Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. I-19-282/2007

Teisėjas Mindaugas Striaukas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.7., 2.5.10.

2007 m. rugpjūčio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal nuteistojo V. G. skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria patenkintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas ir V. G. pratęsta Vokietijos Federacinės Respublikos Limburg‘o an der Lahn Žemės teismo nuosprendžiu paskirta 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu, likusią laisvės atėmimo bausmės dalį paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmę V. G. skaičiuojant nuo perdavimo Lietuvos Respublikai dienos, t.y., nuo 2006 m. balandžio 10 d.

Į bausmės laiką V. G. įsikaitytas kardomajame kalinime ir Vokietijos Federacinės Respublikos kalėjime išbūtas laikas nuo 2004 m. vasario 18 d. iki 2005 m. vasario 25 d., ir nuo 2005 m. rugsėjo 23 d. iki 2006 m. balandžio 10 d.

V. G. veika pripažinta atitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2004 m. rugsėjo 27 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Limburg‘o an der Lahn Žemės teismo nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2004 m. spalio 5 d., V. G. pripažintas kaltu gaujoje neleistinai prekiavęs narkotinėmis medžiagomis 55 atvejais, bei gaujoje neleistinai prekiavęs nemažu kiekiu narkotinių medžiagų, ir nuteistas pagal Vokietijos narkotinių medžiagų įstatymo § 30 pastr. 1 nr. 1 už kiekvieną atskirą atvejį iš 55 laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, o už neleistiną prekiavimą nemažu kiekiu narkotinių medžiagų (nemažas heroino kiekis laikomas nuo 1,5 g heroinhidrochlorido), kuris buvo viršytas daugiau nei 26 kartus, pagal narkotinių medžiagų įstatymo § 30 a pastr. – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams. Galutinė bausmė V. G. paskirta laisvės atėmimas 6 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis Vokietijos baudžiamojo kodekso § 73 d., narkotinių medžiagų įstatymo § 33 pastr. 1 nr. 2, § 33 pastr. 2, areštuotos narkotinės medžiagos ir pinigai konfiskuoti.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patenkino Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos V. G. nustatymo. Teismas konstatavo, jog vykdant Nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 9 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus, kuriuos Lietuvos valstybė nurodė kaip būsimus taikyti V. G. perdavus Lietuvos Respublikai, nustatyta, kad bausmės konversija (pakeitimas) neįmanoma dėl negalėjimo tiksliai nustatyti V. G. veikos kvalifikacinius požymius, be to, teismas vykdo minėtos Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies d punkto reikalavimus ir neblogina V. G. teisinės padėties, kas būtų padaryta, jei jo veika būtų kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 ar 3 dalį. Dėl šios priežasties, kaip nurodė apylinkės teismas, buvo taikoma Konvencijos 9 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta alternatyva, t.y., V. G. paskirtos bausmės tęstinumas. Taip pat teismas nurodė, jog vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus Konvencijos 10 str. 2 d. pagrindu, atsižvelgus į V. G. nusikalstamos veikos pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Narkotinių medžiagų įstatymo § 30 pastr. 1 nr. 1, § 30 a pastr. atitikimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsniui, jo veiką pripažįsta kaip padarytą būtent tokia apimtimi, ir parenka įstatymų reikalaujamą (LR BK 50 str. 3 d.) bausmės atlikimo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkintinas iš dalies.

1995 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. I-885 Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1983 metų Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvenciją. Šis tarptautinis teisės aktas reglamentuoja procedūrines nuostatas, pagal kurias vienos valstybės teritorijoje nuteistas asmuo gali būti perduotas kitai valstybei, kad ten atliktų jam paskirtą bausmę.

Pagal minėtos Konvencijos, kurios pagrindu V. G. perduotas Lietuvos Respublikai vykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos Limburg‘o an der Lahn Žemės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, 9 str. 3 d., bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai, o, sutinkamai su LR BPK 365 str. nuostatomis, Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais. Tokiu būdu Vokietijos Federacinės Respublikos Limburg‘o an der Lahn Žemės teismo nuosprendžiu V. G. paskirta bausmė turi būti suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei bausmių vykdymo kodekso reikalavimais.

Sutinkamai su Konvencijos 10 str. 1 d., tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. Tik tais atvejais, kai yra Konvencijos 10 str. 2 d. numatytos aplinkybės, t.y., jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, tai valstybė, kurioje atliekama bausmė, gali pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės, kurioje atliekama bausmė, baudžiamajame įstatyme už to pačio pobūdžio nusikaltimą. Bausmė, suderinus ją su nuosprendį vykdančios valstybės įstatymais, turi būti tokia, kad savo esme kiek įmanoma atitiktų nuteisimo metu paskirtąją bausmę, ji negali nei būti pasunkinta, nei pailginta jos trukmė ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

Už veikas, už kurias V. G. nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnyje. Lietuvos Respublikoje už narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą (LR BK 260 str. 1 d.) baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų, už didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą (LR BK 260 str. 2 d.) baudžiama laisvės atėmimu nuo 8 iki 10 metų, o už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą (LR BK 260 str. 3 d.) baudžiama laisvės atėmimu nuo 10 iki 15 metų.

Tokiu būdu Vokietijos Federacinės Respublikos teismo nuosprendžiu V. G. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams bei 5 metams ir 6 mėnesiams – neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnyje nustatytų sankcijų maksimumo. V. G. Vokietijos Federacinės Respublikos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 10 mėnesių – taip pat neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto galutinės bausmės maksimumo (LR BK 50 str. 2 d.), todėl švelninti Vokietijos Federacinės Respublikos Limburg‘o an der Lahn Žemės teismo nuosprendžiu V. G. paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Tai, jog V. G. prisipažino įvykdęs nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos teismo nuosprendžiu, ir nuoširdžiai gailisi, negali būti pagrindas švelninti jam paskirtą galutinę 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nes minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė tik suderinama su Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimais, o keičiama tik tais atvejais, kai viršija Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą bausmės maksimumą. Be to, į šias aplinkybes jau atsižvelgė Vokietijos Federacinės Respublikos teismas, nuosprendžiu skirdamas V. G. bausmę. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesumažino Vokietijos Federacinės Respublikos Limburg‘o an der Lahn Žemės teismo nuosprendžiu V. G. paskirtos bausmės.

V. G. nepagrįstai teigia, jog buvo pažeistos jo teisė į gynybą, jam nebuvo leista pasirinkti advokatą, su juo pasitarti, teisme nebuvo išaiškintos jo teisės. Sutinkamai su LR BPK 50 straipsnio nuostatomis, asmeniui bet kurioje proceso stadijoje turi būti suteikta galimybė pasinaudoti teise turėti gynėją. Tas pats Kodekso straipsnis numato teisę asmeniui pačiam pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. G. teisė į gynybą buvo užtikrinta, jo teisėms ginti buvo paskirta gynėja advokatė L. Riškutė (b.l. 38, 40), kuriai nušalinimo V. G. nepareiškė ir prašymo pakviesti jo pasirinktą gynėją nepateikė, todėl V. G. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 41), posėdžio metu nei nuteistasis V. G. , nei kiti proceso dalyviai nepareiškė jokių prašymų dėl tinkamo gynybos užtikrinimo, todėl nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistajam nebuvo leista pasitarti su savo gynėja.

Nors iš skundo ir teismo posėdžio protokolo matyti, jog V. G. nebuvo išaiškintos procesinės teisės, tačiau tai nelaikoma Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas buvo nagrinėjamas LR BPK 362 straipsnio tvarka, kur nenumatyta teismo pareiga išaiškinti teises, be to, V. G. savo skunde ir nenurodo, jog dėl to jis negalėjo pasinaudoti kokiomis nors procesinėmis teisėmis. Iš bylos duomenų matyti, kad teise apskųsti apylinkės teismo nutartį nuteistasis pasinaudojo. Tokiu būdu ir šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio ir Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos nuostatomis, vykdant užsienio valstybės nuosprendį Lietuvos Respublikoje, nuosprendis vykdomas toks, koks jis yra priimtas užsienio valstybėje tik bausmė suderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais bei nustatoma bausmės atlikimo vieta. Tokiu būdu apylinkės teismas nepagrįstai sprendė bausmės pradžios, kardomajame kalinime ir Vokietijos Federacinės Respublikos kalėjime atliktos bausmės laiko įskaitymo į bausmės laiką klausimus. Pažymėtina, jog bausmės pradžios ir kardomojo kalinimo įskaitymo klausimai yra išspręsti nuosprendyje. Be to, kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo (b.l. 1), apylinkės teismo ir buvo prašoma tik nustatyti V. G. laisvės atėmimo bausmės laiką bei laisvės atėmimo vietą, todėl teismo nuostatos, kuriomis išspręsti minėti klausimai, iš nutarties rezoliucinės dalies šalintini.

Iš rezoliucinės nutarties dalies taip pat šalintina nuostata dėl V. G. veikos pripažinimo atitinkant LR BK 260 straipsnį, nes ši nuostata yra netiksli (LR BK 260 straipsnis turi 4 dalis), ir Šiaulių TI teikimu šio klausimo išspręsti nebuvo prašoma. Sprendžiant veikų, už kurias V. G. nuteistas užsienio valstybės nuosprendžiu, atitikimo Lietuvos Respublikos baudžiamiesiems įstatymams klausimą, teismas pakankamai pasisakė nutarties aprašomojoje dalyje.

Taip pat teismas nepagrįstai sprendė ir turto konfiskavimo klausimą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. G. buvo perduotas Lietuvos Respublikai Vokietijos Federacinės Respublikos Limburg‘o an der Lahn Žemės teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies vykdymui, o nuosprendžiu paskirtas turto konfiskavimas vykdymui Lietuvos Respublikai nebuvo perduotas. Dėl to iš nutarties rezoliucinės dalies šalinta ir nuostata dėl turto konfiskavimo vykdymo.

Likusi laisvės atėmimo bausmė V. G. pagrįstai paskirta atlikti pataisos namuose, LR BK 50 str. 3 d. nuostatos pažeistos nebuvo.

Kadangi pirmosios instancijos teismo 2007-08-03 nutartis iš esmės yra teisinga ir pagrįsta, t.y., V. G. paskirta bausmė nesumažinta pagrįstai ir teisingai nustatyta laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta, nutartį naikinti nėra pagrindo. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nutarties rezoliucinėje dalyje būtina padaryti nemažai patikslinimų ir siekiant, kad vykdant nutartį nekiltų neaiškumų, keisdama pirmosios instancijos nutartį, sprendimus dėl teikimo suformuluoja iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 3 p., 365 str.,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartį pakeisti.

V. G. Vokietijos Federacinės Respublikos Limburg‘o an der Lahn Žemės teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kaip neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos įstatymams, palikti nepakeistas.

Neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį skirti atlikti pataisos namuose.

Iš nutarties rezoliucinės dalies pašalinti nuostatas dėl turto konfiskavimo, bausmės pradžios, kardomajame kalinime ir Vokietijos Federacinės Respublikos kalėjime atliktos bausmės laiko įskaitymo bei V. G. veikos pripažinimo atitinkant LR BK 260 straipsnį.