Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

nuteistajam A. B., jo gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl 2008m. gegužės 12 d. padarytos nusikalstamos veikos ir jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2010 m. lapkričio 7 d. padarytos nusikalstamos veikos, ir jam skirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už 2008-05-12 padarytą nusikaltimą ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir nustatyta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už 2010-11-07 padarytą nusikaltimą ir 187 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir nustatyta subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie paskirtos subendrintos bausmės už 2008-05-12 nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridėta dalis paskirtos subendrintos bausmės už 2010-11-07 nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, galutine subendrinta bausme paskirta 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta 7 (septynių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendį sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. liepos 29 d. bei atlikta bausmė nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011m. gruodžio 8 d., ir atlikta bausmės dalis pagal 2011 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012 m. spalio 18 d.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2012 m. spalio 18 d.

Nukentėjusiosios R. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš A. B. R. J. naudai priteista 1819,31 Lt (vieną tūkstantį aštuoni šimtai devyniolika litų ir 31 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 12 d., laikotarpiu nuo 05.00 val. iki 06.00 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, atsuktuvu sulaužydamas vilkiko „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės ir kairės pusės durelių spyneles bei išdauždamas kairės pusės durelių lango stiklą, stovėjusiam (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato, taip įveikdamas vilkiko mechanines apsaugos priemonės, įsibrovė į jį, iš kur pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)s“ turtą - radijo stotį TTI, 251,34 Lt vertės, magnetolą „Mitsubishi“ 177 Lt vertės, M. P. priklausantį televizorių „Denver“, 300 Lt vertės, iš viso pagrobė 728,34 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 12 d., laikotarpiu nuo 05.00 val. iki 06.00 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio vilkiko „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato, metu sugadino svetimą turtą – atsuktuvu sulaužė vilkiko dešinės ir kairės pusės durelių spyneles, 826 Lt vertės bendrai (vienos spynelės vertė 413 Lt), išdaužė kairės pusės durelių lango stiklą 708 Lt vertės, iš viso sugadino 1534 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 7 d., apie 07.00 val., išdauždamas atsuktuvu automobilio „Hyundai Getz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, įsibrovė Latvijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Hyundai Getz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą turtą – Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtą - kompaktinių plokštelių grotuvą „Panasonic“, 243,45 Lt vertės, navigacijos sistemą „Tom Tom XL N14644“ 535,27 Lt vertės, nukentėjusiajai R. J. priklausančius daiktus - lagaminą 250 Lt vertės, vyrišką megztinį 200 Lt vertės, maisto produktų bendros 250 Lt vertės, nukentėjusiajai R. G. priklausančius daiktus - lagaminą 100 Lt vertės, maisto produktus ir 20 vnt. pakelių cigarečių „Marllboro“ bendros 1000 Lt vertės, iš viso pagrobė 2578,72 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 7 d., apie 07.00 val., vagystės iš Latvijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Hyundai Getz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini), metu sugadino svetimą, Latvijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – atsuktuvu išdaužė automobilio „Hyundai Getz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą 340,63 Lt vertės.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai A. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, kad nuteistasis administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, teistas 11 kartų, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą bei 2 tyčinius apysunkius nusikaltimus, 1 tyčinį nesunkų nusikaltimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti.

Ir nors nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri nuteistojo manymu yra per griežta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės yra svarbios, bet nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima jam sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdama į tai, kad A. B. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirta 2 metų, bei 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios yra mažesnės už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metais 1 mėnuo 15 dienų); už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnuo 15 dienų); už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta 25 parų arešto bausmė, kuri yra mažesnė už arešto bausmės vidurkį padarius baudžiamąjį nusižengimą, kuris yra 27,5 paros; kolegija konstatuoja, jog bausmės nuteistajam paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs nuteistajam A. B. paskirtų bausmių subendrinimą, konstatuoja, kad bausmės subendrintos laikantis BK 63 straipsnio ir 64 straipsnio nuostatų, ir galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Apelianto A. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad yra daug jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis yra vedęs, turi žmoną, du mažamečius vaikus, kuriems reikalingas tėvas. Padarytus nusikaltimus atskleidė pats parašydamas nuoširdų prisipažinimą, kadangi išėjęs į laisvę nori būti švaria sąžine. Su jam pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko ir pažadėjo juos susiradęs darbą atlyginti. Nusikaltimus padarė dėl materialinės padėties, nes tuo metu neturėjo darbo. Dėl savo padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi, atskleidė savo paties padarytas nusikalstamas veikas, be to pareigūnams suteikė daug vertingos informacijos apie kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas, yra reikšmingos, tačiau, įvertinus prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, minėti apeliacinio skundo teiginiai nesudaro teisinio pagrindo švelninti A. B. paskirtos bausmės.

Tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės rūšies ir dydžio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad labai gailisi, pripažįsta kaltę, tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant bausmę sankcijos ribose, bei nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, nes tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas A. B. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, laikantis įstatymo nuostatos subendrino paskirtas bausmes ir skyrė galutinę subendrintą bausmę, kuri nėra per griežta, todėl švelninti ją ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.