Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. D. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-335/2015 pagal J. D., D. D. ir K. B. patikslintą ieškinį atsakovui E. D. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir E. D. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai J. D., D. D. ir K. B. ieškiniu prašė teismo patvirtinti UAB „Žemės matavimo grupė“ parengtus atsidalijimo planus, pagal kuriuos: žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. D. ir D. D. priklausančias dalis kiekvienam po 28448/170687 jie valdys ir naudosis abu bendrai, t. y. žemės sklypo dalimi, turinčia 56 896 kv. m. ploto, plane pažymėta indeksu A ir B bei linijomis ir skaičiais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-75-76-47-48-49-50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-1; taip pat, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. D. ir D. D. priklausančias dalis kiekvienam po 15295/91359 jie valdys ir naudosis abu bendrai, t. y. žemės sklypo dalimi, turinčia 30 590 kv. m. ploto, plane pažymėta indeksu A ir B bei linijomis ir skaičiais 2-3-4-5-6-7-28-29-30-2; K. B. valdys ir naudosis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jam priklausiančia 56896/170687 dalimi – 56 896 kv. m., plane pažymėta indeksu C bei linijomis ir skaičiais 72-17-18-19-20-21 -22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-74-73-72, o žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30282/91359 dalį valdys, naudosis ir disponuos, kuri plane pažymėta kaip atskiras 30282 kv. m. ploto žemės sklypas, pažymėtas indeksu C bei linijomis ir skaičiais 28-8-9-10-11-12-13-29-28. Atsakovas E. D. jam priklausiančias 56895/170687 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valdys ir naudosis 56895 kv. m. ploto dalimi, plane pažymėta indeksu D bei linijomis ir skaičiais 10-11-12-13-14-15-16-72-73-74-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-47-76-75-10, o žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0014-0558, jam priklausančias 30487/91359 dalis valdys, naudosis ir disponuos 30487 kv. m. ploto, plane pažymėta indeksu D bei linijomis ir skaičiais 1-2-30-14-1. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai paaiškino, kad jie kartu su atsakovu yra žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. 2014 m. rugsėjo – spalio mėnesiais atsakovas neteisėtai iškirto dalį miško (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje, t. y. jiems visiems priklausančiame žemės sklype. Šis faktas patvirtintas LR Aplinkos apsaugos ministerijos, Utenos RAAD ir už tai atsakovui skirta administracinė nuobauda. Esant tokiems santykiams, ieškovai parengė žemės sklypų atsidalijimo projektus ir pateikė juos atsakovui, tačiau pastarajam neišreiškus sutikimo su padalijimo pasiūlymu, jie kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad pagal parengtus projektus žemės sklypus galima padalinti natūra be jokios žalos jiems bei nepažeidžiant bendraturčių interesų.

Atsakovas E. D. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį, kuriais prašė nustatyti 17,0687 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią D. D. ir J. D. naudotųsi 40938 kv. m sklypo dalimi, UAB „BMO Projektai“ parengtame plane pažymėta indeksu AB ir koordinatėmis 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 61, 61, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 77, 51, atsižvelgiant į tai, kad į sklypą įsiterpia ieškovams Jonui ir D. D. priklausantis namų valdos žemės sklypas; 15958 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A,B ir koordinatėmis 42, 79, 80, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42; K. B. naudotųsi žemės sklypo 56896 kv. m. dalimi, plane pažymėta indeksu D ir koordinatėmis 44, 73, 78, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 80, 79, 42, 43, 44, atsižvelgiant į tai, kad gretimybėje, kitoje kelio pusėje yra jo naudojamas žemės sklypas bei jam priklausantis namų valdos žemės sklypas; o jis, E. D. naudotųsi 56895 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C ir koordinatėmis 51, 77, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 78, 73, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, atsižvelgiant į šioje dalyje įsiterpusį namų valdos žemės sklypą. Atsakovas nurodė, kad su ieškovų siūloma sklypo naudojimo tvarka jis nesutinka, nes neatsižvelgta į žemės naudojimo pobūdį sklype, pelkių ir nenaudojamos žemės ploto paskirstymą tolygiai visiems bendraturčiams. Esą nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką ar atidalijant sklypus, turi būti atsižvelgiama į tam tikrus faktorius, įtakojančius žemės vertę, t.y. atidalijus sklypus ar nustačius naudojimosi tvarką, atskirų dalių vertė priklausys nuo žemėnaudų, servitutų, apsaugos zonų. Atsakovas nesutiko ir su ieškovų argumentu, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje yra ieškovams D. ir J. D. priklausantis 3,1055 ha žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas aplink ežerą, todėl visa jiems formuojama šio žemės sklypo dalis turi būti gretimybėje su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokio reikalavimo esą nenumato joks teisės aktas. Taip pat pažymėjo, kad ginčo dėl 9,1359 ha žemės sklypo atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo niekada nebuvo, visi bendraturčiai dėl jo sutarė ir reikalavimas šioje dalyje yra perteklinis.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino ir atidalino 9,1359 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ 2014-11-24 parengtą žemės sklypo planą, nustatant, kad:

J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) tenka bendra 30 590 m2 ploto dalis, plane pažymėtą indeksu A, B;

K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tenka 30 282 m2 ploto dalis, plane pažymėta indeksu C;

E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) tenka 30 487 m2 ploto dalis, plane pažymėta indeksu D.

Teismas taip pat nustatė 17,0687 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ 2014-11-24 parengtą žemės sklypo planą, nustatant, kad:

J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atitenka teisė bendrai naudotis 56 896 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, B;

K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atitenka teisė naudotis 56 896 m2 ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C;

E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atitenka teisė naudotis 56 895 m2 ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D.

Priteisė iš atsakovo E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1468 EUR bylinėjimosi išlaidų J. D., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai, 13,57 EUR pašto išlaidų valstybei.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip nustatyta, su UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtu 9,1359 ha ploto žemės sklypo planu sutiko, todėl teismas darė išvadą, kad jis nepažeidžia šalių teisių ir yra pagrindas atidalinti ieškovams priklausančias žemės sklypo dalis pagal šį projektą, kiekvienos iš šalių nuosavybėn skiriant konkrečią aukščiau nurodytame plane pažymėtą sklypo dalį. Kadangi byloje buvo nesutarimas dėl 17,0687 ha ploto žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarkos, teismas nurodė, kad ji nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių reikalavimą. Įvertinęs ieškovų ir atsakovų pateiktus žemės sklypų planus ir juose pažymėtą naudojimosi tvarką, atsižvelgęs į ežero pakrantės dalių ilgį, teismas darė išvadą, kad K. B. pagal atsakovo priešieškinio reikalavimą naudojimui nustatytina ežero pakrantės dalis būtų neproporcingai maža ir akivaizdžiai pažeistų jo, kaip bendraturčio, interesus. Sprendime pažymėta, kad realiai didžiausias nesutarimas tarp šalių kilo būtent dėl naudojimosi ežero pakrante nustatymo, tuo tarpu atsakovo pasiūlytame projekte atsakovui tenka daugiau nei pusė ežero pakrantės, o ieškovams tenkanti sklypo dalies riba per arti E. D. statinių, kas galimai dar labiau padidintų nesutarimus tarp šalių. Teismo vertinimu, atsižvelgus į nusistovėjusią sklypo naudojimo tvarką, liudytojų paaiškinimus apie sklypo naudojimą ir priežiūrą, ieškovų pasiūlymas dėl sklypo naudojimo, parengtas UAB „Žemės matavimų grupė“, pripažintas racionalesniu ir labiau atitinkančiu kiekvieno iš bendraturčių interesus, todėl ieškinys tenkintas, o priešieškinis atmestas.

Atsakovas E. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo E. D. priešieškinį patenkinti pilna apimtimi arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti iš ieškovų atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes neištyrė visų byloje pateiktų reikšmingų įrodymų ir aplinkybių, neteisingai pritaikė įstatymą, teismo motyvai ir išvados abstraktaus pobūdžio, paremti teismo nuomone, o ne bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas vertino tik ieškovų pateiktą UAB „Žemės matavimų grupės“ parengtą žemės sklypų padalijimo planą ir visapusiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateikti UAB „BMO Projektai“ ginčo žemės sklypo padalijimo plano, klaidingai nurodė, kad didžiausias nesutarimas kilo būtent dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) ežero pakrante nustatymo. Atsakovo teismui pateiktas sklypų atidalijimo projektas labiau atitinka teisingo atidalijimo ir racionalumo principą, tokiu projektu suformuojami panašios vertės sklypai, įvertinant žemės naudmenas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pagal ieškovų pateiktą projektą žemės naudmenos tarp bendraturčių paskirstytos netolygiai – būtent ieškovams tenka didžioji dalis vertingiausios žemės, o taip pat ir ežero pakrantės dalys paskirstytos nevienodai – ieškovams tenka beveik trečdaliu daugiau nei atsakovui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir interesų derinimą, nepakankamai skatino šalis suderinti jų interesus, sudaryti taikos sutartį, šalys realiai nesiderėjo. Be to, teismas nėra įpareigotas turtą atidalinti remiantis vien tik šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytu būdu. Nepagrįstai teismas nurodė ir tai, kad pagal atsakovo projektą ieškovų sklypo dalies riba per arti atsakovo statinių, kadangi pagal atsakovo projektą riba iki ieškovų pirties būtų apytiksliai 6 metrai, pagal ieškovų – apie 20 metrų. Nei 6 m, nei 20 m atstumas objektyviai negali sutrukdyti ieškovams naudotis pirtimi pagal jos paskirtį. Nusistovėjusi naudojimosi sklypu tvarka taip pat visų pirma turi tarnauti visiems bendraturčiams ir atitikti visų jų interesus, tačiau šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir minėtos tvarkos nevertino. Tai, kad ieškovams ilgą laiką nuosavybės teise priklauso ginčo sklypo dalys, nėra pagrindas konstatuoti, kad yra nusistovėjusi ginčo sklypo naudojimo tvarka. Apeliantas pažymėjo, kad jo padaryto administracinio teisės pažeidimo faktas šioje byloje neturi jokios reikšmės, ieškovai nenurodė ir neįrodinėjo, kokiu būdu atsakovo veiksmais galėjo būti padaryta žala bendrosios nuosavybės teise valdomam sklypui.

Ieškovai J. D. ir D. D. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto ieškovo naudai (J. D.) 605 EUR advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai įvertino abu pateiktus planus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir nurodė, kad pats apeliantas sutiko teisme, jog jo parengtas planas pažeidžia K. B. teises, o sau jis nepagrįstai prisiskyrė net pusę pakrantės. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovams priklausančią dalį atsakovas nepagrįstai išskyrė į dvi dalis, o tenkindamas ieškinį, rėmėsi ir Nacionalinės žemės tarnybos išvada. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas ir prieš tai jo dalį valdęs savininkas nesirūpino sklypu, jį apleido, pirmosios instancijos teismas sprendė tenkinti ieškinį, o ne priešieškinį. Be to, teismas ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą dėl bendros pozicijos suderinimo, todėl apelianto teiginys, kad teismas ignoravo šalių derinimo principus, neatitinka tikrovės.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių bei liudytojų paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas E. D. apeliaciniu skundu prašo naikinti visą teismo sprendimą ir priimti naują, tačiau argumentus pateikia tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarka, nepagrįstumo, o dėl teismo sprendimo dalies, kuria padalintas žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasisako. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas vertino tik ieškovų pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, projektai lyginami ir analizuojami tik vienu aspektu: pagal ežero pakrantės dalis, sprendime neatsižvelgta į pateiktų projektų racionalumą, nustatytų dalių žemės naudmenas, teismas neskatino šalių suderinti interesų, neįvertino ar nusistovėjusi naudojimosi tvarka tarnauja visiems bendraturčiams ir nepažeidžia jų interesų, neatsižvelgė, kad atsakovo administracinis teisės pažeidimas neturi jokios reikšmės šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių apelianto argumentų.

Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

Tiek ieškovai, tiek atsakovas byloje reiškė reikalavimus naudojimosi žemės sklypu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką nustatyti pagal atitinkamai ieškovų ar atsakovo prašymu parengtą projektą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad minėtas ginčo žemės sklypas dalinės nuosavybės teise priklauso E. D. (56895/170687 dalys), K. B. (56896/170687 dalys), D. D. (28448/170687 dalys) bei J. D. (28448/170687 dalys) (T. 1, b. l. 14-17). Ieškovai D. D. ir J. D. išreiškė norą, kad jiems abiem priklausančios dalys būtų neatskirtos ir pateikė UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą žemės sklypo pasidalijimo planą-pasiūlymą teismui (T. 1, b. l. 19), su kuriuo sutiko bendraturčiai D. D., J. D. ir K. B., tačiau prieštaravo atsakovas E. D.. Atsakovas E. D. pateikė UAB „BMO Projektai“ parengtą žemės sklypo pasidalijimo planą-pasiūlymą teismui (T. 1, b. l. 30), pasirašytą atsakovo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad visų bendraturčių interesus geriau užtikrina ir atitinka ieškovų pasiūlytas naudojimosi tvarkos projektas, todėl skundžiamu sprendimu patvirtino naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą planą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovų parengtą planą, tačiau toks apelianto argumentas nepagrįstas ir paneigiamas paties apelianto skunde dėstomais argumentais, jog projektai įvertinti remiantis netinkamais kriterijais. Sprendime buvo atsižvelgta tiek į UAB „Žemės matavimų grupė“, tiek į UAB „BMO Projektai“ parengtus žemės sklypo pasidalijimo planus, teismas abiejuose planuose pasiūlytą naudojimosi tvarką įvertino atsižvelgdamas į šalių išreikštus pastebėjimus dėl pakrantės ilgio, paisydamas nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, stengiantis išvengti tolimesnių ginčų tarp bendraturčių kilimo ateityje. Nors sutiktina su apeliantu, kad ginčas tarp šalių šiuo atveju kilęs ne tik dėl sklypo pasidalijimo atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės dalis, bet ir dėl kitų aspektų, tačiau prie ežero esančio žemės sklypo dalies priėjimo prie vandens telkinio klausimas yra itin aktualus visiems bendraturčiams ir pakrantė turėtų būti padalinta į tris kiek įmanoma lygesnes dalis. Atsakovas nurodo, kad pagal teismo patvirtintą projektą ieškovams atitenka didesnė pakrantės dalis nei atsakovui, tačiau paties atsakovo pateiktame ir prašomame patvirtinti plane jam tenkanti pakrantės dalis daugiau nei dvigubai didesnė nei tenkanti K. B., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tokį naudojimosi tvarkos pasiūlymą pažeidžiant vieno iš bendraturčių interesus. Pažymėtina, kad atsakovo siūlomame projekte D. D. ir J. D. naudojimui tenkanti sklypo dalis padalinta į dar dvi dalis skirtingose žemės sklypo pusėse, taip apsunkinant ieškovų naudojimąsi savo dalimi. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į žemės naudmenas, t. y. į tai, kad ieškovams tenka didžioji dalis vertingiausios žemės: pievų, miško, o atsakovui tenka neproporcingai mažai žemės ūkio paskirties žemės (pievos), visiškai netenka miško ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų žemės sklypo projektų, ginčo žemės sklype yra pievų, krūmų, pelkių bei miško žemės. Visa miško žemė yra vandens telkinių apsaugos juostoje, t. y. palei ežero pakrantę, ir tiek iš kadastro žemėlapio ištraukos (T. 1, b. l. 54), tiek iš šalių pateiktų projektų žymėjimų matyti, kad miško tenka E. D. ir D. ir J. D. paskirtoms sklypo dalims, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog miško žemės jam nepriskirta. Visose trijose sklypo dalyse taip pat yra pievomis bei krūmais apaugusios žemės, užpelkėjusios žemės dalys yra teismo K. B. ir E. D. naudotis paskirtose dalyse. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nesant objektyvios galimybės žemės sklypo padalinti į tris idealias dalis su vienodomis žemės naudmenomis, ieškovų pasiūlytas naudojimosi tvarkos projektas geriausiai užtikrina visų bendraturčių interesus ir atitinka racionalumo ir protingumo principus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neskatino šalis suderinti interesų, susitarti taikiai, tačiau toks apelianto teiginys prieštarauja bylos medžiagai. Kaip matyti Molėtų rajono apylinkės teismas 2015-05-06 atidėjo parengiamąjį teismo posėdį taikos galimybei apsvarstyti, 2015-10-12 teismo posėdyje šalių taip pat buvo pasiteirauta dėl galimybės susitarti taikiai, pasiūlyta rasti taikų sprendimą teismo posėdyje, aptarta, ką šalys siūlo viena kitai. Teismas negali šalių versti sudaryti taikos sutartį prieš jų norą, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus bandydamas šalis sutaikyti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką, atsižvelgė į nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką, nurodė kad K. B. ir D. D. bei J. D. jau daugiau nei dvylika metų naudojasi ir prižiūri tas sklypo dalis, kurios jiems priskirtos naudotis. Sutiktina su apeliantu, kad naudojimosi tvarka turi tarnauti visiems bendraturčiams, tačiau teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi tvarka pažeistų kurio nors bendraturčio teises ar interesus. Nors apeliaciniame skunde E. D. teigia, kad pagal jo planą nuo dalių ribos iki ieškovų pirties yra 6 metrai, tačiau iš UAB „BMO Projektai“ plano matyti, kad nuo E. D. dalies ribos iki ieškovų pirties yra tik apie 2-3 metrus, o pagal ieškovų pateiktą planą, šis atstumas – apie 38 metrai. Įstatyminės normos, imperatyviai nurodančios, koks turėtų būti atstumas iki bendraturčio statinio, nėra, tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas turi stengtis nesudaryti prielaidų tarp šalių kilti konfliktinei situacijai. Itin arti dalių ribos esantis statinys gali turėti įtakos tarp šalių esantiems įtemptiems santykiams dar pablogėti, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę, vertindamas šalių naudojimosi tvarkos projektus. Bendraturčių nesutarimų kontekste buvo paminėtas ir atsakovo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio pobūdžio, priešingai atsakovo teiginiams, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ar pripažinti formaliu, nes šis pažeidimas nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Apeliacinio skundo netenkinus ir ieškovams prašant, priteisiamos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinėje instancijoje ieškovas J. D. pateikė įrodymus turėjęs 605 Eur advokato pagalbos išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą paruošti. Šios išlaidos pagrįstos (T. 2, b. l. 18-19), neviršija Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) numatytų ribų, todėl priteisiamos iš apelianto E. D. advokato paslaugas apmokėjusio ieškovo J. D. naudai (CPK 93 str., 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur advokato pagalbos išlaidų J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.