Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas V. Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00673-2012-4

2012 m. balandžio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. - laisvės atėmimu dvejiems (2) metams, pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems (1) metams, pagal BK 187 str. 3 d. - 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. prie dviejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta subendrinta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011-07-27 iki 2011-12-13. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2011-12-14.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad terorizavo žmogų grasindamas padegti bei padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką bei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, tai yra, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. gegužės 22 d. 13 val., ne rečiau kaip kartą per savaitę, įvairiu paros metu Šilutės r., Macikų k., (duomenys neskelbtini), V. J. bute būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, terorizavo nukentėjusiąją V. J. grasindamas ją nužudyti, sudeginti ją bei jos automobilį, bei sistemingai baugindamas nukentėjusiąją V. J., privertė ją gyventi nuolatinėje baimėje dėl savo gyvybės, sveikatos ir turto.

Be to, A. G., 2010 m. rugsėjo 10 d., apie 15.30 val. Šilutės mieste, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - gyvenamojo namo laiptinėje, dėl chuliganiškų paskatų, be jokio tam preteksto, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, keikėsi necenzūriniais žodžiais bei tyčia spirdamas vieną kartą ir mesdamas plytą į nukentėjusiosios V. J. buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jas sugadino, padarydamas nukentėjusiajai V. J. 300 litų turtinę žalą ir taip tyčia sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis 2010 m. rugsėjo 10 d., apie 15.30 val. Šilutės mieste, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo laiptinėje, dėl chuliganiškų paskatų, be jokio tam preteksto, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą - tyčia spirdamas vieną kartą ir mesdamas plytą į nukentėjusiosios V. J. buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jas sugadino, padarydamas nukentėjusiajai V. J. 300 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis A. G. ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pavojingos veikos, atitinkančios Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., numatyto nusikaltimo sudėtį, padarymo faktą bei tai, kad šią veiką padarė A. G.

Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 145 str. 2 d. Tvirtina, jog pas nukentėjusiąją V. J. atvažiuodavo tik kartą į pusmetį, kivirčai kildavo, nes nukentėjusioji neleisdavo pasimatyti su dukra, būdamas streso būsenoje galėjo pasakyti, jog padegs nukentėjusiosios automobilį, tačiau tokio tikslo neturėjo, tai, nuteistojo manymu, leidžia jo veiką kvalifikuoti pagal BK 145 str. 1 d. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

Pagal BK 145 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas bauginimas yra ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant žmogui sukelti stresą, nerimą ar baimę. Bylos medžiaga teisingai nustatyta, kad nuteistasis A. G. terorizavo nukentėjusiąją V. J., grasindamas padegti bei padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką bei sistemingai ją baugino naudodamas psichinę prievartą. Įstatymas numato, kad žmogaus terorizavimas yra įvairūs veiksmai, kuriais grasinama susprogdinti, padegti namą, patį žmogų arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Nustatydamas A. G. kaltę, teismas pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios V. J., iš dalies paties nuteistojo bei liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kokiu būdu jai buvo grasinama. Jos parodymais nustatyta, kad nuteistasis A. G. laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. gegužės 22 d., atvažiavęs pas ją į namus grasindavo užmušti, padegti ją bei automobilį. Nukentėjusioji parodė, jog buvo laikotarpis, kai A. G. pas ją atvažiuodavo itin dažnai, t. y. beveik kiekvieną savaitgalį ir jai grasindavo. Taigi apelianto argumentas, jog jis tik kartą pagrasino nukentėjusiajai būdamas streso būsenoje, neturėdamas tikslo grasinimų įgyvendinti yra nepagrįstas. Nukentėjusiajai nerimauti ir bijoti buvo pagrindas, kadangi A. G. ne kartą buvo panaudojęs smurtą prieš ją bei jos dukrą. Nukentėjusioji V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog bijojo A. G., tikėjo, jog grasinimai gali būti įvykdyti, nes jei jis pagrasindavo sumušti ją, taip ir padarydavo, ji žinojo jo ūmų būdą. Be to, pasak nukentėjusiosios, nuteistasis pastoviai atvažiuodavo pas ją į namus neblaivus, pavartojęs alkoholio jis būdavo dar agresyvesnis, nukentėjusioji dėl to, gyveno nuolatinėje psichologinėje įtampoje. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytoja A. J., kuri parodė, jog jai mama ne kartą skundėsi, jog A. G. pas ją pastoviai atvažiuoja neblaivus ir jai grasina, ji bijojo, kad jis ko nors jai nepadarytų. Tuo metu, kai mama gyveno su juo, A. G. girtaudavo, ją mušdavo, keikdavo necenzūriniais žodžiais, ir pasakęs, kad užmuš ar sužalos, trenkdavo jai, savo grasinimus visada įvykdydavo, pasakęs sumušdavo (t. 1., b. l. 25).

Liudytoja I. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog A. G. pastoviai grasindavo mamai, prieš ją vartodavo smurtą. Būdamas neblaivus mamą imdavo vadinti necenzūriniais žodžiais ir jai grasinti, kad ją užmuš, sužalos ir po tų žodžių ją sumušdavo, tai vykdavo labai dažnai. Kai mama su juo išsiskyrė, A. G. dažnai atvažiuodavo neblaivus į namus ir grasindavo mamai. Sakydavo, jog mama Macikuose negyvens, kad ją užmuš. 2011 m. gegužės pabaigoje, apie 17 val. į namus vėl atvyko A. G. neblaivus, kieme pradėjo mamai grasinti, sakė, kad sudegins ne tik jų butą, bet ir močiutės butą Šilutėje, tarp jo ir mamos įvyko konfliktas, A. G. mamai norėjo trenkti, tačiau ji užstojo mamą ir neleido jam to padaryti. A. G. atvažiuodavo pasimatyti su savo dukra, tačiau mama jam neleisdavo (t. 1., b. l. 27).

Šie liudytojų I. J. ir A. J. parodymai pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti, byloje esantiems įrodymams patikrinti, kaip tai numato BPK 276 str. 4 d. Liudytojų I. J. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kartu su jais, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, tad abejoti įrodymų, kuriais grindžiama A. G. kaltė patikimumu teismui nebuvo pagrindo.

Kolegijos manymu, byloje užfiksuoti nuteistojo A. G. nukentėjusiajai išsakyti grasinimai, kurių turinys, prasilenkiantis su bet kokiomis moralės ir visuotinai priimtomis žmonių bendravimo normomis, atskleistas suformuluotame kaltinime, aiškiai paneigia A. G. teiginius, jog jis pagrasino nukentėjusiajai tik dėl neva būtos streso būsenos, tokio tikslo neturėdamas, ir patvirtina BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymius, o būtent, kad jis suprato nusikalstamą savo veikos pobūdį, sąmoningai rinkosi elgesio variantą ir atitinkamai veikė – sistemingai atvažiavęs pas nukentėjusiąją grasindavo jai, keldamas jai baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą. Taigi nuteistojo A. G. faktiškai atlikti veiksmai patvirtina ir jo veikimą tiesiogine tyčia. Visi šie aptarti duomenys rodo, jog A. G. veika tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 2 d., kadangi jis sistemingai terorizavo nukentėjusiąją (daugiau kaip tris kartus), grasindamas ją nužudyti, sudeginti ją bei jos automobilį, baugino nukentėjusiąją, kuriai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti.

Nors apeliantas savo veiksmus skunde vertina pagal BK 145 str. 1 d., tačiau teisiniu aspektu tai vertintina būtent kaip žmogaus terorizavimas, grasinant padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, sistemingai bauginant žmogų, naudojant psichinę prievartą, už tai baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 145 str. 2 d.

Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde taip pat nesutinka, jog apylinkės teismas jį nuteisė pagal BK 284 str. 1 d., BK 187 str. 3 d. Nuteistojo teigimu, padarytą žalą nukentėjusiajai V. J. jis atlygino tą pačią dieną ir ji jokių pretenzijų jam neturi. Šie nuteistojo skundo argumentai, kuriais jis siekia būti išteisintas pagal BK 284 str. 1 d., BK 187 str. 3 d. kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai yra nepagrįsti. Jo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais – nukentėjusiosios V. J., liudytojos L. B. parodymais, paties A. G. prisipažinimu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga. Tai, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, o gali palengvinti teisinę padėtį. Teismas skirdamas bausmę savanorišką žalos atlyginimą gali pripažinti tai kaip vieną iš padėtį lengvinančių aplinkybių.

BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojamą nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, kuomet tokiais veiksmais sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai turi atitikti bent vieną iš minėtų būdų ir veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Kolegijos vertinimu, jog gyvenamojo namo laiptinėje, necenzūrinių žodžių vartojimas bei svetimo turto apgadinimas iš esmės be jokio preteksto rodo, kad apelianto veiksmai buvo nukreipti būtent į viešąją tvarką kaip į pagrindinį nusikalstamos veikos objektą, aišku, tuo pačiu padarant žalą ir kitoms vertybėms, t. y. nuosavybei bei asmens orumui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. G. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. sudėtį, tačiau visiškai nepagrįstai nustatė, jog apelianto veiksmai atitinka ir BK 187 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Pažymėtina, jog turto sugadinimas be kvalifikuojančių požymių, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., 3 d. nekvalifikuojamos atskirai, kai jos yra padaromos viešosios tvarkos pažeidimo padarymo metu. BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis apima nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 3 d., todėl pagal šį straipsnį veiksmai atskirai nekvalifikuojami. Taigi, nuteistojo veiksmai sugadinant nukentėjusiosios turtą turi būti kvalifikuoti tik pagal BK 284 str. 1 d., jų kvalifikavimas dar ir pagal BK 187 str. 3 d. yra perteklinis. Kaip jau minėta, byloje pilnai pasitvirtino, kad nuteistasis sugadino svetimą – nukentėjusiosios V. J. turtą, todėl apylinkės teismas turėjo A. G. nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotus pagal du baudžiamuosius įstatymus, perkvalifikuoti pagal vieną baudžiamąjį įstatymą, atitinkantį visus padarytos veikos požymius. Todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 d. 1 p.). Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo A. G. nusikalstami veiksmai iš BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. perkvalifikuotini į BK 284 str. 1 d.

Apeliantas skundu taip pat prašo jam sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę, mano jog paskirta bausmė yra per griežta. Šie nuteistojo A. G. argumentai iš dalies yra pagrįsti. Išanalizavus bylos medžiagą, matyti, kad skirdamas bausmę, A. G. už BK 284 str. 1 d. padarytą nusikaltimą, teismas visiškai nemotyvavo skirtinos bausmės dydžio, nevertino nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, apylinkės teismas pažeidė BK nuostatas, reikalaujančias skiriant bausmę atsižvelgti į visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi, įvertinus bylos duomenis kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, už BK 284 str. 1 d. įvykdytą nusikaltimą nepagrįstai nenustatė A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi bei savanoriško padarytos žalos atlyginimo (BK 59 str. 1 d. 2 p. bei 3 p.) – ir į jas neatsižvelgė skirdamas bausmę.

Pažymėtina, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas taipogi yra viena bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų BK 54 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apibūdinančios kaltąjį asmenį ir jo padarytą veiką, mažina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kartu švelnina baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą patvirtina tai, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir esmines bylos aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, duodamas nuoseklius, išsamius ir teisingus parodymus apie BK 284 str. 1 d. padarytą nusikalstamą veiką, jis savo parodymais prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir sprendimo byloje priėmimo, nuteistasis neigiamai įvertino savo poelgį, dėl savo elgesio gailėjosi. Be to, byloje esantys duomenys liudija, kad A. G. netrukus atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai V. J. – ji tą patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, teigė neturinti jokių pretenzijų, žala atlyginta visiškai. Taigi pirmosios instancijos teismas skiriant bausmę turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, šios aplinkybės reikšmingos skiriant bausmę, į jas būtina atsižvelgti parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį (BK 54 str., 61 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), pripažįstant A. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 2 p. bei 3 p.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto padarytą BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias bei sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, jų pobūdį taip pat tai, kad apylinkės teismas apeliantui paskyrė bausmę artimą jos vidurkiui, sumažina A. G. paskirtos bausmės trukmę iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti.

A. G. kvalifikuotas nusikalstamas veikas pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d. perkvalifikuoti į BK 284 str. 1 d.

Pripažinti A. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą.

A. G. pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., A. G. pagal BK 145 str. 2 d. ir pagal BK 284 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.