Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupinskaitė

protokolą surašiusios institucijos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno VMI) įgaliotam atstovui Vidui Jančauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktorės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje ji kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 179 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad vykdant UAB (duomenys neskelbtini) stebėseną, nustatyta, kad pagal pateiktus Pranešimus apie žemės ūkio produkcijos pirkėjo pradelstas skolas žemės ūkio produkcijos pardavėjams (forma FR1070) bendrija 2018 metais kiekvieną mėnesi turėjo pradelstas skolas žemės ūkio produkcijos pardavėjams. Sausio-rugpjūčio mėnesiais bendra skola (per 30 dienų ir 60 dienų) kiekvieną mėnesį sudarė nuo 743459 Eur (vasario mėn.) iki 1107561 Eur (gegužės mėn.). Pagal pateiktą FR1070 už rugpjūčio bendra skola 835897 Eur (kai neatsiskaityta per 30 d. - 125384 Eur, per 60 d.-710513 Eur). Komandinės ūkinės bendrijos direktorė yra K. K., t. y. vadovė, neužtikrindama savalaikio atsiskaitymo su pardavėjais, pažeidė atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarką ir padarė nusižengimą numatytą, ANK 179 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu Kauno VMI atstovas Vidas Jančauskas paaiškino, jog K. K. kaip Bendrijos vadovė pažeidė Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo“. Protokolas surašytas remiantis pateikta deklaravimo forma. Tiekėjų nebuvo klausiama apie pradelstų atsiskaitymų priežastis, Bendrijos atžvilgiu turimas pretenzijas. Dėl susidariusių skolų su Bendrija nebendravo. Direktorė savo paaiškinime buvo nurodžiusi, kad neatsiskaitė, nes kito kainos ir neturėjo galimybių atsiskaityti. Nebuvo tikrinama ar turėjo galimybę Bendrija atsiskaityti. Yra įstatymas, kuris ir numato, jog privalo atsiskaityti.

Teismo posėdžio metu K. K. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Bendrijos direktore ji yra nuo 2018 m. liepos mėnesio. Kaip ir privalo, Bendrija pateikė deklaracijas apie pradelstus mokėjimus VMI. Neatsiskaitė laiku, nes Bendrijos sudėtinga finansinė situacija. Nėra piktybiškumo. Bendrija tariasi su ūkininkais, juridiniais asmenimis. Su juridiniais asmenimis yra numatyti net visai kiti atsiskaitymo terminai, nei numato įstatymai – 90 dienų ir 120 dienų. Su ūkininkais tariasi individualiai. Juos ir ūkininkus tenkina tokia atsiskaitymo tvarka. Kaip vadovė jaučia atsakomybę tiek prieš darbuotojus, tiek prieš valstybę, moka mokesčius, algas ir pan. Mato perspektyvas ir tikrai bus atsiskaityta. Palyginus rugsėjo mėnesio deklaraciją su rugpjūčio, jau matyti, kad suma pamažėjusi 113 tūkstančių. Tikrai nieko nedaro piktybiškai. Bendrijai įsiskolinimai šiuo metu yra maždaug 2 milijonai, jie už žemės ūkio produkciją skolingi apie 722 tūkstančius. Visus mokesčius VMI, Sodrai ir t. t. sumoka.

K. K. teismui pateikė sutartis, iš kurių matyti, kad tarp pirkėjo UAB „Marijampolės pašarai KŪB“ ir įvairių pardavėjų terminai atsiskaitymo numatyti ir 90 dienų, ir 120 dienų.

Byla grąžinama protokolą surašiusiai institucijai tyrimui atlikti.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Nurodytos įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus, atlikti įvykio vietos apžiūrą, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ar dokumentus ir kita. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad K. K. padarė nusižengimą, numatytą ANK 179 straipsnio 3 dalyje. Minėtoje teisės normoje įtvirtina, kad atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarkos pažeidimas, kai pradelsta skola yra didesnė kaip 30152 Eur, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 Eur iki 6000 Eur.

Kauno VMI atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad K. K. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo“ nuostatas. Teismas pažymi, kad minėtos įstatymo 5 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyse, sudaromose ūkio subjektų, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminas, į jį įskaitant ir šios produkcijos įkainojimo trukmę, negali būti ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos atsiskaitant už tą žemės ūkio produkciją, kuriai Vyriausybė nenustato atsiskaitymo termino, išskyrus atvejus, kai dėl to žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai susitariama kitaip ir jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų šios sutarties pobūdį ir (arba) jos ypatumus, ir nėra nesąžininga žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvilgiu pagal šio įstatymo 13 straipsnio nuostatas.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. K. pateiktų Bendrijos bei įvairių pardavėjų (duomenys neskelbtini) susitarimų dėl tarpusavio atsiskaitymų aiškiai matyti, kad šalys yra susitarusios, jog Bendrija už patiektą produkciją atsiskaitys per 90 dienų nuo prekių pristatymo. Teismo posėdžio metu K. K. nurodė, kad galimai pažeidė įstatymus ne dėl to, kad vengtų mokėti, bet dėl to, kad turi kitus susitarimus, pagal kuriuos yra numatę ilgesnius atsiskaitymo terminus, nei numato įstatymai. Juos ir ūkininkus tenkina tokia atsiskaitymo tvarka. Kauno VMI atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl susidariusių skolų su Bendrija nebendravo, nesiaiškino įstatyme numatytu terminu neatliekamų mokėjimų priežasčių.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas formaliai, gavus Bendrijos pateiktą FR1070 formą, nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų visapusiškai bei objektyviai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Nebuvo aiškinamasi, kodėl Bendrija su tiekėjais neatsiskaito Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme numatytais terminais, ar Bendrija turi susitarimų su tiekėjais, kuriuose numatyti ilgesni atsiskaitymo terminai, ar tiekėjai , kuriems mokėjimas pradelstas, turi pretenzijų Bendrijai dėl atsiskaitymų tvarkos, ar nėra suderinta kitokia atsikaitymų tvarka. . Iš bylos duomenų matyti, kreditorių skaičius gana didelis, sprendžiant dėl pradelstų mokėjimų priežasčių būtina įvertinti Bendrijos finansinę būklę kiekvieno pradelsto mokėjimo metu, o tam reikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Be to administracinio nusižengimo protokole nurodyta tik bendra pradelstų mokėjimų suma, tačiau nėra konkrečiai nurodyta kuriam tiekėjui, kokia pinigų suma ir kiek pradelstas mokėjimas, o tai rodo, kad protokole netinkamai nurodyta nusižengimo esmė, protokolas nekonkretus, ir tai susiję su teisės į gynybą įgyvendinimu. Tai yra esminiai bylos medžiagos trūkumai, dėl kurių negalima spręsti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės klausimo pagal ANK 179 straipsnio 3 dalį, todėl byla grąžinama protokolą surašiusiai institucijai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresniosios specialistės V. K. 2018 m. spalio 17 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMI-02-ANR_P-600-2018 (ROIK: 18093272468), surašytą K. K. pagal ANK 179 straipsnio 3 dalį, grąžinti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.