Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25374-364/2009 pagal L. K. ieškinį atsakovei G. B. dėl šmeižimo požymių turinčių duomenų paskleidimo, padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2009 m. lapkričio 9 d. teisme gautas L. K. prašymas pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Tenkindamas L. K. prašymą, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi pakartotinai nurodė ieškinio trūkumus ir nustatė naują terminą iki 2009 m. gruodžio 10 d. jiems pašalinti.

2009 m. gruodžio 9 d. teisme gautas L. K. patikslintas ieškinys. Juo reikalaujama pripažinti žeminančiais šmeižimo požymių turinčius duomenis, priteisti iš atsakovės 2872,5 Lt moralinę žalą, padarytą dėl tikrovės neatitinkančių, melagingų, išgalvotų duomenų paskleidimo.

Nenurodyti nepašalinti ieškinio trūkumai. Patikslintą ieškinį L. K. rengė pagal tokio pobūdžio byloms rekomenduotiną medžiagą iš leidinio „Teismų praktika“ (Nr. 9, psl. 49-111).

Prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojantis CK 2.24 straipsnis įtvirtina asmens teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teisę dėl asmens garbės ir orumo gynimo kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, suteikiantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ieškinio dalykas yra ieškovo reikalavimas, o pagal tos pačios dalies 4 punktą faktiniu ieškinio pagrindu yra laikomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu į ją besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai formuoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą.

Ieškiniu bei patikslintu ieškiniu L. K. nurodė, kad tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis atsakovė paskleidė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį jų santuokos nutraukimo byloje. Teigė, kad tuo jam buvo padaryta neturtinė žala, įvardijo žalos pasireiškimo formą, tačiau, prašydamas pripažinti žeminančiais šmeižimo požymių turinčius duomenis, pastarųjų nenurodė ir nekonkretizavo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimai yra neaiškūs, nesudarantys galimybės juos nagrinėti teismine tvarka. Tam, kad būtų galimas teisminis nagrinėjimas, kiekvienas ieškinyje reiškiamas reikalavimas turi būti suformuluotas tiksliai ir nekelti abejonių dėl šio reikalavimo turinio. Prašomojoje ieškinio dalyje neišdėsčius, kokius konkrečius atsakovės paskleistus duomenis prašoma pripažinti žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, bylos nagrinėjimui negalėtų tinkamai pasirengti nei teismas, nei atsakovė.

Pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi L. K. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui todėl, kad L. K. neįvykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus. Priešingai, nei atskirajame skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje aiškiai konstatavo, kad L. K. netiksliai ir nepilnai suformulavo ieškinio reikalavimus. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog, nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį laikė nepaduotu ir L. K. grąžino. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.