Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimo, kuriuo S. J. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras 2015 m. vasario 4 d. surašė S. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2014-10-12 16.05 val., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį „Chrysler Neon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , važiavo 106 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h, t. y. viršijo leistiną greitį 56 km/h.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokole Nr. 502/0241 2014-10-12 16.05 val., (duomenys neskelbtini), užfiksuotas automobilis „Chrysler Neon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs 108 km/h (pritaikius paklaidą 106 km/h) greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h. Fotonuotraukose asmens, vairavusio automobilį, nematyti (b. l. 4).

Transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

2015-01-30 paaiškinime S. J., neigdamas kaltę dėl padaryto pažeidimo, nurodė, kad 2014-10-10 automobilį „Chrysler Neon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , jis paskolino K. K., automobilis jam buvo grąžintas 2014-10-15 (b. l. 13). 2015-02-04 paaiškinime K. K. nurodė, kad iš jam pateiktos nuotraukos, savęs kaip automobilio vairuotojo neatpažįsta. Iš S. J. automobilį „Chrysler Neon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo išsinuomojęs vienam kartui 2014 m. vasarą (b. l. 14). 2015-02-03 paaiškinime S. J. teigė, kad iš jam pateiktos nuotraukos, jis atpažįsta K. K. draugus, kurie važinėja kartu su K. K., ir, pagal jį, atpažįsta E. N. kaip automobilio „Chrysler Neon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivį. (b. l. 12). 2015-02-04 paaiškinime E. N. tvirtino, kad automobilyje „Chrysler Neon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio mėn. nesėdėjo, nurodė, kad nei automobilyje sėdėjusio vairuotojo, nei keleivio neatpažįsta (b. l. 15).

Iš 2015-02-04 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad S. J. su padarytu pažeidimu nesutiko, pagal išdidintą fotonuotrauką, asmuo greičio viršijimo metu vairavęs automobilį „Chrysler Neon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistui M. B. labiausiai buvo panašus į S. J. (b. l. 5).

Esant tokiems duomenims, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-25 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą S. J. nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko M. Džermeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-25 nutarimo, tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai, grąžino S. J. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas E. N. parodė, kad S. J. pažįsta kaip asmenį, kuris internetu nuomojo automobilius. E. N. taipogi nurodė, kad 2014 m. spalio mėnesį, jis iš S. J. automobilio „Chrysler Neon“ nesinuomojo, bei patikslino, kad yra iš S. J. nuomojęs automobilį 2-3 mėnesiams, tačiau ne automobilį „Chrysler Neon“, o automobilį „Mazda“. Nurodė, kad S. J. jokios automobilio nuomos sutarties nepasirašydavo, pinigai už automobilio nuomą jam buvo perduodami iš anksto. Liudytojas nurodė ir tai, kad vieną kartą yra parvaręs S. J. automobilį „Chrysler Neon“ nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “ iki (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau važiavo (duomenys neskelbtini) , be to, tai buvo 2014 m. pavasarį, apie 20-21 val. (b. l. 76). Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas K. K. parodė, kad yra buvęs iš S. J. išsinuomojęs automobilį „Chrysler Neon“, pinigus už automobilio nuomą S. J. sumokėjo iš karto į rankas. Tačiau patvirtino, kad tai buvę 2014 m. vasarą, 2014-10-12 automobilio „Chrysler Neon“ jis tikrai nevairavo, iš pateiktų nuotraukų jokių asmenų, kurie pažeidimo padarymo metu būtų vairavę automobilį, neatpažino (b. l. 76).

Tam, kad būtų patikrinti S. J. parodymai, jog pažeidimo padarymo metu automobilį „Chrysler Neon“ vairavo ne jis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-22 nutartimi paskyrė portretų ekspertizę. Ekspertizės akte ekspertai konstatavo, jog nustatyti, ar skaitmeninėje laikmenoje matomas vyras, vairuojantis automobilį „Chrysler Neon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo, kurio portreto lyginamieji pavyzdžiai pateikti ekspertizei, negali (b. l. 90–91).

Greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokole Nr. 502/0241 esančiose fotonuotraukose aiškiai užfiksuotas automobilio, kuris nuosavybės teise priklausė S. J., valstybinis numeris. S. J., būdamas rūpestingas ir atsakingas eismo dalyvis, laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, privalėjo suprasti ir suprato atsakomybę už jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, tačiau, pasinaudodamas tuo, kad greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokole Nr. 502/0241 esančiose fotonuotraukose asmens, vairavusio automobilį, pažeidimo metu nematyti, to nepavyko nustatyti ir atlikus portretų ekspertizę, visais būdais atsakomybės siekė išvengti. 2015-01-30 paaiškinime policijos pareigūnams tvirtino, kad 2014-10-12 16.05 val., (duomenys neskelbtini) , jo automobilį „Chrysler Neon“ vairavo K. K., 2015-02-03 paaiškinime teigė, kad pateiktoje jam fotonuotraukoje keleivio vietoje įžvelgia E. N..

Iš visumos aptartų duomenų matyti, kad S. J. nurodytas asmuo K. K., kuris, jo teigimu, pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį „Chrysler Neon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek pirminiame paaiškinime policijos pareigūnams, tiek ir teismo posėdyje kategoriškai nurodė, kad iš S. J. minėtą automobilį „Chrysler Neon“ iš tiesų buvo išsinuomojęs, tačiau tikrai ne 2014 m. spalio 12 d., kuomet buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, o 2014 m. vasarą. Nustatyta, kad liudytojas E. N., S. J. įvardintas kaip 2014 m. spalio 12 d. automobilyje buvęs keleivis, taipogi tiek pateikdamas paaiškinimus policijos pareigūnams, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu vienareikšmiai nurodė 2014 m. spalio 12 d. S. J. priklausančiame automobilyje „Chrysler Neon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesėdėjęs, juolab jo nevairavęs. Liudytojas E. N. nuosekliai parodė, kad automobilio „Chrysler Neon“ iš S. J. iš viso nėra nuomojęsis, ir kartu patikslino, kad 2-3 mėnesiams iš S. J. buvo išsinuomojęs tik automobilį „Mazda“. Pažymėtina ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu E. N. patvirtino kartą iš tiesų vairavęs S. J. priklausantį automobilį „Chrysler Neon“, tai yra vieną kartą S. J. priklausantį automobilį „Chrysler Neon“ yra parvaręs nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ iki (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau nurodė tuo metu važiavęs (duomenys neskelbtini) plentu, be to, tai buvę 2014 m. pavasarį, ir apie 20-21 val. Vertinant tai, akivaizdu, kad S. J. parodymai – iš vienos pusės, ir liudytojų K. K. bei E. N. parodymai – iš kitos pusės, yra kardinaliai priešingi, paneigiantys vieni kitus.

Bylos kontekste vertinant minėtų asmenų parodymus, konstatuojant esant S. J. kaltę, ir S. J. parodymus vertinant kritiškai, kaip įrodymai byloje vertintini būtent liudytojų K. K. bei E. N. parodymai. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra jokio pagrįsto pagrindo. Ir pirmiausia akcentuotina, kad liudytojų K. K. ir E. N. parodymai, įvardijant esmines aplinkybes, yra nuoseklūs ir savo esme analogiški tiek policijos pareigūnams pateiktiems pirminiams paaiškinimams, išdėstytiems teisminio nagrinėjimo metu. Tuo tarpu S. J., teikiant paaiškinimą policijos institucijai ir bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą, nurodęs, jog jam priklausantį automobilį 2010 m. spalio 10-15 d. buvo paskolinęs K. K., kuris pažeidimo padarymo dieną automobilį ir vairavo, vėliau, bylą pirmos instancijos teisme nagrinėjant antrą kartą, jau nurodė, kad automobilį „Chrysler Neon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo paskolinęs nebe K. K., bet kažkokiam asmeniui, neva per K. K., kurio vardo ir pavardės nurodė neprisiminąs. Nors nė viename paaiškinime policijos pareigūnams S. J. apie tai, kur buvo pažeidimo padarymo metu, net neužsiminė, teisminio nagrinėjimo metu, po įvykio praėjus net septyniems mėnesiams, jau teigė, kad tą dieną jis su drauge buvo kavinėje (b. l. 64).

Akcentuotina, kad liudytojai K. K. ir E. N. teisme apklausti ir parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu, S. J., kaip asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra saistomas pareigos sakyti tiesą. Ši aplinkybė taipogi suponuoja rėmimąsi liudytojų K. K. bei E. N. parodymais.

Nustatyta, kad ginčydamas savo kaltę, S. J. nurodė, jog automobilį pažeidimo padarymo dieną – 2014 m. spalio 12 d., buvo išnuomojęs kitam asmeniui. Tačiau kaip bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jokių rašytinių šią aplinkybę grindžiančių įrodymų, S. J. nepateikė nei policijos pareigūnams, nei teismui.

Esant aptartiems duomenims, S. J. parodymai, kad 2014-10-12 16.05 val., (duomenys neskelbtini), jis automobilio „Chrysler Neon“ nevairavo, todėl Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, vertintini kritiškai, kaip gynybinė versija. Konstatuotina, kad S. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą, buvo surašytas pagrįstai.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis taip pat analizavo ir vertino S. J. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, iš tų įrodymų, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje, jis jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios ištirtos apylinkės teisme, tirti neprašė. Apelianto nuomone, apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, S. J. kaltė yra įrodyta ir jis turi būti nubaustas, tačiau apeliaciniame skunde neteisingai suformulavo prašymą – skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismui, išnagrinėjus Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko M. Džermeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-25 nutarimo, ir grąžinus S. J. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai, apylinkės teismas dar kartą apklausė S. J., kaip liudytojus K. K. ir E. N., taip pat paskyrė ir buvo atlikta portretų ekspertizė. Apygardos teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, jokių prieštaravimų, kurie būtų buvę nepašalinti apylinkės teisme, nenustatė bei padarė išvadą, kad S. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą, buvo surašytas pagrįstai, todėl jis baustinas. Kadangi Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko R. Šideikio apeliacinis skundas yra S. J. padėtį bloginančiais pagrindais, apygardos teismas, pripažindamas, kad S. J. padarė administracinį teisės pažeidimą ir paskirdamas nuobaudą, apeliacinio skundo ribų neperžengia (ATPK 302¹¹ straipsnis), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-09 nutarimas, kuriuo ši administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, naikintinas, S. J. pripažintinas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 straipsnis), į tai, kad S. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių net 4 kartus už leistino greičio viršijimą pagal ATPK 124 straipsnį, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 16–24), leistiną greitį viršijo mieste, dienos metu, kur vyksta intensyvus eismas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, S. J. skirtinas ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas nuobaudos – baudos – vidurkis, atimant teisę vairuoti transporto priemones mažesniam laikotarpiui negu šioje sankcijoje numatytam vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimą panaikinti ir S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują nutarimą.

Pripažinti S. J. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jam 362 eurų dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones trims mėnesiams.

Nutarimas neskundžiamas.