Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-11 · Administracinė byla Nr. A-756-140-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-11
Bylos Nr.
A-756-140-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
Z. P.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-140/2011Procesinio sprendimo kategorija 16.6. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant atsakovo atstovui J. J.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Z. P. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 1TE-18; 2) grąžinti pareiškėją į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) direktoriaus pavaduotojo pareigas; 3) priteisti iš atsakovo 7 059 Lt kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad dirbo PAGD direktoriaus pavaduotoju. Pagal vidaus reikalų ministro pavedimą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius 2005 m. lapkričio 23 d. pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo ir PAGD Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos Statybos priežiūros ir normavimo skyriaus vyriausiųjų specialistų E. T. ir L. S. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų. Generalinio inspektoriaus skyriaus vedėjas 2006 m. sausio 16 d. pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą, o vidaus reikalų ministras 2006 m. sausio 16 d. pasirašė įsakymą, kuriuo atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2006 m. sausio 17 dienos. Pareiškėjo nuomone, šis vidaus reikalų ministro įsakymas yra neteisėtas. Pareiškėjas nurodė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-112-05, kurioje pareiškėjas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, pasireiškusią tuo, jog pareiškėjas, žinodamas, kad prekybos ir pramogų centras „Babilonas“ neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, telefonu davė nurodymus šio centro priešgaisrinę būklę kontroliuojantiems pareigūnams E. T. ir L. S. pasirašyti faktinės padėties neatitinkančius aktus, o pastarieji šiuos nurodymus įvykdė. Pranešimas apie įtarimą pareiškėjui buvo įteiktas 2005 m. lapkričio 21 d. Pagal vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10 punktą, gavus informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas. Šiame punkte numatyta tik viena išimtis, kada galima tęsti tarnybinį patikrinimą – kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju ši išimtis netaikytina, kadangi pagrindas tarnybiniam patikrinimui pradėti buvo Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokurorės G. R. 2005 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. OT-49-05(0-1430) dėl pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo tiriami tik tie faktai, kurie tiriami ir ikiteisminio tyrimo metu. Todėl, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Tvarkos 10 punkto nuostatos. Tvarkos 19 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Tačiau nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo vykdomas 55 dienas, o tarnybinio patikrinimo terminas nebuvo pratęstas. Pareiškėjo nuomone, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti jo nusižengimai yra tik laisva buvusių ar menamų faktų interpretacija. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad jis niekada nebuvo nurodęs E. T. ar L. S. pažeisti galiojančias teisės normas ir pasirašyti faktinės padėties neatitinkančius aktus. Pareiškėjas negavo jokio 5 999 Lt vertės „Philips“ televizoriaus ir nepadarė kitų pažeidimų, kurių padarymu jis kaltinamas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, ta aplinkybė, jog dėl pareigūno veikos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris ateityje gali būti nutrauktas, nereiškia, kad pareigūno veikoje nėra tarnybinio nusižengimo požymių, nes pareigūno veika kiekvienu atveju tiriama ir vertinama skirtingu aspektu: ikiteisminio tyrimo atveju – nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse, aspektu, tarnybinio patikrinimo atveju – tarnybinio nusižengimo, numatyto pareigūnų tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, aspektu. Ikiteisminio tyrimo atlikimas ar jo nutraukimas nekliudo spręsti pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimo, jei tarnybinio patikrinimo metu pareigūno veikoje, netgi vertinant gautus dar nebaigto ikiteisminio tyrimo duomenis, nustatomi tarnybinio nusižengimo požymiai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A14-213-05, Nr. A7-481-05, Nr. A14-l59-05, Nr. A4-702-2005). Tvarkos 19 punktas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas, nes vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 22 d. rezoliucija ant PAGD 2005 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 9.4.-2509-(3.7) tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas iki 2006 m. sausio 22 d. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo sprendimui yra aktualūs tik tie tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pareiškėjo veiksmai, kurie buvo kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimas, už ką jis ir buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Tai, kad pareiškėjas gavo dovanų 5 999 Lt vertės televizorių „Philips“ iš D. P., buvo įvertinta kaip veiksmas, pažeidžiantis atitinkamus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo bei etikos reikalavimus, tačiau nebuvo įvertinta kaip pareigūno vardo pažeminimas ir kaip atleidimo iš tarnybos pagrindas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog pareiškėjas atleistas iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuris nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalį pareigūno vardo pažeminimas yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, yra išteisintas, nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir BK 228 straipsnio 1 dalis skirtingai apibrėžia piktnaudžiavimą tarnyba. Tarp baudžiamosios atsakomybės už piktnaudžiavimą tarnyba ir tarnybinės atsakomybės už piktnaudžiavimą tarnyba yra aiški takoskyra. Be to, pareiškėjas nėra atleistas už piktnaudžiavimą tarnyba, o Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tvarkos 10 punkte nustatyta, kad, gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Kauno apygardos prokuratūros nurodymu. Šiuo atveju taikytina Tvarkos 10 punkte numatyta išimtis, nes, pareiškėjo veiksmuose buvo nustatyti savarankiško tarnybinio nusižengimo, t. y. pareigūno vardo pažeminimo, požymiai. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas, nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra nepagrįstas. Pagal Tvarkos 19 punktą tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Nagrinėjamu atveju pagrindas tarnybiniam patikrinimui pradėti atsirado 2005 m. lapkričio 21 d., gavus Kauno apygardos prokuratūros raštą Nr. OT-49-05(0-1430). Patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 22 d. viza iki 2006 m. sausio 22 d. Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2006 m. sausio 16 d. Todėl teismas padarė išvadą, kad Tvarkos 19 punkte nustatytas terminas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas. Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą nustačius, kad jis, žinodamas, jog PPC „Babilonas“ neatitinka priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir 2005 m. rugpjūčio 16 d. telefonu duodamas neteisėtą nurodymą pavaldžiam pareigūnui L. S. pasirašyti PPC „Babilonas“ pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei savo atostogų metu 2005 m. rugsėjo 19 d. telefonu duodamas neteisėtą nurodymą pavaldžiam pareigūnui E. T. pasirašyti statinio AGS priėmimo eksploatacijai aktą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, PAGD darbo reglamento 3 punkto bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4.2, 4.4, 6.3, 9.5 punktų reikalavimus ir šiais veiksmais pažemino pareigūno vardą (2006 m. sausio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 4VL-6 suformuluoto kaltinimo 1 punktas). Teismas, įvertinęs administracinės bylos ir baudžiamosios bylos medžiagą, pareiškėjo bei kitų baudžiamosios bylos proceso dalyvių paaiškinimus, liudytojų E. T. bei L. S. paaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėjas iš tikrųjų atliko jam inkriminuotus veiksmus, kurie pagal savo esmę atitinka tarnybinio nusižengimo, pasireiškusio pareigūno vardo pažeminimu, sudėtį. Teismas konstatavo, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas Z. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 1TE-18; 2) grąžinti pareiškėją į PAGD direktoriaus pavaduotojo pareigas; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką bei delspinigius, apskaičiuotus Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu. Viena iš BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (piktnaudžiavimo) kvalifikuojančių aplinkybių yra pareigūno vardo pažeminimas. Pareiškėjas buvo išteisintas, nes teismai nustatė, kad jis ne tik nesiekė pažeminti pareigūno bei tarnybos vardo ir prestižo, bet stengėsi išsaugoti savo tarnybos prestižą, liepdamas jam pavaldžiam asmeniui L. S. ištaisyti padarytą teisės aktų pažeidimą. Būtent todėl, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas nepažemino pareigūno vardo, jam negalėjo būti inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba. Piktnaudžiavimas tarnyba ir tuo pačiu pareigūno vardo pažeminimas galimas tik tyčiniais veiksmais. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekė ne pažeminti pareigūno vardą ar piktnaudžiauti tarnyba, o gelbėti tarnybos prestižą, kuriam pakenkė L. S. savo padarytais teisės aktų pažeidimais. Tačiau administracinis teismas į tai neatsižvelgė. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pagrindas tarnybiniam patikrinimui pradėti nagrinėjamu atveju atsirado 2005 m. lapkričio 21 d., gavus Kauno apygardos prokuratūros raštą Nr. OT-49-05(0-1430). Todėl, vadovaujantis Tvarkos 19 punktu, patikrinimas turėjo būti baigtas 2005 m. gruodžio 21 d. Patikrinimo terminas nepagrįstai buvo pratęstas tik 2005 m. gruodžio 22 d. vidaus reikalų ministro viza, t. y. jau pasibaigus nustatytam patikrinimo terminui. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai aiškino įstatymus, neatsižvelgė į daugumą labai svarbių šiai administracinei bylai įrodymų, surinktų baudžiamojoje byloje, ir dėl to priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad Kauno apygardos prokuratūros 2005 m. lapkričio 21 d. raštas, kuriuo pavedama atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, ministerijoje buvo gautas 2005 m. lapkričio 22 d. ir tą pačią dieną nukreiptas vykdymui Generalinio inspektoriaus skyriui, t. y. tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2005 m. lapkričio 22 d. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas Tvarkos 19 punkte numatytas terminas.

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo PAGD prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės ar administracinės atsakomybės taikymą. Aplinkybė, kad asmuo buvo išteisintas ir nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nepaneigia to fakto, kad asmeniui gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė. Pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. už pareigūno vardo pažeminimą, o ne už piktnaudžiavimą tarnyba. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas teisės pažeidimas, kuris nėra ir negali būti tapatinamas su piktnaudžiavimu tarnyba. Be to, tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas savo sprendimuose pripažino, kad pareiškėjo veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius jo, kaip valstybės tarnautojo, veiklą, tačiau šie pažeidimai turi būti vertinami ne baudžiamosios, o drausminės atsakomybės aspektu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, tačiau priimto sprendimo motyvai iš dalies keistini dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.).

Pareiškėjas ginčija Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 1TE-18, kuriuo jis buvo atleistas iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigų (I t., b. l. 120). Pareiškėjo nuomone, priimtas įsakymas neteisėtas, kadangi atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeisti Tvarkos 10 ir 19 punktų reikalavimai.

Pareiškėjas Z. P. iš valstybės tarnybos atleistas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) pagrindu už tai, kad žinodamas apie PPC ,,Babilonas“ neatitikimą priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, 2005 m. rugpjūčio 16 d. telefonu duodamas neteisėtą nurodymą pavaldžiam atostogaujančiam Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (toliau – ir VVPPI) pareigūnui L. S. pasirašyti PPC ,,Babilonas“ pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir savo atostogų metu 2005 m. rugsėjo 19 d. telefonu duodamas neteisėtą nurodymą pavaldžiam VVPPI pareigūnui E. T. pasirašyti statinio AGS priėmimo eksploatacijai aktą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, PAGD darbo reglamento 3 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4.2, 4.4, 6.3, 9.5 punktų reikalavimus ir tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą (T. I, b. l. 101-119).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjui buvo pradėtas ryšium su atliekamu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje, kurioje Z. P. 2005 m. lapkričio 21 d. buvo pareikštas įtarimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį iš esmės už tų pačių veiksmų atlikimą, už kuriuos jam paskirta ir tarnybinė nuobauda. Pranešime apie įtarimą nurodyta, kad Z. P. įtariamas tuo, jog <...> 2005 m. rugsėjo 19 d. 14.13 val. vykusio telefoninio pokalbio su savo pavaldiniu PAGD VVPPI statybos priežiūros ir normavimo skyriaus vyresniuoju inspektoriumi L. S. metu, tyčia nurodė pastarajam piktnaudžiaujant tarnyba pasirašyti Panevėžio m., Klaipėdos/Savitiškio g. 61, esančio prekybos ir pramogų centro ,,Babilonas“ priešgaisrinės saugos signalizacijos priėmimo signalizacijai aktą, kuriuo patvirtinamas priešgaisrinės signalizacijos atitikimas priešgaisrinės saugos bei statybų techninių reglamentų reikalavimams, realiai žinant, kad taip nėra, tokiu būdu sukeliant, o nelaimės atveju neišvengiant realios grėsmės visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei <...> (Baudžiamoji byla Nr. 07-1-112-05, T. II, b. l. 77). Apie atliekamą ikiteisminį tyrimą bei pranešimo apie įtarimą turinį atsakovui buvo žinoma (I t., b. l. 54). Vėliau, 2006 m. balandžio 12 d. Z. P. įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad jis L. S. skambino 2005 m. rugpjūčio 16 d. apie 11 val., šio kasmetinių atostogų metu ir davė nepagrįstą nurodymą pasirašyti PPC ,,Babilonas“ objekto tinkamu naudoti aktą (t. y. ištaisyta ankstesniame pranešime apie įtarimą klaidingai nurodyta data), taip pat pateiktas įtarimas dėl telefoninio pokalbio su E. T. 2005 m. rugsėjo 19 d. 14.13 val. metu, kuomet pareiškėjas atostogavo, duoto tyčinio nurodymo šiam pasirašyti PPC ,,Babilonas“ priešgaisrinės saugos signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą, realiai žinant, kad projekte numatytas automatinės adresinės gaisrinės signalizacijos jutiklių skaičius yra nepakankamas, jų išdėstymas neatitinka respublikinių statybos normų reikalavimų (Baudžiamoji byla Nr. 07-1-112-05, T. II, b. l. 91-92).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šią administracinę bylą apeliacine tvarka, jau 2007 m. kovo 2 d. nutartyje konstatavo, jog administracinės bylos ir minėtos baudžiamosios bylos dalykai tam tikrais aspektais sutampa (t. y. faktinė aplinkybė dėl PPC ,,Babilonas“ neatitikimo priešgaisrinės saugos reikalavimams įrodinėjama iš esmės tos pačios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento komisijos 2005 m. lapkričio 30 d. išvada Nr. 6-100), todėl tarp šių bylų gali būti prejudicinis ryšys, galintis turėti įtakos administracinės bylos išnagrinėjimui (T. 2, b. l. 11-15).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 10 punkte nustatyta, kad gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją (asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą ir kt.) apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą).

Įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos ir jau minėtos baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui pateiktame pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų objektyvioji pusė reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis sutampa su tais Z. P. veiksmais, dėl kurių jis buvo atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas nagrinėjamu atveju turėjo vykdyti Tvarkos 10 punkte įtvirtintą reikalavimą sustabdyti tarnybinį patikrinimą ir sulaukti galutinių kompetentingų institucijų tyrimo rezultatų. Atsakovo teiginiai ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti taikoma Tvarkos 10 punkte nustatyta išimtis, nes pareiškėjo veiksmuose buvo nustatyti savarankiško tarnybinio nusižengimo, t. y. pareigūno vardo pažeminimo, požymiai, kai tuo tarpu baudžiamojoje byloje jis buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tik abstraktaus pobūdžio vertinimas. Konkrečių požymių, pagal kuriuos pareiškėjo veiksmus, dėl kurių jis buvo atleistas iš tarnybos, būtų galima atriboti nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (ne jų kvalifikavimo, o konkrečių pareiškėjo veiksmų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie buvo tiriami ir vertinami baudžiamojoje byloje) nenurodė nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pripažintina, kad nesustabdęs tarnybinio patikrinimo, atsakovas padarė tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos procedūrinių taisyklių pažeidimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, ne kartą yra pažymėjęs, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (pvz., 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-16/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-624/2008). Todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, kokią įtaką nustatytas procedūrinis Tvarkos pažeidimas galėjo turėti ir turėjo skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje siekiant tinkamai įvertinti, kokią įtaką padarytas procedūrinis pažeidimas galėjo turėti skundžiamo atsakovo įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui (ar šis procedūrinis pažeidimas esminis, ar neesminis), administracinė byla (tiek pirmojoje, tiek ir apeliacinėje instancijose) buvo sustabdyta iki bus priimtas prejudicinę reikšmę galintis turėti nuosprendis Z. P. baudžiamojoje byloje.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžiu Z. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir šiuo nuosprendžiu įrodytais pripažinti tie patys esminiai faktai bei pareiškėjo veiksmai, kurie konstatuoti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje bei dėl kurių jis buvo atleistas iš tarnybos vidaus reikalų ministro 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1TE-18. Šį nuosprendį nepakeistą paliko ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2010 m. birželio 29 d. nutartimi atmetęs Z. P. bei jo gynėjo kasacinį skundą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, laikydamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose, anksčiau aptartą procedūrinį Tvarkos pažeidimą vertina tik kaip formalų, neturėjusį esminės reikšmės ginčijamo įsakymo, kuris buvo priimtas baigus tarnybinį patikrinimą, teisėtumui bei pagrįstumui.

Pagal Tvarkos 6 punktą tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus atitinkamą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus.

Tvarkos 19 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 263 (galiojusių ginčui aktualiu laikotarpiu), 13 punkte nustatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojus teisės aktų nustatyta tvarka ir direktoriaus teikimu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų vidaus reikalų ministras.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros raštas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo su informacija, jog Z. P. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente buvo gautas 2005 m. lapkričio 21 d. Tą pačią dieną Departamento direktorius gautą informaciją persiuntė vidaus reikalų ministrui, t. y. asmeniui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ir pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus. Vidaus reikalų ministerijoje informacija gauta 2005 m. lapkričio 22 d. Tarnybinio tyrimo terminas iki 2006 m. sausio 22 d. buvo pratęstas vidaus reikalų ministro 2005 m. lapkričio 22 d. rezoliucija (T. I, b. l. 52, 51). Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2006 m. sausio 16 d. ir tą pačią dieną patvirtinta vidaus reikalų ministro. Todėl pareiškėjo argumentus, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė Tvarkos 19 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

Kaip jau buvo minėta, esminiai faktai ir kitos šiai administracinei bylai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas, neginčytinai nustatyti baudžiamojoje byloje priimtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu, taigi jos papildomai neįrodinėtinos. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių (ABTĮ 58 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais aptarti pareiškėjo veiksmai tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai pripažinti žeminančiais pareigūno vardą, ir išvada, jog atsakovas turėjo pagrindą taikyti Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Z. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė