Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., 253 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir O. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. gegužės 30 d. iki 2008 m. sausio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo nenustatytus kiekius narkotinių medžiagų: labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 11,185 g heroino, kanapių ir jų dalių, metadono ir kokaino bei psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurias atsinešė į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį minėtų narkotinių ir psichotropinės medžiagų suvartojo, o likusias dalis narkotinių medžiagų: labai didelį kiekį – 11,185 g heroino, 2,421 g kokaino, 0,372 g kanapių ir jų dalių bei 0,036 g metadono ir didelį kiekį – 49,941 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikė su savimi minėtame bute iki 2007 05 30, kai tą pačią dieną apie 17.20 val. atliktos kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė dalį narkotinių medžiagų: labai didelį kiekį – 10,778 g heroino, 2,421 g kokaino, 0,372 g kanapių ir jų dalių ir didelį kiekį – 49,566 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o tą pačią dieną 18.20 val. atliktos automobilio „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė narkotinių medžiagų: 0,036 g metadono ir likusią dalį - 0,407 g heroino, o apie 20.05 val. atliktos jo asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį – 0,375 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Taip pat O. S. nuteistas už tai, kad tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo penkis šovinius 9 mm kalibro, skirtus šaudyti iš įvairių modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, po ko minėtus šovinius atgabeno į gyvenamąją vietą – nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2007 05 30, kai tą pačią dieną 17.20 val. atliktos kratos metu minėtame bute policijos pareigūnai juos rado ir paėmė.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, t. y. vienpusiškai vertino liudytojų parodymus. Nešališkumas – tai reikalavimas ne tik tirti ir nagrinėti bylą nešališkai renkant tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, išaiškinant tiek atsakomybę sunkinančias, tiek lengvinančias aplinkybes, bet ir reikalavimas paisyti įstatymu nustatytų aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Tokios aplinkybės nurodytos Lietuvos Respublikos BPK 58 str. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos BPK 57 str. 2 d. nurodytas asmuo (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas, specialistas) negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas: 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi: 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių Lietuvos Respublikos BPK 57 str. 2 d. nurodyto asmens nešališkumu. Be to, Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. nurodyti papildomi pagrindai, dėl kurių teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Tačiau Lietuvos Respublikos BPK 58 str. nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kadangi minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Byloje nėra nustatyta jokių Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 1 d. 1 – 3 p. nurodytų aplinkybių, šių aplinkybių nuteistasis nenurodė ir apeliaciniame skunde, taip pat proceso dalyviai nenurodė kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumu. Pirmosios instancijos teismas tiek nuteistojo, tiek liudytojų parodymus įvertino laikantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, padarė logiškas ir neprieštaringas išvadas tiek dėl O. S. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tiek dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, bausmės skyrimo bei kitų klausimų. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir ta aplinkybė, kad teismas įrodymus įvertino kitaip negu tikėjosi nuteistasis, nerodo teismo šališkumo.

Pirmosios instancijos teismas O. S. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir 253 str. 1 d., padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas minėtų Baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui (nežymiai viršijant medianą). Skirdamas bausmes O. S. pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė ir, individualizuodamas bausmes, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1 d., atsižvelgė į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.). O. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). O. S. baustas administracine tvarka, įrašytas į narkologinę įskaitą, jam diagnozuoti psichikos elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, nuteistasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. O. S. praeityje teistas penkis kartus, tame tarpe ir už narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu O. S. ne tik pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d., bet ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 26 str., pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Lietuvos Respublikos BK 56 str. reglamentuoja bausmės skyrimą recidyvistui. Minėto straipsnio antroje dalyje nurodyta, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė, kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik Lietuvos Respublikos BK 62 str. numatytais pagrindais. Byloje nenustatytos Lietuvos Respublikos BK 62 str., reglamentuojančio švelnesnės negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, taikymo sąlygos. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. sankcijoje yra nustatyta itin griežta tik laisvės atėmimo bausmė, kitų rūšių alternatyvių bausmių minėto straipsnio sankcija nenumato. Teismas privalėjo skirti nuteistajam tokią bausmę, kokia yra numatyta įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 56 str. reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nuteistajam O. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę tik nežymiai didesnę už straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį, nuteistajam O. S. nei pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. paskirtoji trylikos metų laisvės atėmimo bausmė, nei galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.