- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-18
- Bylos Nr.
- 2S-543-823/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- O. B.
- Advokatai
- Gintaras Špokas
- Kategorijos
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, teisėjų Romualdos Janovičienės ir Petro Jaržemskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo A. R. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui A. R. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas A. R. yra jos dukters E. B. , gimusios 1996 m. rugsėjo 10 d., tėvas, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai E. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 500 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, priteisti iš atsakovo 18000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai E. B. už trejus metus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu O. B. ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovą A. R. nepilnametės E. B. , gimusios 1996 m. rugsėjo 10 d., tėvu, o E. B. atsakovo A. R. dukra, priteisė iš atsakovo A. R. nepilnametės dukters E. B. išlaikymui 400 Lt kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo 2007 m. liepos 5 d. iki jos pilnametystės, priteisė iš atsakovo A. R. nepilnametės dukters E. B. naudai 9980 Lt išlaikymo įsiskolinimą, paskyrė ieškovę O. B. tvarkyti nepilnametės dukters E. B. išlaikymui skirtas pinigines lėšas, priteisė iš atsakovo A. R. bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas A. R. dėl šio sprendimo padavė apeliacinį skundą.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. R. apeliacinį skundą. Nurodė, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per 30 d. nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovo apeliacinis skundas teismui išsiųstas 2009 m. vasario 5 d., o pirmosios instancijos teisme gautas 2009 m. vasario 9 d., t.y. apeliacinis skundas išsiųstas praleidus įstatyme nustatytą jo padavimo terminą. Atsakovas nepateikė teismui motyvuoto prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti bei nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, apeliacinį skundą atsakovo A. R. vardu pasirašė UAB „Žvaigždžių namai“ direktorius V. R. bei advokatas Gintaras Špokas, tačiau nei V. R. , nei advokatas G. Špokas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad jie gali būti A. R. atstovais bei pateikti ir pasirašyti apeliacinį skundą jo vardu. Teismas taip pat nurodė, kad teismui nepateikti duomenys, patvirtinantys žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinį skundą išnagrinėti, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir bylą nutraukti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą, priimtą tinkamai neinformavus atsakovo apie teismo posėdį, atsakovui išsiuntė tik 2009 m. sausio 6 d., o atsakovo atstovas šį sprendimą gavo tik 2009 m. sausio 14 d., t.y. praėjus 23 dienoms nuo ginčijamo teismo sprendimo priėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 275 straipsniu, teismo sprendimo nuorašas nedalyvavusiems byloje asmenims turi būti išsiųstas per penkias dienas. Dėl šios priežasties, apeliacinio skundo padavimo terminas turi būti atnaujintas. Apeliantas taip pat nurodo, kad vadovaujantis CPK 56 straipsniu ir 57 straipsniais UAB „Žvaigždžių namai“ yra teisėtas atsakovo atstovas, nes byloje yra visi reikiami įgaliojimai, bet to, ši įmonė užsiima teisine veikla ir turi teisę surašyti bei patvirtinti atsakovo procesinius dokumentus. Žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą nesumokėjimas nėra pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 316 straipsniu, privalėjo nustatyti apeliantui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o ne apeliacinį skundą atsisakyti priimti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ginčijama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartimi apelianto A. R. apeliacinį skundą atsisakyta priimti dėl to, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir neprašoma jį atnaujinti, skundą apelianto vardu pasirašė neįgaliotas asmuo, ir teismui nepateikti žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimą patvirtinantys duomenys (b.l. 91, t. II). Apeliantas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartį visa apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys atskirai dėl kiekvieno iš ginčijamoje nutartyje nurodytų pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų, susijusių su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimas nėra apeliacijos objektu nagrinėjamoje byloje. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinės instancijos teismo galės būti vertinamas tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka bus išspręstas apeliacinio skundo dėl šio sprendimo priėmimo klausimas.
CPK 307 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, įstatymas sprendimo apskundimo termino eigos pradžią sieja su šio sprendimo paskelbimu, o ne jo nuorašo įteikimu byloje dalyvaujančiam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo asmeniškai dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą. Skundžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas paskelbtas 2008 m. gruodžio 23 d., taigi terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2009 m. sausio 22 d. Atsakovo apeliacinis skundas pirmosios instancijos teismui išsiųstas 2009 m. vasario 5 d. (b.l. 90, t. II), t.y. praleidus įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
CPK 307 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo, sprendžiančio apeliacinio skundo priėmimo klausimą, teisė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti teismo atnaujinamas esant trims sąlygoms: 1) atitinkamam apelianto prašymui, 2) įrodymams, pagrindžiantiems svarbias termino praleidimo priežastis, 3) nesant pasibaigusiam CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam naikinamajam terminui. Be to, pateikiant prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, kartu su šiuo prašymu teismui turi būti pateikiamas apeliacinis skundas, atitinkantis proceso įstatymų reikalavimus (CPK 78 straipsnio 3 dalis).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantas A. R. kartu su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą tam tikrais atvejais teismas gali išspręsti ex offcio, t.y. be atitinkamo apelianto prašymo, tokia teismo pareiga kyla tik tada, kai iš paduoto apeliacinio skundo ar jo priedų teismui yra visiškai akivaizdu, kad apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nesant apelianto kaltės (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2–36/2004). Kitais atvejais nesant apelianto prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, šis klausimas nėra svarstomas, o paduotą apeliacinį skundą atsisakoma priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių apeliacinio skundo padavimo terminą pateisinančių priežasčių, apeliacinio skundo termino praleidimo priežastys nėra akivaizdžios, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neprivalėjo spręsti termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimo nesant atitinkamo apelianto prašymo, ir pagrįstai šiuo pagrindu atsisakė priimti paduodamą apeliacinį skundą.
Atskiruoju skundu apeliantas prašo atnaujinti jam terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas, kad šį terminą praleido dėl netinkamų pirmosios instancijos teismo veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui, kartu su proceso įstatymų reikalavimus atitinkančiu apeliaciniu skundu. Apeliacinės instancijos teismas gali pasisakyti tik dėl tų klausimų, kurie jau buvo išspręsti pirmosios instancijos teisme, ir dėl kurių yra paduotas atskirasis skundas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Nukrypti nuo paminėtos taisyklės proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo tikslais būtų galima tik išimties atveju, jei byloje nebūtų nustatyta kitų kliūčių apeliaciniam skundui priimti (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokios kliūtys nagrinėjamoje byloje egzistuoja, ir apie tai bus plačiau pasisakyta kalbant apie apeliacinį skundą pasirašiusių asmenų įgaliojimus.
Vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, byloje dalyvaujantys asmenys gali vesti savo bylas patys, arba per atstovus. Atstovavimo pagal pavedimą civiliniame procese sąlygas ir atstovavimą patvirtinančių dokumentų įforminimo tvarką numato CPK 56 - 57 straipsniai. Asmenys, neatitinkantys nurodytuose straipsniuose nustatytų reikalavimų, negali būti atstovais teisme, nepriklausomai nuo subjektyvių byloje dalyvaujančio asmens norų.
Teismui pateiktas atsakovo apeliacinis skundas pasirašytas UAB „Žvaigždžių namai“ direktoriaus V. R. ir advokato G. Špoko (b.l. 79, t. II). Atstovavimą patvirtinantys dokumentai prie apeliacinio skundo nepridėti. Apelianto teigimu, atstovavimą patvirtinantys dokumentai yra byloje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo atstovavimo pagal į bylą pateiktus dokumentus - sutartį dėl teisinių paslaugų ir atitinkamus įgaliojimus (b.l. 32-35, t. I) klausimas buvo išspręstas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, ir privaloma atsakovui (CPK 18 straipsnis, b.l. 71, t. I). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartyje išvardytais motyvais dėl UAB „Žvaigždžių namai“ galimybės būti apelianto atstovu nagrinėjamoje byloje. Apelianto argumentai, kad UAB „Žvaigždžių namai“ yra teisėtai įsteigta įmonė, vykdanti teisinę veiklą, teisėjų kolegijos atmetami kaip teisiškai nereikšmingi, nes atstovavimas teisme yra specifinė teisinės veiklos rūšis, ir šią veiklą gali vykdyti tik asmenys, atitinkantys CPK 56 straipsnio reikalavimus. UAB „Žvaigždžių namai“ šių reikalavimų neatitinka. UAB „Žvaigždžių namai“ direktorius V. R. galėtų atstovauti atsakovą pagal pavedimą, kaip fizinis asmuo, jei jis yra atsakovo artimasis giminaitis, ir turi aukštąjį teisinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokiu atveju teismui turi būti pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai.
Advokato įgaliojimų įforminimo procesinę tvarką numato CPK 57 straipsnio 3 dalis. Apeliantas nėra pateikęs teismui CPK 57 straipsnio 3 dalies reikalavimus atitinkančios teisinės pagalbos sutarties su advokatu G. Špoku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino advokatą G. Špoką netinkamu apelianto atstovu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisinės pagalbos sutartis dėl atstovavimo teisme turi būti sudaryta tarp apelianto ir advokato, nes UAB „Žvaigždžių namai“, pati nebūdama tinkamu apelianto atstovu, negali įgalioti jam atstovauti ir kito asmens.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama 2009 m. vasario 10 d. nutartimi pagrįstai nurodė, kad apeliacinis skundas atsakovo vardu teismui paduotas neįgalioto asmens, t.y. asmens, neturinčio teisės jį paduoti, ir pagrįstai šiuo pagrindu atsisakė apeliacinį skundą priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl procesinių dokumentų trūkumų instituto taikymo priimant apelianto apeliacinį skundą
Vadovaujantis CPK 315 -316 straipsniais, apeliacinis skundas gali būti priimtas nagrinėti tik tuo atveju, jei jis visiškai atitinka įstatyme nustatytus apeliacinio skundo turinio ir formos reikalavimus. Apeliacinio skundo turinio ir formos trūkumai, pagal jų sukeliamas teisines pasekmes, gali būti skirstomi į tris grupes: 1) trūkumai, kurių neįmanoma pašalinti, ir kuriuos nustačius apeliacinį skundą atsisakoma priimti be apelianto teisės kreiptis su apeliaciniu skundu pakartotinai, 2) trūkumai, kuriuos įmanoma pašalinti, tačiau jų pašalinimui procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas netaikomas, o apeliantui neužkertama galimybė pašalinus nurodytus trūkumus kreiptis su apeliaciniu skundu pakartotinai (CPK 315 straipsnio 3 dalis), ir 3) nežymūs turinio ir/ar formos trūkumai, kurie gali būti pašalinami taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 316 straipsnis). Tuo atveju, jei priimant apeliacinį skundą nustatomi trūkumai, patenkantys į keletą nurodytų grupių, taikomos procesinės pasekmės, atsirandančios nustačius sunkiausią iš pažeidimų, nes švelnesnės procesinės trūkumų šalinimo formos taikymas tokiu atveju nebūtų prasmingas. Taigi pirmosios instancijos teismui nustačius, kad apelianto paduotas apeliacinis skundas turi trūkumų, patenkančių tiek į antrąją, tiek į trečiąją grupę, apeliacinį skundą turi būti atsisakoma priimti, proceso koncentruotumo tikslais nutartyje įvardijant ir tuos trūkumus, kurie galėtų būti pašalinami procesinių dokumentų trūkumų šalinimo būdu, ir tokiu būdu išvengiant šio instituto taikymo apeliantui kreipiantis su apeliaciniu skundu pakartotinai. Procesinių dokumentų trūkumų instituto taikymas nustačius bent vieną iš į pirmąją ar antrąją grupę patenkančių apeliacinio skundo trūkumų nebūtų prasmingas, kadangi tokio trūkumo buvimas neleistų realizuoti CPK 316 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Atskiruoju skundu apeliantas pagrįstai nurodo, kad žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą nesumokėjimas teismo turi būti šalinamas taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Tačiau greta šio trūkumo nustačius, kad apeliacinis skundas teismui paduotas praleidus jo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti, bei pasirašytas neįgalioto asmens, taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą nebuvo prasminga. Į ginčijamoje 2009 m. vasario 10 d. nutartyje išdėstytus argumentus dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo apeliantas turėtų atsižvelgti teikdamas apeliacinį skundą CPK 315 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jei nuspręstų šia teise pasinaudoti.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.