Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-64/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-03
Bylos Nr.
1A-64/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė (pirm.), Viktoras Kažys, Elena Vainienė
Kaltinamasis
G. S.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
  • 1.2.14.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-64/2013
Procesinis bylos Nr. 1-30-1-04922-2002-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6.2. (N) (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teisėjų: Viktoro Kažio, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui,gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Aldevinui Antanui Švedui,išteisintajam G. S.,specialistėms Aldonai Boiko, Irenai Auškalnienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dėl AB „SEB Lizingas“ turto pasisavinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į A. S. paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 23 d. nuosprendį bei laikas išbūtas suėmime nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. ir laikoma, kad A. S. bausmę yra atlikęs.

A. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl XXXXX turto pasisavinimo) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

G. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Iš A. S. AB „SEB Lizingas“ priteista 29 537,88 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Iš A. S. priteista valstybei 6 774,10 Lt ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:

dirbdamas XXXXX (įmonės kodas 4176406, reg. Adresu (duomenys neskelbtini)), direktoriaus pavaduotoju ir kasininku, dėl užimamų pareigų turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus įsakymuose 1999 m. sausio 25 d. Nr. 001 ir 2000 m. gruodžio 4 d. Nr. 272, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas bendrovės pinigines lėšas, tyčia, laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 29 d. iki 2002 m. vasario 6 d. iš XXXXX kasos pagal kasos išlaidų orderius gavo 219 889,07 Lt:

2000-02-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 51 – 19 216,10 Lt;

2000-03-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 69 – 36 409 Lt;

2000-05-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 101 –43 072 Lt;

2000-06-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 110 – 40 106 Lt;

2000-07-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 158 – 33 945,97 Lt;

2000-08-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 224 – 14 504 Lt;

2000-09-01 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 249 – 2 156 Lt;

2000-10-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 193 – 30 000 Lt;

2001-06-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 411 – 230 Lt;

2002-01-22 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14 – 100 Lt;

2002-02-01 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 44 – 100 Lt;

2002-02-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 51 – 50 Lt.

Dokumentų pateisinančių išlaidas gautiems pinigams jis įmonei nepateikė, pinigų į XXXXX kasą neįnešė, o gautas pinigines lėšas pasisavino.

Tokiu būdu A. S. pasisavino jam patikėtą XXXXX priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas 219 889,07 Lt.

G. S. buvo kaltinamas tuo, kad, laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 21 d. iki 2003 m. balandžio 30 d. dirbdamas XXXXX, įmonės kodas 4176406, reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, o nuo 2000 m. gruodžio 5 d. iki 2003 m. kovo 12 d. kasininku, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias XXXXX pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. kovo 12 d., pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – XXXXX priklausantį didelės – 372 200,49 Lt vertės turtą, o būtent:

G. S., laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. kovo 3 d., turėdamas tikslą tyčia pasisavinti svetimą turtą, jis, kaip atsakingas asmuo pagal XXXXX avanso apyskaitą už 2000 m. sausio mėnesį ir apskaitos registrą „Sąskaita 2561 už sausio mėn. 2000 m.“ būdamas skolingas XXXXX 381,54 Lt, kaip atskaitingas asmuo kasos išlaidų orderiais iš įmonės kasos paėmė 97 991 Lt, kasos išlaidų orderiuose pasirašydamas kaip pinigų gavėjas ir XXXXX vadovas:

2000 m. sausio 1 d. avanso apyskaitoje už 2000 m. sausio mėnesį ir apskaitos registre „Sąskaita 2561 už sausio mėn. 2000 m.“ fiksuota G. S. skola 381,54 Lt;

2000-01-25 kasos išlaidų orderiu Nr. 23 gavo 690 Lt;

2000-04-25 kasos išlaidų orderiu Nr. 69a gavo 1000 Lt;

2000-05-03 kasos išlaidų orderiu Nr. 99(98) gavo 300 Lt;

2000-07-25 kasos išlaidų orderiu Nr. 163 gavo 3900 Lt;

2000-11-22 kasos išlaidų orderiu Nr. 327 gavo 8000 Lt;

2000-11-23 kasos išlaidų orderiu Nr. 331 gavo 3100 Lt;

2000-11-24 kasos išlaidų orderiu Nr. 333 gavo 9200 Lt;

2000-11-28 kasos išlaidų orderiu Nr. 334 gavo 9600 Lt;

2000-11-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 339 gavo 9277 Lt;

2000-12-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 339a gavo 9500 Lt;

2000-12-12 kasos išlaidų orderiu Nr. 340a gavo 8700 Lt;

2000-12-20 kasos išlaidų orderiu Nr. 344 gavo 2424 Lt;

2000-12-28 kasos išlaidų orderiu Nr. 393 gavo 1090 Lt;

2000-12-28 kasos išlaidų orderiu Nr. 396 gavo 2696 Lt;

2001-01-10 kasos išlaidų orderiu Nr. 30 gavo 800 Lt;

2001-02-19 kasos išlaidų orderiu Nr. 94 gavo 40 Lt;

2001-02-26 kasos išlaidų orderiu Nr. 120 gavo 174 Lt;

2001-03-02 kasos išlaidų orderiu Nr. 163 gavo 20 Lt;

2001-03-08 kasos išlaidų orderiu Nr. 184 gavo 150 Lt;

2001-03-20 kasos išlaidų orderiu Nr. 198 gavo 1200 Lt;

2001-03-20 kasos išlaidų orderiu Nr. 199 gavo 3500 Lt;

2001-04-26 kasos išlaidų orderiu Nr. 236 gavo 3000 Lt;

2001-05-31 kasos išlaidų orderiu Nr. 377 gavo 3000 Lt;

2001-10-04 kasos išlaidų orderiu Nr. 656 gavo 60 Lt;

2001-12-11 kasos išlaidų orderiu Nr. 850 gavo 180 Lt;

2001-12-12 kasos išlaidų orderiu Nr. 855 gavo 70 Lt;

2001-12-20 kasos išlaidų orderiu Nr. 920 gavo 100 Lt;

2001-02-29 kasos išlaidų orderiu Nr. 947 gavo 250 Lt;

2001-02-29 kasos išlaidų orderiu Nr. 950 gavo 100 Lt;

2002-01-22 kasos išlaidų orderiu Nr. 12 gavo 200 Lt;

2002-01-22 kasos išlaidų orderiu Nr. 16 gavo 800 Lt;

2001-01-22 kasos išlaidų orderiu Nr. 18 gavo 50 Lt;

2002-01-28 kasos išlaidų orderiu Nr. 35 gavo 20 Lt;

2002-01-28 kasos išlaidų orderiu Nr. 37 gavo 100 Lt;

2002-02-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 47 gavo 100 Lt;

2002-03-25 kasos išlaidų orderiu Nr. 100 gavo 6000 Lt;

2002-03-26 kasos išlaidų orderiu Nr. 101 gavo 6000 Lt;

2002-11-29 kasos išlaidų orderiu Nr. 271 gavo 2000 Lt;

2002-12-31 kasos išlaidų orderiu Nr. 283 gavo 500 Lt.

Nors šių piniginių lėšų, priklausančių bendrovei iš viso už 98 372,54 Lt panaudojimą pagrindžiančių dokumentų laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. kovo 3 d. pateikė tik už 48 178,49 Lt, likusiai – 50 194,05 Lt pinigų sumai šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė ir pinigų – 50 194,05 Lt nei į XXXXX kasą ar XXXXX banko sąskaitą neįnešė, o juos pasisavino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. S. laikotarpiu nuo 2000 m. gruodžio 5 d. iki 2003 m. kovo 1 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą tyčia pasisavinti svetimą turtą, atlikęs kasos operacijas, t. y. Iš XXXXX kasos nenustatytomis sumomis paėmęs 318 796,78 Lt pinigines lėšas be dokumentų-kasos išlaidų orderių, šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė ir pinigų nei į XXXXX kasą ar XXXXX banko sąskaitą neįnešė ir juos pasisavino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. S. laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. kovo 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą tyčia pasisavinti svetimą turtą, atlikęs kasos operacijas, t. y. iš XXXXX kasos nenustatytomis sumomis paėmęs 3209,66 Lt pinigines lėšas be dokumentų – kasos išlaidų orderių, šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė ir pinigų nei į XXXXX kasą ar XXXXX banko sąskaitą neįnešė ir juos pasisavino.

Iš viso tokiu būdu G. S. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. kovo 12 d. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį jam svetimą XXXXX priklausantį didelės vertės turtą 372 200,49 Lt piniginių lėšų.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. ir G. S. išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl XXXXX turto pasisavinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Žemesnės instancijos teismas

A. S. nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtąją bausmę subendrinti su bausme paskirta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam nustatyti laisvės atėmimą trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 23 d. nuosprendį, bei laiką, išbūtą suėmime nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. balandžio 29 d.

G. S. nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. S. ir G. S. dėl XXXXX turto pasisavinimo, padarė nepagrįstas ir neteisingas, prieštaraujančias bylos aplinkybėms, išvadas, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas.

Apeliantė pažymi, jog byloje yra nustatyta, kad A. S. XXXXX direktoriaus pavaduotoju dirbo nuo 199 m. sausio 25 d. iki 2003 m. kovo 25 d., o kasininku nuo 1999 m. sausio 25 d. iki 2000 m. gruodžio 4 d., G. S. bendrovėje XXXXX direktoriumi dirbo nuo 1999 m. sausio 25 d. iki 2003 m. balandžio 30 d., o nuo 2000 m. gruodžio 5 d. iki 2003 m. kovo 12 d. dirbo kasininku. Specialisto išvadoje NR. 5-3/59 buvo konstatuota, jog A. S. negrąžino į bendrovės kasą ir nepateikė avanso apyskaitų bei prie jų pridėtų juridinę galią turinčių dokumentų apie 219 889,07 Lt panaudojimą, kuriuos gavo iš bendrovės kasos pagal 12 kasos išlaidų orderius, todėl laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 29 d. iki 2002 m. vasario 6 d. A. S. įmonei įsiskolino 219 889,07 Lt. Taip pat specialisto išvada patvirtina, kad 2000 m. sausio 1 d. G. S. skola bendrovei buvo 381,54 Lt ir ši pinigų suma nustatyta pagal avanso apyskaitą už 2000 m. sausio mėnesį bei apskaitos registrą. Be to, specialisto išvadoje nustatyta, kad G. S. skola bendrovei XXXXX 2003 m. kovo 3 d. buvo 50194,05 Lt, kadangi jis atsiskaitė tik už 48178,49 Lt panaudojimą.

Skunde teigiama, kad tiek specialisto išvada, tiek apklausus specialistę teisme, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2000 m. gruodžio 5 d. iki 2003 m. kovo 1 d., G. S., atlikęs kasos operacijas t. y. paėmęs iš kasos nenustatytomis sumomis 318 796,78 Lt, bei laikotarpyje nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. kovo 12 d. paėmęs iš kasos 3209,66 Lt, šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė ir pinigų į bendrovės XXXXX kasą ar banko sąskaitą neįnešė, padarydamas bendrovei iš viso 372 200,49 Lt nuostolį.

Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje Nr. 5-3/59 nustatytos konkrečios pinigų sumos, kurias išteisintieji iš bendrovės kasos paėmė nepateikdami išlaidas pateisinančių dokumentų ar paimtų pinigų negrąžino į bendrovės kasą ar sąskaitą banke, byloje yra nustatyti tikslūs susidariusio trūkumo laikotarpiai bei tikslios paimtų pinigų datos, todėl, prokurorės nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog neatlikus materialinių vertybių inventorizacijos neaišku, kuriam išteisintajam dirbant kasininku atsirado piniginių lėšų trūkumas. Skunde teigiama, kad teismas privalėjo įvertinti specialistės paaiškinimus duotus teisme, iš kurių matyti, jog inventorizacijos neatlikimas reiškia netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei sutikimą su tuo likučiu, kuris buvo kasoje.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. S. ir G. S. kaltę patvirtina tai, jog jie nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad pinigai buvo naudojami įmonės reikmėms. Išteisintųjų kaltę įrodo ir liudytojų A. R. bei L. V. parodymai. Liudytojas A. R. yra nurodęs, jog visas užpajamuotas bendrovės turtas buvo perimtas, jokio neužpajamuoto turto bendrovėje nebuvo rasta. Liudytoja L. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad A. S. ir G. S. ne visais atvejais sugebėdavo paaiškinti, kur buvo panaudotos įmonės lėšos, G. S. žinojo, kad pagal dokumentus kasoje yra didelis likutis grynųjų pinigų, tačiau iš tikrųjų taip nebuvo, taip pat ši liudytojo aiškino, kad abu išteisintieji žinojo, jog jie turi pateikti dokumentus, patvirtinančius paimtų pinigų panaudojimą, tačiau tokie dokumentai ne visada būdavo pateikiami.

Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino specialisto išvadoje užfiksuotų įrodymų, specialisto ir liudytojų L. V. bei A. R. parodymų, o nepagrįstai besąlygiškai patikėjo A. S. ir G. S. parodymais, todėl priėmė neteisingą nuosprendį.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog piniginių lėšų trūkumas kasoje galėjo atsirasti dėl painiavos apskaitoje, be to, išteisintiesiems neatsiskaičius už pagal kasos išlaidų orderius išmokėtą darbo užmokestį, kasos išlaidų sumos galėjo dubliuotis. Teismas tokią išvadą grindžia vien tik išteisintųjų parodymais, kad jie kasos išlaidų orderiais paimtas iš bendrovės pinigines lėšas panaudojo išmokant darbuotojams atlyginimus. Prokurorės įsitikinimu tokius išteisintųjų aiškinimus paneigia specialistės parodymai, iš kurių matyti, jog pažeidimų dėl atlyginimų mokėjimo darbuotojams nustatyta nebuvo, darbo užmokesčio mokėjimas buvo įforminamas laikantis nustatytos tvarkos. Specialistės parodymai leidžia daryti išvadą, jog vadovaujantis nuteistųjų parodymais kasoje turėjo būti nustatytas didesnis lėšų trūkumas, nei buvo nustatyta specialisto išvada Nr. 5-3/59.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra nustatyta, jog liudytoja L. V. neišrašydavo kasos išlaidų orderių besidubliuojančiomis sumomis. Liudytojas A. R. patvirtino, kad perėmus bendrovės dokumentus, kasoje grynųjų pinigų nebuvo, o pas A. S. ir G. S. grynųjų pinigų buvo likę, kasos knyga buvo užpildyta tvarkingai.

Skunde taip pat nurodoma, kad G. S. pateikė didelę dalį kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos pinigai buvo išmokėti įmonės darbuotojams. Teisme apklausti įmonės darbuotojai patvirtino gavę orderiuose nurodytas pinigų sumas iš G. S., todėl iš kaltinimo G. S. tikslinga pasisavintą sumą sumažinti 46630 Lt.

Prokurorės nuomone, byloje yra visiškai įrodyta, jog A. S. ir G. S. gavo bendrovei priklaususias pinigų sumas, jas užvaldė, ir pavertė savo turtu, t. y. jie padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė iš dalies tenkinti prokurorės apeliacinį skundą, išteisintasis G. S. ir jo gynėjas bei nuteistojo A. S. gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Prokurorė, apeliaciniame skunde ginčydama teismo išvadas dėl A. S. ir G. S. išteisinimo, nurodo, jog byloje nepateikta jokių dokumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad pinigai buvo naudojami įmonės reikmėms. Anot prokurorės, kaltę įrodo liudytojo A. R. parodymai apie tai, jog visas užpajamuotas bendrovės turtas buvo perimtas, jokio neužpajamuoto turto bendrovėje nerasta, bei liudytojos L. V. parodymai apie tai, kad nuteistasis A. S. ir išteisintasis G. S. ne visais atvejais sugebėdavo paaiškinti, kur buvo panaudoti pinigai, specialisto išvada Nr. 5-3/59, kurioje nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurios buvo paimtos iš kasos nepateikiant išlaidas pateisinančių dokumentų, ir tikslūs trūkumo susidarymo laikotarpiai.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai išteisino dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, t. y. A. S. dėl XXXXX 219 889, 07 Lt pasisavinimo, ir G. S. dėl 372 200,49 Lt pasisavinimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, pagrindžiami konkrečiomis aplinkybėmis ir yra kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, yra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Šioje byloje nuteistojo A. S. tvirtinimas dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms yra paremtas konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, ir tai patikrinta procesinėmis priemonėmis. Pagal BK 20 straipsnio 4 dalies nuostatą tokie duomenys , kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, gali būti pripažįstami įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis A. S. ir išteisintasis G. S. davė parodymus apie iš kasos gautų pinigų panaudojimą XXXXX ūkinėje veikloje. Savo parodymus pagrindė ir įrodymais – buvo apžiūrėti tam tikri objektai ir dokumentai, kurie patvirtino, kad buvo įgyjamos materialinės vertybės be įgijimo dokumentų, kad buvo mokami atlyginimai ir dienpinigiai darbuotojams. Visuma bylos įrodymų buvo patikrinta baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka ir padarytos pagrįstos išvados dėl nurodytų asmenų nekaltumo. Nekartojant išsamių šiuo aspektu teismo argumentų, išdėstytų nuosprendyje, matyti, jog 2004-05-24 specialisto išvadoje Nr. 5-3-59 nurodyta, kad atskaitingas asmuo direktoriaus pavaduotojas A. S. negrąžino į bendrovės kasą, nepateikė avanso ataskaitų ir prie jų pridėtų juridinę galią turinčių dokumentų apie 219 889,07 Lt panaudojimą, kuriuos gavo iš bendrovės kasos pagal 12 kasos išlaidų orderių, todėl jo skola bendrovei XXXXX 2003-03-03 buvo 219 889,07 Lt (t. 4, 109-128, 132). Pats nuteistasis parodė, kad pinigų nepasisavino, juos panaudojo įmonės veikloje. Gamino šprotų gamybos linijos kepimo mašiną, už 15 500 Lt pirko šios mašinos gamybai nerūdijančio plieno juostas, du vedančiuosius būgnus, reduktorių su elektros varikliu. Kuro atliekomis užterštų vandenų valymo stočiai pirko 9 vnt. siurblių ir pumpavimo mechanizmų už 59 000 Lt, pirko įvairius įrengimus elektros spintoms iš viso už 28 000 Lt, pagamino įvairios talpos rezervuarus, išleisdamas apie 30 000 Lt, už 17 000 Lt pirko 8 didelio diametro bronzinius vožtuvus ir 8 uždaromuosius dangčius. Skudurams išleido 5 000 Lt, guminėms žarnoms pirkti – 5 000 Lt, specialią darbo įrangą ir avalynę už 8 000Lt, vandenų smulkaus filtravimo sistemą už 4 000 Lt. Dokumentacijai sutvarkyti, tepalams pirkti – 7 000 Lt, už sudarytą galimybę naudotis elektros tinklais bei už sunaudotą elektros energiją sumokėjo 12 000 Lt. Olandų firmos užsakymu pagamino 10 pontonų, už juos grynais jis sumokėjo 25 000 Lt. Už pantonų dažymą sumokėjo 12 000 Lt. Dažams išleido 7 000 Lt. Šie daiktai buvo įsigyjami be pateisinamų dokumentų, nes pardavėjai jų neišrašinėjo, kitų dokumentų jis neišsaugojo (t. 9, b. l. 144,147-149, 155-157). Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu XXXXX priklausiusiame pastate (duomenys neskelbtini), A. S. parodė įvairius įrengimus, pirktus už bendrovės XXXXX pinigus transformatorinę, siurblinę su pumpavimo įranga, siurblį perpumpuoti mazutuotam vandeniui, cisternas, pagamintas vandeniui laikyti, siurblį, skirtą tepalui išsiurbti, žarnas, panaudotas įrenginiams sujungti, dvi cisternas su kaitinimo elementais, smulkaus filtravimo įrenginį, 2 siurblius ir dvi žarnas, kitoje patalpoje siurblius, skirtus šiltam vandeniui pumpuoti, spintas elektros skydinėje, kitame pastate dvi cisternas su dviem siurbliais, du rezervuarus, vieną rezervuarą su dangčiu. A. S. paaiškino, kad siurbliai ir pumpavimo mechanizmo įrengimas kainavo 59 000 Lt, aukštos įtampos paskirstymo 3 spintos - 28 000 Lt, įvairūs rezervuarai pirkti už 30 000 Lt, 3 vožtuvai bei 3 dangčiai – 6 600 Lt, pirko 10 000 Lt vertės guminių žarnų. A. S. teigė cecho įrangos pirkimui ir įrengimui išleido 133 600 Lt. Pažymėtina, kad parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavo ir G. S., kuris savo parašu patvirtino šį protokolą (t. 9, b. l. 109- 122).Dėl nuteistojo A. S. parodymų byloje yra dvi viena kitą papildančios specialisto išvados, kurios duotos atlikus tyrimą nuteistojo ir jo gynėjos prašymu. 2010-10-13 Specialisto išvadoje, padarytoje po XXXXX dokumentų apžiūros, atsakyta, kad dokumentų, įrodančių kepimo mašinos pirkimo-pardavimo sandorį nėra. Dokumentų, įrodančių pantomų gamybą, t. y. sąmatų, brėžinių, pirkimo medžiagų (vamzdžiai, skarda, mediena) sunaudotų medžiagų gamyboje nurašymo aktų, pantomų užpajamavimo aktų, pardavimo PVM sąskaitų, nėra. Bendrovė įsigijo darbo aprangos ir avalynės, skudurų ir kt. Ir tai atvaizduota bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Yra dokumentai, susiję su 600 kv. m ploto cecho pastatymu bei jo komplektavimu: nuomos sutartis dėl elektrodinės katilinės, sutartis dėl darbų atlikimo katilinėje, sąskaita – faktūra už techninį elektrodinės katilinės projektą, rangos sutartis dėl elektrodinės katilinės rekonstrukcijos, elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Buvo pirkta: generatorius, elektros šakutės, rozetės, laidų surišėjai, izoliacinės juostos, patronai, kabeliai, jungikliai, lempų lizdai, žarnos naftos produktams, deguonis, radiatorius, diskinė šlifavimo mašina, vamzdžiai, kampuotis, glaistas, šlifavimo popierius, cementas, plėvelė, glaistas, vinys, dažai, klijai, kėlimo gervė, skiedikliai, teptukai, hermetikas, sandarinimo žiedai (t. 6, b. l. 6-10). Kitoje 2011-01-10 specialisto išvadoje Nr.1/12/08 nurodyta, kad ištyrus laikotarpio nuo 1999-01-01 iki 2003-03-25 bankų sąskaitų išrašus, muitinės dokumentus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2001-05-09 iki 2002-05-01 (duomenys neskelbtini), registruota Nyderlandų karalystė/Olandija į banko sąskaitas pervedė 771 906,38 Lt, tarp jų ir už pantonus. XXXXX 2001-07-05 į Olandiją eksportavo du metalinius 10 dalių pantonus bei 2001-07-12 eksportavo vieną 10 dalių pontoną minėtai bendrovei. 1999-03-31 sąskaita-faktūra XXXXX įformino žuvies apkepimo vonios už 28 000 Lt pardavimą UAB „Klaipėdos maisto konservai“. Tarp tirti pateiktų įmonės dokumentų sąmatų, brėžinių, medžiagų, sunaudotų šprotų gaminimo mašinai nurašymo, šprotų gaminimo mašinos užpajamavimo aktų nėra. Tarp tirti pateiktų įmonės dokumentų, sąmatų, brėžinių, medžiagų, sunaudotų pantonų gamybai, nurašymo aktų, nurašymo aktų, pantonų užpajamavimo aktų nėra, todėl pagal tyrimui pateiktus XXXXX buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 1999-01-01 iki 2003-03-25, negalima nustatyti, kokios medžiagos ir kokie jų kiekiai buvo panaudoti pantonų gamybai. Į klausimą, ar buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos ūkinės - finansinės operacijos dėl siurblių ir pumpavimo mechanizmų 9 vienetų, aukštos įtampos elektros spintų ir prietaisų, įvairių talpų rezervuarų, 3 vienetų bronzinių vožtuvų, guminių žarnų įsigijimo, kokiais dokumentais grindžiama, kokia jų vertė, specialistė konkrečiai neatsakė, išvardino daug įsigytų prekių. Tarp jų yra viena 6 m ilgio žarna, įsigyta už 519 Lt 20 m ilgio žarna, įsigyta už 1620 Lt, 150 metrų ilgio žarna orui už 938 Lt, laistymo žarna už 54,81 Lt, 6 metrų ilgio žarna naftos produktams už 45,78 Lt, 40 m ilgio oro žarna už 2643 Lt, apsauginis vožtuvas už 21 Lt, katilas už 6343,29 Lt, siurblys už 287 Lt. Pagal sutartį su A. K. XXXXX naudojosi elektros energija. A. K. vardu už elektros energiją sutarties laikotarpiu Klaipėdos elektros tinklams apmokėta iš viso 2743,76 Lt. Atsiskaitymą su A. K. patvirtinančių dokumentų nėra. Nesant įsiskolinimą ir atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų, negalima nustatyti, kas, kaip ir kada atsiskaitė su A. K.. Bankrutuojančios XXXXX 2003-04-04 turto perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad XXXXX direktorius G. S. perduoda, o (duomenys neskelbtini) administratoriaus įgaliotas asmuo A. R. priima ilgalaikį turtą, kurio likutinė balansinė vertė 401 469 Lt, iš jų: pastatai (katilinė) – 190 950 Lt, transporto priemonės 10 084 Lt, kiti įrenginiai ir įrankiai 200 435 Lt. Kadangi turtas perduotas sumine išraiška, todėl negalima nustatyti, kokių pavadinimų transporto priemonės, įrankiai ir įrenginiai, kokia likutine verte buvo perduoti pagal 2003-04-04 aktą. Nesant inventorizacijos aprašų, aktų, negalima nustatyti, ar XXXXX kasoje 2002-05-14 buvo grynųjų pinigų trūkumas. Grynųjų pinigų likutis įmonės kasoje 2003-03-03 dienos pabaigai turėjo būti 321 776,59 Lt (t. 6, b. l. 19-179). Teismas, ištyręs šias dvi išvadas, pažymėjo, kad iš jų matyti, jog apie A. S. nurodomų įrengimų įsigijimo ir gamybos išlaidas, išskyrus tik nedidelę jų dalį, bendrovės XXXXX buhalterinėje apskaitoje duomenų nėra.

Dėl minėtų specialisto išvadų apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta specialistė I. A. paaiškino, kad ji nesanti gamybos specialistė, o tarp tirti pateiktų XXXXX buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo pateikta sąmatų, brėžinių, medžiagų nurašymo aktų, iš kurių ji galėtų nustatyti, kad būtent tokių pavadinimų medžiagos ir tokie jų kiekiai yra reikalingi pantonų ar žuvies vonios gamybai, todėl 2010-10-13 specialisto išvadoje ir nurodžiusi, kad negalinti nustatyti kokios medžiagos ir kokie jų kiekiai buvo panaudoti žuvies kepimo voniai ir pontonų gamybai, nors pagal pateiktus XXXXX dokumentus matėsi, kad pagal PVM sąskaitas faktūras buvo pirkta įvairaus metalo, veržlių, varžtų ir t.t. įvairių kitų prekių, kurios buvo nepaminėtos specialisto išvadose. Kolegijos nuomone, byloje nenustačius kokios medžiagos ir kokie jų kiekiai buvo panaudoti žuvies kepimo voniai ir pantonų gamybai, nėra galimybės atmesti tvirtinimą, kad dalį pinigų A. S. panaudojo įmonėje gaminant šiuos įrengimus. Dėl nuteistojo A. S. teiginių, jog kuro atliekoms užterštų vandenų valymo stočiai pirko 9 vnt. siurblių ir pumpavimo mechanizmą už 59 000 Lt, pirko įvairius įrengimus elektros spintoms iš viso už 28 000 Lt, pagamino įvairios talpos rezervuarus, išleisdamas apie 30 000 Lt, už 17 000 Lt pirko 8 didelio diametro bronzinius vožtuvus ir 8 uždaromuosius dangčius, skudurams išleido 5000 Lt, guminėms žarnoms pirkti išleido 5 000 Lt ir t. t., specialistė paaiškino, kad jie nėra pagrįsti dėl to, kad šioms prekėms išleistos sumos ir pačių prekių pavadinimai nurodyti abstrakčiai, t. y. nenurodyta nei jų konkretesnė įsigijimo data, nei įsigijimo šaltinis, nenorodyta jų markė ar prekės tikslesnis pavadinimas, o be to 2011-01-10 specialisto išvados Nr. 1/12/08 24 lape nurodyto turto pagal pavadinimus sąraše matyti, kad apskaitoje buvo užpajamuotas tokių pavadinimų prekių kaip : siurblys su elektros varikliu (įsigijimo kaina 22 000 Lt, įsigytas 1999-12-10), siurblys HG5 (įsigijimo kaina 3066,10 Lt, įsigytas 1999-12-13), siurblys WILLO 25 x 60 (įsigijimo kaina 243,22 Lt, įsigytas 2000-11-23), šaltinis (duomenys neskelbtini) 2 vnt., kurie įsigyti 2001-03-13 už 14 358,38 Lt, slėgiminis indas už 7500 Lt, šaltinis (duomenys neskelbtini) 2 vnt., kurie įsigyti 2001-04-05 už 3 500,91 Lt, suvirinimo įrenginiai 4 vnt., įsigyti 2001-05-16 už 34 615,12 Lt, padavimo mechanizmai, įsigyti 2001-04-05, 2001-05-16 už 4 866,88 Lt, separatorius, įsigytas 2000-02-25 už 40 024 Lt ir t. t. Toliau specialistė I. A. dėl nuteistojo A. S. teiginių, jog bendrovė Priekulės rajone 2000 metais nupirko neveikiančią katilinę ir jis joje per pusantrų metų įrengė cechą atliekoms utilizuoti, įrengimus šiam cechui iš įvairių šaltinių pirko Kaliningrado srityje, nes tokių įrengimų Lietuvoje nebuvo, šiuos įrengimus, siurblius, vamzdžius, įvairius rezervuarus jis parvežė į Lietuvą, sumontavo ir, gavus visus leidimus, cechas 2001 metais pradėjo veikti, įrengimus Kaliningrade už grynus pirko iš įvairių neveikiančių įmonių, todėl jokių įsigijimo dokumentų negavo, pareiškė tik savo nuomonę: kadangi katilinė Priekulėje turėjo būti naudojama atliekoms utilizuoti, todėl atsakingos valstybinės įmonės (gamtos apsauga, higienos tarnyba) negalėjo išduoti leidimus priimti šią katilinę be dokumentų (sertifikatų), be to, nepateikiant abiejų šalių muitinėms jokio įvežimo dokumento, nebuvo galima įvežti į Lietuvą įrenginių, kurių vertė kelios dešimtys tūkstančių. Vis dėlto, teisėjų kolegija laiko, kad bylos duomenimis nepaneigta nuteistojo A. S. tvirtinimas, kad jis pinigus, gautus pagal 12 kasos išlaidų orderius, panaudojo įmonės veikloje. Svarbu pažymėti, kad nuteistojo A. S. parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet jis XXXXX priklausiusiame pastate (duomenys neskelbtini) parodė įvairius įrengimus, pirktus už iš bendrovės gautus pinigus, nurodydamas jų kainas, specialistė nedalyvavo, o tyrėja neatliko jų išsamaus tyrimo, nenurodė visų šių įrenginių, tame tarpe ir siurblių, duomenų, t. y. modelio, gamintojo, pagaminimo metų ir kitų svarbių juos individualizuojančių duomenų tam, kad atskirti, ar jie buvo registruoti įmonės apskaitoje, ar neregistruoti. Nuteistojo A. S. parodymus tvirtina išteisintasis G. S., kuris dalyvavo atliekant minėtą tyrimo veiksmą, ir apeliacinės instancijos teisme parodė, kad rezervuarų kainos buvo skirtingos, buvo pirkti nauji varikliai ir siurbliai Kaliningrado srityje, ant jų buvo nurodytos rusiškos kainos. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pirkimo- pardavimo sutarties matyti, kad XXXXX 1999-12-10 (duomenys neskelbtini) įsigijo du pastatus-katilines, sklendžių kamerą ir kitus inžinierinius kiemo statinius, kurie pagal registro duomenis buvo įvertinti 150 240 Lt, šie pastatai parduoti 2003-12-30 už 430 000 Lt (t. 2, b. l. 107-112, 115-118). 2011-01-10 specialisto išvadoje Nr. 1(12/08) yra reikšminga bylai aplinkybė, jog bankrutuojančios XXXXX 2003-04-04 turto perdavimo akte nurodyta, kad XXXXX direktorius G. S. perduoda, o (duomenys neskelbtini) administratoriaus įgaliotas asmuo A. R. priima ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė 401 469 Lt, iš jų: pastatai (katilinė) – 190 950 Lt, transporto priemonės 10 084 Lt, kiti įrenginiai ir įrankiai – 200 435 Lt. Kadangi turtas 2003-04-04 aktu perduotas sumine išraiška, prie 2003-04-04 turto perdavimo- priėmimo akto nepateikta transporto priemonių sąrašas, kitų įrenginių ir įrankių pagal pavadinimus sąrašas, todėl negalima nustatyti kokių pavadinimų transporto priemonės, įrankiai ir įrenginiai, kokia likutine verte buvo perduoti pagal 2003-04-04 aktą (t. 6, b. l. 43). Liudytoju apklaustas A. R., kuris paminėtas prokurorės apeliaciniame skunde, nepaneigė specialisto išvadoje nurodyto pažeidimo ir nepateikė jokių naujų duomenų, kuriais remiantis būtų galima paneigti A. S. parodymus, duotus jų patikrinimo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo nupirkta neveikianti katilinė ir per pusantrų metų iš esmės buvo pakeista jos paskirtis, įrengtas cechas iš laivų atliekoms utilizuoti. Kaip matyti iš pažymos, registravimo pažymėjimo kopijos, steigimo akto, teismo nutarties, XXXXX įregistruota 1999-01-21, išregistruota 2006-04-10. Direktoriumi nuo 1999-01-21 iki 2003-03-03 buvo G. S.. 2003-03-03 bendrovei iškelta bankroto byla. Bankroto procedūra baigta 2006-04-10 (t. 2, b. l. 77-79, 82, 85, 92). Įmonės veiklos pobūdis buvo laivų statyba ir remontas, pagalbinio uosto laivyno gamyba ir remontas, laivų techninė priežiūra ir remontas, pramoninis valymas ir kt. (t. 2, b. l. 86, 93-99). Bendrovė įsteigta akcininko G. S. sprendimu, kuris save pasiskyrė bendrovės direktoriumi (t. 2, b. l. 88). Liudytoja L. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji neperdavė buhalterinių dokumentų nei kitam buhalteriui, nei bendrovės vadovui, kai nutraukė darbo sutartį su XXXXX. Susipažinusi su teismui pateiktais dokumentais – kasos išlaidų orderiais, kurių dalis išrašyta jos, L. V. parodė, kad darbo užmokestis buvo mokamas pagal kasos išlaidų orderius ir pateikti teismui dokumentai galimai patvirtina tokį darbo užmokesčio mokėjimą. Dėl teismui pateiktų kasos išlaidų orderių reikšmės vertinant tikrąjį grynųjų pinigų trūkumą teisme apklausta specialistė A. Boiko parodė, kad dalis kasos išlaidų orderių atitinka visų šiems buhalterinės apskaitos dokumentams būtinų rekvizitų ir gali būti apskaičiuoti, patvirtinant išlaidas – darbo užmokesčio išmokėjimą ir kitas faktines išlaidas. Tai galima padaryti, jei bus nustatyta, kad orderiuose nurodyti asmenys realiai gavo nurodytus pinigus ir kad buvo teisinis (faktinis) pagrindas šiuos pinigus išmokėti. Teisme apklausti liudytojais S. M., S. J.,L. P., D. M., S. M., A. D., S. V., A. J. patvirtino, kad kasos išlaidų orderiuose, pateiktuose papildomai teismui, yra jų parašai ir jiems buvo sumokėti pinigai.

Teismas, ištyręs naujai pateiktus kasos išlaidų orderius bei G. S. ir A. S. padarytas suvestines, apklausęs nemažą dalį šiuose orderiuose už gautas pinigų sumas pasirašiusių asmenų, įsitikino, kad šie kasos išlaidų orderiai tikri, juose už įvairias iš kasos gaunamas pinigų sumas kaip darbo užmokestį pasirašė tiek bendrovės darbuotojai, tiek ir kiti asmenys. A. S. pagal šiuos kasos išlaidų orderius išmokėjo 85 355 Lt, jam išmokėti 35 050 Lt, buhalterė, meistras, turėjęs parašą S. I., sekretorė iš viso sumokėjo darbo užmokesčio 87 486 Lt. Specialistė A. Boiko apygardos teisme pripažino, kad teismui pateikti kasos išlaidų orderiai neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir specialistės išvadoje neįvertinti. Specialistė taip pat pripažino, kad juos įtraukus į buhalterinę apskaitą, trūkumo dydis būtų kitoks. Iš dalies sutikdama su teismo išvada, jog iš kasos paimti pinigai buvo panaudoti bendrovės poreikiams, sumokant darbuotojams darbo užmokestį, pati apeliantė nurodo, kad 46 630 Lt suma sumažintina G. S..

Prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ir kitų pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos nuosprendyje visiškai išteisinant G. S.. Jis kaltinamas tuo, kad pagal kasos išlaidų orderius kaip atsiskaitytinas asmuo piniginių lėšų, priklausančių bendrovei gavo iš viso 98 372,54 Lt, šių lėšų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2003-03-03 pateikė tik už 48 178,49 Lt, likusiai 50 194,05 Lt pinigų sumai šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė ir 50 194,05 Lt į XXXXX kasą ar XXXXX banko sąskaitą neįnešė, o juos pasisavino. Tačiau iš 2011-01-10 specialisto išvados Nr. 1/12/08 matyti, kad atskaitingas asmuo direktorius G. S. pateikė 7 kasos pajamų orderių kvitus, kuriuose nurodyta, kad jis sumokėjo už darbus katilinėje ir už darbus laive „Chouge“ iš viso 56 701 Lt sumai, bet nenurodyti pinigus priėmusių įmonių pavadinimai. Specialistė šiuos orderius atmetė, konstatavusi, jog šie kasos pajamų orderių kvitai buvo surašyti ant specialių apskaitos dokumentų blankų, kuriuos buvo įsigijusios bendrovės, tačiau šios jokių darbų neatlikusios ir joms XXXXX nebuvo skolinga, o JAV įmonė, kuri pagal surašytas sąskaitas atliko šiuos darbus, šių kasos pajamų orderių nebuvo įsigijusi, ir specialistė konstatavo, kad G. S. neatsiskaitė dėl 50 194,05 Lt. G. S. tvirtina, kad pinigus pagal šiuos orderius sumokėjo. Byloje nesurinkta duomenų, paneigiančių išteisintojo tvirtinimą ir kad tokie darbai, kurie pagal įmonės buhalterijai pateiktus ir įtrauktus į jos apskaitą dokumentus, realiai nebuvo atlikti ir G. S. pasisavino šią pinigų sumą.

Pažymėtina, kad šioje byloje užsitęsusio nuo 2002-12-13 iki 2011-02-25 ikiteisminio tyrimo metu nebuvo siekiama visapusiško keliamų versijų ištyrimo, tai buvo perkelta teismui, šis, kiek tai įmanoma buvo padaryti teisme, ištyrė ir padarė pagrįstas išvadas, jog A. S. ir G. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Viktoras KažysElena Vainienė