Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.4.; 1.2.27.1.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.11.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.8.1.;2.8.2.;2.8.9.; 2.8.11.

2016 m. balandžio 13 d.

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje M. V. (M. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenamoji vieta Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Prūdiškių k., (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad M. V. 2014-07-24, apie 14.35 val., Vilniaus r., Juodšilių sen., Prūdiškių k., Prūdiškių socialinės globos namuose, aktyviais veiksmais pasipriešino savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 3 - iojo būrio vyriausiajam patruliui R. P., nukentėjusiajam vykdant pavedimą padėti medikams pristatyti jį į ligonine, jis nevykdė valstybės tarnautojo teisėtų reikalavimų eiti kartu prie greitosios pagalbos automobilio, nepakluso žodiniam įspėjimui nutraukti neteisėtus veiksmus ir siekdamas ištrūkti bei išvengti sutaikymo, panaudojo fizinį smurtą - tyčia alkūne trenkė R. P. į dešinės rankos nykštį, padarydamas nukentėjusiajam R. P. dešinės plaštakos pirmo piršto sumušimą, pasireiškusį pirmo piršto patinimu delnakaulio - pirštakaulinio sąnario srityje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286 str.

N. R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 3 – iajame būryje vyr. patruliu. 2014-07-24 gavo iškvietimą iš Prūdiškių socialinės globos namų, kad asmuo atsisako vykti su psichiatrijos automobiliu tikrinti sveikatos būklę. Atvyko su kolega E. K., pasitiko daktaras, pasakė, kad asmuo yra psichinis ligonis. Atėjo į vidų, M. V. buvo bendrame koridoriuje. Gražiai paprašė M. V. eiti kartu su daktarais pasitikrinti sveikatą. Pats ėjo iš paskos, E. K. šalia, M. V. jau kaip ir ėjo, bet pradėjo muistytis. Pats, kad jis nesimuistytų, prisilietė ranka, o M. V. staigiai trenkė su alkūne jam į dešinės rankos plaštakos sąnarį. Tada pastarąjį sulaikė, uždėjo antrankius ir pasodino į medikų automobilį. E. K. atsisėdo į medikų automobilį. Pats atsisėdo į policijos automobilį. Jautė, kad skauda pirštas. Nuvažiavus apie kilometrą, pranešė, kad negali važiuoti, nes pasidarė silpna. Sustojo. Pasėdėjo 10 minučių, po to nuvažiavo iki Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės. M. V. trenkė jam tyčia. Patys nerodė jokio agresyvumo, jokių komandų „stok“ ar „eik“ nebuvo, gražiai jo paprašė eiti su jais. Pats tik pridėjo savo ranką prie M. V., o pastarasis automatiškai tyčia trenkė atgal su alkūne. Grumtynių ir sulaikymo veiksmų iš jų pusės nebuvo. Tuo metu buvo šilta. Mano, kad M. V. pajuto paties prisilietimą. Asmenį jiems parodė prižiūrėtoja - slaugytoja. Prieš tai juos pasitiko gydytojas. Buvo smūgis. Tikslu neaudrinti kitų ligonių, greitai jį suėmė ir įsodino į medikų automobilį. Pradžioje M. V. sutiko eiti, po to jis stabtelėjo, gal kažkuo suabejojo. Patys smurto nenaudojo. Sulaikė M. V. po pastarojo smūgio sudavimo. Su M. V. nelabai bendravo, tik paaiškino, kad eitų į lauką. Labai greitai uždarė jį automobilyje.

Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2014-07-24 buvo gautas iškvietimas, jog psichiškos sutrikimų turintis žmogus priešinasi ir reikia padėti medikams. Jis buvo agresyvus ir medikams reikėjo padėti jį pristatyti į psichiatrijos ligoninę. Atvykus, darbuotoja palydėjo juos į vidų. M. V. buvo bendrame koridoriuje. Jie norėjo jį išvilioti į lauką, pasakė, kad palydės jį su medikais. Pastarasis kategoriškai atsisakė. Pasakė jam, kad bus panaudota jėga. Kai M. V. kolegai sudavė smūgį, pradžioje nesuprato, kad jo kolega sužalotas. Jie iš abiejų pusių M. V. paėmę išvedė jį iš ligoninės. Bendravo, bandė įkalbėti. M. V. žengė keletą žingsnių, bet vėliau atsisakė eiti. M. V. muistydamasis R. P. sudavė smūgį. Pats atsisėdo į medikų automobilį, R. P. sėdo į policijos tarnybinį automobilį. Važiuojant, pamatė, kad R. P. stabtelėjo. Vėliau pastarasis privažiavo prie ligoninės, pasakė, kad skauda pirštą. Tada nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. R. P. pirštas sužalotas buvo nuo M. V. veiksmų. Neprisimina, ką šnekėjo M. V.. Iš karto galima buvo suprasti, kad jis yra psichikos sutrikimų turintis žmogus. Gavo iškvietimą, kad M. V. yra agresyvus. Iš pradžių jį pamačius, jis nebuvo agresyvus. Jėgą panaudojo, kadangi M. V. nepakluso jų reikalavimams. Atsisakymas eiti pasireiškė tuo, kad sustojo, nenorėjo eiti. Kai sustojo, iškart jo nesulaikė, matėsi, kad jis toliau kartu neis.

Liudytojas A. B. (A. B.) teismo posėdžio metu parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos skyriaus gydytoju. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2014-07-24 gavo iškvietimą, kad globos namuose šizofrenija sergantis pacientas meta tabletes iš burnos, yra agresyvus. Atvažiavo ten. Atvažiavęs ligonį stebėjo 2 – 3 minutes. Kai pradėjo kalbėti su ligoniu, suprato, kad be policijos pareigūnų pagalbos, jie jo niekaip neišveš. Ligonis žinojo, kur jį veš, bet važiuoti kategoriškai atsisakė. Policijos pareigūnams pasakė, kad be jų pagalbos ligonio neišveš. Kol buvo vieni, ligonis vis žiūrinėjo pro langą, kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Policijos pareigūnai nuėjo į vidų, o patys į vidų nėjo. Policijos pareigūnai nuėjo į vidų, ir kol jie išėjo, praėjo apie 10 minučių. Pareigūnai ligonį gražiai ir tvarkingai išvedė suėmę už parankių. Su pareigūnais ligonis eiti nenorėjo, todėl pareigūnai išvedė jį už parankių. Nenorėjo eiti, rėmėsi kojomis į žemę, tyliai, bet ėjo. Vienas pareigūnas važiavo su jais, kitas pareigūnas - nukentėjusysis sėdęs į policijos tarnybinį automobilį važiavo iš paskos. P. R. policijos pareigūnų tarnybinis automobilis sustojo. Išlipus, pareigūnas pamojo ranka, pasakė, kad skauda ranką, liepė jiems važiuoti toliau. Po 3 valandų Lazdynuose sutiko tą patį pareigūną, kuris pasakė, kad traumotologas jam pasakė, kad 6 - 7 savaites jis vaikščios su uždėtu gipsu. Daro išvadą, kad policijos pareigūnas nukentėjo nuo M. V. veiksmų. Jei būtų buvę prieš M. V. smurtiniai veiksmai, tokie ligoniai paprastai šauktų ir netylėtų. M. V. nieko tokio nesakė. Automobilyje M. V. pagal visas taisykles buvo prisegtas automobilio saugos diržais. Pastarasis sėdėjo tyliai ir ramiai.

Psichiatras - ekspertas M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad išvadą tvirtina. M. V. serga paranojine šizofrenija, jis ir nusikalstamos veikos padarymo metu, ir dabar savo veiksmų suprasti negalėjo. Jis serga nuo vaikystės. Jis turi brolį, kuris taip pat serga. Buvo stebėtas ir jo psichikos būklė buvo bloga, pablogėjimai – neadekvatus elgesys, pasireškia psichozės protrūkiai. Nusikalstama veika smurtinio pobūdžio, gydymo vengia. Išvada – ambulatorinis gydymas nepakankamas, jam reikalingas stacionarinis gydymas. Mano, kad paūmėjimo metu, jis yra pavojingas, nes pasireiškia agresyviu elgesiu. 2014 metais buvo stacionariai gydytas, 2014-05-25 buvo stacionariai gydytas ir jo būklė aprašoma, kaip agresyvus, neprognozuojamas elgesys. 2013 metais, 2012 metais, 2007 metais buvo stacionariai gydytas. Diagnozė ta pati. Jam reikalingas adekvatus gydymas. Paūmėjimo metu - vengimas vartoti medikamentus. Pati liga nepagydoma, tik galima sumažinti simptomus, kad nebūtų agresyvus. Vėliau būtų sprendžiama, kokį efektą duoda gydymas. M. V. parodymus ikiteisminio tyrimo metu vertinti sudėtinga, kadangi ryšį su realybe jis yra praradęs, ir tai gali įtakoti jo parodymus. Kalba daugiau tais klausimais, kurie susiję su jo būklės pablogėjimu. Jis nuklysta į savo liguistus išgyvenimus. Mąstymo funkcija stipriai pažeista. Liga progresuoja. Agresyvumas pasireiškia agresyviais, neprognozuojamais veiksmais. Pablogėjimo metu įvyko nusikalstama veika. Jis 25 kartus gydytas stacionare dėl būklės pablogėjimo nuo 1980 metų ir gulėjo beveik kiekvienais metais. Agresyvumas pasireiškia kaip psichinės būklės pablogėjimu – pasireiškia mąstymo psichozė, ir tas įtakoja neprognozuojamą ir agresyvų jo elgesį.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2997/14(01) matyti, kad R. P. nustatytas dešinės plaštakos pirmo piršto sumušimas, pasireiškęs pirmo piršto patinimu delnakaulio - pirštakaulinio sąnario srityje. Sužalojimas padarytas minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, iki kreipiantis medicininės pagalbos, tai yra, iki 2014-07-24, 15.51 val. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis. Įprastomis sąlygomis nustatyto kūno sužalojimo padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas (b. l. 36 - 37).

Iš 2015-10-20 - 2015-12-14 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2015 matyti, kad M. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2014-07-24) sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija. Nėra duomenų, kad M. V. byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. M. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2014-07-24) negalėjo suvokti jos pavojingumo, suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu M. V. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, pagal savo psichikos būklę jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su M. V. negalima atlikti tyrimo veiksmų, nerekomenduojama jo šaukti į teismą. M. V. rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 82 – 85).

Pareiškus įtarimą pagal LR BK 286 str. ir apklausus įtariamuoju M. V. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2014 metų vasarą, tikslios datos nepamena, į jo kambarį užėjo du policijos pareigūnai, dėvintys uniformas. Policininkai liepė jam eiti kartu ir pasakė, kad jam reikia važiuoti į Vilnių, į psichiatrinę ligoninę. Jam viskas buvo gerai, todėl jis nenorėjo važiuoti į psichiatrinę ligoninę ir apie tai pasakė policininkams. Tada policijos pareigūnai priėjo prie jo, sugriebė jį už rankų ir šias užlaužė. Tai jam nepatiko ir jis pabandė ištrūkti iš policininkų rankų. Jis nieko nemušė. Jeigu jis smogė pareigūnui per rankas, tai padarė netyčia, taip išėjo atsitiktinai. Nieko blogo pareigūnui jis padaryti nenorėjo ir specialiai nedarė. Jeigu jis sužalojo pareigūnui pirštą, tai padarė netyčia. Pareigūnai vis tiek įsodino jį į automobilį, t. y. į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir nuvežė į ligoninę. Prieš minėtą įvykį niekas iš medikų neįspėjo jo, kad policijos pareigūnai ateis pas jį ir nuveš į ligoninę. Policijos pareigūnai sulaikinėjo jį ne kambaryje, o pastato koridoriuje (b. l. 56 - 57).

Iš byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos matyti, jog M. V., būdamas Prūdiškių socialinės globos namuose, aktyviais veiksmais pasipriešino savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 3 - iojo būrio vyriausiajam patruliui R. P., nukentėjusiajam vykdant pavedimą padėti medikams pristatyti jį į ligonine, jis nevykdė valstybės tarnautojo teisėtų reikalavimų eiti kartu prie greitosios pagalbos automobilio, nepakluso žodiniam įspėjimui nutraukti neteisėtus veiksmus ir siekdamas ištrūkti bei išvengti sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą - tyčia alkūne trenkė R. P. į dešinės rankos nykštį, padarydamas nukentėjusiajam R. P. dešinės plaštakos pirmo piršto sumušimą, pasireiškusį pirmo piršto patinimu delnakaulio - pirštakaulinio sąnario srityje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiojo R. P. parodymus, kad M. V. tyčia alkūne trenkė jam į dešinės rankos nykštį, patvirtina kito policijos pareigūno – kartu atvykusio į gautą iškvietimą, E. K. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2997/14(01), psichiatro - eksperto M. J., apklausto liudytoju, parodymai, taip pat greitosios medicinos pagalbos skyriaus gydytojo A. B. parodymai. Akivaizdu, kad policijos pareigūnams atvykus į nurodytą vietą ir bandant ramiai išvesti M. V., pastarasis iš pradžių žengęs kelis žingsnius, po to staiga alkūne sudavė policijos pareigūnui į rankos sritį. Visuma aptartų įrodymų logiški, nuoseklūs, patvirtinti specialisto išvada, todėl minėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Šiuos veiksmus M. V. vykdė aktyviais veiksmais pasipriešindamas savo įgaliojimus vykdžiusiam policijos pareigūnui – R. P., su alkūnė suduodamas pastarajam į rankos sritį – dešinės rankos nykštį, taip nežymiai sutrikdydamas R. P. sveikatą. Šiuos veiksmus M. V. atliko negalėdamas suvokti jų pavojingumo, suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. Atsižvelgiant į išdėstytą, jo psichinę būklę, jam reikia taikyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 2 p., 3 d. priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 31,59 Eur suteiktų gydymo paslaugų nukentėjusiajam R. P. (b. l. 40 - 44) dėl M. V. padarytos nusikalstamos veikos. Padaryta žala R. P. gydymo išlaidoms atlyginti įrodyta rašytiniais įrodymais, apie tai, kad M. V. būtų pripažintas neveiksniu, duomenų nėra, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo M. V. priteistina 31,59 Eur žalos suma ((duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. V. (M. V.) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 2 p., 3 d. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. V. 31,59 Eur nukentėjusiojo R. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.