Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. N. 2022 m. birželio 13 d. apie 19.20 val. adresu Dariaus ir Girėno g. 8, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais G. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. N. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę trejiems metams dėl vairavimo neblaiviam. Šių metų kovo arba balandžio mėnesį terminas baigėsi, tačiau teisės vairuoti vis dar neturi. 2022 m. birželio 13 d. jis grįžo namo apie 17.00 val. ir vartojo alų. Po to nusprendė važiuoti pas draugą. Nors buvo išgėręs, tačiau jautėsi gerai, todėl pasitikėdamas savo jėgomis, nusprendė vykti automobiliu, važiavo jo motinai priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo motina nežinojo, kad jis važiavo jos automobiliu, jis motinos neperspėjo, pasiėmė raktus ir išvažiavo. Bevažiuojant Dariaus ir Girėno gatve, Vilniuje, ties pastatu Nr. 8, jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jam patikrino blaivumą, pirmu pūtimu jam nustatė 1,65 promilių neblaivumą, o antru, kiek tiksliai nepamena, bet pamena, kad šiek tiek daugiau. Jis sutinka su alkotesterio parodymais, labai gailisi dėl įvykio.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. N. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 13 d. apie 19.20 val. patruliuojant Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, pastebėjo iš Šaltkalvių g. į Dariaus ir Girėno g. važiuojantį žalios spalvos automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis įtartinai manevravo, todėl nusprendė sustabdyti minėtą automobilį ir patikrinti vairuotoją. Stabdant automobilį buvo panaudota raudonos, mėlynos spalvos bei tarnybinio automobilio spec. signalus. Minėtą automobilį sustabdė Dariaus ir Girėno g. 8, Vilniuje. Jis priėjo prie automobilio ir prisistatė vairuotojui. Vairuotojas jam pateikė asmens tapatybės kortelę, pagal kurią paaiškėjo, kad tai yra G. N. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, todėl vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą. Paklausus vairuotojo prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, jis jam atsakė, kad alkoholio nevartojo. Panaudojus alkoholio matuoklį G. N. 19.25 val., pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,65 promilių girtumas, o 19.40 val., antru pūtimu buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas. G. N. paaiškino, kad važiuoja iš vakarėlio į namus, tačiau nepaaiškino, kiek vakarėlio metu vartojo alkoholio. Buvo nustatyta, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso vairuotojo motinai S. N., kuri serga ir savo automobiliu pasirūpinti negali, todėl automobilis buvo priverstinai išgabentas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. Taip pat, patikrinus G. N. per policijos duomenų bazę paaiškėjo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu G. N. 2022 m. birželio 13 d. 19.29 val. nustatytas 1,65 promilės etilo alkoholio neblaivumas, antru patikrinimu 19.44 val. nustatytas 1,89 promilės etilo alkoholio neblaivumas.

VšĮ „Emprekis“ išrašu nustatyta, kad automobilio „Audi A6“, 1998 m. vidutinė rinkos vertė – 1 070 Eur su PVM.

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. N.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. N. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis G. N. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 13 d. jis grįžo namo apie 17.00 val. ir vartojo alkoholį, t. y. alų. Po to jis nusprendė važiuoti pas draugą. Nors buvo išgėręs, tačiau jautėsi gerai, todėl pasitikėdamas savo jėgomis, nusprendė vykti pas draugą automobiliu. Su juo buvo dar 3 keleiviai, tačiau automobilį vairavo jis. Jam bevažiuojant Dariaus ir Girėno gatve, Vilniuje, ties pastatu Nr. 8, jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jam patikrino blaivumą, pirmu pūtimu jam nustatė 1,65 promilių neblaivumą, o antru, kiek tiksliai nepamena, bet pamena, kad šiek tiek daugiau. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo I. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. N. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. N. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad G. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis apibūdinančius kaltinamąjį – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, administracine tvarka baustas, teistas, teistumas išnykęs, nedirbantis, duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 90 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju G. N. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. N. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų šios priemonės taikymo terminą.

Kaltinamojo G. N. vairuotas automobilis „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o S. N. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo G. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 070 Eur iš kaltinamojo valstybės naudai. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 1 070 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo G. N. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 070 Eur. Teismo nuomone tokia priemonė šiuo atveju nėra aiškiai neproporcinga ar neteisinga.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, G. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. N. 60 parų arešto.

Paskirti G. N. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. N. išieškoti automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 070 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt eurų) valstybės naudai.

G. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. N. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.