Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1279-777/2016

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-03-03415-2014-1)

2016 m. rugsėjo 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų V. A. ir N. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „German Baltik“ patikslintą ieškinį atsakovams V. A. ir N. A., tretiesiems asmenims I. A., UAB „Notransa“, UAB „Kortas“, UAB „CCM BALTIC“, UAB „Konsolė“, UAB „Ranga“, UAB „Žibai“, UAB „Titano ranga“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2014-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, juo prašė: priteisti iš atsakovo V. A. 102 709,45 Lt nuostolių atlyginimo; priteisti iš atsakovės N. A. 28 190 Lt nuostolių atlyginimo; priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-08-05 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „German Baltik“ (civilinė byla Nr. B2-1286-622/2013). Atsakovas V. A. nuo 2012-02-27 buvo vienintelis įmonės akcininkas ir iki bankroto bylos iškėlimo ėjo direktoriaus pareigas. Ta pačia nutartimi V. A. buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo paskirtajam bankroto administratoriui perduoti bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus bankroto administratoriui. Atsakovas minėtą pareigą įvykdė tik iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-12 nutartimi atsakovui paskirta 5 000 Lt bauda. Bankroto administratoriui nėra perduotas įmonės darbo sutarčių registracijos žurnalas, dalis darbo sutarčių, dalis darbuotojų darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kasos dokumentai, avansinės apyskaitos, bendrovės finansinė atskaitomybė už 2012 m., nesudaryta finansinė atskaitomybė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (2013-08-27), neperduoti ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos dokumentai.Ieškovė nurodė, kad bankroto administratorius, vykdydamas savo pareigą, patikrino BUAB „German Baltik“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios DNB banke (toliau sąskaita Nr. 1) duomenis ir nustatė, kad per laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2013-08-17 iš UAB „German Baltik“ sąskaitos Nr. 1 į atsakovo V. A. sąskaitą buvo išmokėta 99 734 Lt, tarp jų nurodant mokėjimo paskirtį – ūkio išlaidos / pagal avansų apyskaitas, įvairūs mokėjimai, iš viso pervesta 78 504 Lt; nurodant mokėjimų paskirtį – kasos papildymui, įnešimui į kasą, iš viso pervesta 21 230 Lt. Atsakovas gautų 99 734 Lt lėšų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė jokiais dokumentais, taip pat šių lėšų neperdavė bankroto administratoriui. Todėl atsakovas padarė 99 734 Lt žalą ieškovei.Ieškovė nurodė, kad per laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2013-08-17 iš UAB „German Baltik“ į atsakovės N. A. sąskaitą, nurodant lėšų gavėju V. A., buvo neteisėtai pervesta 28 190 Lt, tarp jų nurodant mokėjimo paskirtį – V. A. ūkio išlaidos – iš viso buvo pervesta 7 490 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – V. A. įnešimui į kasą – iš viso buvo pervesta 20 700 Lt. Šių lėšų panaudojimas įmonės reikmėms nepagrįstas jokiais dokumentais, taip pat šios lėšos neperduotos bankroto administratoriui. Todėl atsakovė padarė 28 190 Lt žalą ieškovei.Ieškovė nurodė, kad buvęs ieškovės direktorius V. A. ir jo dukra vyr. buhalterio pareigas ėjusi I. A. turėjo teisę valdyti ieškovės sąskaitą, iš kurios buvo atliktos anksčiau nurodytos piniginės operacijos.Ieškovė nurodė, kad UAB „Titano ranga“ už atliktus darbus UAB „German Baltik“ sumokėjo 2 975,45 Lt, pinigų gavimą savo parašu patvirtino įmonės vadovas ir kasininko pareigas einantis V. A., tačiau šių lėšų bankroto administratoriui neperdavė.Atsakovai atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Verslo administravimo kompanija“ atliko apskaičiavimus ir nustatė pinigų trūkumą neturėdama visų įmonės dokumentų.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-27 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nurodė, kad atsakovas V. A. nors ir teigė, kad egzistuoja dokumentai, pagrindžiantys lėšų panaudojimą, tačiau jokių įrodymų teismui nepateikė, nors buvo įsipareigojęs tai padaryti. Nurodė, kad atsakovas V. A., nesąžiningai, nelojaliai veikdamas priešingai įmonės interesams, įmonės turtą laikydamas savo turtu, be pagrindo perėmė ieškovei priklausantį turtą, be pagrindo perleido dalį šio turto, t. y. 28 190 Lt, atsakovei N. A., kuri šiuo turtu disponuoja be pagrindo ir jo neperduoda bankroto administratoriui. Konstatavo, kad yra visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti.Klaipėdos apygardos teismas 2015-03-31 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-27 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį teisinį ginčą, atsižvelgiant į bylos pobūdį (byla iš bankroto teisinių santykių) ir teismo aktyvumą tokio pobūdžio bylose, privalėjo prie civilinės bylos pridėti baudžiamojoje byloje Nr. 1-957-526/2014 surinktus įrodymus ir juos įvertinti, tačiau to nebuvo padaryta, siekiant teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, nespręsta dėl atsakovų dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu. Konstatavo, kad prie nagrinėjamos civilinės bylos nepridėjus baudžiamosios bylos Nr. 1-957-526/2014, neįvertinus ir neišanalizavus baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovo lėšų pervedimu ir jų panaudojimu, neįvertinus 2015-01-19 bankroto administratoriui perduotų dokumentų, nėra sąlygų ir pagrindų konstatuoti, jog byla buvo išspręsta teisingai, o teisės normos pritaikytos tinkamai.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-23 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo atsakovus konkrečiai nurodyti, kurie dokumentai pagrindžia piniginių lėšų panaudojimą įmonės veiklai, ir pateikti visus duomenis ir dokumentus, kurie pagrindžia piniginių lėšų panaudojimą įmonės veiklai, t. y. kur, kam ir kada panaudojo laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2013-08-17 iš banko sąskaitos pervestus pinigus. Be to, įpareigojo ieškovę nurodyti, kurie, jos manymu, atsakovų pateikti dokumentai nepagrindžia piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms. Pasiūlė šalims apsvarstyti galimybę dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo ar audito išvados pateikimo nagrinėjamoje byloje.Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodė, kad atsakovų pateikti dokumentai nepagrindžia piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms. Pirma, byloje yra pateikta UAB „German Baltik“ kasa. Iš jos teikiamų UAB „Inuus“ kasos išlaidų orderių nustatyta, kad iš UAB „German Baltik“ kasos išmokėta 25 517 Lt suma yra nepagrįstai ir neteisėtai pagrindžiama kitos įmonės, t. y. UAB „Inuus“, kasos išlaidų orderiais. Antra, teisės aktai kasos išlaidų orderiams kelia tam tikrus reikalavimus, vienas iš kurių – kasos išlaidų orderyje turi pasirašyti asmuo, gavęs grynuosius pinigus iš įmonės kasos. Iš pateiktų UAB „German Baltik“ kasos išlaidų orderių nustatyta, kad 1 770 Lt mokėjimai iš įmonės kasos nėra patvirtinti pinigų gavėjų parašais, kas reiškia, kad yra nepagrįsti. Trečia, iš pateiktų UAB „German Baltik“ kasos išlaidų orderių matyti, kad 5 250 Lt mokėjimai iš įmonės kasos grindžiami kasos išlaidų orderiais, kuriuose nėra pinigų gavėjo ranka žodžiais įrašyta gaunama pinigų suma, nėra datų, orderiai be numerių ir neaiškūs gavėjų parašai. Yra akivaizdūs ir dokumentų klastojimai atvejai. Iš V. R. banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 200 Lt atlyginimo dalis (fiktyviai deklaruojama kaip niekinis kasos išlaidų orderis) už tą patį laikotarpį, t. y. rugpjūčio mėn., V. R. buvo pervesta bankiniu mokėjimu į jo sąskaitą banke, o ne grynaisiais pinigais per kasą. Ketvirta, N. A. nebuvo įmonės darbuotoja ir nėra laikoma atsakingu įmonės asmeniu. Penkta, N. A. iš UAB „German Baltik“ banko sąskaitos buvo pervesta 8 164,39 Eur. Piniginės lėšos pervestos trečiajam asmeniui neteisėtai. Šių lėšų panaudojimas, vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. nuostatomis, nėra pagrįstas jokiais apskaitos dokumentais ir byloje tokių dokumentų nepateikta. Šešta, N. A. gautą 8 164,39 Eur sumą panaudojo išimtinai tik savo reikmėms ir dalis šių N. A. asmeninių išlaidų – 1 454,43 Eur – yra neteisėtai įtrauktos į neva UAB „German Baltik“ patirtas išlaidas, nurodytas V. A. avanso apyskaitoje. Septinta, ieškovė pateikė duomenis, įrodančius anksčiau pateiktus faktus, t. y. N. A. priklausančios sąskaitos išrašo ir V. A. vardu sudarytos avansų apyskaitos išrašo palyginimą. Aštunta, ieškovė nurodė, kad Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse nustatyta, kad įmonės atsakingas asmuo, gautais iš įmonės pinigais atsiskaitęs su kitomis įmonėmis, ūkininkais ir gyventojais, privalo pateikti buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos jis turi įrašyti į avanso apyskaitą. Devinta, įmonės darbuotojui T. P. iš UAB „German Baltik“ kasos buvo išmokėta 2 278,73 Eur, mokėjimo paskirtis – įvairūs mokėjimai. Šių lėšų panaudojimas vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis nėra pagrįstas jokiais apskaitos dokumentais ir tokių dokumentų byloje nepateikta. T. P. vardu avanso apyskaita byloje nepateikta. Dešimta, ieškovė nurodė, kad avanso apyskaita Nr. bn neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str., 13 str., 14 str. keliamų reikalavimų. Avanso apyskaita yra klaidinanti ir (arba) suklastota. Vienuolikta, ieškovė nurodė, kad avanso apyskaita Nr. bn, tarp jų ir kiti dokumentai, I. A. pateikti į bylą 2015-07-28, neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, be kita ko, yra suklastoti, todėl neturėtų būti vertinami byloje kaip įrodomąją reikšmę turintys rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms. Dvylikta, laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2013-08-05 UAB „German Baltik“ banko įplaukos iš viso sudarė 366 422,78 Lt sumą, išlaidos – 366 083,63 Lt. Tuo tarpu nurašytų medžiagų aktuose (visų aktų sudarymo data yra nurodyta 2013-08-01) yra nurašyta daugiau nei pusė milijono litų. Trylika, ieškovė pateikė lentelę, kurioje pateikti (išrinkti iš sąskaitos išrašo) UAB „German Baltik“ atlikti mokėjimo nurodymai, t. y. pinigų sumos pervestos V. A. tam, kad jis šias sumas grynaisiais įneštų į bendrovės kasą. Prašė atkreipti teismo dėmesį į pastabas, nesutapimus, piniginių lėšų paskirtį, ar lėšos įneštos, kokios sumos įneštos ir pan. Nurodė, kad V. A. naudojosi bendrovės lėšomis taip, kaip jam buvo paranku. Keturiolika, ieškovė nurodė, kad specialistė, nustatydama sumą, kuri nebuvo pagrįsta jokiais pirminiais dokumentais, nepagrįstai N. A. laikė bendrovės atskaitingu asmeniu. Apklausta specialistė paaiškino, kad ji tik konstatavo techninį faktą, jog į N. A. sąskaitą bendrovė pervedė pinigus ir nevertino N. A. statuso bendrovėje. Tačiau tyrimo išvadose nurodyta kitaip. Specialistės atliktas tyrimas ir pateiktos išvados dėl bendrovės lėšų panaudojimo yra klaidinančios ir netikslios. Specialistė tyrimo metu netyrė ir nevertino faktų, kurie yra susiję su UAB „German Baltik“ į atsakovų sąskaitas banke pervestais pinigais, nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, kuriomis atsakovai naudojo į jų asmenines sąskaitas pervestus pinigus. Specialistė nurodė, kad nėra bendrovės vadovo įsakymo dėl buhalterio paskyrimo, atleidimo ir negalima nustatyti, kas tvarkė bendrovės apskaitą ir ėjo kasininko pareigas. Todėl bendrovės dokumentai, pasirašyti I. A., neturėtų būti vertinami kaip įrodomąją reikšmę turintys rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms. Specialistė patvirtino, jog medžiagų nurašymo aktai, kasos dokumentai pateikti nebuvo. Tuo tarpu 2015-07-28 I. A. teismui pateikė dokumentus, kurie buvo prarasti dar 2014 metais. Specialistė patvirtino, kad netyrė ūkinių operacijų, nurodytų avansų apyskaitoje, pagrįstumo, jai užteko pateiktos sąskaitos faktūros. Specialistė netyrė, ar teisėtai išrašyta sąskaita, kas ją pateikė, kiek ir kaip tai susiję su bendrovės veikla. UAB „German Baltik“ nebuvo įregistruota PVM mokėtoja. Tuo tarpu specialistė šio fakto tyrimo metu nesiaiškino ir nevertino, o pateiktas bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras vertino kaip pagrįstas.Atsakovai, vykdydami teismo įpareigojimą, pateikė N. A. ir V. A. pervestų lėšų iš UAB „German Baltik“ panaudojimo ataskaitą, sudarytą vyr. finansininkės I. A..Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-04 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo V. A. 29 746,71 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas, 641,56 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai bei 817,33 Eur žyminį mokestį valstybei. Iš atsakovės N. A. priteisė 8 164,39 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas, 180,96 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai bei 230,52 Eur žyminį mokestį valstybei.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog atsakovas V. A. buvo perleidęs dalį vadovo funkcijų trečiajam asmeniui I. A.. Tačiau visų įmonės vadovo pareigų, numatytų Akcinių bendrovių įstatyme, jis perleidęs nebuvo, t. y. liko atsakingas už metines finansinės atskaitomybės sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Atsakovai neginčija, kad dalis buhalterinių dokumentų nėra išsaugoti, nebuvo perduoti bankroto administratoriui, remiasi tik teiginiais dėl aplaidžiai tvarkomos buhalterijos, už tvarkymą buvo atsakingas V. A.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie įmonės vadovo neteisėti veiksmai lėmė žalos įmonei padarymą. V. A. neteikė įrodymų apie tai, kad jam patikėtos įmonės lėšos būtų buvusios panaudotos pagal paskirtį, kad būtų buvusi tinkamai organizuota įmonės finansinė apskaita, išsaugoti ir teisingai pildomi įmonės finansiniai dokumentai. Todėl V. A. nebuvo tiek rūpestingas apdairus, kiek buvo būtina įmonės vadovui. Tuo pasireiškia jo kaltė. Atsakovas V. A. viršijo protingos ūkinės komercinės veiklos rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai yra pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė N. A. nieko bendro su ieškovės veikla neturėjo, todėl į jos asmeninę sąskaitą pervestos lėšos laikytinos be pagrindo gautu turtu ir turi būti grąžintos.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovams ne kartą buvo siūlyta teikti papildomus įrodymus, tačiau jie savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, todėl jų teiginiai apie tai, kad įmonės lėšų panaudojimas yra pagrįstas buhalteriniais dokumentais, nėra patvirtinti jokiais įrodymais.Atsakovai (toliau – apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimą kaip nepagrįstą.Apeliantai nurodė, kad UAB „German Baltik“ vyr. buhalterė I. A. veikė kaip įmonės vadovė. Už piniginių lėšų panaudojimą turi atsakyti realus vadovas – I. A.. Byloje atsakove turėtų būti traukiama I. A..Apeliantai nurodė, kad tarp piniginių sumų panaudojimo bei šį panaudojimą pateisinančių dokumentų pateikimo ir I. A. veiksmų, pastarajai pervedant minėtus pinigus iš UAB „German Baltik“ banko sąskaitos į atsakovų banko sąskaitas, I. A. vykdytų atsiskaitymų su tiekėjais yra priežastinis ryšys, todėl atsakovų atsakomybei kilti nėra visų būtinų sąlygų, o šioje byloje atsakove turėtų būti traukiama I. A..Apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-9-00136-14 pateiktos specialisto išvados, kurios pagrindu buvo nustatyta, jog iš 130 899,45 Lt sumos, kuri buvo pervesta į atsakovų sąskaitas, negalima nustatyti tik 46 841,31 Lt panaudojimo pagrįstumo, nes nėra pateikti šią sumą pateisinantys pirminiai buhalteriniai apskaitos ir kasos dokumentai.Apeliantai nurodė, kad 2015-01-19 ir 2015-04-17 dokumentų priėmimo–perdavimo aktais ieškovei buvo perduoti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai: avansinės apyskaitos (2012-09-01–2013-06-01); kasos žiniaraštis (2012-02-01–2013-06-01), segtuvas su UAB „German Baltik“ kasos dokumentais (kasos išlaidų orderiais, kasos pajamų orderiais, kasos suvestine). Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė iš ieškovės išreikalauti ir pridėti prie nagrinėjamos bylos ieškovei pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie pagrindžia 49 816,76 Lt panaudojimą. Nurodė, kad byloje yra objektyviai ir visapusiškai neišsiaiškintas žalos padarymo mechanizmas, tai yra nenustatyta, kas fiziškai atliko pavedimus į atsakovų banko sąskaitas, nenustatyta, kad atsakovai į jų asmenines sąskaitas pervestas pinigines sumas panaudojo ne įmonės reikmėms. Nurodė, kad apeliantai, trečiasis asmuo paaiškino, jog banko kortelėmis, į kurias buvo pervestos ginčo sumos, naudojosi ir jomis disponavo trečiasis asmuo.Apeliantai nurodė, kad teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai – N. A. ir V. A. pervestų lėšų iš UAB „German Baltik“ panaudojimo ataskaita. Šioje ataskaitoje pateikti duomenys, kur, kad ir kokios sumos, kurios buvo pervestos į atsakovų sąskaitas, buvo panaudotos įmonės reikmėms. Ši ataskaita sudaryta avanso apyskaitos, kasos dokumentų, banko išrašų ir kitų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu. Minėtoje ataskaitoje nurodytus duomenis ir jų reikšmę teismui paaiškino apklausta UAB „German Baltik“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi I. A.. Tačiau teismas nevertino ir netyrė minėto rašytinio įrodymo, nors teismas privalėjo atlikti savarankišką faktinių aplinkybių ir byloje esančių duomenų ir dokumentų vertinimą, kurių visetas leistų daryti pagrįstą išvadą apie dokumentais pagrįstą 37 911,10 Eur panaudojimą.Apeliantai nurodė, kad ieškovės prašymu į bylos nagrinėjimą įtraukti tretieji asmenys patvirtino, jog ieškovė statybos ir remonto darbus atliko, tarpusavio įsiskolinimų nėra. Tai leidžia teigti, kad ieškovės lėšos, pervestos į atsakovų sąskaitas, buvo panaudotos statybinėms medžiagoms, atlyginimams ir kitoms būtiniausioms reikmėms, reikalingoms atlikti darbus pas minėtus užsakovus (trečiuosius asmenis). Šią aplinkybę patvirtina ieškovės teismui 2015-07-28 pateikti medžiagų nurašymo aktai, medžiagų sunaudojimo ataskaitos.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. A. pinigų gavimo iš įmonės pavedimais per banką neginčija, tačiau teigia juos panaudojęs įmonės poreikiams, kokiems nenurodo. Byloje šis atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad iš įmonės gautus pinigus panaudojo įmonės reikmėms.Ieškovė nurodė, kad nėra aišku, kokios priežastys sąlygojo atsakovo V. A. deklaruojamą atsiskaitymą tarp ūkio subjektų tokiu būdu, kad įmonės lėšos pervedamos į jo asmeninę sąskaitą, iš kurios jis vėliau galėtų atsiskaitinėti už įmonę (nors tokių duomenų byloje nėra). Dėl tokio atsiskaitymo nėra pateikta jokio logiško paaiškinimo, nes įmonė gali ir privalo atsiskaitymus su verslo partneriais vykdyti per savo sąskaitas. Šiuo atveju įmonės vadovas supainiojo savo ir įmonės turtą, kurį privalo grąžinti įmonei.Ieškovė nurodė, kad N. A. yra atsakovo V. A. sutuoktinė. Ji UAB „German Baltik“ nedirbo ir pavedimų, susijusių su įmonės veikla, vykdyti negalėjo. Todėl N. A. privalo grąžinti įmonei iš jos be jokio pagrindo gautas pinigines lėšas.Ieškovė atsiliepime atkartojo papildomuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kodėl atsakovų pateikti dokumentai nepagrindžia piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms.Ieškovė nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovės piniginių lėšų pervedimo į atsakovų sąskaitas, tokio veiksmo priežasčių išaiškinimo bei to, kur ir kokiais įmonės tikslais panaudojo (nepanaudojo) pervestas lėšas atsakovai. Todėl aplinkybė, kad tretieji asmenys, įtraukti į bylos nagrinėjimą, patvirtino, kad UAB „Germas Baltik“ darbus atliko ir tarpusavio įsiskolinimų neturi, nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamoje byloje.Ieškovė nurodė, kad bankroto administratoriui buvo pateikti duomenys, kad vienas iš įmonės debitorių yra skolininkė UAB „Notransa“. BUAB „German Baltik“ kreipėsi su ieškiniu atsakovei UAB „Notransa“ dėl skolos priteisimo. UAB „Notransa“ pateikė procesinį dokumentą, kuriame nurodė, jog neturėjo jokių ūkinių komercinių rangos santykių su UAB „Germans Baltik“, pareiškime paneigiami visi su ieškiniu pateikti dokumentai – statybos rangios sutartis, PVM sąskaita, atliktas mokėjimas, atliktų darbų aktas ir pažyma apie atliktų darbų vertę. Atitinkamai neturi pagrindo buvusio vadovo ir vyr. buhalterės pateikti dokumentai apie išlaidas UAB „Notransa“ objektui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės atstovas, atsakovas V. A., trečiasis asmuo I. A. dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl tinkamo atsakovo

Pažymėtina, kad tinkamo atsakovo nagrinėjamoje byloje klausimas buvo sprendžiamas, ieškovė nurodė, kad apeliantai yra tinkami atsakovai nagrinėjamoje byloje, ir prašė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti buvusią UAB „German Baltik“ buhalterę I. A. (t. 2, b. l. 81–83).Apeliantai nurodė, kad UAB „German Baltik“ vyr. buhalterė I. A. veikė kaip įmonės vadovė. Už piniginių lėšų panaudojimą turi atsakyti realus vadovas – I. A.. Todėl tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje yra I. A., o ne apeliantai. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas V. A. trečiajam asmeniui I. A. buvo perleidęs dalį vadovo funkcijų, o ne visas įmonės vadovo pareigas, ir šios išvados argumentų neatkartoja. Todėl V. A. yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje.Apeliantai nurodė, kad tarp piniginių sumų panaudojimo bei šį panaudojimą pateisinančių dokumentų pateikimo ir I. A. veiksmų, pastarajai pervedant minėtus pinigus iš UAB „German Baltik“ banko sąskaitos į atsakovų banko sąskaitas, I. A. vykdytų atsiskaitymų su tiekėjais yra priežastinis ryšys, todėl atsakovų atsakomybei kilti nėra visų būtinų sąlygų, o šioje byloje atsakove turėtų būti traukiama I. A.. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad iš UAB „German Baltik“ sąskaitos piniginės lėšos buvo išmokėtos atsakovams, iš UAB „Titano ranga“ pinigus už atliktus darbus gavo įmonės vadovo ir kasininko pareigas atliekantis V. A.. Todėl apeliantai yra tinkami atsakovai nagrinėjamoje byloje.

Dėl specialisto išvados

Apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-9-00136-14 pateiktos specialisto išvados, kurios pagrindu buvo nustatyta, jog iš 130 899,45 Lt sumos, kuri buvo pervesta į atsakovų sąskaitas, negalima nustatyti tik 46 841,31 Lt panaudojimo pagrįstumo, nes nėra pateikti šią sumą pateisinantys pirminiai buhalteriniai apskaitos ir kasos dokumentai. Su šiais apeliantų argumentais sutikti negalima. Prie nagrinėjamos bylos yra pridėta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-9-00136-14 pateikta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo biuro 2014-07-10 specialisto išvada Nr. 30-19-IS1-501 (toliau – specialisto išvada). Teismas 2015-11-05 posėdžio metu, dalyvaujant ieškovės atstovui, atsakovui V. A. ir trečiajam asmeniui I. A., apklausė specialistę I. A., atlikusią tyrimą ir surašiusią specialisto išvadą. Specialistė paaiškino, kad tyrimo ribos – tyrėjo pateikti klausimai. Specialistė nurodė, kad specialistas konstatuoja faktus, bet jų nevertina, tai tyrėjo darbas. Specialistė tyrė įmonės sąskaitas, apskaitą, įmonės santykį su V. A., tačiau netyrė V. A. sąskaitų, kur jis panaudojo gautas iš įmonės lėšas, netyrė, ar PVM sąskaitos faktūros išrašytos pagrįstai, teisėtai. Specialistė N. A. ryšių su įmone nevertino, konstatavo faktą, kad jai buvo pervesti iš įmonės pinigai. Netyrė, ar įmonė yra PVM mokėtoja ir gali išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Esant nurodytoms aplinkybėms (specialistė turėjo kitą užduotį, ryšio tarp analizuojamų dokumentų ir apeliantų gautų pinigų panaudojimo netyrė) apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad specialisto išvada, kuri nepriskirta išimtims, nėra pakankama konstatuoti, jog iš 130 899,45 Lt sumos, kuri buvo pervesta į atsakovų sąskaitas, negalima nustatyti tik 46 841,31 Lt panaudojimo pagrįstumo.

Dėl padarytos žalos

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-20 nutartis 3K-3-276-248/2016). Esant anksčiau nurodytai kasacinės instancijos teismo praktikai, yra pagrindas konstatuoti, jog įrodyti, kad iš įmonės gautas lėšas apeliantai panaudojo įmonės reikmėms, turi apeliantai.Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagrindiniai įrodymų vertinimo principai suformuluoti CPK 185 str.: teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant proceso normas dėl įrodymų vertinimo pažymima, jog civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų pateiktus duomenis, t. y. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2014-04-08 užduotį atlikti objektų tyrimą; specialisto išvadą (ir tą aplinkybę, kad tik tyrimo metu buvo pateiktos laikotarpio nuo 2012-03-01 iki 2012-08-31 avanso apyskaitos su išlaidas pateisinančiais dokumentais, 1 segtuvas, 859 lapai); 2015-04-17 dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo I. A. perdavė, o BUAB „German Baltik“ bankroto administratorės įgaliotas asmuo priėmė 1 segtuvą su UAB „German Baltik“ kasos dokumentais (kasos išlaidų orderiai, kasos pajamų orderiai, kasos suvestinės); 2015-07-17 dokumentų perdavimo aktą, kuriuo I. A. perdavė, o bankroto administratorės įgaliotas asmuo priėmė medžiagų, įrankių ir kt. nurašymo aktus (2012 m. vasaris–2013 m. rugpjūtis); 2015-07-16 dokumentų perdavimo aktą, kuriuo I. A. perdavė, o bankroto administratorės įgaliotas asmuo priėmė medžiagų, įrankių ir kt. nurašymo-sunaudojimo ataskaitas už 2012 m. vasarį–2013 m. rugpjūtį, ir N. A. ir V. A. atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus; N. A. ir V. A. pervestų lėšų iš UAB „German Baltik“ panaudojimo ataskaitą, ieškovės pateiktus papildomus paaiškinimus, daro labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantai neįrodė, jog iš įmonės gautas lėšas apeliantai panaudojo įmonės reikmėms. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, tai, kad nėra įmonės vadovo įsakymo dėl buhalterio, kasininko paskyrimo, atleidimo, todėl įmonės dokumentai, pasirašyti I. A., kelia abejonių ir nagrinėjamu atveju nepripažįstami įrodymais, patvirtinančiais piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms. Juolab kad laikotarpio nuo 2013-03-01 iki 2012-08-31 avanso apyskaitos su išlaidas pateisinančiais dokumentais, UAB „German Baltik“ kasos dokumentai, medžiagų, įrankių ir nurašymo aktai, medžiagų įrankių ir kt. nurašymo-sunaudojimo ataskaitos atsirado tik po reikalavimų pareiškimo apeliantams.Nagrinėjamu atveju teisiškai nėra svarbu nustatyti apeliantų nurodytą žalos padarymo mechanizmą, kas fiziškai atliko pavedimus į apeliantų banko sąskaitas, kas naudojosi banko kortelėmis, į kurias buvo pervestos ginčo sumos. Todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti šias aplinkybes.Pirmosios instancijos teismas 2015-12-23 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir įpareigojo apeliantus pateikti duomenis, kurie pagrindžia piniginių lėšų panaudojimą įmonės veiklai, t. y. kur, kam ir kada panaudojo laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2013-08-17 iš banko sąskaitos pervestus pinigus. Be to, įpareigojo ieškovę nurodyti, kurie, jos manymu, atsakovų pateikti dokumentai nepagrindžia piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms. Pasiūlė šalims apsvarstyti galimybę dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo ar audito išvados pateikimo nagrinėjamoje byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, ėmėsi priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės.Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instanccijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinį skundą atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimą palikti nepakeistą.