Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn P. K., institucijos atstovui Mindaugui Džermeikai, ekspertui Virginijui Pačebutui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn P. K. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui dėl 2009 m. vasario 18 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas 2008 m. spalio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad P.K. 2008 m. rugsėjo 29 d. 15.00 val. Klaipėdoje, Šilutės plente, ties Kauno gatve, vairuodamas automobilį „KS 3575“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, neįsitikino eismo saugumu, kliudė gretimoje eismo juostoje tiesiai važiavusį automobilį, kuris nuo smūgio trenkėsi į kitą automobilį. Apgadintos trys transporto priemonės. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais P.K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 109 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 2009 m. vasario 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu P.K. paskirta administracinė nuobauda - 150 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P.K. prašo skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2009 m. vasario 18 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 246410 panaikinti, o administracinę bylą nutraukti.

Nukentėjusiajai I.Š. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta pranešimu, kas pagal ABTĮ 123 straipsnio nuostatas yra laikoma tinkamu informavimu apie teismo posėdį.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovas Mindaugas Džermeika prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atlikus papildoma tyrimą, buvo nubraižyta nauja eismo įvykio schema, o atlikta autotechninė ekspertizė patvirtino protokole nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad tyrimas atliktas pilnai ir visapusiškai, ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Kaip matyti iš institucijos skyrusios administracinę nuobaudą 2009-02-18 nutarimo (b.l.16), jame konstatuota, kad vairuotojas P. K., 2008-09-29 Klaipėdos mieste, Šilutės plente, ties Kauno gatve, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą eismo juostą, neįsitikino eismo saugumu ir persirikiuodamas kliudė gretima eismo juosta tiesiai važiavusį automobilį, kuris nuo smūgio išslydo į kitą eismo juostą ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Nutarimu konstatuota, kad tokiais P.K.veiksmais pažeisti KET 9, 109 reikalavimai ir šių reikalavimų pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu.

Šioje administracinėje byloje 2009-02-03 atlikta ekspertizė ir ekspertizės aktu Nr.11K-400 (08) 11K-41 (b.l.36-43) pateikta išvada, kad automobilio ZIL KS 3575 vairuotojas P. K. persirikiuodamas į dešinę nedavė kelio gretima eismo juosta dešinėje važiavusiam automobiliui „Mazda 323“ ir su juo susidūrė. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V.Pačebutas nurodė, kad ekspertinio tyrimo metu buvo vertinami administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos duomenys ir įrodymai, 2008-09-29 avarijos vietos schema, 2008-12-14 papildoma įvykio schema ir schemose nurodyta informacija apie avarijoje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimus, taip pat grafiniai failai bei vaizdo medžiaga.

Ekspertinio tyrimo metu konstatuota, kad automobilio „Mazda 323“ kairiojo galinio sparno deformacija su padangos dinaminio sąlyčio pėdsakais yra iš karto už šio automobilio galinių ratų ašies, kadangi įdeformavimo pradžia (žr. 6 pav., ji pažymėta „A“) yra staigi, kadangi automobilis „ZIL KS3575“ priekinio rato diskas su tvirtinimo varžtais link išorės išsikiša labiau nei padangos išorinis šonas ir protektoriaus kraštas, kadangi ant automobilio „Mazda 323“ kairiojo galinio sparno nėra rato varžtais paliktų sąlyčio pėdsakų, susidūrimas įvyko automobiliui „ZIL KS3575“ vykdant posūkio į dešinę manevrą, kuomet jo priekinis dešinysis ratas priekine dalimi buvo išsuktas į dešinę ir padangos šonu bei protektorinės dalies kraštu slystamai kliudė automobilio „Mazda 323“ kairės pusės galinį sparną.

Dėl šio susidūrimo sąlyčio metu atsiradusių jėgų automobilis „Mazda 323“ buvo pasuktas apie vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį ir prarado judėjimo stabilumą ir užsuko už automobilio „ZIL KS 3575“ priekinės dalies, todėl judėdamas į priekį automobilis „ZIL KS3575“ priekinio buferio dešiniąja puse ir kampu atsitrenkė į automobilio „Mazda 323“ galines dureles, sudužo jų stiklas (įvykio vietoje duženos aptiktos antrosios eismo juostos kairėje pusėje kas taip pat rodytų, kad dūžtant stiklui automobilis „Mazda 323“ buvo antrojoje eismo juostoje). Į kairiojo šono galines dureles tekęs smūgis dar labiau suko automobilį „Mazda 323“ apie vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį bei bloškė jį automobilio „ZIL KS3575“ judėjimo kryptimi, todėl automobilis „Mazda 323“ persisuko priešingai, atsidūrė palei automobilio „ZIL KS3575“ kairįjį šoną. Tikėtina, kad pajutęs susidūrimo sąlytį vairuotojas automobilį „ZIL KS3575“ stabdė. Prieš sustodamas automobilis „ZIL KS 3575“ dar kartą slystamai priekinio buferio kairiuoju galu bei priekinio kairiojo rato disko tvirtinimo varžtais sąlyčiavo su automobiliu „Mazda 323“ priekiniu kairiuoju sparnu ir kairiojo šono priekinėmis durelėmis (nuo priekio link galo nulenkė kairiojo šono galinį vaizdo veidrodėlį), o susidūrimo sąlyčio metu veikusios jėgos automobilį „Mazda 323“ bloškė – pastūmė ir jis judėdamas atbulas galiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į puspriekabę bei čia sustojo. Apibendrinęs tyrimą ekspertas teikia išvadą, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo automobilio „ZIL KS3575“ vairuotojo P. K. veiksmai, - persirikiuodamas į dešinę nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui „Mazda 323“ ir su juo susidūrė (b.l.36-43).

Vertinant kitus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad 2008-11-17 Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju eismo įvykio vietą apžiūrėjęs pareigūnas A.B. (prijungta administracinė byla Nr. II-643-162/2008 b.l.56-65) nurodė, jog surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą remiantis įvykyje dalyvavusių vairuotojų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais bei atkuriant įvykio mechanizmą pagal likusius įvykio pėdsakus (langų stiklų duženų išsidėstymą, stiklo šukių buvimo vietą ant automobilio ZIL). Išsamiau įvykio aplinkybes pareigūnas išdėstė savo tarnybiniame paaiškinime (b.l.21), nurodydamas, kad pagal tyrimo medžiagą nustatė, jog automobilinis kranas rikiavosi ir susidūrė su lengvuoju automobiliu „Mazda“. Šias aplinkybes grindė automobilio „Mazda“ lango stiklų duženų išsidėstymu tarp antrosios ir trečiosios eismo juostų, automobilio „Mazda“ langų stiklų duženų buvimu ant autokrano priekinio bamperio dešinės pusės kampo.

P.K. savo paaiškinime 2008-09-29 (b.l.23), rašytame betarpiškai po įvykio, nurodė, kad iki šviesoforo važiavo antra eismo juosta, o už jo persirikiavo į antrą juostą, nes ten prasideda 3 eismo juostų kelias. Persirikiuodamas praleido dvi tris mašinas ir ties Kauno gatve pajuto smūgį kraną. Į kurią vietą tiksliai įvardinti negalėjo. Iš kur atsirado automobilis Mazda nematė. Paaiškinime rašytame 2008-10-07 (b.l.25) nurodė, kad už šviesoforo persirikiuodamas į antrą eismo juostą nepastebėjo šalia važiavusio automobilio ir jį kliudė dešiniu priekiniu ratu. Lengvąją mašiną apsuko ir užnešė ant vilkiko stovinčio trečiojoje eismo juostoje. Nurodė, kad kaltę pripažįsta.

Nukentėjusioji savo paaiškinime (b.l.22) nurodė, kad iki šviesoforo važiavo pirma eismo juosta. Už šviesoforo jai iš dešinės pusės prisidėjo papildoma eismo juosta, o ji toliau tęsė važiavimą ta pačia eismo juosta, neatlikdama persirikiavimo manevrų. Ties Kauno gatve iš gretimos juostos į jos važiavimo krypties eismo juostą pradėjo rikiuotis autokranas, kuris savo priekiu trenkėsi į jos automobilio „Mazda“ šoną, nuo smūgio automobilį apsuko per autokrano priekį ir automobilio galu trenkėsi į sustojusią kitą sunkiasvorę mašiną. Šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir apklausiant 2008-11-17 teismo posėdyje. Šias aplinkybes patvirtino ir kartu su nukentėjusiąja važiavusi Kontrimienė (b.l.24).

Liudytojas M.K. patvirtino nukentėjusiosios išdėstytas aplinkybes, o A.G. P.K. iškeltą versiją, kad pati nukentėjusioji manevruodama užkliudė P.K. vairuojamo automobilio priekinę dalį, kas sąlygojo tolimesnes pasekmes (administracinės bylos Nr. II-643-162/2008 b.l. 55, 60-62).

Kaip nustatyta iš administracinės bylos Nr. II-643-162/2008 teismo posėdžio protokolo (b.l.62) būtent minima teisinė situacija, teikiami liudytojų skirtingi paaiškinimai, bei įvykių dalyvių subjektyvūs situacijos vertinimai, teisminio nagrinėjimo metu nesuteikė pagrindo posėdyje dalyvavusiam ekspertui pateikti vienareikšmiško įvertinimo dėl įvykio kilimo priežasčių ir kaltininko, todėl 2008 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi konstatuota, kad iškeltoms eismo įvykio kilimo versijoms pagrįsti (paneigti) tikslinga skirti ekspertizę.

Atlikus ekspertinį tyrimą 2009 m. vasario 3 d. ekspertizės akto išvada Nr. 11K-400 (08), 11K-41 nurodyta, kad, kad tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu yra automobilio ZIL KS3575 vairuotojo P. K. veiksmai. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos ginčo dėl autoavarijos vietos schemos (b.l.17-20), grafinių failų fiksuojant transporto priemones nuotraukose nėra, eismo įvykio dalyviai savo parašais patvirtino schemą be pastabų, todėl dėl faktinės medžiagos naudojamos ekspertiniam tyrimui ginčų nėra, o ši medžiaga būtent ir yra faktinis pagrindas tyrimui, kadangi kiekvieno asmens išdėstytas vertinimas dėl įvykio aplinkybių suvokimo yra subjektyvus. Būtent toks subjektyvus įvykio aplinkybių vertinimas pateiktas ir P.K. prašymu apklausto liudytojo R.K., kuris nurodė, jog ekspertinis tyrimas yra grindžiamas prielaidomis o ne objektyviu tyrimu.

Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas išklausęs šalių pasisakymų, bei pagarsinus bylos medžiagą liko prie savo pateiktos išvados dėl eismo įvykio kilimo priežasčių. Taip pat nurodė, kad pirminis kontaktas buvo autokrano priekiniu ratu į „Mazda 323“ kairės pusės galinę dalį, ką patvirtina būdingas kontaktas ties rato arka, po benzino bako dangčiu (žr. nuotrauka administracinės bylos Nr. II-643-162/2008 b.l.34 ir ekspertizės akto 8 lape 6 paveikslėlis (b.l.40), kontaktas žymimas A). Eksperto teigimu būtent šio kontakto metu dėl greičio ir svorio santykių skirtumo automobilis „Mazda 323“ buvo pasuktas apie vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį ir prarado judėjimo stabilumą ir užsisukinėjo už automobilio „ZIL KS 3575“ priekinės dalies (išsamus tyrimas b.l.43). Ekspertas taip pat patvirtino, kad automobilio „Mazda 323“ apgadinimai nurodyti ekspertizės akto 3-4 grafiniuose failuose ir 9 paveikslėlyje (b.l.38, 41) padaryti jau autokranui „ZIL KS 3575“ kontaktuojant kaire puse ratų tvirtinimo varžtais, kai automobilis “Mazda 323“ jau buvo apsuktas ir buvo priešinga kranui judėjimo kryptimi. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvada, naudota ekspertinio tyrimo metodika ir ekspertizės teiginiais, nes išvada yra pagrindžiama rašytiniais įrodymais, atlikto tyrimo aprašymu, liudytojų ir pačių eismo įvykio dalyvių išdėstytų aplinkybių vertinimu.

Visuma aukščiau aptartų faktinių aplinkybių, ekspertinis tyrimas patvirtina, kad būtent P.K. savo veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyvis privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išengti, o taip pat nepaisė 109 punkto reikalavimo persirikiuojant duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

P.K. laikosi pozicijos, kad dėl autoįvykio kalta „Mazda 323“ vairuotoja, nes ji pati persirikiuodama į jo važiavimo krypties eismo juostą, atsitrenkė į autokraną. Tačiau analizuojant įvykio aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu P.K. nenurodo tikslių įvykio aplinkybių. Iš pirminių įvykio duomenų, tame tarpe ir teikiamos Balticum TV laidos „Reidas“ vaizdo medžiagos nustatyta, kad iš karto po eismo įvykio P.K. nurodė, kad iki kontakto su automobiliu „Mazda“ jo nematė iš vis, todėl jo teiginiai apie šio automobilio manevravimą iki susidūrimo yra grindžiami prielaidomis. Aiškios pozicijos dėl eismo įvykio aplinkybių, jų vertinimo ir savo veiksmų atitikties KET reikalavimams nebuvimą patvirtina ir tai, jog jis 2008 m. spalio 7 d. savo paaiškinimu pripažino kaltę dėl eismo įvykio (b.l.25), tačiau sekančią dieną su priimtu nutarimu vėl nebesutiko (administracinės bylos Nr. II-643-162/2008 b.l.11).

Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. P. K. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2009 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 246410 palikti nepakeistu ir P. K. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.