Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-166-376-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-06
Bylos Nr.
1S-166-376-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ryšardas Skirtunas
Advokatai
Zbignevas Jankovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-166-376/2009Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2., 2.1.16.1.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Ryšardas Skirtunas,sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,gynejui adv. Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski),

teismo posedyje išnagrinejo itariamojo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliecio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbancio UAB „Šnipiškiu ukis“ l.e. direktoriaus pareigas, neteisto, itariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 225 str. 3 d., 25 str. 3 d. ir 222 str. 1 d., 228 str. 2 d., gynejo advokato Zbignevo Jankovskio skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarties, kuria itariamajam V. T. paskirta kardomoji priemone – suemimas dviems menesiams nuo 2009 m. vasario 25 d., panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

V. T. itariamas tuo, kad jis, budamas valstybes tarnautojui prilygintu asmeniu - laikinai eidamas UAB „Šnipiškiu ukis“ direktoriaus pareigas, 2007 metu spalio menesi Vilniaus mieste ikure organizuota nusikalstama grupe, i kurios sudeti iejo jo pavaldume tiesiogiai esantys bei kitaip priklausantys nuo jo valios: direktoriaus pavaduotojas R. K., vyr. buhaltere S. L., vedeja N. V., vyr. kontrolierius G. J., veterinarijos vedejas D. P., veterinarijos gydytoja N. J., kontrolieriai: V. Š., E. E., J. B., A. R., S. Z., M. V., M. J., D. Ž., mesininkas K. K. bei Vilniaus miesto Kalvariju turgaus prekiautoja J. Z., su kuriais iš anksto susitare daryti kelis sunkius nusikaltimus - turto pasisavinima ir kyšininkavima bei apysunki nusikaltima - apgaulinga apskaitos tvarkyma, kai kiekvienas grupes narys, darydamas nusikaltima, atliko tam tikra užduoti ir turejo skirtinga vaidmeni, o butent:

V. T. nuo 2007 m. spalio menesio iki 2009 m. vasario 19 d., Vilniaus mieste, turedamas tiksla sistemingai grobti UAB „Šnipiškiu ukis“ priklausancius pinigus, surenkamus iš Vilniaus miesto Kalvariju turgaus prekeiviu bei kitu asmenu, užsiimanciu kitokio pobudžio veikla, pasisavino jam patiketa ir jo žinioje esanti svetima - UAB „Šnipiškiu ukis" dideles vertes - ne mažiau 250 MGL dydžio turta - pinigu suma, t.y. V. T. nurodymu direktoriaus pavaduotojas R. K., prekybos skyriaus vedeja N. V., veterinarijos gydytojas D. P., vyr. kontrolierius G. J., kontrolieriai: V. Š., E. E., J. B., A. R., S. Z., M. V., M. J., D. Ž., mesininkas K. K. už darbo vietas bei galimybe prekiauti maisto produktais, kitos paskirties prekemis, užsiimti paslaugu teikimo verslu ir kt. iš asmenu nuomojanciu darbo vietas turguje ir užsiimanciu tokia veikla oficialiai rinko teises aktu nustatytus mokescius, taciau dali ju nuslepdavo ir i kasa neinešdavo - neduodavo kasos cekiu, nepilnai apskaitydavo užimtas darbo vietas bei kt. ir atiduodavo V. T.. Šiais savo veiksmais V. T. yra itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d.

Taip pat V. T. nuo 2007 m. spalio menesio iki 2009 m. vasario 19 d. Vilniaus mieste savo bei kitu asmenu naudai tiesiogiai bei netiesiogiai už teiseta bei neteiseta veikima ir neveikima vykdant igaliojimus reikalavo ir provokavo sistemingai duoti kyši, kuri, pinigine, naturine bei paslaugu suteikimo išraiška bendroje sumoje didesni negu 250 MGL vertes, prieme, t.y. V. T. nurodymu direktoriaus pavaduotojas R. K., prekybos skyriaus vedeja N. V., veterinarijos gydytojas D. P., vyr. kontrolierius G. J., kontrolieriai: V. Š., E. E., J. B., A. R., S. Z., M. V., M. J., D. Ž., mesininkas K. K. bei Vilniaus miesto Kalvariju turgaus prekiautoja J. Z. už galimybe tureti darbo vietas bei galimybe netrukdomai prekiauti maisto produktais, kitos paskirties prekemis, užsiimti paslaugu teikimo verslu ir kt. neturint tam reikalingu leidimu bei kitu dokumentu, nedraude tokia veikla užsiimti, jos nekontroliavo, taciau leido tokia veikla vystyti ir iš asmenu, nuomojanciu darbo vietas turguje ir užsiimanciu tokia veikla, rinko teises aktu nenustatytus neoficialius mokescius - eme tam tikro dydžio neoficialu mokesti pinigais, maisto produktais, kitomis prekemis ir perduodavo V. T. bei naudojosi ivairiomis paslaugomis - laikrodžiu remontas ir kt. Šiais savo veiksmais V. T. yra itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 225 str. 3 d.

Taip pat V. T. nuo 2007 metu spalio menesio iki 2009 m. vasario 19 d., Vilniaus mieste apgaulingai tvarke teises aktu reikalaujama UAB „Šnipiškiu ukis“ buhalterine apskaita ir sunaikino apskaitos dokumentams tvarkyti butina technine priemone-sunaikino dokumentus, t.y. V. T. nurodymu direktoriaus pavaduotojas R. K., prekybos skyriaus vedeja N. V., vyr. kontrolierius G. J., siekdami paslepti nusikalstamos veikos pedsakus, senus dar galiojancius Vilniaus miesto Kalvariju turgaus kasos aparatus nuraše pakeite kitais, imones buhalterijai sistemingai pateikinejo tikroves neatitinkancius duomenis apie surenkamus mokescius už darbo vietas, i imones balansa neitrauke pastatu ir juose esanciu medienos apdirbimo dirbtuviu su visa iranga, adresu: Vilnius, Minties g. 8 ir Fino g. 2 bei slepe jose vykdoma veikla ir apskaitos dokumentuose nerode. Šiais savo veiksmais V. T. yra itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 222 str. 1 d.

Taip pat V. T. itariamas ir tuo, kad jis nuo 2007 metu spalio menesio iki 2009 m. vasario 19 d., Vilniaus mieste, budamas valstybes tarnautojui prilygintu asmeniu - laikinai einantis UAB „Šnipiškiu ukis“ direktoriaus pareigas ir siekdamas turtines bei kitokios asmenines - vienvaldystes ir dominavimo naudos, piktnaudžiavo tarnybine padetimi ir viršijo jam suteiktus igaliojimus, t.y. savo pavaldinius laikydamas pastovioje psichologineje itampoje, kad bent kuriuo metu gali atleisti iš darbo, verte juos užsiimti nusikalstama veikla, ko pasekoje pastarieji pažeisdami teises aktu reikalavimus Vilniaus miesto Kalvariju turguje rinko oficialu mokesti už darbo vietas, taciau prekeiviams bei kitiems asmenims cekiai išduodami nebuvo ir viršijancia 250 MGL dydžio pinigu suma pasisavino, del ko juridinis asmuo - UAB „Šnipiškiu ukis“ patyre didele žala. Šiais savo veiksmais V. T. yra itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas, 2009 m. sausio 26 d. nutartimi konstataves, kad V. T. yra itariamas padares tycinius sunkius ir apysunkius nusikaltimus, už kuriuos istatymas numato griežta laisves atemimo bausme, be to, byloje yra duomenu, leidžianciu manyti, kad V. T. galejo padaryti itarime nurodytas nusikalstamas veikas, paskyre itariamajam V. T. kardomaja priemone – suemima dviems menesiams, skaiciuojant nuo 2009 m. vasario 25 d. Teismo nutartyje nurodyta, kad duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad itariamasis V. T. padare jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra liudytoju apklausos protokolai, daiktu pateikimo protokolas, kratos protokolai ir kita bylos medžiaga, o kardomoji priemone - suemimas dviems menesiams skiriamas, kadangi švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytu tikslu. Pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad bausmes gresme gali buti vada itariamajam V. T. sleptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo (LR BPK 122 str. 1d. l p.). Šiuo metu byloje nera apklausti visi liudytojai bei nera nustatyti visi kartu su juo nusikaltimus dare asmenys, todel itariamasis V. T., budamas laisveje, gali bandyti suderinti parodymus su kitais itariamaisiais ir liudytojais ar kitaip juos paveikti, daryti itaka kietiems laisveje esantiems nusikaltimo bendrininkams, bei sunaikinti, paslepti reikšmingus dokumentus ir tokiu budu trukdyti procesui (LR BPK 122 str. l d. 2 p.). Taip pat atsižvelgiant i V. T. nusikalstamu veiku masta ir pobudi, yra pagrindas manyti, kad nusikalstama veika tapusi vienu iš pagrindiniu itariamojo pragyvenimo šaltiniu, todel paskyrus jam kardomaja priemone, nesusijusia su laisves atemimu, jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padare išvada, jog netrukdomas procesas gali buti užtikrintas tik taikant suemima.

Šalies argumentai

Itariamojo V. T. gynejas skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarti skirti itariamajam kardomaja priemone – suemima. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, kadangi ji priimta pažeidžiant BPK principus ir reikalavimus, taip pat šiurkšciai pažeidžiant Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimus, nutartis priimta neatsižvelgiant i visas faktines bylos aplinkybes, pažeidžia jo bei jo ginamojo teises.

2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ nurodyta, kad teismai privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodancias, kad niekam neturi buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas, ir atsižvelgti i BPK 122 str. 7 d. nustatancia, jog suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu. Ten pat nurodyta, kad pagal BPK 121 str. 2 d., spresdamas kardomosios priemones paskyrimo klausima teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad butent itariamasis padare nusikalstama veika. Šioje ikiteisminio tyrimo byloje per kiek daugiau nei puses valandos laiko ir atsižvelgiant i aprašyta pranešime apie itarima nusikalstamos veikos mechanizma, nusikalstamos veiklos masta, ryšiu tarp itariamuju ypatumus, objektyviai patikrinti, ar pateiktoje teismui medžiagoje (neaišku ar buvo pateikta iš viso teismui medžiaga) yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad butent itariamasis V. T. padare nusikalstamas veikas, praktiškai negalima. Teismas tik formaliai sudare ivaizdi, kad patikrino duomenu, leidžianciu manyti, kad butent itariamasis padare nusikalstamas veikas, pagrindus, o tai prieštarauja BPK 121 str. 2 d. Realiai posedis vyko baigiantis darbo dienos laikui. Apie formalu teismo patikrinima liudija ir tai, kad pranešime apie itarima, prokuroro pareiškime teismui ir teismo nutartyje yra vienodos rašybos ir stiliaus klaidos, o tai rodo, kad teiseja (jo padejejas) galimai tik formaliai nuskanavo ar kitaip nukopijavo bendrus duomenis apie bylos aplinkybes ir panaudojo tai priimant teismo nutarti.

Formuojamojoje teismu praktikoje nurodyta, kad BPK pažeidimai pripažintini esminiais tuo atveju, kai jie suvaržo istatymo garantuotas kaltinamojo ar gynejo teises. Prie konstituciniu baudžiamojo proceso principu priskiriami proceso teisingumo ir proporcingumo principai, iš kuriu išvedamas rungimosi principas, itvirtintas BPK 7 str., kuris reiškia, kad byla arba jo atskiras etapas turi buti sprendžiamas ginco keliu. Pagal BPK 7 str. 2 d. kaltinimo ir gynybos šalys bylu nagrinejimo teisme metu turi lygias teises teikti irodymus, pateikti prašymus, gincyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomone visais klausimais, kylanciais nagrinejant byla ir turinciais reikšmes jos teisingam išsprendimui. Priimant teismo nutarti suimti V. T. teisetumo ir rungimosi principas nebuvo nei užtikrintas, nei kažkaip igyvendintas.

Teismo posedyje, prašymu pateikimo stadijoje, teismui buvo pateiktas advokato prašymas vadovaujantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ susipažinti su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurios pagrindu prokurore praše skirti suemima. Prokurore praše ši gynejo prašyma atmesti motyvuodama tuo, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimai teismui yra tik rekomendacinio pobudžio, prašymas yra nepagristas, susipažinimo su bylos medžiaga procedura bei tvarka reglamentuoja BPK specialus straipsniai, o teisme sprendžiamas yra suemimo paskyrimo klausimas. Taip pat prokurore nurode, kad itariamajam iteiktas pranešimas apie itarima ir gynejas žino, kuo itariamas jo ginamasis. Teiseja pritardama prokurores išsakytai nuomonei pareiške, kad ši prašyma reikejo pateikti prokurorui ikiteisminio tyrimo metu, o šiuo atveju toks prašymas nepriimtinas ir netenkintinas. Be to ji nurode, kad del to gynejas gali rašyti skunda. Teiseja pareiške, kad sprendžiant V. T. suemimo klausima nei itariamajam, nei jo gynejui teiseja pateiktos teismui medžiagos, kurios pagrindu grindžiamas yra suemimas, neduos susipažinti. Tokie teisejos veiksmai prieštarauja BPK principams, varžo itariamojo ir jo gynejo Konstitucines teises ir laikomi esminiais pažeidimais. Esant tokiems teisejos veiksmams darytina išvada, kad teiseja nežino nei esminiu BPK principu, nei baudžiamojo proceso stadiju, atskiru ikiteisminio tyrimo veiksmu atlikimo tvarkos bei reikalavimu, taip pat darytina išvada, kad teiseja nepaiso ir nesivadovauja priimant sprendimus Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimais, kurie yra teismams privalomi, bet ne rekomendacinio pobudžio. Specifiniai teises aktai numato specifines proceduras ir papildomai reglamentuoja proceso dalyviu kaip teises, taip ir pareigas. Nagrinejamu atveju teismas sprende kardomosios priemones - suemimo skyrimo klausima ir neturejo jokios teises teigti, kad prašymas susipažinti su pateikta teismui ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga turejo buti paduotas prokurorui. Teismas negalejo pritarti prokurorei, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimai yra teismams rekomendacinio pobudžio. Po to, kai nebuvo leista susipažinti su pateikta teismui ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, faktiškai buvo suvaržytos itariamojo teises naudotis kvalifikuotomis gynejo paslaugomis, buvo pažeisti asmenu teisiu užtikrinimo pagrindai, numatyti BPK 44 str., kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu itariamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinkta gyneja. Nurodytu atveju, suimant V. T. jokios galimybes gintis, jokiu veiksmu itariamajam ir gynybai nebuvo leista padaryti. Nepagristas atsisakymas leisti susipažinti su pateikta teismui ikiteisminio tyrimo medžiaga pažeide taip pat gynejo teises, numatytas BPK 48 str. 1 d. 7 p. Pažymetina, taip pat, kad be kitu pareigu, numatytu BPK 48 str., gynejas privalo panaudoti visas istatymuose numatytas gynybos priemones ir budus, kad butu objektyviai nustatytos aplinkybes, teisinancios ginamaji ar lengvinancios jo atsakomybe ir teikti ginamajam savalaikiai reikiama ir veiksminga teisine pagalba. Savalaike reikiama ir veiksminga teisine pagalba galima tik tuomet, kai procesinis teisinis reglamentavimas grindžiamas pasitikejimu teisine pagalba teikianciu advokatu, o baudžiamojo persekiojimo institucijos ir teismas ipareigojami ir užtikrina kiekviename baudžiamojo proceso etape garantuoti rungimosi principo baudžiamajame procese veikima visa apimtimi, atsižvelgiant i ikiteisminio tyrimo stadija ar ikiteisminio tyrimo metu atliekamu veiksmu eiga bei ju atlikimo taktika. Taip pat, BPK 48 str. numatytas procesines teises ir pareigas gynejas gali savalaikiai, veiksmingai ir tinkamai realizuoti tik pilna apimtimi dalyvaujant baudžiamajame procese, kai gynejui tiesiogiai sudaromos tinkamos salygos susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis apie kilusi ir pareikšta jo ginamajam asmeniui itarima bei viešai taikomu procesiniu prievartos priemoniu taikymo butinuma ir pagristuma. Neužtikrinus gynejui savalaikes galimybes susipažinti su šiais duomenimis, gynejas objektyviai ir faktiškai negaletu savalaikiai ir veiksmingai realizuoti baudžiamojo proceso istatyme itvirtintu teisiu ir pareigu, kas prieštarauja paciai baudžiamojo proceso paskirciai: ginant žmogaus bei piliecio teises ir laisves, visuomenes ir valstybes interesus greitai, išsamiai ir tinkamai pritaikyti istatyma, kad niekas nekaltas nebutu nubaustas. Kadangi itariamajam V. T. ir jo gynejui proceso metu buvo suvaržytos teises ir nebuvo leista susipažinti su pateikta teismui ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, mano, kad teismas vadovaujantis BPK 122 str. nurodytais pagrindais skiriant suemima, buvo šališkas ir objektyviai neatsižvelge ir i visas ten nurodytas aplinkybes. BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu skiriant suemima, butina atsižvelgti i visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu" , t. y. subjektyviai savokai. Faktiškai jos vienos gali pakakti tam itariamajam skirti suemima numatytu pagrindu. Nors faktiniai duomenis (irodymai) šioje stadijoje nevertinami, taciau butina vis tiek atsižvelgti i pareikšto itarimo BK straipsniu dispozicija ir konkreciai palyginti ir ivertinti ar teisingai yra kvalifikuojama veika. Visiškai nesvarbu ar tai yra pirmine tyrimo stadija, ar tai jau tyrimo stadija nepirmine. Pranešimo apie itarima konstrukcija ir jame nurodytos formuluotes, kad V. T. kartu su kitais asmenimis pasisavino ne mažiau nei 250 MGL dydžio turta - pinigu suma, kad jis iš kitu asmenu reikalavo ar provokavo sistemingai duoti jam kyši sumoje daugiau nei 250 MGL litu, negali buti pagristos vien nurodant BK kvalifikuojama požymi (MGL) net ir pirmineje ikiteisminio tyrimo stadijoje. Tokiu formuluociu naudojimas tai tik budas, kaip galima greitai, bet visiškai nepagristai ir neobjektyviai parodyti teismui, kad asmuo itariamas sunkiu nusikaltimu padarymu. Todel gresia reali ir griežta bausme, o siekiant jos išvengti, itariamasis gali pasislepti, trukdyti procesui, paveikti kitus asmenis ir del to galima ir reikia ji suimti. Faktiškai pranešime apie itarima turejo buti nurodyta konkreti (gal netiksli), bet didesne nei 250 MGL pinigu suma, kuria itariamasis galimai pasisavino ar del jos kyšininkavo. Ši pinigu suma turetu buti kiek imanoma objektyviai nustatyta ikiteisminio tyrimo duomenimis ir butu visiems aišku, kad itarimai grindžiami ne prielaidomis ar spelionemis, o ikiteisminio tyrimo metu pradineje tyrimo stadijoje nustatytais veiksmais. Realus tokiu nepagristu bylos aplinkybemis formuluociu tikslas yra visiškai kitoks, o butent suimti itariamaji ir išgauti iš jo tyrimui naudingus parodymus.

BPK 122 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu skirdami suemima, teisejai privalo vadovautis BPK 122 str. 3 d. 1 ar 2 p. nurodytomis aplinkybemis, kurios turi buti pagristos bylos duomenimis (pvz., byloje turi buti duomenu kad itariamasis pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentejusiuosius, liudytojus, ekspertus ir k.). Teismo nutartyje suimant V. T. pagal ši punkta teisejos parašyta tik nepagrista prielaida, taciau jokiu konkreciu duomenu, kad itariamasis pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti ar paveike nukentejusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt. nutartyje nenurodyta, tokiu duomenu realiai nera.

Pagal BPK 122 str. 1 d. 2 p. ir 122 str. 3 d. asmens neprisipažinimas padarius nusikalstama veika, atsisakymas duoti parodymus, nenuosekliu parodymu davimas nelaikytini aplinkybemis, trukdanciomis procesui. Prie šiu aplinkybiu negali buti priskiriamas ir kitu bendrininku nenustatymas, atitinkamu veiksmu savalaikis neatlikimas, todel nepagristi yra nutartyje nurodyti motyvai, kad V. T. yra suimamas, nes šiuo metu byloje nera apklausti visi liudytojai bei nera nustatyti visi kartu su juo nusikaltimus dare asmenys. Faktiškai kiti tariami bendrininkai gali buti iš viso nenustatyti, o realiai Kalvariju turguje dirbancius ar besilankancius asmenis apklausti laiko reikes ne vienus metus. Realiai tokie teismo argumentai skiriant suemima V. T. nepagristi, nes priešingu atveju jie peraugs i bausme.

Pagrista manyma, kad asmuo gali padaryti bent viena iš BPK 122 str. 4 d. nurodytu nusikaltimu, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistuma, jo vaidmuo padarant nusikaltimus ir itarimas keliu nusikaltimu padarymu, pragyvenimo lešu gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentejusiuju, liudytoju parodymai bei kiti duomenys. Teismas skiriant itariamajam griežciausia kardomaja priemone - suemima neatsižvelge i tai, kad jis anksciau teismo neteistas, charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatine gyvenama vieta, darba, šeima, visuomeneje turi tvirtus socialinius ryšius, nera asocialus asmuo, kad po jo suemimo be priežiuros atskiromis dienomis lieka jo nepilnamete dukra (kai žmona dirba ir budi poliklinikoje pamainomis visa para). Skiriant suemima teismas aprašant jo vaidmeni ir tai, kad jis padarant nusikaltimus itariamas keliu nusikaltimu padarymu neatsižvelge i tai, kad realiai kaltinimai yra nekonkretus, jis itariamas ekonominio pobudžio nusikalstamu veiku padarymu, faktiškai nera ir niekad nebuvo pavojingas visuomenei, nekelia ir niekad nekele jokio pavojaus aplinkiniams. Teismas nepagristai nurode, kad pragyvenimo lešu gavimas iš nusikalstamos veiklos yra itariamojo V. T. pragyvenimo šaltinis. Faktiškai jis visuomet dirbo ir pragyveno iš teisetai uždirbtu lešu, o konkreciu duomenu, kad tariamai pasisavintas ar gautas kaip kyšis lešas V. T. panaudojo ar paverte savo turtu, nera.

2009 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejos nutartis skirti V. T. kardomaja priemone - suemima nepilnai atitinka ir BPK 125 str. numatytus reikalavimus. Nors teiseja skyre suemima V. T. 2 menesiams, nutartyje nenurodytas joks BPK tai reglamentuojantis straipsnis (127). Be to, teismas negali atbulinemis datomis skaiciuoti suemimo skaiciavimo terminu pradžia. Teismo nutartyje nurodyta, kad posedis ivyko realiai 2009 m. vasario 26 d., o teismas suimant dviems menesiams termina del neaiškiu priežasciu nutartyje skaiciuoja nuo 2009 m. vasario 25 d.. Taip pat, kelia rimtu abejoniu ir ta aplinkybe, ar teismui buvo iš viso pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys. Teismo nutartyje nurodyta, kad 2009 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teiseja J. V., dalyvaujant prokurorei S. M., gynejui advokatui Z. Jankovski, itariamajam V. T., išnagrinejo prokurores pareiškima del kardomosios priemones - suemimo skyrimo itariamajam V. T.. Teiseja nutartyje nenurode, kad kartu nagrinejo ir ikiteisminio tyrimo bylos duomenis. Pagristas abejones gynejui sukele ta aplinkybe, kad teiseja posedžio metu taip ir nedave gynejui ir neparode jokios bylos medžiagos. Esant tokiai situacijai realiai patikrinti galima tas aplinkybes tik susipažinus su bylos medžiagos dokumentais, atitinkamu lydrašciu del bylos perdavimo iš policijos istaigos ar prokuraturos Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui ir atgal.

Teismo posedyje itariamojo gynejas praše skunda tenkinti, o prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Itariamojo gynejo skundas tenkintinas.

Teismas, susipažines su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei itariamojo gynejo skunde išdestytais argumentais, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, itariamajam V. T. paskyre pacia griežciausia kardomaja priemone – suemima dviems menesiams vadovaudamasis vien formaliais motyvais, nesant tam pakankamu objektyviu duomenu, pagrindžianciu, jog yra suemimo pagrindai bei suemimo salygos. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 str. kardomosios priemones gali buti skiriamos, siekiant užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurode, kad kardomoji priemone - suemimas dviems menesiams skiriamas, kadangi švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytu tikslu, taciau teismas galimybes skirti švelnesne kardomaja priemone net nesvarste. Teismas konstatavo, kad V. T. yra itariamas padares tycinius sunkius ir apysunkius nusikaltimus, už kuriuos istatymas numato griežta laisves atemimo bausme, be to, byloje yra duomenu, leidžianciu manyti, kad V. T. galejo padaryti itarime nurodytas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytoju apklausos protokolai, daiktu pateikimo protokolas, kratos protokolai ir kita bylos medžiaga. Taciau nesutiktina su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi vien jau V. T. pareikšti itarimai del jam inkriminuojamu nusikalstamu veiku suformuluoti abstrakciai. Spresdamas kardomosios priemones paskyrimo klausima teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad butent itariamasis padare nusikalstama veika. Šiuo atveju vien iš itariamajam pateiktu itarimu formuluotes akivaizdžiai matyti, kad pranešimo apie itarima konstrukcija ir jame nurodytos formuluotes, kad V. T. kartu su kitais asmenimis pasisavino butent ne mažiau nei 250 MGL dydžio turta - pinigu suma, kad jis iš kitu asmenu reikalavo ar provokavo sistemingai duoti jam kyši sumoje butent daugiau nei 250 MGL, negali buti pagristos vien jau todel, kad inkriminuojant asmeniui nusikaltimo masta nusakanti kvalifikuojanti požymi, t.y. nurodant, kad buvo viršyta 250 MGL, turi buti nurodoma konkreti suma, išreikšta pinigais, nes butent nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“, t.y. subjektyviai savokai. Faktiškai jos vienos gali pakakti tam itariamajam skirti suemima numatytu pagrindu. Taciau nors faktiniai duomenis (irodymai) šioje stadijoje nevertinami, taciau butina vistiek atsižvelgti i pareikšto itarimo BK straipsniu dispozicija ir konkreciai palyginti ir ivertinti ar teisingai yra kvalifikuojama veika. Šioje nusikalstamos veikos tyrimo stadijoje byloje nera faktiniu duomenu, nurodanciu i tai, kad itariamasis pasisavino ar paeme kyši už 32501 Lt. Kalbant apie organizuota grupe, itarime yra nurodomi bendrininku veiksmai: rinko mokescius, dali nuslepdavo, nepilnai apskaitydavo ir pan., taciau nera nurodyta konkreciai kokio gi dydžio turtas pinigine išraiška buvo pasisavinamas arba perduodamas kaip kyšis. Tokiu budu pareikšti V. T. itarimai pagal BK 25 str. 3 d. 183 str. 2 d., 25 str. 3 d. 225 str. 3 d., kurie buvo faktiniu pagrindu skirti jam suemima, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje kelia tam tikru abejoniu.

Teismas taip pat sutinka su itariamojo gynejo išdestytais argumentais, kad itariamajam bei jo gynejui nebuvo suteikta galimybe susipažinti su faktiniais bylos duomenimis, del ko neturejo galimybes pasirengti tinkamai gynybai bei pateikti tinkamai parengtus atsikirtimus i prokuroro prašyma skirti itariamajam suemima. Pagal BPK 7 str. 2 d. kaltinimo ir gynybos šalys bylu nagrinejimo teisme metu turi lygias teises teikti irodymus, pateikti prašymus, gincyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomone visais klausimais, kylanciais nagrinejant byla ir turinciais reikšmes jos teisingam išsprendimui. Nesudarius salygu itariamajam ir jo gynejui susipažinti su pateikta medžiaga, kas numatyta ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju senato nutarimo Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ 4 dalyje, akivaizdu, kad priimant teismo nutarti suimti V. T. teisetumo ir rungimosi principas buvo pažeisti. Teismas laiko pagristais itariamojo gynejo argumentus, kad virš minetas Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju senato nutarimas Nr. 50 privalomas vykdyti teismams, kuriame išaiškina i ka, skirdami suemima ar pratesdami suemimo termina, teismai privalo atsižvelgti ir kuo vadovautis, o butent tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodancias, kad niekam neturi buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas, ir atsižvelgti i BPK 122 str. 7 d. nustatancia, jog suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu. Todel itariamojo gynejo argumentai, kad šis Senato nutarimas yra ne rekomendacinio pobudžio, o privalomas vykdyti visiems teismams, laikytini visiškai pagristais. Ši gynejo teigini nagrinejant skunda faktiškai pripažino prokuroras, neprieštaraves tam, kad gynejas galetu susipažinti su teismui pateikta medžiaga.

Teismas laiko pakankamai pagristais itariamojo gynejo argumentus, kad šioje ikiteisminio tyrimo byloje per kiek daugiau nei puses valandos laiko ir atsižvelgiant i aprašyta pranešime apie itarima nusikalstamos veikos mechanizma, nusikalstamos veiklos masta, ryšiu tarp itariamuju ypatumus, objektyviai patikrinti, ar pateiktoje teismui medžiagoje yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad butent itariamasis V. T. padare nusikalstamas veikas, praktiškai negalima.

Pirmosios instancijos teismo išvados, kad itariamasis gali sleptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui, daryti naujus nusikaltimus, nera pakankamai pagristos, tam nenurodyti rimti argumentai ir ju byloje nera.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad V. T. itariamas padares tycinius sunkius ir apysunkius nusikaltimus, už kuriuos istatymas numato griežta laisves atemimo bausme, taciau jis anksciau neteistas, laikinai eina UAB „Šnipiškiu ukis“ direktoriaus pareigas, turi nuolatine gyvenamaja vieta, yra vedes, turi šeima, augina nepilnamete dukra, visuomeneje turi tvirtus socialinius ryšius, nera asocialus asmuo. Todel nepritartina apylinkes teismo teisejos išvadai, kad budamas laisveje V. T. gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Teismo nutartyje suimant V. T. jokiu konkreciu duomenu, kad jis pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti ar paveike nukentejusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt. nenurodyta, tokiu duomenu byloje realiai nera, todel nera pagrindo manyti, kad itariamasis V. T. gali trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 d.). Asmens neprisipažinimas padarius nusikalstama veika, atsisakymas duoti parodymus, nenuosekliu parodymu davimas nelaikytini aplinkybemis, trukdanciomis procesui. Prie šiu aplinkybiu negali buti priskiriamas ir kitu bendrininku nenustatymas, atitinkamu veiksmu savalaikis neatlikimas, todel teismas sutinka su itariamojo gynejo skunde nurodytais argumentais, kad nepagristi yra nutartyje nurodyti motyvai, jog V. T. yra suimamas, nes šiuo metu byloje nera apklausti visi liudytojai bei nera nustatyti visi kartu su juo nusikaltimus dare asmenys. Faktiškai kiti tariami bendrininkai gali buti iš viso nenustatyti, o realiai „Kalvariju“ turguje dirbancius ar besilankancius asmenis apklausti laiko reikes ne vienerius metus. Nors iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad V. T. itariamas padares nusikalstamas veikas organizuotoje grupeje kartu su kitais asmenimis, taciau byloje nera visiškai jokiu objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad jis ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p., 4 d.), tuo labiau, kad jis anksciau nera teistas.

Teismas sutinka su itariamojo gynejo išdestytais argumentais, kad skiriant suemima teismas neatsižvelge i tai, kad realiai itarimai suformuluoti nekonkreciai, V. T. itariamas ekonominio pobudžio nusikalstamu veiku padarymu, faktiškai nera ir niekad nebuvo pavojingas visuomenei, nekelia ir niekad nekele jokio pavojaus aplinkiniams. Teismas nepagristai nurode, kad pragyvenimo lešu gavimas iš nusikalstamos veiklos yra itariamojo V. T. pragyvenimo šaltinis, nes tokios nurodytos aplinkybes yra niekuo nepagristos, kadangi pareikštose itarimuose visiškai nera nurodomos nusikalstamu budu gautos pinigines sumos. Byloje gi yra duomenu, kad itariamasis visuomet dirbo ir gyveno iš teisetai uždirbtu lešu, o konkreciu duomenu apie pasisavintas konkrecias pinigines lešas itarime nera nurodyta.

Teismas sprendžia, kad šiuo metu byloje nera pakankamai duomenu, leidžianciu daryti išvada, jog itariamaji butina laikyti suimta. Teismo manymu BPK 119 str. numatyti tikslai šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje gali buti pasiekti paskirus itariamajam švelnesne kardomaja priemone su tam tikrais ikiteisminiam tyrimui reikalingais apribojimais.

Atsižvelgiant i išdestyta teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2009 m. vasario 26 d. nutartimi itariamajam V. T. nepagristai paskyre pacia griežciausia kardomaja priemone – suemima dviems menesiams, todel itariamojo gynejo skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisejas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119-122 str. ir 130 str.,

nutare:

Tenkinti itariamojo V. T. gynejo advokato Zbignevo Jankovskio skunda.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarti skirti itariamajam V. T. kardomaja priemone - suemima dviems menesiams nuo 2009 m. vasario 25 d., panaikinti ir ji iš suemimo paleisti.

Nutartis yra galutine ir neskundžiama.

Teisejas (parašas) Ryšardas SkirtunasNuorašas tikras:Teisejas R.Skirtunas