- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-24
- Bylos Nr.
- ATP-854-317/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03345-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) specialistės 2014-04-24 nutarimu Nr. 20N-11130720-14 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d., 3 d., 124² str. 1 d., ir, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesių laikotarpiui. D. M. nubaustas už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 87, 88.2, 106, 109 p. reikalavimų pažeidimą t.y. už tai, kad 2014-02-21, apie 7.30 val., vairuodamas automobilį „Volvo“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį nerodė įspėjamojo signalo, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, dėl ko šio automobilio vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-06-16 nutartimi Institucijos 2014-04-24 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-11130720-14 paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog D. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 3 d. 124² str. 1 d. padarymą, nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, nuobaudos dydis parinktas sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Šalies argumentai
D. M., nesutikdamas su apylinkės teismo priimta nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad yra nepagrįstai kaltinamas dėl neteisėto manevravimo, posūkių nerodymo, persirikiavimo pažeidimų. Pažymi, kad KET reikalavimus pažeidė pats policijos pareigūnas, kadangi esant vienos juostos eismui , lenkė visą automobilių koloną iš dešinės pusės, važiuodamas šalikele. Atkreipia dėmesį, kad incidentas įvyko prieš pėsčiųjų perėją, vienos eismo juostos važiuojamojoje dalyje, o byloje pateiktos foto nuotraukos yra klaidinančios, jose užfiksuota kelio dalis esanti toliau nuo įvykio vietos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2014-04-24 nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
D. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas D. M., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl D. M. kaltės padarius ATPK 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 3 d. 124² str. 1 d., numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, Kelių eismo taisyklių 125 p. numato vairuotojams pareigą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nagrinėjamu atveju D. M. minėtos pareigos nevykdė, liudytojų D. S., R. M. parodymai ir video medžiaga patvirtina, kad D. M. vairuojamas automobilis stovėjo arčiau kairiosios eismo juostos pusės prieš skiriamąją salelę. Tokiu atveju, atvažiuojant liudytojui R. M., apeliantas prieš skiriamąją salelę, kur taip pat yra kelio ženklas „apvažiuoti iš dešinės“, privalėjo duoti kelią R. M. vairuojamam automobiliui, kadangi šis važiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog D. M. pažeidė KET 9, 87, 88.2, 106, 109 p. reikalavimus, t.y. keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamojo signalo, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, dėl ko šio automobilio vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, todėl administracinėn atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 3 d. 124² str. 1 d., padarymą patrauktas pagrįstai.
Pažymėtina, kad parodymai policijos pareigūno R. M., įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Pažeidimą nustačiusio pareigūno suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Be to, minėto policijos pareigūno parodymus taip pat patvirtina kitos liudytojos D. S. parodymai, kurie esminėse detalėse sutampa, vieni kitiems neprieštarauja, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai vadovavosi minėtų liudytojų parodymais.
Įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad D. M. už ATPK 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 3 d. 124² str. 1 d., numatytus administracinius teisės pažeidimus paskirta galutinė administracinė nuobauda, t.y. 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesių laikotarpiui yra teisinga, adekvati padarytiems administraciniams pažeidimams, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva (teisė). Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Kauno apylinkės teismo 2014-06-16 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.