Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Giedrei Katinaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. M., jo atstovei advokatei Rūtai Žukaitei, nukentėjusiajam A. P., jo atstovei Indrei Panavaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariato Viešosios policijos Verkių policijos nuovados (toliau Verkių PN) 2006-09-06 nutarimo Nr. E 044821 panaikinimo, nukentėjusysis A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK Pirmojo PK VP Verkių policijos nuovados tyrėjas 2006 09 06 surašė R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P 151762 už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio 22 d. apie 10 val. Ožkinių Sodų 1-oje g. (duomenys neskelbtini) sklype, Vilniuje, viešoje vietoje vaikščiojo visiškai nuogas bei šalinosi aplinkiniams matant, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, už ką numatyta atsakomybė ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas) (b.l. 40-41).

Vilniaus m. VPK Pirmojo PK VP Verkių policijos nuovados l.e. viršininko pareigas 2006 09 06 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 044821 nutarta R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą drausminės atsakomybės klausimui spręsti perduoti į Policijos departamentą prie LR VRM (b.l. 42).

R. M. skundu prašo panaikinti nutarimą.

Paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo byloje klaidingai nurodyta, jog jis 2006 08 22 apie 10 val. Vilniuje, Ožkinių sodų 1-ojoje gatvėje esančiame (duomenys neskelbtini) sklype viešoje vietoje vaikščiojo visiškai nuogas bei šlapinosi aplinkiniams matant, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį. Nurodė, kad pažeidimo objektyviąją pusę sudaro jo veiksmai, kurie šiuo atveju traktuoti kaip viešoje vietoje pasirodymas nuogam bei šlapinimasis, tačiau jis tokiais veiksmais nesiekė pažeisti įprastinę tvarką viešoje vietoje, nebuvo išreikštas noras sutrikdyti trečiųjų asmenų rimtį, be to, sodo sklypas, kuriame jis neva padarė pažeidimą, yra aptvertas aukšta gyvatvore bei tvora, pašaliniam asmenims praktiškai neįmanoma patekti į sodo teritoriją. Nors ATPK 272 str. numatyta, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus ir kt. teises, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo supažindintas su visa tyrimo medžiaga, neturėjo galimybės pateikti išsamių paaiškinimų, pareikšti prašymų taip apribojant jam teisę į nešališką ir objektyvų bylos nagrinėjimą. Taip pat, nors pagal ATPK 295 str. skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, tačiau administracinio teisės pažeidimo byla ir visa su ja susijusi medžiaga 2006 09 07 buvo perduota Policijos departamentui prie VRM, t.y. nepraėjus nustatytam terminui, per kurį nutarimas gali būti apskųstas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi R. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 85-87).

2007 m. balandžio 27 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b.l. 111-114).

R. M. teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad vaikščiojo nuogas ir šlapinosi, tačiau teigia, kad savo veiksmais nesiekė pažeisti viešosios rimties ir nesitikėjo, kad jį kažkas stebi, nes žmonių nepastebėjo (b.l. 140).

R. M. atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad ATPK 174 str. asmuo gali pažeisti tik tyčiniais veiksmai, tačiau šiuo atveju R..M. nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos. Yra paaiškinimuose tarp A. P. ir D. P. parodymų nesutapimų, parodymai turi būti vertintini kritiškai. Sodo teritorija yra privati erdvė ir netraktuoja kaip vieša vieta (b.l. 140).

Nukentėjusysis A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 21 dieną kaimyniniame sodo sklype vyko išgertuvės, policija buvo kviesta. Matė kaip R. M. atlikdamas šlapinimąsi dairėsi, neskubėjo. Jo sūnus vaikas nuogą R. M. matė ir jį pakvietė. Ant kameros laikas buvo nuimtas, tačiau tai buvo 10 valanda ryto. Kamera buvo kitam kambary, ją paimti daug laiko neužėmė, nufilmuotas vienas veiksmas A. R. lytinis santykiavimas po to šį veiksmą nufilmavo, iš anksto nelaukė ir nesiruošė filmuoti. Matė, kad ne kartą apsinuoginęs R. M. išėjo į lauką. Filmavo kiek pakako likusios juostos (b.l. 140-141).

Nukentėjusiojo atstovė palaikė A. P. poziciją ir prašė R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad ši teritorija yra laikytina viešąja vieta, teritorija yra labai gerai matoma, skiria neaukšta tvora, tai patvirtina ir vaizdo įrašas ir nuotraukos. Nepilnametis vaikas turėjo šį vaizdą matyti bei nukentėjusiojo žmona buvo šokiruota. Atitinka nedidelio chuliganizmo sudėtį R. M. veiksmai, viešoji rimtis buvo sutrikdyta. Laiko R. M. gynybos pozicija jo motyvus, kad jis nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, R. M. turėjo suprasti, kad šalia yra gyvenantys asmenys Juo labiau R. M. yra pareigūnas ir tokie veiksmai jam nedera. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad išvietė yra ir ja galėjo pasinaudoti. Prašo nutarimą palikti galioti, o skundą atmesti (b.l. 143).

Liudytojas A. R. parodė, kad sodo namelis priklauso mano motinai. 2006 m. rugpjūčio 22 d. buvo į sodą su R. M. į sodą, atvažiavo policija dėl triukšmo, ir surašė protokolą. Paaiškino, kad tualetas yra sodo kampe, negalėjo pasakyti ar sakė apie tai R. M. (b.l. 141).

Liudytoja D. P., nukentėjusiojo žmona, parodė, kad rugpjūčio 22 d. apie 10 val. jos sūnus S. pamatė nuogą R. M. gretimame sklype ir jai pasakė ir ji pati nuogą R. M. matė, kuris pasišlapino už namo kampo ir kalbėjo tuo metu telefonu. Jai buvo nemalonu, kad nuogas vyras šlapinosi jos akivaizdoje, tai ją varžė (b.l. 142).

Liudytojas T. P., nukentėjusiojo tėvas parodė, kad nematė paties pažeidimo fakto, kad R. M. buvo nuogas ir šlapinosi. Dėl A. R. sklype kilusio triukšmo buvo policija rugpjūčio 21 d.. Jis yra sodų bendrijos pirmininkas ir kalbėjo 2006 m. pavasarį su A. R. dėl keliamo triukšmo ir jis žadėjo netriukšmauti (b.l. 142).

Liudytojas P. A. P. parodė, kad nematė R. M. nuogo besišlapinančio. Paaiškino, kad dėl to sklypo buvo visokių nusiskundimų dėl patriukšmavimų. Rugpjūčio 20 d. buvo baisus triukšmas visą naktį, bet nematė iš kur (b.l. 142).

Liudytoja M. Ž. parodė, kad nematė R. M. nuogo besišlapinančio (b.l. 142).

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl 2006 09 06 nutarimo Nr. 044821, kuriuo buvo nutarta R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą drausminės atsakomybės klausimui spręsti perduoti į Policijos departamentą prie LR VRM (b.l. 42). Nutarime konstatuota, kad R. M. 2006 08 22 apie 10.00 val. Vilniuje, Ožkinių sodų 1-oji g. (duomenys neskelbtini) sklype viešoje vietoje vaikščiojo nuogas bei šlapinosi aplinkiniams matant, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, už ką numatyta atsakomybė pagal ATPK 174 str., taip pat kad jis yra policijos pareigūnas, dirbantis Policijos departamente prie LR VRM štabe skyriaus viršininku, o vadovaujantis ATPK 15 str. už ATPK 174 str. pažeidimą jis atsako pagal drausmės statutą.

Ginčo dalykas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 044821 teisėtumas ir pagrįstumas.

R. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 174 str. pažeidimo, kuriame įtvirtinta nuostata, jog nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Taigi,m ATPK 174 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas pagal savo pobūdį yra nukreiptas prieš visuomenę.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (šiuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šios aplinkybės nustatomos įvertinant įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas turi būti grindžiamas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu (išaiškinimu).

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi konstatavo, kad priimant ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nutarimą, perduoti medžiagą dėl administracinio teisės pažeidimo atitinkamam organui (pareigūnui) dėl policijos ar kitokio pareigūno patraukimo drausminėn atsakomybėn galima tik tuomet, kai administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nustatyta tvarka (laikantis ATPK 260 straipsnio reikalavimų) užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo priimtas nutarimas turi atitikti ATPK 286 ir 287 straipsnių reikalavimus.

Byloje iš esmės kilo klausimas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla buvo perduota Policijos departamentui.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. M. eina Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos štabo Viešųjų ryšių skyriaus viršininko pareigas, taigi jis yra policijos pareigūnas (b.l. 35).

Administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas R. M. pažeidimas dėl to, kad jis 2006-08-22 apie 10 val. Verkių sodų 1-oji g. (duomenys neskelbtini) sklype, Vilniuje, viešoje vietoje vaikščiojo visiškai nuogas bei šlapinosi aplinkiniams matant. Šiuo protokolu apspręstos bylos nagrinėjimo ribos.

Pats R. M. teismo posėdžio metu pripažino vaikščiojęs nuogas ir šlapinosi kieme už namo kampo (b.l. 140), šias aplinkybes patvirtino vaizdinėje medžiagoje užfiksuotas vaizdo įrašas, nukentėjusiojo ir jo žmonos parodymai.

R. M. teigia, kad jis neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką, šis jo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir vertintinas kaip bandymas išvengti atsakomybės. Visų pirma sklypas, kuriame R. M. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, aptvertas neaukšta tinkline tvora, neapželdintas aukštaūgiais krūmais, teritorija iš visų pusių atvirai matoma ir gali būti pastebėta bet kurio asmens. Pažeidimui nustatyti nesvarbu, kad į šią teritoriją negalima pateikti. Tai patvirtina byloje esantys vaizdiniai įrodymai – fotonuotraukos (b.l. 68, 69, 73, 74, 75, 76, 77, 78) ir vaizdinė medžiaga.

Pažeidimas užfiksuotas sodo sklype. Sodo sklypas laikytinas viešąja vieta.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sodininkių bendrijų įstatymo 2 str. 1 dalį nustatančią, jog mėgėjiška sodininkystė - laisvalaikio veikla turint tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktą atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo tvora (gyvatvore) galima tik esant rašytiniam susitarimui, o pagal 6 dalį- mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai, nekeisdami pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nuosavybės teise valdomame sodo sklype gali statyti ar rekonstruoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengę projektą ir gavę statybos leidimą - vieną gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį <...>.

Teismas daro išvadą, kad sodo bendrijos teritorija yra vieša erdvė, įskaitant ir bendrojo naudojimo teritorijas, kuriose gali būti ne tik poilsiaujama, bet ir gyvenama nuolatinai. Nukentėjusysis nurodė, kad jo sklype pastatytas gyvenamasis namas ir jis su šeima tame name gyvena nuolatinai. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus m. 1 PK pasų poskyrio pažymos dėl D. P. ir A. P. gyvenamosios vietos deklaravimo (b.l. 70,71). Šių aplinkybių neneigė ir pats R. M. . Iš pateiktų gimimo liudijimų matyti, kad jų šeimoje auga du mažamečiai vaikai (b.l. 135, 136).

R. M. negalėjo nepastebėti, kad A. P. yra gyvenamasis namas ir jame gyvena šeima su dviem nepilnamečiais vaikais. Taigi, R. M. būdamas svečiuose A. R. motinai priklausančiame sklype, kaip ir kiekvienas protingas ir rūpestingas žmogus turėjo suvokti, kad savo elgesiu negali sukelti nepatogumų aplinkiniams, ypač vaikams, ir elgtis rūpestingai bei protingai. Šlapinimasis yra fiziologinis procesas, kuris suaugusio asmens gali būti kontroliuojamas ir esant tualetui sklype, R. M. turėjo juo naudotis. Įrodymų patvirtinančių, kad R. M. turi negalavimų susijusių su šlapinimosi sutrikimais teismui nepateikė.

Nukentėjusysis ir jo žmona nurodo, kad matė R. M. apie 10 val., o R. M. nurodo, kad vaikščiojo nuogas ir šlapinosi anksti ryte, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Rytas yra sąlyginis apibūdinimas ir kiekvienam gali atrodyti skirtingai, tačiau nagrinėjamu atveju laikas kvalifikuojant veiką neturi esminės reikšmės. Esantys nesutapimai paaiškinimuose tarp A. P. ir D. P. yra nereikšmingi kvalifikuojant padarytą pažeidimą, patį faktą matė abu ir jų vaikas. Šias aplinkybes nuo pažeidimo užfiksavimo momento jie nurodė jų nekeisdami. Be to nuo pažeidimo užfiksavimo momento praėjo daug laiko ir asmenys tikslai visų detalių gali neatsiminti.

Teismas įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, vaizdinę medžiagą, daro išvadą, kad R. M. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, t.y. 2006 08 22 apie 10.00 val. Vilniuje, Ožkinių sodų 1-oji g. (duomenys neskelbtini) sklype viešoje vietoje vaikščiojo nuogas bei šlapinosi aplinkiniams matant, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir pagrįstai jo veika kvalifikuota kaip ATPK 174 str. pažeidimas.

2006-09-06 priimtas nutarimas vadovaujantis ATPK 15 str., 287 str. 1 d. 3 p., kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla drausminės atsakomybės klausimui spręsti perduota į Policijos departamentą yra teisėtas ir pagrįstas nustačius ATPK 174 str. sudėtį.

R. M. teigia, kad buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 str. – t.y. teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, nes nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jis nebuvo supažindintas su visa tyrimo medžiaga. Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti klaidas, kurios gali būti padarytos ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 01 10 nutartis administracinėje byloje Nr. N12-29/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59). R. M. teisme turėjo galimybę susipažinti su visa byloje esančia medžiaga, dalyvavo teismo posėdžio metu, turėjo atstovę turinčią aukštąjį tiesinį išsilavinimą, todėl galėjo duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, reikšti prašymus, naudotis teisine atstovo pagalba (b.l. 50-60), todėl net jeigu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą institucijoje galimai buvo pažeistos jo teisės, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šie formalūs pažeidimai pašalinti ir neturi esminės reikšmės kvalifikuojant R. M. padarytą pažeidimą.

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas R. M. argumentas, kad pažeidžiant ATPK 295 str. nuostatą, jo administracinio teisės pažeidimo byla su visa medžiaga 2006 09 07 buvo perduota Policijos departamentui. ATPK 295 str. reglamentuota, kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, taigi šiuo straipsniu yra reglamentuojamas nutarimo, kuriuo asmeniui paskirta administracinė nuobauda, vykdymas. Tačiau šioje byloje skundžiamu nutarimu R. M. nebuvo paskirta administracinė nuobauda, o ATPK nenumatyta, kad tokio nutarimo vykdymą sustabdo skundo dėl jo padavimas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad skundžiamas Vilniaus m. VPK Pirmojo PK VP Verkių policijos nuovados l.e. viršininko pareigas 2006 09 06 nutarimas Nr. N 044821 yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimą priėmė įgaliotas pareigūnas, todėl pagrindo naikinti šį nutarimą nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. M. skundą atmesti.

Palikti Vilniaus m. VPK Pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Verkių policijos nuovados 2006 09 06 nutarimą Nr. N 044821, kuriuo nutarta R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą drausminės atsakomybės klausimui spręsti perduoti į Policijos departamentą prie LR VRM, nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.