Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-01 · Administracinė byla Nr. A-248-2156-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-01
Bylos Nr.
A-248-2156-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Birutė Janavičiūtė (pran.)
Pareiškėjas
Z. G.
Atsakovas
Lietuvos
Trečiasis asmuo
Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos, Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A2 – 2156/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui Z. G.,pareiškėjo atstovui adv. Deividui Poškai,atsakovo atstovui Renaldui Bujokui,trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams Viliui Kočubaičiui ir Sauliui Pikturnai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kariuomenės ir trečiojo suinteresuotojo asmens Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. G. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijai ir Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai, dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2004 m. spalio 11 d. išvadą Nr.5 ir įpareigoti Karinės medicinos ekspertizės komisiją priimti išvadą, kad pareiškėjui nustatytas pirmos grupės invalidumas atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnyba.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1991 m. kovo 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 29 d. jis buvo KASP Žemaičių apygardos 3 rinktinės RTG 32 bataliono vadas. Iki 2000 metų jo sveikatos būklė buvo gera. 2000 metais jis buvo skiriamas į paros tarnybą du kartus per mėnesį KASP 3 rinktinės operatyviniu budėtoju. Tarnyba buvo vykdoma KASP 3 rinktinės štabo patalpose. Tuo metu šios patalpos buvo avarinės būklės, nepakankamai šildomos, langai, durys ir stogas buvo kiauri, todėl nebuvo tinkama patalpų oro temperatūra. Itin žema patalpų oro temperatūra jam sukėlė sunkų peršalimą, dėl kurio jis susirgo sunkiomis širdies ligomis ir tapo pirmos grupės invalidu bei buvo atleistas iš tarnybos. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, išsamiai neištyręs pareiškėjo ligos priežasčių, priėmė nepagrįstą išvadą, kuria nenustatė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo neįgalumo ir jo tarnybos.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepimas

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių. Priešingai, šiuose dokumentuose yra užfiksuota informacija apie pareiškėjo viršsvorį bei vengimą gydytis, kuri patvirtina faktą, jog pareiškėjas pats savo neveikimu sudarė priežastis atsirasti ligai bei jai išsivystyti, kas ir įtakojo jo netinkamumą profesinei karo tarnybai bei invalidumo atsiradimą. Tarnybos sąlygos, kurių tinkamumą pagal savo pareigas turėjo užtikrinti pats pareiškėjas, pareiškėjo ligoms neturėjo įtakos.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2004 m. spalio 11 d. išvadą Nr.5 ir įpareigojo Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisiją iš naujo išnagrinėti Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2004 m. spalio 1 d. prašymą Nr.82 bei priimti motyvuotą išvadą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.2839/2003 buvo pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai. 2003 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją, prašydamas nustatyti jo ligos priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu. Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija 2005 m. sausio 6 d. sprendimu Nr.3 konstatavo, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas nėra susijęs su jo tiesioginių pareigų vykdymu. Šis Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas buvo priimtas, remiantis šioje byloje skundžiama išvada. Teismas nurodė, kad Karinės medicinos ekspertizės komisijos veiklą reglamentuoja Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.1125. Šiuose nuostatuose nėra atskirai reglamentuota tvarka, kuria vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės komisija priima išvadas pagal Tarnybinio tyrimo komisijos pateiktus prašymus. Todėl, taikant analogiją, tokio pobūdžio Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai turi būti keliami tokie pat reikalavimai kaip ir medicinos ekspertizei, reglamentuotai minėtų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų IV skyriuje, t. y. turi būti tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicininių dokumentų duomenimis, kurių pagrindu daromos medicininės išvados, siejant asmens susirgimą su tarnyba. Šioje byloje skundžiamoje Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvadoje yra tik išvardinti medicininiai dokumentai bei nurodyti bendro pobūdžio teiginiai apie pareiškėjo sveikatos būklę ir galimas susirgimo priežastis. Konkrečiai susirgimas neanalizuotas, neatliktas detalus jo tyrimas, siejant su tarnyba. Tuo tarpu, nesant išvadoje nurodytų konkrečių motyvų, teismas negali spręsti ginčijamos išvados pagrįstumo klausimo. Teismas nurodė, kad ginčijama Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvada yra individualus administracinis sprendimas, kurio turiniui ir formai yra taikomas Viešojo administravimo įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Skundžiama išvada neatitinka šių įstatymo reikalavimų, todėl ji naikintina, o Karinės medicinos ekspertizės komisija įpareigotina iš naujo išnagrinėti klausimą ir priimti motyvuotą išvadą.

III.

Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotasis asmuo Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su teismo teiginiu, jog Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvada yra individualus administracinis sprendimas, kurio turiniui ir formai taikomas Viešojo administravimo įstatymas. Ginčijama Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvada vertintina kompleksiškai kaip medicinos specialistų išvada kartu su kita apelianto surinkta medžiaga. Tokio vertinimo pagrįstumą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(5)-228/2004. Apeliantas taip pat nurodo, kad pareiškėjo prašymu byloje buvo paskirtos dvi teismo medicinos ekspertizės, kurios patvirtino, kad ginčijama išvada medicinine prasme yra pagrįsta ir teisinga.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti, arba bylą nutraukti.

Apeliantas nurodo, kad iš Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų, patvirtintų krašto apsaugos ministro 2002 m. birželio 25 d. įsakymu Nr.957, matyti, jog Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvada nėra fiziniams ir juridiniams asmenims skirtas teisės taikymo aktas, o yra tik procedūrinis dokumentas, atsakant į Tarnybinio tyrimo komisijos paklausimą. Tai, kad Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvados negalima laikyti individualiu administraciniu aktu, yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2004 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A(5)-228/2004. Todėl ši administracinė byla turėtų būti nutraukta, nes skundų dėl aktų, kurie nėra individualūs administraciniai aktai, nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė analogiją ir vadovavosi Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų IV skyriumi. Šiame skyriuje yra numatyta tvarka, pagal kurią atliekama medicinos ekspertizė, siekiant nustatyti šauktinių, asmenų, stojančių į karines mokymo įstaigas ir profesinę karo tarnybą ar civilinę krašto apsaugos tarnybą, kariūnų ir tikrosios karo tarnybos karių, atsargos karo prievolininkų tinkamumą karo tarnybai. Šiame skyriuje reglamentuojamais atvejais, atlikus ekspertizę, yra priimami ekspertiniai nutarimai. Ekspertinis nutarimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes asmenims skirtingai nuo Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvados, teikiamos Tarnybinio tyrimo komisijai. Todėl Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai negali būti taikomi minėti specialiems atvejams reglamentuoti skirti Nuostatai. Pagal analogiją galima taikyti tik bendrąsias, o ne specialiąsias teisės normas. Apeliantas nurodo, kad šioje administracinėje byloje buvo paskirtos dvi medicininės ekspertizės, siekiant nustatyti, ar galėjo pareiškėjo tarnyba įtakoti pareiškėjo ligos išsivystymą. Abiejų byloje atliktų ekspertizių rezultatai panašūs bei neprieštarauja Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai. Tai taip pat patvirtina, kad pagrindų panaikinti išvadą nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba su apeliaciniais skundais sutinka.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvada negali būti pripažinta individualiu administraciniu aktu, nes šiuo atveju Karinės medicinos ekspertizės komisija tik atsakė į Tarnybinio tyrimo komisijos paklausimą. Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvada yra tik atsakymas, kuriame pateikta medicininio pobūdžio informacija. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvada negali būti prilyginama ekspertiniam nutarimui, numatytam Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d nutarimu Nr.1125 patvirtintuose Karinės medicinos ekspertizės nuostatuose. Ekspertinis nutarimas gali įtakoti tarnybos teisinius santykius, o Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvada yra tik papildomas įrodymas, nagrinėjant prašymus dėl priežastinio ryšio nustatymo tarp kario žūties, ligos, traumos (sužeidimo, suluošinimo) ir tiesioginių kario tarnybos pareigų vykdymo. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo paskirtos dvi medicininės ekspertizės, kurių išvados iš esmės atitiko Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą, tačiau teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus pareiškėjas prašo apeliacinius skundus atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, krašto apsaugos ministro 2002 m. birželio 25 d. įsakymu Nr.957 patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 25 punktas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(11)-539/2003 patvirtina, kad Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvada yra individualus administracinis aktas, kuris gali būti ginčijamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad Karinės medicinos ekspertizės komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu, kurio 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Šiuo atveju Karinės medicinos ekspertizės komisija, priimdama išvadą, privalėjo išsamiai nustatyti visas faktines aplinkybes, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvada neprieštarauja byloje atliktų ekspertizių išvadoms. Priešingai, viename iš ekspertizės aktų yra konstatuotos pareiškėjo teiginius atitinkančios išvados. Tuo tarpu kitas ekspertizės aktas turi būti vertinamas kritiškai, nes jame nėra atsakyta į daugelį teismo užduotų klausimų, o į kai kuriuos klausimus atsakyta neišsamiai ir neaiškiai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantų ir trečiojo suinteresuotojo asmens Karinės medicinos ekspertizės komisijos atstovai prašė apeliacinius skundus tenkinti juose išdėstytų argumentų pagrindu, pareiškėjas ir jo atstovas prašė apeliacinius skundą atmesti, pakartodami atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjui diagnozuotas susirgimas- diliatacinė kardiomiopatija, Karo medicinos ekspertinės komisijos 2003 m. gruodžio 2 d. ekspertiniu nutarimu jis pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai. Pareiškėjas siekia išvados, kuria būtų pripažinta, kad jo susirgimas priežastiniu ryšiu susijęs su tarnyba.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalis (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1436 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) nustatė, kad kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Kario sveikatos sutrikimo (jo suluošinimo) sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Krašto apsaugos ministerijos Medicininės ekspertizės komisija (toliau- ir KMEK).

Ginčijamos išvados priėmimo metu galiojo Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2002 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 957. Vienas iš Tarnybinio tyrimo komisijos uždavinių, numatytų nuostatuose- ištirti ir nustatyti kario žūties, ligos ar traumos (sužeidimo, suluošinimo) priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu (7.1 punktas). Atlikusi tyrimą komisija priima atitinkamą sprendimą (8.4 punktas). Sprendimų, kuriuos gali priimti komisija, rūšys taip pat nurodytos nuostatuose (23 punktas) bei nustatyta, jog priimdama sprendimą, kad kario liga susijusi su tiesioginių pareigų vykdymu, komisija turi gauti tai patvirtinančią KMEK išvadą (25 punktas).

Karinės medicinos ekspertizės nuostatai patvirtinti Vyriausybės 2002 m. liepos 12 nutarimu Nr. 1125. Nuostatuose išvardintos KMEK funkcijos (12 punktas). Pagal nuostatus tokia KMEK funkcija kaip priežastinio ryšio tarp pareigų vykdymo ir susirgimo nustatymas nenumatyta.

Iš Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 8 punkto, kuriame išvardintos komisijos funkcijos, 9 punkto, nustatančio komisijos teises, IV skyriaus, nustatančio, kokie dokumentai pateikiami komisijai, V skyriaus, kuriame reglamentuotas komisijos darbo organizavimas, matyti, kad komisija turi teisę į savo posėdžius kviesti karį ar jo įgaliotą atstovą, karinių vienetų, kuriuose registruota kario žūtis, liga ar trauma, vadą (viršininką), karinio vieneto gydytoją, kitus asmenis ir juos apklausti, gali reikalauti papildomo tyrimo atlikimo, kreiptis į valstybės institucijas ar fizinius asmenis ir gauti iš jų su tiriamuoju įvykiu susijusią medžiagą, paaiškinimus bei kitus dokumentus, iš KAS padalinių gauti komisijos darbui reikalingus dokumentus (planus, pareigines instrukcijas, nuostatus, projektus, tarnybinio tyrimo išvadas ir kt.), kviesti specialistus, siųsti nukentėjusįjį į KMEK, reikalauti, kad karinių vienetų vadai siųstų karius atlikti pakartotinių (papildomų) medicininių tyrimų į viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas, KMEK ar kitas komisijas ir privalo atlikti visos pateiktos medžiagos analizę. Be to, komisija turi įvertinti ne tik tai, ar tam tikri su tarnyba susiję veiksniai (nagrinėjamu atveju- netinkama temperatūra tarnybos patalpose), galėjo sukelti atitinkamus susirgimus, bet ir nustatyti, ar tie veiksniai egzistavo. Pažymėtina ir tai, kad KMEK išvada reikalinga tik tais atvejais, kai priimamas sprendimas, kad kario liga susijusi su tiesioginių pareigų vykdymu. Tai reiškia, kad Tarnybinio tyrimo komisija turi atlikti tam tikrą pradinį tyrimą, analizuoti gautus medicininius dokumentus (į komisijos sudėtį įeina ir medikai) ir nustačiusi, kad sveikatos sutrikimas galimai susijęs su tarnyba, kreiptis išvados į KMEK. Vadinasi, KMEK išvada dėl kario ligos sąsajų su tiesioginių pareigų vykdymu yra tik vienas iš įrodymų, kurį kartu su visais kitais gautais įrodymais turi įvertinti komisija, priimdama sprendimą. Tokios pozicijos laikytasi ir Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.A5- 228/2004. Konstatavimas, kad KMEK išvada yra tik vienas įrodymų, lemiančių Tarnybinių tyrimų komisijos sprendimą, reiškia ir tai, kad tokia išvada nesukelia teisinių pasekmių asmeniui, dėl kurio susirgimo ji pateikiama. Kadangi, kaip jau minėta, įstatymu teisė priimti sprendimą dėl priežastinio ryšio tarp susirgimo ir pareigų vykdymo suteikta Tarnybinio tyrimo komisijai, tik jos sprendimas sukelia vienokias ar kitokias teisines pasekmes pareiškėjui.

Įvertinusi išdėstytus motyvus ir KMEK bei Tarnybinio tyrimo komisijos kompetenciją, nustatytą Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje, kolegija pripažįsta, kad teismui gali būti skundžiama Tarnybinio tyrimo komisijos išvada ir kad nagrinėjant tokį ginčą kaip vienas iš įrodymų turi būti įvertinta ir KMEK išvada, o atskiras ginčas dėl šios išvados teismuose nenagrinėtinas.

Kitokia tvarka taikytina tiems KMEK aktams (ekspertiniams nutarimams), kuriuos KMEK priima savo kompetencijos, nustatytos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, ribose (dėl tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatos būklę, dėl tikrosios karo tarnybos karių ir kariūnų traumų sunkumo laipsnio ir kt.). Tokie aktai sukelia tiesiogines teisines pasekmes asmenims, kurių atžvilgiu jie priimami ir gali būti skundžiami teismui Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 3 (pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją-4) dalyje nustatyta tvarka. Būtent dėl tokio pobūdžio KMEK ekspertinio nutarimo buvo nagrinėtas ginčas pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje Nr.A11- 539/2003, todėl nutartimi, priimta minėtoje byloje, negalima remtis nagrinėjant šią bylą.

Dėl išdėstytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu teisėjų kolegija

nutari a:

apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius