Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-01-26 · Byla Nr. A2.6.-820-817/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-26
Bylos Nr.
A2.6.-820-817/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-18058-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Pažeidėjas
J. M.
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-820-817/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18058-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.; (S) 2.7.4.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė - Kalytienė, sekretoriaujant Gretai Čiuladaitei, dalyvaujant J. M., jo atstovui P. K., teismo posėdyje išnagrinėjusi J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2015-11-06, apie 23.00 val., Lentvario g. 146, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkdamas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 p. reikalavimus, t. y. padarė administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d.

Taip pat J. M. 2015-11-06, apie 23.00 val., Lentvario g. 146, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkdamas sankryžoje, kirto ištisinę liniją, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1. p. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d.

Taip pat J. M. 2015-11-06, apie 23.00 val., Lentvario g. 146, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 220 p. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Teisme J. M. paaiškino, kad jis dažnai lankosi (duomenys neskelbtini), ten gyvena jo tėvas, taip pat yra sklypas J. M. vardu, sklype yra sandėlis su įrankiais, kuriuos naudoja savo darbe. Tą dieną vakare buvo nuvažiavęs pas tėvą pažiūrėti kaip jo sveikata. Prie J. M. sklypo ir tėvo namo stovėjo trys automobiliai, garsiai grojo muzika. J. M. paaiškino, kad jis nuėjo prie tų žmonių, klausė, kas čia vyksta, kodėl garsiai groja muzika, kodėl jie nesirenka prie savo namų. Jie agresyviai atsakė rusiškais žargonais. Žmonių grupė buvo nemaža, jie pradėjo eiti link J. M., jis išsigando, įsėdo į automobilį, jam iškrito piniginė bei telefonas ir jis pradėjo važiuoti link Vilniaus. Važiavo Kampo g. ir Pušų g. link Vilniaus. Ten yra siauras keliukas, J. M. vijosi du automobiliai. Ten kelias yra siauras ir jie negalėjo jo aplenkti. Važiuodami link Vilniaus, kai kelias išplatėjo, jie padarė lenkimą ir toje atkarpoje aplenkdami, staigia stabdė. J. M. nespėjo sureaguoti ir staigiai sukdamas vairą atsitrenkė į jų automobilio kampą. Buvo nemažas smūgis, tačiau J. M. nesustojo, toliau važiavo, nes bijojo, jų buvo daug, buvo vakaras. J. M. skubėjo namo, namuose buvo du vaikai, kuriuos prižiūrėjo prosenelė, telefono namuose nebuvo, žmona buvo darbe. J. M. teigimu, jis buvo susinervinęs, telefono neturėjo, nežinojo ką daryti, buvo baisu. Paguldęs vaikus miegoti, šiaip ne taip užmigo. Žmona grįžo ryte namo, jis, atsikėlęs, suvokė kas įvyko. Ryte, apie 10 val. paskambino tel. 112, prašė sujungti su Kelių policija, norėjo paaiškinti kas įvyko. Tačiau jie nesujungė, pasakė, kad tokios funkcijos ir paslaugos neatlieka. Tuomet jis pats nuvažiavo į policijos komisariatą, ten užpildė pareiškimą. Vaizdo registratoriaus J. M. automobilyje nebuvo. J. M. nurodė, jog įvykio metu buvo blaivus. J. M. paaiškino, jog S. V., L. S., D. L. nepažįsta, konfliktų su jais niekada nėra buvę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. nurodė, jog telefono, kurį bėgdamas į mašiną, pametė, nerado, telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini), tą patį numerį jis nurodė policijos pareigūnams, nes tai yra pastovus, bendras šeimos numeris. Vėliau pasidarė naują kortelę „Bite“ salone. J. M. nurodė, jog praeityje yra turėjęs eismo įvykių, tačiau jie buvo smulkūs, o baudas jis yra susimokėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių J. M. paaiškinimų nustatyta, kad 2015-11-06, apie 22.00 val., jam būnant prie Tolimoji g. 6 pastato, Vilniuje, jis priėjo prie apie 10 asmenų grupės, kurie vartojo alkoholį ir triukšmavo. Paklausus kodėl jie triukšmauja, asmenys pasidarė agresyvūs, pradėjo jam grasinti ir eiti link jo. Išsigandęs jų, nubėgo link savo automobilio VW Transporter ir vairuodamas nuvažiavo Vilniaus g. link Kirtimų g., o jam grasinę asmenys, įsėdo į du automobilius ir pradėjo jį persekioti. Tuo metu jau buvo tamsu, tačiau kelias buvo dirbtinai apšviestas. Jam įvažiavus į Lentvario g., vienas iš jų automobilių aplenkė ir, jau būdamas priešais jo automobilį, staigiai ir be reikalo stabdė ir sustojo. Jo manymu, tikslas buvo sustabdyti jo automobilį. Kadangi tai buvo labai intensyvus stabdymas, jis atsitrenkė į priešais esančio automobilio galinę dalį. Kokia buvo automobilio markė ir valstybiniai numeriai, jis nematė. Po smūgio jis apvažiavo automobilį ir nuvažiavo link Kirtimų g. Iš įvykio vietos jis išvažiavo, nes išsigando persekiotojų, kurie galėjo su juo susidoroti fiziškai. Paskui jį jie jau nebevažiavo. Jis grįžo namo į (duomenys neskelbtini), kur pasigedo su savimi turėtos piniginės, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos dokumentai, valstybinės techninės apžiūros talonas, banko kortelės. Piniginę ir telefoną pametė bėgdamas į savo automobilį prie Tolimoji g. 6 pastato. Į policiją dėl šio įvykio tą pačią dieną neskambino, nes buvo šoko būsenoje. 2015-11-07, apie 10.00 val., skambino tel. 112 ir pranešė apie šį įvykį. Operatorė davė kelių policijos tel. numerį, tačiau prisiskambinti nepavyko. Jis apie 16.00 val. atvyko į Mėnulio g. 11, pats, be automobilio VW Transporter. Šį automobilį pristatys apžiūrai 2015-11-10 13.00 val., kuomet atvyks pagal jam išduotą policijos pranešimą. Šio įvykio liudininkas jo tėvas P. M., nurodomi jo gyvenamosios vietos duomenys. Šį įvykį galėjo užfiksuoti vaizdo kameros, apie kurias jis surinks informaciją ir pateiks įvykį tirsiančiam pareigūnui (b.l. 17-18).

Teisme liudytojas P. M. nurodė, kad jo sūnus J. M. pas jį atvažiuoja dažnai pažiūrėti kaip jo sveikata, nes liudytojas prieš 6 metus yra patyręs insultą. Šalia liudytojo gyvenamosios vietos J. M. turi sklypą. Tą vakarą J. M. atvažiavo pas liudytoją, liudytojas buvo namuose. Jie pasėdėjo namuose, po to išėjo į kiemą, šnekėjosi. Liudytojas matė, kad prie sandėlio, esančio gretimame sklype, buvo vaikinai. Sandėlis yra išnuomotas, ten gamina baldus, tačiau, kam jis priklauso, liudytojas nežino. Tie žmonės, kurie buvo susirinkę tikriausiai kėlė triukšmą, liudytojas triukšmo negirdėjo. Sūnus sakė, kad eina prie tos kompanijos, pasakyti, kad jie nešūkautų. Sūnus priėjo prie tų vaikinų, pašnekėjo, tačiau apie ką kalbėjo, liudytojas negirdėjo. Pasišnekėjęs, J. M. grįžo pas liudytoją į namus, dar šiek tiek pabuvo ir išvažiavo. J. M. sakė liudytojui, kad buvo kažkoks konfliktas, tačiau dėl ko nesakė. Kol J. M. buvo pas liudytoją namuose, vaikinų kompanija iki namų, į kiemą atėjusi nebuvo, liudytojas asmeniškai su jais nebendravo. Vėliau liudytojas išėjo į kiemą palydėti J. M., J. M. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. J. M. važiavo namo, pavažiavo apie 15 m, tuomet į du automobilius greitai susėdo vaikinai ir nusivijo. Kokios markės ir spalvos automobiliai važiavo iš paskos, liudytojas nurodyti negalėjo. Liudytojo teigimu, jie važiavo paskui normaliu greičiu. Liudytojas nubėgo pažiūrėti, galvojo, kad sūnų pasivys ir sustabdys, tačiau nesustabdė. Liudytojui buvo neramu, nes buvo konfliktas, o vaikinų kompanija važiavo iš karto paskui liudytojo sūnų. Kad sūnus pateko į eismo įvykį liudytojas nežinojo, neturi telefono. Vėliau sūnus atvažiavęs papasakojo, kad turbūt jį norėjo sumušti, sakė, kad jį sustabdė, jis trenkėsi į kitą mašiną ir nuvažiavo. Liudytojas nurodė, kad iš sūnaus elgesio mano, jog minėtą vakarą jis buvo blaivus.

Teisme liudytojas D. L. nurodė, kad J. M. nepažįsta, nėra jo matęs. 2015 m. lapkričio 6 d. turbūt tas įvykis įvyko, tikslios datos neatsimena. Liudytojas nurodė, kad tą vakarą jis automobiliu „(duomenys neskelbtini) paėmė S. V., tada važiavo į (duomenys neskelbtini) ir paėmė L. S., tuomet judėjo nuo Kampo g. link Vilniaus, buvo penktadienio vakaras, važiavo į „McDonald‘s“, norėjo pramogauti. Parodžius liudytojui nuotrauką Nr. 1 (b. l. 63), liudytojas nurodė, kad šią vietą žino, tačiau prieš eismo įvykio, prie sandėlio nebuvo. Liudytojas teigė, kad tą dieną jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Liudytojas nurodė, kad išsukus iš Kampo g. į Vilniaus g. per veidrodėlį pamatė už jo važiuojantį automobilį, kuris manevravo, „blaškėsi“ po kelią. Kadangi buvo tamsus paros metas, liudytojas per veidrodėlį matė, kad minėto automobilio šviesos „išėjo“ tai į vieną, tai į kitą pusę, prieš lenkdamas liudytojo automobilį, minėtas automobilis buvo išvažiavęs prieš eismą ir vėl grįžo atgal į savo eismo juostą. Liudytojas nurodė, kad nemano, kad minėto automobilio vairuotojas buvo blaivus. Liudytojas toliau važiavo tiesiai. Liudytojas nurodė, kad jis greitai nevažiavo, važiavo pagal taisykles, apie 70 km/h greičiu, kelias buvo lygus kelias, ištisinė linija. Staiga automobiliui važiuojant liudytojas pajuto smūgį į vairuotojo pusės galinę dalį, smūgis buvo pakankamai stiprus, liudytojo automobilį užmetė į šoną. Kito automobilio vairuotojas nusuko į šoną pro liudytojo automobilį, pristabdė, išsilygino, nes jį buvo sumėtę. Jis nebuvo pilnai sustojęs, tiesiog išsilygino ir pradėjo greitai važiuoti. Liudytojas sustojo ir iškvietė policiją. Liudytojas nurodė, kad eismo įvykio metu jokio lenkimo neatliko, eismas nebuvo didelis, automobilių nebuvo.

Teisme liudytojas S. V. nurodė, kad J. M. nepažįsta, nėra matęs. 2015 lapkričio 6 d. D. L. paėmė liudytoją iš namų (duomenys neskelbtini), tuomet važiavo pas L. S. į (duomenys neskelbtini), o vėliau visi važiavo link Vilniaus į „McDonald‘s“. Liudytojas nurodė, kad po to, kad D. L. jį paėmė, jie sustoję buvo tik prie L. S. namų, jis įsėdo į automobilį ir jie važiavo tiesiai į Vilnių, niekur sustoję nebuvo. Važiavo trise „BMW“ automobiliu, jokių kitų automobilių nebuvo. Liudytojas sėdėjo priekyje keleivio vietoje, vairavo D. L.. Liudytojas nurodė, kad D. L. vairavo tvarkingai, važiavimo metu, liudytojas pajuto stiprų smūgį į automobilį. Liudytojas nurodė, kad kitas automobilis nuvažiavo, tai buvo baltas autobusiukas, liudytojas įsidėmėjo jo numerius. Liudytojas teigė, jog tą dieną iki įvykio jokio konflikto nebuvo. Liudytojui parodžius nuotrauką Nr. 1 (b. l. 63), jis nurodė, kad nuotraukoje nufotografuota vieta jam yra žinoma, tačiau įvykio dieną jis joje nebuvo.

Liudytojas L. S. teisme nurodė, kad J. M. nepažįsta, nėra matęs. Liudytojas paaiškino, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), tą vakarą, apie 11 val. liudytoją paėmė iš namų ir jie važiavo tiesiai į Vilnių, niekur nebuvo sustoję. Išvažiavo į Vilniaus g., pavažiavo apie pusę kilometro ir į juos atsitrenkė mašina. Liudytojas nurodė, kad jis sėdėjo automobilio gale, vairavo D. L., su jais dar buvo S. V.. Važiavo trise. Liudytojas nurodė, kad pajuto smūgį į automobilį, liudytojas atsisuko, o automobilis, kuris atsitrenkė, nuvažiavo. Automobilis nesustojo, kažkiek gal ir pristabdė, bet nuvažiavo iš karto. Po smūgio D. L. iškarto sustabdė automobilį. Liudytojas paaiškino, kad tą dieną jokia konfliktinė situacija nebuvo įvykusi. Liudytojui parodžius nuotrauką Nr. 1 (b. l. 63), jis nurodė, jog nuotraukoje nufotografuotą vietą jis žino, tą vakarą joje sustoję nebuvo.

Iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad 2015-11-06, apie 23.22 val., eismo įvykio metu Lentvario g. 146, Vilniuje, buvo apgadintas D. L. automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užpakalinis kairės pusės sparnas ir žibintas, užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis, likusios po susidūrimo šukės. Automobilio VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimų neįmanoma nustatyti, kadangi transporto priemonės nėra įvykio vietoje (b. l. 13-14).

Fotolentelėse užfiksuoti automobilio VW TRANSPORTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 23-24).

Iš nukentėjusiojo D. L. paaiškinimo nustatyta, kad 23.50 val. važiavo automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greitis buvo apie 60 km/val., iš Lentvario link Vilniaus. Lentvario g. 146, Vilniuje, automobilis VW baltos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), trenkėsi į jo automobilio galą, net nespėjus sureaguoti, smūgis buvo nemažas, ir pabėgo iš įvykio vietos. Sužalotų asmenų nėra. Oro sąlygos geros, kelio danga sausa (asfaltas). Automobilis VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė ištisine linija, nesustojo ir nuvažiavo link Vilniaus (b. l. 15).

Iš policijos registruojamų įvykių registro nustatyta, kad 2015-11-06, apie 23.22 val., gautas pranešimas, kad prieš kelias minutes į pranešėjo D. L. automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino atsitrenkęs automobilis VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, ir nuvažiavo link „Regitra“ nesustojęs . D. L. laukia (b. l. 12).

Iš policijos pareigūno A. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2015-11-06, apie 23.22 val., buvo gautas pranešimas, jog Lentvario g. 146, Vilniuje, važiuojant link Vilniaus centro, automobilis VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilio BMW vairuotojas D. L. paaiškino, kad važiavo Lentvario g., link Vilniaus, ir pravažiavus Lentvario g. 146, į jo automobilio BMW galinę kairę pusę atsitrenkė automobilis VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesustodamas aplenkė jį ir nuvažiavo link Vilniaus. Kas vairavo VW nepastebėjo (b. l. 11).

Iš policijos pareigūno R. G. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad tiriant eismo įvykio medžiagą Nr. AV2-3702/1294, kamera, esanti Lentvario g. 146, eismo įvykio neužfiksavo (b. l. 21).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 127 p. numato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kelių eismo taisyklių 140.1. p. numato, jog draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

J. M. kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d., ATPK 124¹ str. 2 d. numatytų pažeidimų įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu; Eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį; liudytojų D. L., S. V., L. S. parodymais teisme, D. L. paaiškinimu; Fotolentelėmis. Teisme D. L. aiškiai nurodė, kad prieš atsitrenkdamas į jo vairuojamą automobilį, kitas automobilis blaškėsi po kelią, buvo išvažiavęs prieš eismą ir vėl grįžo atgal į savo eismo juostą, o vėliau, lenkdamas D. L. vairuojamą automobilį, trenkėsi į jį. Eismo įvykio faktą patvirtino liudytojai S. V. bei L. S.. Iš foto lentelių nustatyta, kad automobilių apgadinimai akivaizdūs. Iš užfiksuotų automobilių apgadinimų bei eismo įvykio vietos schemos matyti, kad J. M. padarė automobilio BMW apgadinamus lenkdamas šį automobilį sankryžoje. Paties eismo įvykio fakto neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau, jo teigimu, jis eismo įvykį padarė dėl tyčinių kito automobilio vairuotojo veiksmų, t. y. dėl to, kad kitas automobilis aplenkdamas jį staigiai stabdė, o jis, nespėjęs sureaguoti, atsitrenkė į minėto automobilio kampą. Teismo vertinimu, šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų D. L., S. V., L. S. parodymai teisme. J. M. teisme teigė, kad minėtų liudytojų nepažįsta, liudytojai šią aplinkybę patvirtino. Teismas nenustatė liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia J. M. melagingai apkalbėti, nėra. Teismas sprendžia, kad visų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitą ir leidžia spręsti, kad J. M. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d., 124¹ str. 2 d. numatytų pažeidimų sudėčių požymiai.

ATPK 130 str. 1 d. numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Kelių eismo taisyklių 220 p. numato, jeigu dėl eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. teisme nurodė, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos bijodamas dėl savo saugumo. J. M. teisme teigė, kad jam netoli savo tėvo namų sudrausminus susirinkusius asmenis, jie atsakė jam rusiškais žargonais, pradėjo eiti link jo, todėl jis, išsigandęs įsėdo į automobilį, ir pradėjo važiuoti link Vilniaus. Tuomet, J. M. teigimu, jį pradėjo vytis du automobiliai, vienas iš automobilių padarė lenkimą, staigiai stabdė, o J. M., nespėjęs sureaguoti, staigiai sukdamas vairą atsitrenkė į automobilio kampą. J. M. nurodė, jog jis nesustojo, toliau važiavo, nes bijojo, policijai apie įvykį pranešė tik kitą rytą, nes neturėjo telefono. Tačiau tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus paneigia teismo posėdyje apklaustų liudytojų D. L., S. V., L. S. parodymai teisme, taip pat iš dalies ir liudytojo P. M. parodymai teismo posėdžio metu. Liudytojai D. L., S. V., L. S. teisme nurodė, kad J. M. nepažįsta, nėra jo matę, jokio konflikto tą vakarą nebuvo, paaiškino, jog jiems važiuojant į Vilnių staiga pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį, po šio smūgio į juos atsitrenkusio automobilio vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo. Be to, liudytojas D. L. taip pat paaiškino, kad iki automobilių susidūrimo, jis matė už jo manevruojantį, po kelią “besiblaškantį” automobilį, kuris dar prieš lenkdamas liudytojo automobilį, buvo išvažiavęs prieš eismą ir vėl grįžo atgal į savo eismo juostą. Teismas nenustatė liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia J. M. melagingai apkalbėti. Be to, J. M. tėvas P. M., skirtingai nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teisme nurodė, kad J. M., pasišnekėjęs su kitame sklype buvusiais asmenimis, grįžo pas liudytoją į namus, dar šiek tiek pabuvo ir tik tuomet išvažiavo. Tai rodo, kad liudytojo P. M. parodymai paneigia J. M. versiją, jog jis, išsigandęs sudrausmintų asmenų reakcijos, įsėdo į automobilį ir išvažiavo Vilniaus link. Tuo tarpu liudytojo P. M. parodymai, jog jam išlydėjus sūnų, jis matė, kad paskui sūnaus automobilį išvažiavo dar du automobiliai, nepatvirtina, jog šie automobiliai iš tiesų sudarė pavojų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir, kad vienas iš jų buvo liudytojo D. L. vairuotas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). J. M. nurodė, kad pametė telefoną, todėl apie eismo įvykį policijai pranešė tik kitą dieną. Teismas, pažymi, jog J. M., būdamas pakankamai patyręs vairuotojas, suvokęs, kad jis padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, turėjo ir galėjo rasti galimybę iš karto arba kaip įmanoma greičiau apie tai pranešti policijai. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, J. M. teisme nurodytas aplinkybes dėl to, kad jis padarė eismo įvykį dėl kito vairuotojo staigaus tyčinio stabdymo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos bijodamas dėl savo saugumo, teismas laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismo vertinimu, visų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitą ir leidžia spręsti, kad J. M. veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus yra padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudą už pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 2 d., 124¹ str. 2 d., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti J. M. skiriant minimalias ATPK 127 str. 2 d., 124¹ str. 2 d. sankcijose nustatyto baudos dydžio baudas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad J. M. sukeltas eismo įvykis nėra mažareikšmis, eismo įvykio metu buvo pakankamai stipriai apgadintas kitas automobilis. J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus yra padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Iš Administracinių teisės pažeidimų registro pažymos matyti, kad J. M. daug kartų buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir tokius, kurie sukėlė eismo įvykius. Tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, nurodančių, kad iki 2015-11-06 įvykdyto administracinio teisės pažeidimo J. M. būtų pasišalinęs iš eismo įvykio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, kad už tai jam buvo taikytos administracinės nuobaudos. Teismas įvertina ir P. M. asmenybę - dirba pagal verslo liudijimą, augina du mažamečius vaikus, prižiūri ir teikia finansinę paramą savo tėvui. Teismo vertinimu, ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda – aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šiuo atveju būtų akivaizdžiai per griežta. Teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad įvykdytas administracinės teisės pažeidimas pagal savo pobūdį nesukėlė sunkių pasekmių ar didelių nuostolių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti J. M. taikant ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas bei skiriant ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą mažesniam nei sankcijoje nurodytam minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 - 288 str., teismas,

nutarė:

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d., paskirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., paskirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirti 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., J. M., a. k. (duomenys neskelbtini, paskirti galutinę nuobaudą – 880 € (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad skirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 1001. Nurodant ROIK: 15053273718.

Išaiškinti pažeidėjui, kad atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė