- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-18
- Bylos Nr.
- 2-420-880/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00314-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities Širvintų rajono Valstybinei mokesčių inspekcijai, I. B., G. B., L. R.
- Advokatai
- Irina Kizina
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities Širvintų rajono Valstybinei mokesčių inspekcijai, I. B., G. B. ir L. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Š. faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio brolio S. S. palikimą ir valdo iki šiol. Nurodė, kad jos tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini)., motina V. S. mirė dar anksčiau. Iki savo mirties tėvas gyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Širvintų r. Nuosavybės teisė VĮ Registrų centras nebuvo registruota. Palaidojus tėvą, jo palikimą, t.y. piniginį indėlį priėmė pareiškėja ir jos brolis S. S., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dėl namo paveldėjimo neišduotas. Tėvo name po tėvo mirties liko gyventi brolis S. S.. Jis ten gyveno apie dvejus metus. (duomenys neskelbtini) gaisro metu namas sudegė ir brolis S. S. žuvo. Jau po tėvo ir brolio mirties pareiškėja gavo 2003-08-01 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą dėl nuosavybės teisės į buvusio savininko I. S. žemę atkūrimo pareiškėjos mirusio tėvo J. S. vardu. Tėvo vardu nuo 2003-08-26 registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Širvintų r. Po brolio mirties pareiškėja rūpinasi tėvų sodyba, sutvarkė gaisravietę ir pradėjo rūpinti nuosavybės teisių į senelių žemę atkūrimu. Dar iki brolio mirties parašė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atliko sklypo ribų ženklinimą, pasirūpino žemės sklypo plano sudarymu ir atliko kitus formalumus. 2004-05-27 jos brolio S. S. vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į senelio V. J. nuosavybės teisėmis valdytą 2,9100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Širvintų r. S. S. dar turėjo teisę paveldėti ½ dalį gyvenamojo namo, kuriame gyveno ir ½ dalį J. S. žemės. Nors į notarą dėl brolio palikimo pareiškėja nesikreipė, tačiau pradėjo brolio palikimą faktiškai valdyti, sutvarkė gaisravietę, rūpinasi likusiu sodu, žemės sklypais.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys I. B., G. B. ir L. R. atsiliepime nurodė, kad į S. S. palikimą nepretenduoja ir L. Š. pareiškimui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Širvintų rajono valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai laikytini svarbiais palikimo priėmimo faktui nustatyti, neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog J. S., pareiškėjos ir S. S. tėvas, mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 9). Pareiškėjos brolis S. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Po J. S. mirties jo palikimą – piniginį indėlį, priėmė pareiškėja ir jos brolis S. S. (b.l. 33). 2003 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 2,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-21). S. S. 2004 m. gegužės 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu atkurta nuosavybės teisė į 2,91 ha žemės sklypą.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio S. S. mirties priėmė jo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių analizė rodo, kad teisės normos, reglamentuojančios palikimo priėmimą faktiniu valdymu, aiškinamos ir taikomos vienodai, t. y. teismai, pripažindami palikimo priėmimą faktiniu valdymu, rėmėsi ne tik vienu faktu, kad įpėdinis paėmė tam tikrus palikėjo kilnojamuosius daiktus, bet vertino įpėdinio elgesį po šių daiktų paėmimo kaip šio turto savininko. Nustatant palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, nesvarbu, kokį daiktą įpėdinis paėmė, svarbus jo elgesys to daikto atžvilgiu, t. y. ar įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti ir liudytojų A. R. bei V. Š. parodymais nustatyta, kad pareiškėja rūpinosi po brolio mirties likusiu turtu, t.y. sodyba, kurioje iki mirties gyveno ir pareiškėjos brolis S. S., sutvarkė gaisravietę, pasiėmė likusius gerus po gaisro namo rastus, prižiūri sodą, žemės sklypus, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, mokėjo už tai mokesčius, kirto miške sausuolius ir t.t. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškime keliamiems reikalavimams. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Š. priėmė palikimą po brolio S. S. mirties faktiškai pradėdama valdyti jo turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiniu valdymu priėmė L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.