Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-02-26 · Civilinė byla Nr. 2A-91/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-26
Bylos Nr.
2A-91/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
T. G., A. B., G. M., R. Ž.
Ieškovas
BUAB „Archėjas“
Trečiasis asmuo
Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui
Advokatai
Henrikas Mackevičius
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-91/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.4; 52.3; 114.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovo atstovei Sandrai Gedminienei,atsakovų atstovams advokatams Henrikui Mackevičiui ir Irenai Jermolajevai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Archėjas“ (administratorius UAB „Valdsita“) ir atsakovo T. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-483-538/2006 pagal ieškovo BUAB „Archėjas“ ieškinį atsakovams T. G. , A. B. , G. M. , R. Ž. , tretiesiems asmenims Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. liepos 28 d. nutartimi iškėlė UAB „Archėjas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valdsita“.

Ieškovas, remdamasis CK 1.78 straipsnio 5 punktu, 1.81, 1.82, 1.87, 1.95 straipsniais, 2.87 straipsnio 7 punktu, 6.237 straipsnio 1 dalimi, pareiškė ieškinį dėl 2004-04-02 tarpusavio sutarties (bei 2004-09-22 sutarties priedo), sudarytos tarp atsakovų T. G. , A. B. ir G. M. (rangovai) bei atsakovo R. Ž. (užsakovas) (toliau – ginčo sutartis), pripažinimo iš dalies negaliojančia - apsimestine dėl vienos iš sutarties šalių – rangovo - ir prašė perkelti ieškovui ginčo sutarties rangovo teises ir pareigas bei taikyti restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovo T. G. - 93 955 Lt, iš atsakovo A. B. – 6 200 Lt be pagrindo įgyto turto, 6 proc. metines palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad atsakovas R. Ž. (užsakovas) kreipėsi į ieškovą dėl gyvenamojo namo pastatymo už 234 600 Lt (be PVM) iš rangovo medžiagų. Pažymėjo, jog ginčo sutartis sudaryta su fiziniais asmenimis, neturėjusiais teisės verstis statybos verslu (Statybos įstatymo 15 str. 1 d.). Ieškovo nuomone, šalių veiksmai iki ginčijamo sandorio sudarymo ir po sandorio sudarymo patvirtina, kad ginčijamo sandorio šalių valią sudarant sandorį sąlygojo tikslas išvengti mokestinių prievolių valstybei vykdymo. Iš atsakovo T. G. paaiškinimų ieškovas padarė išvadą, kad sutartimi numatyti darbai buvo vykdomi ieškovo darbuotojų naudojant ieškovo darbo priemones, todėl pinigai turėjo būti įnešti į ieškovo sąskaitą, o jų neįnešus, atsakovai T. G. ir A. B. be pagrindo praturtėjo. Be to, ieškovo manymu, atsakovas R. Ž. žinojo, kad rangovas bus UAB „Archėjas“, kad bus surašyti darbų perdavimo-priėmimo aktai, būtini statinį pripažįstant tinkamu naudoti, taip pat suprato, kad atsakovai atstovauja juridiniam asmeniui, kuris turi teisę vykdyti statybos darbus, antraip jis būtų pasielgęs labai neapdairiai ir nerūpestingai sumokėdamas fiziniams asmenims avansą, nežinodamas, ar pastarieji turi teisę užsiimti statybos verslu. Tai patvirtina ir atsakovo R. Ž. 2005-02-16, 2005-03-14 pranešimai apie ginčo sutarties nutraukimą. Todėl ginčo sutartis CK 1.87 straipsnio pagrindu pripažintina apsimestine dėl vienos iš sutarties šalių (rangovo), t. y. konstatuojant, kad užsakovas R. Ž. sudarė sutartį su juridiniu asmeniu UAB „Archėjas“, o ne su fiziniais asmenimis. Teigė, kad ginčo sutartimi šalys siekė išvengti mokesčių, todėl toks sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes įstatymo nustatytų imperatyvių normų nepaisymas prieštarauja viešajai tvarkai. Pažymėjo, jog atsakovas T. G. netinkamai vykdė savo pareigas ir buvo nesąžiningas ieškovo atžvilgiu, įgijo be pagrindo 93 955 Lt, padarydamas ieškovui žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui T. G. 500 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, jog nustatė, kad atsakovai pasirašė statybos rangos sutartį, darbų sąmatą (b. l. 14-16, 18) kaip fiziniai asmenys, be to, atsakovas T. G. pasirašė darbų atlikimo grafiką bei priedą prie statybos rangos sutarties (b.l. 19, 20), kaip fizinis asmuo. Atsakovai T. G., G. M. ir A. B. paaiškino, kad pasirašydami sutartį turėjo galvoje, jog šios sutarties šalis – rangovas – yra ne jie, o UAB „Archėjas“, kurioje jie tuo metu dirbo, o tokią sutartį pasirašė siekdami, kad į statybos darbų kainą nebūtų įtrauktas PVM ir socialinio draudimo mokestis, tačiau atsakovas R. Ž. patvirtino, kad statybos rangos sutartį sudarė su fiziniais asmenimis ir neturėjo tikslo nemokėti mokesčių. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju negalima remtis vien T. G. , G. M. ir A. B. paaiškinimais, kadangi jie siekia, kad prievolė grąžinti atsakovui R. Ž. 28 891 Lt pereitų ieškovui (BUAB „Archėjas“) ir mano, kad tokiu atveju jie R. Ž. nebūtų skolingi ir neturėtų grąžinti skolos (b. l. 11-13). Teismas nurodė, kad R. Ž. paaiškino, jog sudarydamas statybos rangos sutartį, jis suprato ir buvo įsitikinęs, jog rangovai pagal ginčo sutartį bus fiziniai asmenys ir jam nebuvo svarbu, kokius subrangovus jie pasitelks vykdydami prievoles pagal šią sutartį. Teigė, jog nei ieškovas, nei atsakovai T. G., A. B., G. M. nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas R. Ž. įmokėjo pinigus už namo statybą į UAB „Archėjas“ sąskaitą, kad UAB „Archėjas“ vykdė statybos rangos sutartį, kad turėjo išlaidų pirkdamas statybines medžiagas atsakovo R. Ž. gyvenamojo namo statybai, kad buvo naudojamos ieškovo darbo priemonės, kad buvo sudarytos sutartys su kitais subrangovais ar atlikti kiti veiksmai, susiję su ginčijamos sutarties vykdymu. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamą statybos rangos sutartį pasirašė, avansą pagal šią sutartį gavo ir ją vykdė atsakovai T. G., A. B. ir G. M. kaip fiziniai asmenys ir, kad nutraukus sutartį, likusio nepanaudoto avanso dalį grąžino atsakovas T. G. bei įsipareigojo grąžinti likusią nepanaudoto avanso dalį (b. l. 21), todėl ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, o teisinio pagrindo pripažinti ginčo sutartį apsimestine nėra. Be to, teismas pažymėjo, jog atsakovai ginčo sutartį nutraukė ir išsprendė restitucijos klausimą tarpusavio susitarimu (CK 6.222 str. 1 d.). Teismas taip pat konstatavo, jog nustačius, kad ieškovas nevykdė sutarties ir neturėjo jokių išlaidų, susijusių su atsakovų sudaryto ginčo sandorio vykdymu, nėra pagrindo pripažinti, kad jis turi teisę CK 6.237 straipsnio 1 dalies ir 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindais reikalauti iš atsakovų T. G. ir A. B. grąžinti likusią nepanaudotą atsakovo R. Ž. jiems sumokėto avanso dalį, tuo labiau reikalauti grąžinti visą avansą, nes dalis šio avanso buvo panaudota atsakovo R. Ž. gyvenamojo namo statybai. Be to, nurodė, kad, nenustačius sandorį esant apsimestiniu, negalima konstatuoti, jog juo siekta išvengti mokestinių prievolių valstybei įvykdymo, jog jis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajai tvarkai (CK 1.80, 1.81 str.), o ginčo sandorį vykdė bei avansą pagal šį sandorį gavo atsakovai T. G. ir A. B. kaip fiziniai asmenys, todėl šie asmenys, esant atitinkamoms sąlygoms ir pagrindui, ir turėtų sumokėti mokesčius valstybei.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismo argumentai yra nepagrįsti, o kai kurios išvados prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms:

Pagal CK 6.163 straipsnio 4 dalį šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Atsakovui R. Ž. buvo atskleistas atstovavimo faktas (CK 2.133 str.), ką patvirtina ieškovo antspaudas ant ginčo sutarties. Todėl ieškovo atstovų (T. G. buvo įmonės direktorius) sudaryta ginčo sutartis sukūrė ieškovui civilines teises ir pareigas. Atsakovo R. Ž. teiginiai, neva, jis buvo įsitikinęs, kad ginčo sutartį sudarė su fiziniais asmenimis, prieštarauja byloje esantiems jo paties rašytiems įrodymams: 2005-02-16 ir 2005-03-14 pranešimuose apie ginčo sutarties nutraukimą, adresuotuose ieškovui kaip juridiniam asmeniui ir ginčo sutarties šaliai, nurodytas ieškovo buveinės adresas. Todėl, apelianto manymu, atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčo sutartis iš tikrųjų sudaryta su juridiniu asmeniu – ieškovu, kuris turi teisę užsiimti statybos verslu, o ne ginčo sutartyje nurodytais fiziniais asmenimis.Teismas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis vykdė statybos darbus, kadangi šioje byloje sprendžiamas ne darbų pagal ginčo sutartį įvykdymo klausimas, o ginčo sutarties tikrosios šalies rangovo pusėje klausimas. Teismo argumentai, jog ieškovas neturėjo jokių išlaidų ginčo sutarties vykdymui, prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, kadangi atsakovai, atstovavę ieškovą, paėmė jo vardu avansą, tačiau jo neįnešė į ieškovo kasą, t. y. ieškovas negavo pajamų, be to, ginčo sutarčiai vykdyti buvo naudojamos ieškovo darbo priemonės, darbuotojai. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog pinigai įnešti į jo sąskaitą, kadangi tokių įrodymų nėra ir negali būti, nes ginčijamas apsimestinis sandoris, kurio šalys sąmoningai siekė paslėpti tikrąją sutarties šalį (rangovą).Iškėlus bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat ir išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės teismo ir ne ginčo tvarka. Ieškovą atstovavę ginčo sutartyje jo darbuotojai ir ieškovas yra vienas kitam ir kreditoriai, ir skolininkai, o tarpusavio reikalavimai, iškėlus bankroto bylą, draudžiami. Atsakovai T. G., G. M. , A. B., pateikę įrodymus apie ginčo statybos objekto statybai turėtas lėšas, pirktas statybines medžiagas, bus įtraukti į BUAB „Archėjas“ kreditorių sąrašą.

Šalies argumentai

Atsakovas T. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl ginčo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalies dėl ginčo sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir rangovo teisių bei pareigų pagal ginčo sutartį perkėlimo ieškovui:

Atsakovai T. G., G. M. , A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie, pasirašydami ginčo sutartį, atstovavo ieškovą (kaip rangovą), kuriame tuo metu dirbo, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog jie, o ne ieškovas, buvę tikroji ginčo sutarties šalis (rangovai). Teismas sprendimą grindė vien atsakovo R. Ž. paaiškinimais, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina ieškovo argumentus dėl ginčo sutarties apsimestinumo. Pažymi, jog R. Ž. yra ne mažiau suinteresuotas nei teismo nurodyti kiti atsakovai, nes ginčo sutartį pripažinus apsimestine, jam negrąžinta avanso dalis galės būti priteista iš bankrutuojančios įmonės, kurios kreditorių reikalavimai tenkinami pagal sąrašą. Teismas neįsigilino į sandorio sudarymo, vykdymo aplinkybes bei tikruosius sandorio šalių ketinimus ir neanalizavo įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.Atsakovas R. Ž. kreipėsi į apeliantą, G. M. ir A. B., nes žinojo, jog jie užsiima statybos darbais, visi dirba ieškovo įmonėje, o ginčo sandoris sudarytas tarp fizinių asmenų tik todėl, kad atsakovas R. Ž. neturėjo pakankamai lėšų sumokėti mokesčius valstybei, jei sandorį būtų sudaręs su ieškovu (atsakovas R. Ž. būtų turėjęs vietoje 234 600 Lt sumokėti 325 659 Lt). Darbų sąmatoje šie mokesčiai išskirti, tačiau teismas neaptarė šios aplinkybės, patvirtinančios ieškovo argumentus. Ginčo sutartyje numatyti darbai buvo vykdomi naudojant ieškovo darbo priemones, skirstant darbus pagal ieškovo nustatytą tvarką, darbus vykdė ieškovo darbuotojai, o atsakovai T. G., G. M. , A. B. veikė pagal savo užimtas pareigas.Teismas nesivadovavo įrodymų tyrimo, vertinimo taisyklėmis, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51).

Atsiliepimas

Atsakovas T. G. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį iš dalies patenkinti, pripažįstant ginčo sutarties dalį negaliojančia dėl šalies (rangovo) apsimestinumo ir perkelti rangovo teises ir pareigas ieškovui. Nurodo, kad savo apeliaciniame skunde pateikė motyvus dėl sutikimo su ieškovo skundo dalimi, o atsiliepime pateikia motyvus dėl nesutikimo su kita ieškovo apeliacinio skundo dalimi (dėl restitucijos taikymo, nepagrįsto praturtėjimo). Teigia, kad T. G. nėra nei ieškovo kreditorius, nei skolininkas, nes ginčo sutartį vykdė kaip ieškovo darbuotojas. Pažymi, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu jis prašo iš atsakovo T. G. 93 955 Lt, nes pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad iš 114 600 Lt avanso, gauto iš atsakovo R. Ž. pagal ginčo sutartį, 71 264 Lt buvo panaudoti statybinėms medžiagoms pirkti, užmokesčiui už darbą, mechanizmų nuomai. Iš likusios 43 336 Lt sumos 14 445 Lt buvo pervesta atsakovui R. Ž. , šiam nutraukus sutartį ir pareikalavus grąžinti avansu sumokėtas ir nepanaudotas lėšas, o 28 891 Lt ieškovas neturėjo galimybės grąžinti, nes ši suma buvo panaudota ieškovo kitai veiklai vykdyti, statybinėms medžiagoms, kurios buvo panaudotos kitų objektų statybai, pirkimui. Dėl to atsakovai nepraturtėjo ieškovo sąskaita. Taip pat nėra pagrindo taikyti restitucijos atsakovų T. G. , G. M. , A. B. atžvilgiu, nes jie nėra sandorio šalimi. Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, tik atsakovas R. Ž. įgytų teisę prašyti pritaikyti restituciją ir grąžinti jam iš ieškovo 28 891 Lt. Nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas, kurios priteistinos tik tuomet, kai šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Ieškovas galėtų reikalauti tik 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (CK 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo T. G. apeliacinį skundą prašo patenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad pritaria apelianto argumentams dėl dalies ginčo sandorio pripažinimo negaliojančia bei ginčo sutarties tikrojo rangovo.

Atsakovas R. Ž. atsiliepimais į ieškovo ir atsakovo T. G. apeliacinius skundus prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčo sutartis sudaryta su trimis fiziniais asmenimis, o ne su ieškovu, nes ginčo sutartyje nenurodyta, kad jie atstovauja ieškovą, ginčo sutartis nebuvo patvirtinta ieškovo antspaudu, kuris ant ginčo sutarties buvo uždėtas tik vieną kartą, kai T. G. gavo avansą, tačiau jam reikšmės atsakovas neteikė. Pažymi, jog juridinių asmenų sudaromus sandorius sudaro įmonės vadovas vienasmeniškai, tuo tarpu ginčo sutartis sudaryta su trimis fiziniais asmenimis. Faktą, kad ginčo sutartis buvo sudaryta su fiziniais asmenimis, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (ginčo sutarties priedai, skolos grąžinimo sutartis). Teigia, jog 2005-03-14 pranešimas buvo surašytas todėl, kad atsakovai, gavę avansą pagal ginčo sutartį, nebevykdė namo statybos darbų, neatsiskaitė už atliktus darbus, nepateikė darbų sąmatos, kurią sudarė pats atsakovas, padedant sąmatininkui. Nurodo, jog nutraukus ginčo sutartį, atsakovas T. G., o ne ieškovas, pripažino skolą ir įsipareigojo ją grąžinti. Pažymi, jog ginčo sutartyje nebuvo draudimo pasitelkti subrangovus, to nedraudžia ir CK 6.650 straipsnio nuostatos. Teigia, jog jam kaip užsakovui nebuvo svarbu, kas atliks namo statybą, kadangi bet kokiu atveju bus atsakingas generalinis rangovas (atsakovai) (CK 6.650 str. 3 d.). Sąmatoje nurodytus PVM ir socialinio draudimo mokesčius gali mokėti ir fiziniai asmenys, vykdantys ekonominę veiklą ir gaunantys didesnes nei 100 000 Lt pajamas per metus, todėl dėl šių mokesčių išskyrimo sąmatoje nėra pagrindo teigti, jog sutartis sudaryta su ieškovu. Pažymi, jog teismui nepateikti įrodymai, kad ginčo sutarties darbus vykdė ieškovas, jo darbuotojai, buvo naudojamos jo darbo priemonės, o ieškovo atstovė patvirtino, kad įmonėje tokių duomenų nėra. Be to, avansas, gautas pagal ginčo sutartį, taip pat nebuvo įneštas į ieškovo kasą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas.

Apygardos teismas, teisingai konstatavęs, kad ieškovas neįrodė pagrindo pripažinti ginčo sutartį apsimestine dėl rangovo, neturėjo pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimų ieškinyje nurodytais pagrindais, tarp jų ir reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto, kurių nepatvirtina bylos įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės (CPK 178, 185 str., CK 6.237 str. 1 d., 6.242 str., 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyręs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai juos įvertino pagal įrodymų vertinimo taisykles bei padarė pagrįstas išvadas dėl ginčo sutarties šalies (rangovo), su kuriomis teisėjų kolegija sutinka.

Apsimestinis sandoris yra vienas iš CK nurodytų niekinių sandorių, kuris pripažintinas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, tokiame sandoryje išreikšta šalių valia neatitinka jų tikrųjų ketinimų, nes juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių faktiškai siekė sandorio šalys, o konstatavus, kad sandoris yra apsimestinis, taikomos taisyklės to sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Pagal bylos duomenis 2004-04-02 tarpusavio sutartyje (bei 2004-09-22 sutarties priede), sudarytoje tarp atsakovų T. G. , A. B. ir G. M. (rangovai) bei atsakovo R. Ž. (užsakovas), nurodyti rangovai įsipareigojo gyvenamojo namo statybos rangos darbus pradėti 2004-04-05 ir pabaigti 2004-08-31, laiku atlikti objekto statybos darbus, suderinti medžiagas su užsakovu (4, 6 p.), o užsakovas įsipareigojo laiku atsiskaityti, priimti tvarkingai atliktus darbus, bendradarbiauti su rangovais, sudaryti tinkamas sąlygas darbui atlikti, bendradarbiauti priduodant naudojimui pastatą (5 p.; b. l. 14-16).

Bylos duomenimis, ginčas kilo ne dėl sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato, kurio siekė šalys (šalys pripažįsta buvus rangos teisinius santykius), bet dėl sutarties šalies (rangovo) atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Apygardos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino tikruosius sandorio šalių ketinimus ir motyvus, sudarant ginčo sandorį, bei tinkamai įvertinęs tikrąją šio teisinio santykio subjektinę sudėtį, teisingai nustatė subjektus, faktiškai vykdžiusius rangovo funkcijas, nustatytas ginčo rangos sutartyje ir įstatyme, padarė motyvuotą išvadą, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp joje nurodytų fizinių asmenų, t. y., jog ginčo sandoris nėra apsimestinis dėl jo šalies.

Teismas turėjo pagrindo konstatuoti nurodytus atsakovus esant tikrąja ginčo sutarties šalimi (rangovais), ką patvirtina bylos įrodymų duomenys, tarp jų ir duomenys apie tai, jog atsakovai T. G., A. B. ir G. M. (rangovai) bei atsakovas R. Ž. (užsakovas) 2005 m. balandžio 11 d. skolos grąžinimo sutartimi nustatė, kad rangovai yra skolingi užsakovui 28 891 Lt pagal 2004 m. balandžio 2 d. tarpusavio sutartį, ir susitarė, kad nurodytą skolą R. Ž. grąžins iki 2005-05-31, t. y. nutraukę 2004 m. balandžio 2 d. sutartį , išsprendė restitucijos klausimą (b. l. 21; CK 6.222 str. 1 d.), o papildymus prie 2004 m. balandžio 2 d. sutarties pasirašė atsakovas T. G., kaip fizinis asmuo, vienas iš rangovų, o ne kaip ieškovo atstovas (b. l. 19, 20). Be to, nurodytų fizinių asmenų – rangovų pasirašyta ir statybos darbų sąmata prie ginčo sutarties (b. l. 18). Teisinga ir teismo išvada, jog neįrodyta, kad ieškovas vykdė ginčo sutartį ar turėjo išlaidų, susijusių su atsakovų sudaryto ginčo sandorio vykdymu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas R. Ž. įmokėjo pinigus už namo statybą į UAB „Archėjas“ sąskaitą, kad UAB „Archėjas“ vykdė statybos rangos sutartį, kad turėjo išlaidų pirkdamas statybines medžiagas atsakovo R. Ž. gyvenamojo namo statybai, kad buvo naudojamos ieškovo darbo priemonės, kad sudarė sutartis su kitais subrangovais ar atliko kitus veiksmus, susijusius su ginčijamos sutarties vykdymu.

Teismas pagrįstai nurodė, jog negalima remtis vien atsakovų T. G. , G. M. ir A. B. paaiškinimais, kad ginčo sutarties tikroji šalis – rangovas – buvo ne jie, o ieškovas, tinkamai nurodęs šios išvados motyvus sprendime, tarp jų dėl šių teiginių nepatvirtinimo bylos įrodymų duomenimis, dėl šių asmenų prievolės pagal ginčo sutartį grąžinti atsakovui R. Ž. 28 891 Lt perėjimo ieškovui (b. l. 11-13).

Nepatvirtina apeliantų motyvų ir atsakovo R. Ž. 2005-02-16 ir 2005-03-14 pranešimai apie ginčo sutarties nutraukimą, kuriuose (be nurodytų rangovų T. G. , A. B. ir G. M. ir jų adresų) nurodyta ir jų darbovietė (UAB „Archėjas“) bei jos adresas, neįvardijant ieškovo ginčo sutarties šalimi ar rangovu (b. l. 22-23), bei apeliantų nurodyta aplinkybė, kad užsakovas žinojo, jog atsakovai T. G., A. B., G. M. dirbo UAB „Archėjas“. Juo labiau kad aukščiau paminėti ir kiti teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai apie ginčo sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį sutarties vykdymo ir jos nutraukimo metu patvirtina ginčo sutarties šalių ketinimus sudaryti rangos sutartį tarp fizinių asmenų bei tai, kad tikrąja ginčo sandorio šalimi (rangovu) ir buvo jame nurodyti fiziniai asmenys. Be to, 2007-02-12 apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, ieškovo atstovas patvirtino, kad pagrindinė ieškovo veikla buvo susijusi su langų prekyba, o ginčo sutartimi buvo statomas gyvenamasis namas (b. l. 155).

Nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą ir apeliantų motyvai dėl statybos sąmatos turinio (b. l. 53-55) bei ieškovo antspaudo ant ginčo sutarties buvimo (b. l. 14-17), nes pagal bylos duomenis, šalių paaiškinimus, tarp jų pateiktus ir 2007-02-12 teismo posėdžio metu, statybos objekto darbų sąmata buvo sudaryta specialisto, preliminariai apskaičiavus statybos darbų kaštus pagal nustatytus įkainius, o ieškovo antspaudas ant ginčo sutarties buvo uždėtas ne sutarties sudarymo (pasirašymo) metu, bet vėliau, rangovui T. G. paimant avansą už statybos darbus iš R. Ž. pagal ginčo sutartį (b. l., 155-156).

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329, 330 str., 263 str. 1 d.).

Atmetus apeliacinius skundus bei atsižvelgiant į tai, jog apeliantai atleisti tik nuo žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo, iš jų valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 302 str., 96 str. 2 d., 83 str. 1 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios UAB „Archėjas“ (kodas 7171507) ir atsakovo T. G. (a. k. neskelbtini duomenys) po 18 (aštuoniolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiAudronė Jarackaitė Kazys Kailiūnas Marytė Mitkuvienė