Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovės E. B. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovei V. Z., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Sauliui Petroniui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei V. Z. dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Kauno apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai, pripažinti, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta pagal LR DK 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, Ieškovės E. B. naudai iš atsakovės V. Z. priteisti 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją LR DK 140 str. pagrindu, Ieškovės E. B. naudai iš atsakovės V. Z. priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2016-02-06) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Ieškovės E. B. naudai iš atsakovės V. Z. priteisti neturtinę žalą - 500 Eur., patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015-02-10 d. ieškovė įsidarbino pardavėja pas V. Z., vykdančią individualią veiklą, pažymėjimo Nr. 018992. Darbo sutartimi buvo suderintas darbo laikas nepilną darbo dieną, pagal sudaromą darbo grafiką. Visą darbo sutarties laikotarpį ieškovė tinkamai vykdė darbo funkcijas ir laikėsi nustatytos darbo tvarkos. Jokių pastabų ar papeikimų iš darbdavės nebuvo gavusi. 2016-02-04 d. ieškovė susirgo ir negalėjo atvykti į darbą. Apie ligą ji nedelsdama telefonu informavo savo darbdavę V. Z.. Su pastarąja ieškovė susitarė, kad neprašys gydytojo nedarbingumo pažymėjimo, gydysis iki pirmadienio (vasario 8 d.), kadangi sausio mėnesį dirbo ne po 4, o po 8 darbo valandas. 2016-02-08 ieškovė atvyko į darbą, tačiau atsakovės buvo žodžiu informuota, kad ji yra atleista. Paaiškėjo, kad 2016-02-06 darbdavė V. Z. susirašė sau aktą dėl E. B. neatvykimo į darbą ir tą pačią dieną sau pasiūlė ieškovę iš darbo atleisti. Tą pačią dieną atsakovė pateikė duomenis VSDFV, kad ieškovę atleido iš darbo pagal DK 136 str., 3 d. 2 punktą, t.y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Ieškovė iš darbo atleista neteisėtai. Atsakovė atleisdama ieškovę pažeidė LR DK 240 str., įtvirtintą darbuotojo atleidimo tvarką, t.y. atsakovė raštu nepareikalavo, kad ieškovė raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo prieš jai skiriant drausminę nuobaudą. Ieškovei buvo įteikta tik akto „Dėl E. B. neatvykimo į darbą" kopija. Jai nebuvo įteikta įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš darbo kopija, atsakovė piktybiškai neatidavė ieškovės darbo sutarties egzemplioriaus, kuris buvo laikomas darbo vietoje.Kauno apylinkės teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad Ieškovė nuo pat įsidarbinimo dienos nesilaikė sutarto grafiko, kadangi ieškovė vis rasdavo priežasčių kodėl negali atvykti į darbą, tai ieškovė serga, nors nedarbingumo pažymėjimo neima, tai ieškovės mamos sveikata prasta, tai giminaičių mirtys ar dar kokios kitos priežastys sutrukdė jei atvykti į dirbti. Ieškovė dirbo pardavėja, vienintele darbuotoja, todėl jos neatvykimo į darbą atveju atsakovė turėdavo pati važiuoti dirbti vietoje jos arba tą dieną visiškai nevykdyti savo individualios veiklos ir prarasti pinigus bei klientus. Atsakovei jau buvo pabodę įvairūs ieškovės pasiteisinimą dėl kurių ji negali atvykti į darbą, kadangi jais jau nebetikėjo. Atsakovė augina mažametį vaiką, kuriam šiuo metu yra tik 1 m. 4 mėn., todėl ieškovei neatvykus į darbą jai tekdavo ieškoti, kam palikti savo mažametį vaiką ir pačiai vykti į darbą ir dirbti už ieškovę. Per visą laikotarpį ieškovė buvo pateikusi tik vieną nedarbingumo pažymą, kuri įrodė, kad ieškovė tuo laikotarpiu tikrai sirgo, o kiti jos neatvykimai į darbą buvo pagrįsti tik ieškovės žodžiais, kuriais kuo toliau, tuo labiau buvo sunku patikėti. Ieškovė nėra gavusi oficialių pastabų ar papeikimų iš darbdavės, kadangi atsakovė jos vis gailėdavo ir bandydavo pateisinti jos nuolatinius neatvykimus, nors jos nurodytos neatvykimo priežastys seniai kėlė įtarimą bei rodė, kad ieškovė piktnaudžiauja gerumu ir supratingumu ir taip siekia neatvykti į darbą be svarbių priežasčių. Nėra jokių duomenų, kad ieškovė 2015-02-04 susirgo, kadangi nėra pateikusi jokių duomenų, kad būtų kreipusis į kokią nors gydymo įstaigą. Su atsakove nebuvo tartasi, kad ieškovė sirgs ir neprašys gydytojo, kad būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Ieškovė informavo telefonu, kad sirgs ir pati nurodė, kad neims nedarbingumo pažymėjimo, atsakovė nurodydavo imti nedarbingumo pažymėjimą. Duomenų apie tai, kad ieškovei išduotas laikinas nedarbingumo pažymėjimas nebuvo ir "Sodros" sistemoje, taip pat ieškovė telefonu nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę bei toks jos elgesys nebuvo pirmas, todėl įvertinus visus turimus duomenis atsakovė nusprendė, kad nelauks ieškovės pasirodant darbo vietoje ir pateikiant pasiaiškinimą dėl nebuvimo darbe. LR DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šio įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovė neatvyko į darbą dėl nesvarbių priežasčių visą darbo pamainą, o tiksliau net dvi pamainas t.y. 2016-02-04 ir 2016-02-05. Taip pat ieškovė prie ieškinio nėra pateikusi jokių duomenų, kurie pagrįstų jos neatvykimo į darbą priežastį – ligą. Atsakovė nepareikalavo iš ieškovės pateikti pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą tik todėl, kad netikėo, jog ieškovė dar ateis į darbą. Ginčą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes t.y., kad ieškovė padarė šiukštų darbo pareigų pažeidimą ir net dvi pamainas neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, netgi ir darbdaviui nepareikalavus pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, nelaikytina, kad paskirta drausminė nuobauda neteisėta, todėl darytina logiška išvada, kad ieškovės ieškinys dėl neteisėto atleidimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Priteisiant neturtinės žalos dydį privalu atsižvelgti ne tik į darbdavio, bet ir darbuotojo elgesį. Akivaizdu, kad neatvykusi į darbą savo darbo grafiko laiku ieškovė savo elgesiu iššaukė galimas darbdavio sankcijas t.y. atleidimą iš darbo.Teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl pripažinimo, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai, pripažinimo, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta pagal LR DK 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos LR DK 140 str. pagrindu priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2016-02-06) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo, 500 Eur. neturtinės žalos priteisimo.

Dėl pripažinimo, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai, pripažinimo, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta pagal LR DK 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-02-10 d. ieškovė įsidarbino pardavėja pas V. Z., vykdančią individualią veiklą, pažymėjimo Nr. 018992. Darbo sutartimi buvo suderintas darbo laikas nepilną darbo dieną, pagal sudaromą darbo grafiką (b.l. 23). 2016-02-06 20:24 Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie ieškovės nedarbingumą nerasta (b.l. 35). 2016-02-06 darbdavė V. Z. surašė aktą dėl E. B. neatvykimo į darbą ir pasiūlė ieškovę atleisti iš darbo (b.l. 8). 2016-02-06 atsakovės įsakymu ieškovė atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 punktą (b.l. 22).Vertinant ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai, taip pat pripažinimo, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta pagal LR DK 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą - darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, o taip pat byloje esančius įrodymus, teismas reikšmingomis ginčo sprendimui pripažįsta tokias aplinkybes. Visų pirma, nagrinėjant ieškovės neatvykimo į darbą aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nekyla ginčo dėl fakto, jog ieškovė neatvyko į darbą 2016-02-04 ir 2016-02-05, o šios dienos pagal darbo grafiką ir darbo laiko apskaitos žiniaraštį jai nurodytos darbo dienomis (b.l. 32-33). Taip pat byloje nekyla ginčo dėl to, kad šiomis dienomis ieškovei laikinas nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, šį faktą patvirtina ir duomenys iš VSDFV sistemos (b.l. 35). Antra, įrodinėdama neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą ieškovė teigia, kad 2016-02-04 d. susirgo ir negalėjo atvykti į darbą, apie ligą nedelsdama telefonu informavo savo darbdavę V. Z., su pastarąja ieškovė susitarė, kad neprašys gydytojo nedarbingumo pažymėjimo, gydysis iki pirmadienio (vasario 8 d.), kadangi sausio mėnesį dirbo ne po 4, o po 8 darbo valandas (b.l. 3). Tačiau atsakovė teigia nurodžiusi ieškovei imti nedarbingumo pažymėjimą, o to šiai nepadarius, atleidusi ją iš darbo (b.l. 17). Nagrinėjant šias šalių nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl to, kad atsakovė nurodė ieškovei neimti nedarbingumo pažymėjimo. Taip pat konstatuotina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad sausio mėnesį dirbo ne po 4, o po 8 darbo valandas. Priešingai, šias aplinkybes paneigia byloje esantis darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b.l. 31). Tai reiškia, kad ieškovė neįvykdė pagal kasacinio teismo praktiką jai tenkančios pareigos įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, nes nepateikė jokių jos ieškinyje išdėstytus teiginius patvirtinančių įrodymų.Trečia, byloje nekyla ginčo dėl to, kad atsakovė nepareikalavo iš ieškovės raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo prieš jai skiriant drausminę nuobaudą, t.y. nesilaikė LR DK 240 str., įtvirtintos darbuotojo atleidimo tvarkos. Vertinant šį atsakovės įstatyme nustatytos pareigos nesilaikymą šioje byloje esančių įrodymų kontekste, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-1298/2002, Nr. 3K-3-446/2003, Nr. 3K-3-462/2005). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką būtina įvertinti, ar šioje byloje nustatytas LR DK 240 str. įtvirtintos darbuotojo atleidimo tvarkos nesilaiymas iš esmės pažeidė ieškovės interesus ir lėmė jos neteisėtą atleidimą iš darbo. Vertinant šias aplinkybes, visų pirma atsižvelgtina į faktą, kad ieškovė net ir bylos nagrinėjimo metu neginčijo neatvykimo į darbą fakto bei nepateikė jokių neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą pagrindžiančių įrodymų. Tai reiškia, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareikalavusi iš ieškovės rašytinio pasiaiškinimo, atsakovė būtų gavusi neatvykimo į darbą svarbą pagrindžiančius įrodymus (pvz. laikino nedarbingumo pažymėjimą ar kitokį susirgimą įrodantį dokumentą), ir dėl to būtų privalėjusi priimti kitokį sprendimą. Ketvirta, vertinant drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumą LR DK 228 str. nuostatų kontekste, teismas remiasi teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustų A. Z. ir E. B. parodymais, kurios nors ir netiesiogiai, bet patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovės netinkamo darbo grafiko laikymosi, dažno neatvykimo į darbą nepranešus darbdavei (atsakovei) ar nenurodžius svarbių neatvykimą pagrindžiančių priežasčių. Abi liudytojos taip pat patvirtino aplinkybes, kad dėl ieškovės darbo grafiko nesilaikymo atsakovė pati turėdavo skubiai vykti į darbą, ieškoti galimybių palikti mažametį vaiką, nes jos vykdomos individuali veiklos pelnas priklausė tik nuo jos pačios ir ieškovės tinkamų darbo funkcijų atlikimo. Išklausęs šių liudytojų parodymų ir atsižvelgdamas į nuosekliai ir neprieštaringai išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti jų teisingumu bei laikyti juos nepatikimais ar šališkais, todėl pripažįsta, kad liudytojos, nors ir netiesiogiai, bet patvirtino atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes.Penkta, teismas atsižvelgia į faktą, kad atsakovė vykdo individualią veiklą, todėl jos veiksmai nepareikalaujant iš ieškovės raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, o taip pat neskiriant drausminių nuobaudų už galimai anksčiau ieškovės nesilaikytą darbo grafiką bei kiti panašūs veiksmai gali būti vertinami atsižvelgiant į artimų tarpusavio santykių mažoje įmonėje specifiką, kurie lemia mažiau formalizuotą darbo santykių įgyvendinimą. Šešta, ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės dėl galimai ieškovės dirbtų viršvalandžių šioje byloje nenagrinėtinos, nes ieškinyje nėra pareikštas atitinkamas reikalavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti neatvykimo į darbą priežasčių ir svarbos, todėl ieškinio reikalavimai dėl pripažinimo, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai, taip pat pripažinimo, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta pagal LR DK 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos LR DK 140 str. pagrindu priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2016-02-06) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo, 500 Eur. neturtinės žalos priteisimo

Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos LR DK 140 str. pagrindu priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2016-02-06) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo, 500 Eur. neturtinės žalos priteisimo, teismas atsižvelgia į faktą, kad ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai, yra atmestas, todėl atmestini ir nurodyti išvestiniai reikalavimai.

Atmetus ieškinio reikalavimus, iš ieškovės atsakovei priteistina 300 Eur. bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 36-37).Iš ieškovės valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,48 Eur (CPK 88str.) (b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur. (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 3,48 Eur (tris eurus 48 ct.), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.