Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ir trečiojo asmens J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei S. V. (byloje dalyvauja: trečiasis asmuo J. V., institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-03 sprendimu patvirtinto atsakovo S. V. išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams – sūnui D. V. ir dukrai D. V., išlaikymą sumažino iki 700 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, nepilnamečiams skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė motiną S. V.. Teismas nustatė, kad ieškovas į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo kreipėsi po aštuonių mėnesių, kai teismas patvirtino tarp ieškovo ir atsakovės savanoriškai sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, reikalavimą sumažinti tarp šalių susitartą išlaikymą, ieškovo skiriamą vaikams, ieškovas grindė iš esmės pablogėjusia jo finansine padėtimi, gimusiu trečiuoju vaiku, atsakovės turtinės padėties pagerėjimu. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad po 2007-12-03 teismo sprendimo pakito abiejų šalių turtinė bei šeiminė padėtis. Teismas, įvertinęs ieškovo gaunamas pajamas, kreipimosi į teismą dieną, padarė išvadą, kad 2008-09-01 ieškovo finansinė padėtis nesudarė pagrindo mažinti iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiams šalių vaikams. Atsižvelgdamas į tai, kad po kreipimosi į teismą ieškovo pajamos buvo mažinamos, teismas sprendė, kad ieškovas gaunamas pajamas mažino tendencingai, suabejojo ieškovo sąžiningumu. Teismas, įvertinęs ieškovo skiriamų lėšų panaudojimą nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, nepripažino pagrįstu ieškinio argumento, kad atsakovė švaisto vaikams skiriamo išlaikymo lėšas. Teismas atmetė ieškinio argumentus, kad visiems trims ieškovo vaikams turi būti skiriamas vienodas išlaikymas, nes nustatė, kad nepilnamečiai vaikai D. ir D. yra paaugliai, o sūnui M. yra 1 metai, todėl pripažino, kad vaikų poreikiai yra skirtingi ir jiems reikalingas skirtingas išlaikymo dydis. Aplinkybės, kad ieškovui po santuokos nutraukimo gimė trečias vaikas M., teismas nepripažino pagrindu sumažinti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš pirmos santuokos dydžio, kadangi nustatė, jog apie trečiojo sūnaus gimimą ieškovui buvo žinoma iki pasirašant sutartį dėl santuokos su atsakove nutraukimo pasekmių. Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimą, įvertino ieškovo, jo sutuoktinės (trečiojo asmens), atsakovės turtinę padėtį, ieškovo dalyvavimą jo nepilnamečių vaikų D. ir D. auklėjime, vadovavosi nepilnamečių vaikų interesų prioriteto principu, todėl padarė išvadą, kad ieškovui gaunant 2604 – 2619,60 Lt darbo užmokestį, iš kurio 400 Lt turi būti skirti nepilnamečiam sūnui M., 800 Lt ieškovui, ieškovas vyresniesiems vaikams išlaikyti turi galimybę skirti po 700 Lt kas mėnesį, ieškovas, būdamas darbingas, privalo dėti daugiau pastangų susirasti papildomą darbą. Atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės pasitvirtino visi atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, priešingai nei ieškovo, atsakovė turėjo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas nepriteisė ieškovui iš atsakovės jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sumažino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-03 sprendimu priteisto išlaikymo dydį iš atsakovo S. V. nepilnamečiams vaikams – sūnui D. ir dukrai D. iki 700 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Byloje nustatyta, kad ieškovo S. V. ir atsakovės J. V. santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-03 sprendimu, šiuo sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovas S. V. įsipareigojo teikti šalių nepilnametei dukrai D., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sūnui D., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 1000 Lt, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvienam iš vaikų sukaks po 19 metų. Po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečiai vaikai liko gyventi su atsakove S. V.. Ieškovas 2008-09-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė sumažinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-03 sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 700 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės per mėnesį nuo 2008-09-01 tuo pagrindu, kad atsakovo turtinė padėtis, lyginant ją su 2007 metais, iš esmės pasikeitė, nes jis sudarė naują santuoką su trečiuoju asmeniu, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M., po santuokos nutraukimo jis liko be būsto, kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, kas mėnesį moka po 100 Lt dydžio gyvybės draudimo įmokas už dukrą, po 150 Lt – už save, turi paėmęs 70000 Lt dydžio vartojimo paskolas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams sumažinti iki 450 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės nuo 2008-09-01, kadangi jo darbo užmokestis sumažėjo dvigubai, o atsakovės darbo užmokestis padidėjo. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad šių ieškovo argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesumažino nepilnamečiams vaikams D. ir D. teiktino išlaikymo iki 450 Lt kiekvienam vaikui nuo 2008-09-01.

CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3. 192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Antra, išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Įvertinus šioje byloje šalių nurodytas aplinkybes ir įrodymus apie jų nepilnamečių vaikų poreikius, turtinę padėtį, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti yra reikalinga didesnė nei 800 Lt suma kiekvienam vaikui ir šalys gali teikti didesnį išlaikymą savo vaikams nei 450 Lt kas mėnesį. Šioje byloje turi būti vertinama ne tik tėvų turtinė padėtis, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiai, kurie jiems augant didėja ir jie yra didesni, nei jie buvo 2007-12-03 sprendimo priėmimo metu. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Ieškovas S. V., prašydamas pakeisti teikiamo nepilnamečiams vaikams D. ir D. išlaikymo dydį, t. y. jį sumažinti iki 450 Lt, ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su šių nepilnamečių vaikų konkrečiais poreikiais (T. 1, b. l. 1-3, T. 2. b. l. 1-3). Patikslintame ieškinyje ieškovas apsiribojo nuoroda, kad išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kad nuo 2008-01-01 minimalus darbo užmokestis yra 800 Lt, jis ir atsakovė turėtų teikti išlaikymą po 400 Lt, tačiau jis sutinka teikti 450 Lt dydžio išlaikymą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kiek konkrečiai yra reikalinga lėšų šių vaikų maitinimui, mokslui, lavinimui, tam, kad būtų užtikrinta jų buitis, sveikatos priežiūra ir gydymas. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nebuvo nurodyta apie tai, kad šių vaikų poreikiai yra sumažėję nuo 2007-12-03. Pagal bylos duomenis šiems vaikams buities sąlygas užtikrina atsakovė, vien tik atsakovė rūpinasi jų maitinimu, mokslu, laisvalaikiu, lavinimu, sveikata ir kt. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovas su vaikais praleidžia savaitgalius, šventes, dalį atostogų, t. y. tuo metu, kai bendrauja su vaikais, skiria išlaikymą. Atsakovė nurodė, jog nepilnamečių vaikų poreikiai po 2007-12-03 teismo sprendimo priėmimo nesumažėjo. Atsakovė teikė į bylą duomenis, kad vaikams buvo nupirkta sofa, dviratis, dukrai, kuri vyksta viena į užsienį, telefonas, kompiuterio monitorius, kad dukra D. lankėsi pas stomatologą (T. 2, b. l. 54-55, 56-58, 59-60, 62-68). Iš atsakovės pateiktos išlaidų nepilnamečiams vaikams lentelės matyti, kad atsakovė abiejų vaikų poreikiams tenkinti kas mėnesį išleidžia 3484 Lt, t. y. 800 Lt maistui, 140 Lt pietums mokykloje ir dienpinigių D., 110 Lt – D., 400 Lt drabužiams ir avalynei, 200 Lt vaistams ir vitaminams, 200 Lt higienos priemonėms ir kirpyklai, 180 Lt stomatologo paslaugoms, 150 Lt knygoms ir mokymosi priemonėms, 200 Lt D. kalbos kursams, 30 Lt D. muzikos mokyklai savaitgalio dienoms, 183 Lt mokesčiams už vaikų lankomus būrelius, 200 Lt laisvalaikiui, 46 Lt internetui, 60 Lt mobiliojo telefono išlaidoms, 60 Lt D. draudimui, 280 Lt komunalinėms paslaugoms, 200 Lt automobilio kurui ir remonto išlaidoms (T. 2, b. l. 107). Pagal byloje esančius duomenis D. mokosi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, fortepijono klasėje, yra laimėjusi konkursus, vyksta į stažuotes užsienyje (T. 1, b. l. 52, T. 2, b. l. 52-53), nuo 2008-09-01 lankė anglų kalbos kursus IĮ „Gloria lingua“, kursų kaina – 25 Lt už vieną akademinę valandą (T. 1, b. l. 54), nuo 2008-06-25 iki 2008/2009 mokslo metų pabaigos lankė plaukimo užsiėmimus Lietuvos vaikų jaunimo centre, neformaliojo švietimo kaina – 60 Lt už mėnesį (T. 1, b. l. 55). 2008-07-01 tarp fondo SOS Talentai ir D. V. buvo pasirašyta vienerių metų sutartis, pagal kurią fondas SOS Talentai D. V. skyrė 100 eurų stipendiją per mėnesį bei įsipareigojo padengti visas kelionės, pragyvenimo bei draudimo išlaidas (T. 2, b. l. 118-119). Atsakovė nurodė, kad ši sutartis su SOS Talentai nebuvo pratęsta. D. nuo 2008-06-25 iki 2008/2009 mokslo metų pabaigos lankė stalo teniso ir plaukimo užsiėmimus Lietuvos vaikų jaunimo centre, neformaliojo švietimo kaina – 70 Lt ir 60 Lt už mėnesį (T. 1, b. l. 56, 57). Byloje pateikti duomenys, kad vaikams diagnozuoti sistoliniai ūžesiai (T. 1, b. l. 59-60). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės nurodomi poreikiai ir jiems tenkinti reikalingos lėšos yra pagrįsti, nes atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kurie paneigtų vaikų poreikius, lėšas, kurios turi būti skiriamos. Vertinant vaikų poreikiams skiriamas lėšas būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovė moka už komunalines paslaugas, kurios teikiamos ir nepilnamečiams vaikams, užtikrina vaikams gyvenamąjį plotą ir jo priežiūrą, moka kreditą už gyvenamąją patalpą, kurioje gyvena vaikai. Tai taip pat yra būtinos vaikų poreikiams tenkinti lėšos. Ieškovas ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde kritikuoja atsakovės nurodytus vaikų poreikius ir jos nurodytą reikalingų lėšų skaičiavimą, tačiau nenurodo, kokie konkretūs vaikų poreikiai turi būti tenkinami ir kokios konkrečios pinigų lėšos yra reikalingos šiems poreikiams patenkinti. Ieškovas neteikė jokių įrodymų apie vaikų poreikius ir jiems tenkinti reikalingą konkretų lėšų dydį. Vertinant apeliaciniame skunde nurodomus argumentus apie abejotinus vaikų poreikius, atsižvelgiama į tai, kad ieškovas ir atsakovė, susitardami dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio, jau įvertino vaikų poreikius. Tai, kad 2007-12-03 teismo sprendimu buvo patvirtinta, jog ieškovas vaikų poreikiams tenkinti mokės po 1000 Lt išlaikymą, rodo, kad ieškovui buvo žinomi vaikų poreikiai ir kad tie poreikiai yra pakankamai dideli, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatą, mokymąsi ir užklasinę veiklą. Ieškovas ir trečiasis asmuo kritikuoja atsakovės nurodomas aplinkybes apie tai, kad ji automobiliu veža vaikus į mokyklą, būrelius, nurodo, kad vaikai turi naudotis autobusais ir troleibusais. Su tokiais apeliantų argumentais nesutiktina, nes jie nepateikė įrodymų, kad vaikų mokymasis, lavinimasis, užklasinė veikla, laisvalaikis būtų užtikrinti ir suderinti, jei jie iš namų į mokyklą, būrelius, sveikatos įstaigas ir pan. vyktų autobusais ir troleibusais, kad minėtos įstaigos yra prie pat vaikų gyvenamosios vietos. Kaip jau buvo minėta, ieškovas savo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo negrindė tuo, kad vaikų poreikiai sumažėjo, kad vaikams nebėra būtinybės lankyti būrelių, užsiimti užklasine veikla, neturi būti užtikrinami poreikiai, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai. Įvertinus tai, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šalių dukra D. turi išimtinių muzikinių gabumų groti fortepijonu, lavina šį savo gabumą, lanko specialią mokyklą, yra gavusi apdovanojimų, darytina išvada, kad jai turi būti teikiamas žymiai didesnis išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas sumažino ir jai teikiamą išlaikymą. Tai rodo, kad buvo įvertinta tai, jog 2008-07-01 tarp fondo SOS Talentai ir D. V. buvo pasirašyta vienerių metų sutartis. Iš šios sutarties sąlygų matyti, kad šis fondas suteikia tik papildomą fortepijono ugdymą, neapmoka visų išlaidų, susijusių su D. muzikinių gabumų ugdymu. Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo nurodoma aplinkybė apie sūnaus M. gimimą (duomenys neskelbtini) nesudarė pagrindo pakeisti ieškovo prisiimto įsipareigojimo mokėti nepilnamečiams vaikams D. ir D. išlaikymą po 10g00 Lt. Toks ieškovo įsipareigojimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-03 sprendimu, nes tokį išlaikymo dydį nustatė nepilnamečių vaikų tėvai, kurie geriausiai žinojo nepilnamečių vaikų poreikius ir kiek reikia lėšų šiems poreikiams užtikrinti. Pagal bylos duomenis ieškovas 2008-04-02 sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu J. V. (T. 1, b. l. 92), santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. (T. 1, b. l. 6). Sprendimas priimtas 2007-12-03, todėl yra pagrindas teigti, kad ieškovas, įsipareigodamas teikti minėtą išlaikymą, įvertino tai, kad jis turės trečią vaiką, kurį reikės išlaikyti. Tai, kad trečiasis asmuo 2007-12-04 buvo įtraukta į nėštumo įskaitą (T. 2, b. l. 212), nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovui iki 2007-12-03 nebuvo žinoma aplinkybė apie tai, jog jis su trečiuoju asmeniu turės kūdikį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad nutraukiant santuoką su atsakove, dabartinė žmona laukėsi vaiko (T. 2, b. l. 145). Ieškovas, prisiimdamas įsipareigojimus dėl teiktino išlaikymo vaikams dydžio, privalėjo taip pat įvertinti ir tai, kad jis po santuokos nutraukimo neturės nekilnojamojo turto, gyvenamosios patalpos, nes santuokos metu su atsakove įgytas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise perėjo atsakovei. Aplinkybė, kad atsakovei nuosavybės teise perėjo butas, kuriame gyvena ji ir šalių nepilnamečiai vaikai, o ieškovas neturi nuosavybės teise buto, negali būti vertinama, kaip pagrindas mažinti išlaikymą, nes atsakovė ne tik įgijo nuosavybės teise butą, bet perėmė ir kreditorinį įsipareigojimą AB bankui „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“) - 144 050,33 Lt (tokia suma nurodyta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-03 sprendime).

Ieškovas S. V. nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota 1974 m. transporto priemonė VAZ2103, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 8). Ieškovas yra sudaręs savo ir dukters D. gyvybės draudimo sutartis, pagal kurias ieškovas kas mėnesį mokėjo 150 Lt ir 100 Lt įmokas, šios gyvybės draudimo sutartys buvo pakeistos (T. 1, b. l. 10, 11, T. 2, b. l. 99-102, 104). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini). 2007-09-14 darbo sutartimi buvo susitarta, kad ieškovui bus mokamas 8500 Lt mėnesinis darbo užmokestis, o pagal darbo sutarties pakeitimą ieškovui nuo 2008-06-01 buvo mokamas 10500 Lt, nuo 2008-10-01 – 5500 Lt, nuo 2008-11-01 – 4000 Lt, nuo 2009-01-05 – 3000 Lt mėnesinis darbo užmokestis (T. 1, b. l. 84-85, 86, 87, T. 2, b. l. 35). Nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. spalio mėn. ieškovui buvo išmokėtas 67099,32 Lt darbo užmokestis ir kitos išmokos, už 2008 m. lapkričio mėn. – 3297,04 Lt darbo užmokestis ir kitos išmokos, nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. – 9544,28 Lt, nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. – 5223,60 Lt darbo užmokestis ir kitos išmokos (T. 1, b. l. 9, 65, 89, T. 2, b. l. 16, 43, 117). Ieškovas į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo kreipėsi 2008-09-01, pagal pateiktus duomenis už 2008 m. rugsėjo mėnesį ieškovui buvo apskaičiuota: 10500 Lt darbo užmokestis, 343,20 Lt kitos išmokos (komandiruotės išlaidos), iš viso sumokėta 8088,84 Lt, 2008 m. spalio mėnesį jam buvo apskaičiuota: 5500 Lt darbo užmokestis, 358,80 Lt kitos išmokos (komandiruotės išmokos), iš viso sumokėta 4454,44 Lt. Šios ieškovo gaunamos pajamos tvirtina, kad jo (ieškovo) gaunamos pajamos buvo pakankamos įvykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. ir D., bei teikti išlaikymą trečiajam vaikui. Šioje byloje vertinant ieškovo gaunamas pajamas atsižvelgiama ir jo gaunamas komandiruotės išlaidas, nes CK 3.199 str. numato, kad išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų pajamų rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo prašymo sumažinti teiktino išlaikymo dydį nuo 2008-09-01. Šio reikalavimo netenkina ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Ieškovo S. V. pateikti įrodymai apie tai, kad jis su trečiuoju asmeniui J. V. yra sudarę dvi vartojimo kredito sutartis su AB „SEB bankas“ ir AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“), pagal kurias iki 2013-05-25 ir 2013-04-07 yra paėmę po 35000 Lt vartojimo kreditą (T. 1, b. l. 16-21, 22-25), kad jis pagal vartojimo kredito sutartį Nr.C803002951 paėmęs 1833,93 Lt kreditą įsigijo 1999 Lt vertės kompiuterį, sudarė viešojo judriojo ryšio abonentinę sutartį (T. 2, b. l. 90-98, 103), taip pat nesudaro pagrindo sumažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. ir D. nuo 2008-09-01, nes ieškovas, sudarydamas šias sutartis turėjo įvertinti savo prisiimtus įsipareigojimus nepilnamečiams vaikams.

Ieškovas S. V. ieškinį taip pat grindė aplinkybėmis, kad sūnui M. yra reikalingas toks pat išlaikymas, kaip ir kitiems jo nepilnamečiams vaikams, nes sūnus serga. Iš teismui pateiktų medicinos dokumentų matyti, kad mažametis M. V., praėjus 3 savaitėms po gimimo buvo išbertas, vėliau diagnozuota stafilokokinė žarnyno infekcija (T. 1, b. l. 68-69). Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad mažamečiui M. V. 2009-05-07 buvo diagnozuotas alerginis dermatitas, jam pirkti vaistai (T. 2, b. l. 112-114). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikius negali būti nustatyta, jog ieškovas vaikams D. ir D. bei M. turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Įvertinus D. ir D. amžių, darytina išvada, kad jų lavinimui, ugdymui ir kitiems poreikiams tenkinti yra reikalingos žymiai didesnės lėšos. Šioje byloje nebuvo pareikšti trečiojo asmens reikalavimai ieškovui dėl išlaikymo sūnui M. priteisimo. Pagal ieškovo ir trečiojo asmens pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai orientavosi į tai, kad ieškovo teiktinas išlaikymas sūnui M. yra 400 Lt. Priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003). Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį D. ir D., įvertino aplinkybę, kad ieškovas turi teikti išlaikymą sūnui M., atsižvelgė į trečiojo asmens turtinę padėtį, pagrįstai nustatė, kad D. ir D. poreikiams užtikrinti yra reikalingas didesnis išlaikymas. Byloje pateikti įrodymai apie trečiojo asmens turtinę padėtį tvirtina, kad ir trečiasis asmuo gali teikti išlaikymą sūnui M., nes trečiasis asmuo J. V. nuo 2008-07-17 yra motinystės atostogose (T. 2, b. l. 38), jai nuo 2008-04-01 iki 2008-07-31 išmokėta 12166,53 Lt, nuo 2008-08-01 iki 2008-10-31 – 15445,47 Lt motinystės pašalpa, viso nuo 2008-04-01 iki 2008-10-31 išmokėta 27612 Lt (T. 1, b. l. 70, 90), nuo 2008-01-01 iki 2009-01-31 išmokėta motinystės pašalpa per mėnesį yra didesnė nei 5000 Lt (T. 2, b. l. 39), jai nuosavybės teise priklauso 37,53 kv. m bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 40). Ieškovas ir trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad sūnaus M. išlaikymas per 2008 m. rugsėjo mėn. (išskyrus mokesčius už komunalinius patarnavimus) buvo 804 Lt (T. 1, b. l. 137), 2008 m. spalio mėn. (išskyrus mokesčius už komunalinius patarnavimus) buvo 809,36 Lt (T. 1, b. l. 148).

Atsakovė S. V. dirba Vilniaus Gedimino technikos universitete Fundamentinių mokslų fakulteto (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį. Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus 2008-01-02 įsakymu su atsakove terminuota darbo sutartis buvo sudaryta nuo 2008-01-01 iki 2009-08-31, paskirtas 22,10 BMA atlyginimas iš biudžeto lėšų (T. 1, b. l. 53). Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus 2008-09-09 įsakymais atsakovei už papildomas Fundamentinių mokslų fakulteto (duomenys neskelbtini) pareigas 0,25 etato nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 ir už padidėjusį darbo krūvio vykdymą buvo skirta 2,55 BMA priemoka prie atlyginimo (T. 1, b. l. 161, 162). Atsakovei už laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-10-31 buvo išmokėtas 37485,28 Lt darbo užmokestis (T. 1, b. l. 159). Už 2008 rugsėjo ir spalio mėnesius buvo išmokėta po 3299,75 Lt. Kaip jau buvo minėta, atsakovei S. V. nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), už kurį atsakovė turi sumokėti kreditą bankui, ½ dalis garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – sandėliukas P-9, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butui ir sandėliukui yra įregistruota hipoteka (T. 1, b. l. 164, 165). Atsakovė studijų draudimu yra apdraudusi D. V. iki 2014-10-31, kas mėnesį moka 104,66 Lt įmoką (T. 1, b. l. 58). Taigi atsakovės materialinė padėtis nėra tokia gera, kad ji galėtų teikti žymiai didesnį išlaikymą nei atsakovas, kad iš esmės jai vienai būtų perkelta nepilnamečių vaikų išlaikymo našta. Vertinant, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas nustatė teiktino nepilnamečiams vaikams D. ir D. atsakovo išlaikymo dydį, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas šių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti skiria tik pinigus, t. y. jis visiškai prie išlaikymo neprisideda kitokiais būdais, t. y. su vaikais nepraleidžia savaitgalių, švenčių, dalies atostogų, kurių metu rūpintųsi jų maistu, laisvalaikiu, lavinimu, užtikrintų buities sąlygas ir pan. Pagal bylos duomenis atsakovė imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, ieškovui ir trečiajam asmeniui iš atsakovės nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, t. y. advokatės atstovavimo išlaidų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas ir trečiasis asmuo sumokėjo 2000 Lt ir 700 Lt už advokatės paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad ieškovo teikiamas išlaikymas vaikams turi būti sumažintas nuo 2008-09-01 iki 450 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kuriais buvo grindžiami atsikirtimai į ieškinį ir patikslintą ieškinį, sumažino mokėtiną išlaikymą dėl bylos nagrinėjimo metu ieškovo pateiktų duomenų apie 2009 m. sausio-kovo mėnesiais gautas pajamas. Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, dėl kurių iš dalies buvo patenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas, bylos pobūdį ir ginčo esmę (ginčas tarp tėvo ir jo nepilnamečių vaikų, kuriems byloje atstovavo jų motina (atsakovė), nes išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams, o ne atsakovei), tai, kad atsakovei taip pat atstovavo advokatė, byloje nėra duomenų, kad advokatė atsakovei paslaugas teikė nemokamai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais pagrįstai nepriteisė ieškovui ir trečiajam asmeniui iš atsakovės advokatės atstovavimo išlaidų pagal CPK 98 str. CPK 3 str. 1 d. numato, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės galioti nepakeistas.

CK 3.208 str. nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė apie indeksavimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį nauja dalimi, kurioje nurodo, kad nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis suma yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 320 str. 2 d., 376 str.).

Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovo ir trečiojo asmens į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

„Nepilnamečiams D. V. ir D. V. priteisto po 700 Lt išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, suma yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją“.

Priteisti iš ieškovo S. V. ir trečiojo asmens J. V. į valstybės biudžetą po 4,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.