nėra išdėstęs savo nuomonės dėl bylos esmės, todėl CPK 71 ir 370 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti draudimai pakartotinai dalyvauti bylos nagrinėjime netaikytini ir nelaikytina, kad teisėjas E. Inokaitis jau yra kartą išreiškęs nuomonę dėl bylos aplinkybių.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjos G. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims s/b „Lepšiškiai“ ir UAB „Inventora“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 370 straipsnio nuostatas. Teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrina, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 straipsniai) ir specialiuosius (CPK 369 str.) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Kaip numatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Taigi teismas, vadovaujantis CPK 370 straipsnio 1 dalimi, gali atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo tik CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktų pagrindu. Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kuris nenumatytas CPK 370 straipsnio 1 dalyje, tokiu būdu nepagrįstai rėmėsi bendrąją norma (CPK 137 str. 2 d. 5 p.), kurios taikymo sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą specialioji norma – CPK 370 str. 1 dalis – nenumato.
Sutiktina su apeliantės argumentu, jog teismo argumentas, kad „ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, jei Kauno apygardos teismas paliks galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2098-800/2014“, yra nepagrįstas. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kaip matyti iš pareiškėjos 2014-02-21 pateikto prašymo, pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kad „akto vėlesnis taisymas gali būti laikomas kaip pradinės informacijos klastojimas ar nuslėpimas nuo kviestinių asmenų“, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu ir kurią pareiškėja sužinojo iš 2013-11-21 gauto 2013-11-19 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos išaiškinimo Nr. 3IN-V-1578-1222 (t. 8, b. l. 4–16). Pareiškėjai nurodžius, kad apie naujai paaiškėjusią esminę bylai aplinkybę ji sužinojo 2013-11-21, trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pasibaigia būtent 2014-02-21 (pareiškėjos prašymo teismui padavimo dieną). Tokiu būdu prašymo pateikimas po 2014-02-21 reikštų termino, nustatyto CPK 368 straipsnio 1 dalyje, praleidimą.
Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimą, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti perduoti pareiškėjos G. V. 2014-02-21 prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims s/b „Lepšiškiai“ ir UAB „Inventora“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.