Kauno apygardos teismo nutartis

2016-12-15 · Civilinė byla Nr. 2S-2495-273/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-15
Bylos Nr.
2S-2495-273/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02564-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
E. T.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Swedbank“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-2495-273/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02564-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.3.1.21.; 3.3.1.22.(S)Kauno apygardos teismasNutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-6555-752/2016 pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei E. T. bei atsakovės E. T. priešieškinį ieškovui R. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei bei atsakovės E. T. priešieškinį ieškovui R. T. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nepilnamečio sūnaus R. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus T. T., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos; prašė nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką: 1. Atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžinat vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Vaikams būnant su motina, motina užtikrina pamokų paruošimą; 2. Atsakovė bendrauja su vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį, vaikus paimant penktadienį 18.00 val. iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos ir grąžinant vaikus į vaikų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) sekmadienį 19.00 val. Vaikams būnant su motina, motina užtikrina pamokų paruošimą; 3. Per metines šventes - šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrą dieną sūnūs praleidžia kartu su atsakove; 4. Vasaros ir kitas atostogas sunūs praleidžia lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų - pusę atostogų laiko sūnūs praleidžia su motina, kitų pusę - su tėvu. Dėl konkrečios datos ir laiko šalys susitaria tarpusavyje, atsižvelgdami į sūnų ir kitos šalies atostogų tvarkaraščius bei realias galimybes rūpintis sūnumis. Šalys, siekdami suderinti vaikų vasaros atostogų laiką, turi viena kitą informuoti prieš mėnesį apie savo planuojamų vasaros atostogų kartu su sūnumis numatomas datas ir vietas; 5. Pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną – sūnūs praleidžia kartu su mama, o pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną – sūnūs praleidžia kartu su tėvu nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos savaitgaliais eiliškumo; 6. Šalys įsipareigoja viena kitą nedelsiant informuoti apie vaikų sveikatos būklės pasikeitimą ar kitus svarbius įvykius. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, indeksuojant šias sumas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą.

2. Prašyme ieškovas nurodė, kad 2016-07-27 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečių sūnų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, taip pat buvo nustatyta laikina atsakovės bendravimo su vaikais tvarka, ir laikino išlaikymo vaikams teikimo tvarka, tačiau šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2016-08-31, o sprendimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dar nėra priimtas. Todėl pasibaigus 2016-07-27 nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, atsirado būtinybė iš naujo išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Nurodė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo metu nėra išnykęs, - šalių santykiai su atsakove išliko konfliktiški, šalims vis dar yra taikytos kardomosios priemonės nebendrauti vienas su kitu. Situacija šiuo metu iš esmės nėra pasikeitusi, nėra priežasčių ar prielaidų manyti, kad ji ateityje iš esmės pasikeis: sūnūs kaip gyveno taip ir gyvena su ieškovu, o su atsakove bendrauja teismo nustatyta tvarka.

3. Atsakovė su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko, pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui, kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo į teismą dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; nustatyti tokią ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1. Savaitės bėgyje tėvas su nepilnamečiais sūnumis nevaržomai bendrauja telefonu, kitomis komunikacijos priemonėmis; 2. Kiekvieną trečiadienį sūnūs po ugdomosios veiklos (darželio, mokyklos, būrelių) praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima sūnus trečiadienį iš ugdymo įstaigos ir ketvirtadienį nuveža į jų ugdymo vietas. Tėvas būdamas su vaikais užtikrina pamokų paruošimą; 3. Kas antrą savaitgalį iš eilės sūnūs praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima sūnus penktadienį iš ugdymo įstaigos ir pirmadienį nuveža į jų ugdymo vietas). Tėvas būdamas su vaikais užtikrina pamokų paruošimą; 4. Esant nenumatytiems atvejams, apie nustatyto laiko pasikeitimą šalys viena kitą informuoja trumpąja SMS žinute; 5. Per metines šventes - Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną sūnūs praleidžia kartu su tėvu; 6. Jei šalys vėliau raštu nesusitars kitaip, vasaros ir kitas savo atostogas sūnūs praleidžia lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų - pusę atostogų laiko sūnūs praleidžia su motina, kitą pusę - su tėvu. Dėl konkrečios datos ir laiko šalys susitaria tarpusavyje, atsižvelgdami į sūnų ir kitos šalies atostogų tvarkaraščius, bei realias galimybes rūpintis sūnumis. Šalys, siekdami suderinti vaikų vasaros atostogų laiką, turi viena kitą informuoti apie savo planuojamų vasaros atostogų kartu su sūnumis numatomas datas ir vietas. Visais atvejais šalys turi siekti, kad vaikai per vasaros ir kitas atostogas pailsėtų, pakeistų gyvenamąją aplinką; 7. Pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną - sūnūs praleidžia kartu su mama, o pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną - sūnūs praleidžia kartu su tėvu nepriklausomai nuo to su kuriuo iš tėvų būtų numatytas savaitgalis; 8. Šalys įsipareigoja viena kitą nedelsiant informuoti apie vaikų sveikatos būklės pasikeitimą ar kitus svarbius įvykius; 9. Šalys nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigą, gydymo įstaigą keičia tik bendru sutarimu; 10. Šalys įsipareigoja ne vėliau, kaip per penkias dienas informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, telefono numerių ar kitų elektroninių adresų pasikeitimą.

4. Prašyme atsakovė nurodė, kad ieškovas 2016-06-12 savavališkai pasiėmė vaikus ir neleido jiems matytis su atsakove, vaikai beveik visą vasarą pragyveno su ieškovu ir jo motina. Ieškovas nuteikinėja vaikus prieš ją ir taip pažeidžia vaikų teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais nepaisant ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Vaikai būdami su ieškovu teigia, kad nori gyventi su juo, būdami su atsakove gyventi su ja. Vaikams reikalingi abu tėvai. Ieškovas geba vaikais pasirūpinti, gali užtikrinti jų būtinuosius poreikius, tačiau jos manymu, ji vaikais galėtų pasirūpinti geriau. Ieškovo charakteris labai ūmus, jis provokuoja konfliktus, atsakovė yra lankstesnio būdo, jos charakteris labiau užtikrintų vaikų teisę maksimaliai bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu, lengviau padėtų rasti atsakymus į keblias situacijas.

5. Ieškovas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi šalių prašymus tenkino iš dalies, nustatyti nepilnamečių vaikų R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. T., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje, ir su atsakove, jos gyvenamoje vietoje, t. y. vieną savaitę vaikai gyvena su ieškovu, ir kitą su atsakove. Pirmą savaitę, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo, vaikai gyvena su ieškovu; Nustatė laikiną šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1. nepilnamečiams vaikams laikinai gyvenant su ieškovu, atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžinat vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; 2. vaikams gyvenant su atsakove, ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžinat vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; 3. lyginiais metais metines šventes – pirmą šv. Kalėdų ir pirmą šv. Velykų dieną vaikai praleidžia kartu su atsakove, o nelyginiais – su ieškovu; 4. vasaros ir kitas atostogas vaikai praleidžia lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų - pusę atostogų laiko sūnūs praleidžia su motina, kitų pusę - su tėvu. Dėl konkrečios datos ir laiko šalys susitaria tarpusavyje, atsižvelgdami į sūnų ir kitos šalies atostogų tvarkaraščius bei realias galimybes rūpintis sūnumis. Šalys, siekdami suderinti vaikų vasaros atostogų laiką, turi viena kitą informuoti prieš mėnesį apie savo planuojamų vasaros atostogų kartu su sūnumis numatomas datas; 5. pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną – sūnūs praleidžia kartu su mama, o pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną – sūnūs praleidžia kartu su tėvu nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo; 6. Šalys privalo viena kitą nedelsiant informuoti trumpąja SMS žinute apie nustatyto bendravimo laiko pasikeitimą, vaikų sveikatos būklės pasikeitimą ar kitus svarbius įvykius; 7. Nepilnamečiams vaikams esant pas ieškovą ar atsakovę, kitas tėvas su nepilnamečiais sūnumis nevaržomai gali bendrauti telefonu, kitomis komunikacijos priemonėmis; Kitoje dalyje šalių prašymus atmetė.

7. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, byloje taip pat vyksta ginčas ir dėl vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, kad šalys jau nebe pirmą kartą teikia prašymus dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos su jais nustatymo. 2016-07-27 nutartimi vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, nustatyta laikinoji bendravimo tvarka iki 2016-08-31. Nustatė, kad ieškovas gyvena šeimos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame vaikams yra tinkamos bei įprastos gyvenimo sąlygos, tačiau teismo vertinimu tai savaime nesudaro pagrindo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, kadangi atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikams taip pat yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Teismas rėmėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kuris patikrinęs atsakovės buities ir gyvenimo sąlygas, nustatė, kad atsakovės gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams yra tinkamos, būste yra visi komunaliniai patogumai, būstas atitinka saugumo reikalavimus.

8. Teismo vertinimu, šalių išsakyti argumentai (jų gebėjimai pasirūpinti vaikais, charakterio bruožai, emociniai ryšiai su vaikais ir kt.) galės būti tinkamai įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

9. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių vaikai negalėtų gyventi tiek su ieškovu, tiek su atsakove. Abu tėvai yra dirbantys ir galintys vienodai pasirūpinti savo vaikais. Teismas sutiko su VTAS išvada, kad nepilnamečių vaikų geriausius interesus labiausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas vieną savaitę su atsakove, o kitą - su ieškovu, neišskiriant vaikų. Tai padėtų išlaikyti glaudų vaikų ryšį su abiem tėvais, padėtų išvengti dirbtinio jų nuomonės formavimo bylos nagrinėjimo laikotarpiu.

10. Teismas laikiną šalių bendravimo su vaikais tvarką nustatė atsižvelgdamas į tai, kad vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta tiek su ieškovu, tiek su atsakove.

11. Teismas laikino išlaikymo iš šalių nepriteisė, nes laikė, jog vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustačius tiek su ieškovu, tiek su atsakove, abi šalys patirs vienodas vaikų išlaikymo išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Atskirajame skunde ieškovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį, kurio atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visiškai. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas nenurodė nė vieno pagrindo keisti 2016 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytos vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo ir jų išlaikymo tvarkos;

1.2. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis 2016 m. rugsėjo 8 d. VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro pažyma, kurioje užfiksuotas vaikų noras toliau gyventi su ieškovu;

1.3. Teismas nevertino, kad atsakovei yra pritaikytos kardomosios priemonės, dėl kurių ji neturi teisės gyventi šeimos gyvenamajame name;

1.4. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl įrodymų, pagrindžiančių tėvų galimybę pasirūpinti vaikais, dėl tėvų asmeninių savybių, jų gebėjimų užtikrinti vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimą, polinkį į kompromisus;

1.5. Teismo išvadai pagrįsti įrodymų byloje, jog abu tėvai gali vienodai pasirūpinti vaikais, nebuvo. Teismas nesiėmė aktyvių veiksmų išsiaiškinti šias aplinkybes.

13. Ieškovas pateikė prašymą prijungti rašytinius įrodymus.

14. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį. Atsiliepime atsakovė nurodė tokius argumentus:

3.1. Skundžiama nutartimi nebuvo pakeista 2016 m. liepos 27 d. nutartis. Pasibaigus nurodytos nutarties galiojimui, pasibaigė ir joje nurodytos sąlygos;

3.2. Vaikai yra mažamečiai, jų branda nėra pakankama apsispręsti su kuo jie norėtų gyventi. VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras teikė psichologines konsultacijas , o ne atliko jų tikslinę apklausą;

3.3. Šeimos gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priklauso abejoms šalims. Iš jo atsakovė buvo priversta išsikraustyti dėl ieškovo elgesio ir kardomųjų priemonių taikymo;

3.4. Skundžiamoje nutartyje nustatyta vaikų gyvenamoji vieta bei bendravimo su tėvais tvarka šiuo metu geriausiai atitinka vaikų interesus, protinga, sąžininga ir teisinga tiek vaikų, tiek tėvų atžvilgiu.

15. Atsakovė pateikė prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo atidėjimo.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

17. Atsakovė pateikė prašymą atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6555-752/2016. Prašyme nurodė, kad civilinės bylos Nr. 2-6555-752/2016 nagrinėjimas yra atidėtas 2016 m. gruodžio 22 d. Joje šalys pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6555-752/2016 buvo taikyta mediacija, ir 2016 m. lapkričio 25 d. šalys pateikė prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu bei patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. 2016 m. gruodžio 6 d. civilinės bylos Nr. 2-6555-752/2016 nagrinėjimas atidėtas 2016 m. gruodžio 22 d., kadangi šalys ketina patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kad joje nebūtų modifikuojama su „Swedbank“, AB sudarytos kredito sutartys. Pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį šalys numatė, kad prievolė pagal vieną iš kredito sutarčių iš šalių solidariosios tampa ieškovo asmenine prievole. Dėl prievolės modifikavimo nesutinka ir kreditorius „Swedbank“, AB, ir ieškovas.

18. CPK 302 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo atidėjimo taikytinos CPK 162² straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas ir atsakovės nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą, kadangi nustatytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimi atskirojo skundo nagrinėjimui atidėti.

19. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos prašė prijungti prie bylos, kadangi jie pagrindžia ieškovo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pagrindžia atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes apie vaikų norą gyventi su ieškovu ir atsakovės netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu bei jos asmenines savybes. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas prijungti juos prie bylos, kadangi, atsižvelgiant į pateiktų dokumentų priėmimo datą, kuri yra vėlesnė nei skundžiamos nutarties priėmimo data, ieškovas negalėjo jų pateikti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 314 str.).

20. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria nustatyta šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.).

22. Pažymėtina, jog laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai.

23. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi šalių nepilnamečių vaikų R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. T., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta ir su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje, ir su atsakove, jos gyvenamoje vietoje, t. y. vieną savaitę vaikai gyvena su ieškovu, ir kitą su atsakove.

24. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vieno pagrindo keisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytos vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo ir jų išlaikymo tvarkos. 2016 m. liepos 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė 2016 m. rugpjūčio 31 d. Abi šalys po laikinųjų apsaugos priemonių pasibaigimo pateikė naujus prašymus dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos, laikinos bendravimo tvarkos nustatymo bei laikino išlaikymo priteisimo. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas privalėjo iš naujo nagrinėti šalių prašymuose nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei spręsti klausimą dėl jų prašomų priemonių taikymo, o ne vertinti ar yra pagrindas keisti negaliojančias laikinąsias apsaugos priemones.

25. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė remtis 2016 m. rugsėjo 8 d. VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro pažyma, kurioje užfiksuotas vaikų noras toliau gyventi su ieškovu. Bylos medžiaga patvirtina, kad VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centre šalių vaikams buvo teikiamos psichologinės konsultacijos, o ne atliekama tikslinė jų apklausa. Minėtas centras pirmosios instancijos teismo reikalavimu nepateikė konsultacijos protokolo, nes tokia konsultacija nėra protokoluojama. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro išduota pažyma negali būti objektyviu rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo teiginį apie vaikų norą gyventi su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsižvelgiant į vaikų amžių (abu yra mažamečiai), norint nustatyti tikrąją vaikų nuomonę, turi būti atliktas išsamus tyrimas, įvertinta vaikų branda, jų ryšys su abiem tėvais ir tai gali būti padaryta, tik atliekant specialisto tyrimą ar ekspertizę. Nustatytų aplinkybių pagrindu sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro pažymą nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 178, 185 str.) bei kasacinio teismo suformuotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

26. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovei yra pritaikytos kardomosios priemonės, dėl kurių ji neturi teisės gyventi šeimos gyvenamajame name. Apeliacinio teismo nuomone, nurodytas argumentas būtų svarbus tuo atveju, jeigu atsakovė būtų prašiusi nustatyti vaikų gyvenamąją vietą šeimos gyvenamajame name, į kurį dėl kardomųjų priemonių taikymo nuosavybės teisės atsakovės neprarado, tačiau dėl to, jog šeimos gyvenamajame name liko gyventi ieškovas, dėl kardomųjų priemonių taikymo atsakovė privalėjo pakeisti gyvenamąją vietą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, patikrinęs atsakovės buities ir gyvenimo sąlygas, jas pripažino nepilnamečiams vaikams gyventi tinkamomis. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog atsakovė negali gyventi šeimos gyvenamajame name, sprendžiant klausimą dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikytina nereikšminga.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šalių argumentai dėl jų galimybių pasirūpinti vaikais, dėl tėvų asmeninių savybių, jų gebėjimų užtikrinti vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimą, polinkį į kompromisus turi būti sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai turi būti vertinami pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o atskirojo skundo argumentai, jog byloje nebuvo įrodymų išvadai, kad abu tėvai gali vienodai pasirūpinti vaikais, ir teismas nesiėmė aktyvių veiksmų išsiaiškinti šias aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti.

28. Pateiktuose ieškovo rašytiniuose įrodymuose apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių dėl atsakovės netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Pridėtuose dokumentuose yra užfiksuotos aplinkybės, patvirtinančios itin konfliktiškus santykius tarp abiejų šalių.

29. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai įvertinus bylos įrodymus, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė