Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, teistas: 1) 2007-03-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d. (2 epizodai), 12 MGL bauda 2008-10-29 bauda išieškota; 2) 2011-02-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 1 d., 15 MGL bauda, ją sumokant per 2 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 290 straipsnį ir LR BK 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2011-05-26 apie 18.10 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, išplūsdamas įžeidžiančiais žodžiais bei grasindamas susidoroti, įžeidė savo pareigas vykdančius valstybės tarnautojus - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vadą A. N. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyresnįjį patrulį S. Z..

Be to, R. B. 2011-05-26 apie 18.10 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, dėl teisės pažeidimo sulaikomas policijos pareigūnų - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vado A. N. ir vyresniojo patrulio S. Z. - panaudojo prieš juos fizinį smurtą, t. y. alkūne nustūmė nukentėjusįjį A. N. ir padarė jam krūtinės kairės pusės sumušimą, sukėlusį potrauminę tarpšonkaulinę neuralgiją, taip jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vadui A. N. ir vyresniajam patruliui S. Z..

Kaltinamasis R. B. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykis buvo 2011-05-26 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme. Antrą dieną šventė gimtadienį, gėrė namie. Išėjo į kiemą parūkyti, patriukšmavo. Atvyko pareigūnai, jam liepė sėsti į automobilį. Jis nesėdo, pareigūnus išplūdo necenzūriniais žodžiais. Tuomet du pareigūnai jį jėga kišo į automobilį. Rankos buvo užlaužtos, buvo su antrankiais, priešinosi rankų užlaužimui. Muistydamasis su alkūne netyčia sutrenkė pareigūnui A. N. į šoną. Tik norėjo nustumti nuo savęs pareigūną. Sakė, kad paleistų jį, jam atsakė „kentėk“. Tai įvyko prieš įlipant į automobilį. Smūgis nebuvo skausmingas. Vėliau atvyko kiti pareigūnai, nuėmė antrankius ir išvežė į policiją. Po smūgio aprimo. Kartu su R. B. buvo jo draugai K., D., S., R.. Jų niekas nekvietė duoti parodymų, tik apklausė. Jie matė įvykį. Kodėl buvo atvykusi policija, jis nežino. Mažamečių vaikų neužgauliojo ir nesikeikė. Įvykio metu buvo išgėręs, jam buvo nustatytas 3,69 prom. girtumas, tačiau įvykį pamena gerai. Blogai padarė, kad išvadino pareigūnus A. N. ir S. Z. necenzūriniais žodžiais, sakydamas „šūdai, gaidžiai, pyderasai”, bet jiems negrasino. Jam buvo užlaužę rankas. Penkias dienas nepalenkė rankų. Nevykdė pareigūnų nurodymų, nesėdo į automobilį, gal todėl jie užlaužė jam rankas. Jam sakė: „sėskis, tešliau, į mašiną”, tačiau poreikio vykti su pareigūnais nematė. Prieš tai nebuvo sakęs necenzūrinių žodžių. Pareigūnai sakė, kad namo kieme K. šlapinosi. Buvo apie 18.00 val. Teigė, kad jo santykiai K. Č., kuri yra namo pirmininkė, yra blogi. Ji visiems kviečia policiją, kartais ir be pagrindo. Kartą su K. Č. buvo konfliktas, kuomet rūkė prie smėlio dėžės. Teigė, kad pagrindo vežti jį nebuvo. Pripažįsta, kad buvo girtas viešoje vietoje, šiek tiek triukšmavo. Administracine tvarka nebuvo nubaustas už viešos tvarkos pažeidimą. Nežino, ar T., M. buvo nubausti administracine tvarka.

Nukentėjusysis A. N. teisme parodė, kad santykiai su kaltinamuoju yra neutralūs. 16 metų dirba pareigūnu. Gegužės 26 d. dirbant su S. Z. iš Šiaulių apskrities VPK gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie smėlio dėžės, yra girtaujama, pažeidžiant viešąją tvarką. Atvykus vienas vyriškis šlapinosi prie medžio, kitas taip buvo. Kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai, sakė „ko atvykot, esu savo kieme ir darau ką noriu“. Prašė, kad R. B. nustotų šūkauti, tačiau jis plūdosi necenzūriniais žodžiais ir nesiliovė pažeidinėti viešąją tvarką, tai darė prie mažamečių vaikų. Pareikalavus eiti į automobilį, tai daryti jis atsisakė. Bandė vesti į automobilį už rankų, tuomet R. B. jam trenkė. Smūgio metu pajautė skausmą. Ėmėsi kovinių veiksmų, pargriovė R. B. ant žemės ir uždėjo antrankius. Vėliau iškvietė kitą pareigūnų ekipažą. Pažeidėjai buvo trys. Liudytojos K. Č. neprisimena. Necenzūriniai žodžiai – „šūdai, gaidžiai” ir kt. - buvo sakomi jų (pareigūnų) atžvilgiu, buvo grasinimas - “aš jus pakasiu”. Aplinkiniai asmenys visa tai girdėjo, prisirinko daug vaikų kieme. R. B. draugai taip pat girdėjo. R. B. pasipriešinus, reikėjo nemažai pastangų vesti jį į automobilį. Į automobilį sėstis liepė jis. Reikalavo griežtai, bet nevartojo necenzūrinių ar įžeidžiančių žodžių. Jo nurodymas buvo palydėtas necenzūriniais R. B. žodžiais. Po įvykio pradėjo mausti šoną, kelias dienas laukė, manė, kad skausmas praeis, tačiau skausmas stiprėjo ir tuomet praėjus trims ar keturioms dienoms po įvykio kreipėsi į gydytojus. Buvo sužalotas šonas. Sumušimo žymių nebuvo. Kitur susižeisti negalėjo. Įvykio metu buvo stiprus R. B. pastūmimas. Kaltinamasis stūmė jį vengdamas sulaikymo, muistantis. Jo kolega stovėjo šalia R. B., jis sužalotas nebuvo. Žodžio „tešliau” nesakė. Kitaip pasielgti negalėjo, nes padaryti pažeidimai aiškūs, šiurkštūs, padaryti mažamečių vaikų akivaizdoje. R. B. šaukė iki jo pasakymo sėstis į automobilį. Komisariate R. B. buvo nustatytas girtumas. Kiti pažeidėjai nesipriešino. Civilinį ieškinį palaiko. Materialinė žala – tai, kad buvo laikinai nedarbingas, todėl gavo mažesnį atlyginimą, pagal darbo grafiką už nedirbtas naktines valandas, kurios būtų dirbtos, patyrė išlaidas vaistams. Moralinė žala - tai, kad jautė didžiulį diskomfortą, turi dviejų metų vaiką, jo negalėjo net pakelti, negalėjo normaliai miegoti ir kt. Sužalojimas trukdė atlikti buities darbus. Liekamųjų reiškinių nėra. Į darbą ėjo skaudančiu šonu. R. B. jo neatsiprašė. Nuo 26 d. iki kreipimosi pas gydytojus turėjo išeigines dienas. Neturi kvitų dėl vartotų vaistų. Dokumentai, papildomai įrodantys padarytą žalą, nepateikti.

Nukentėjusysis S. Z. teisme parodė, kad su kaltinamuoju santykiai yra neutralūs. Dirbo su būrio vadu A. N.. Gavo iškvietimą, kad kieme prie smėlio dėžės yra girtaujama, šlapinamasi, keikiamasi. Atvykus vaikinai ir mergina buvo prie smėlio dėžės. Ant suoliuko, esančio šalia, stovėjo stiklinis butelis limonado. Pamatę pareigūnus, jie buvo priešiškai nusiteikę. Įvyko konfliktas. Pasakė, kad reikia vykti į komisariatą. Jie nereagavo, šūkavo, įžeidinėjo pareigūnus. Su R. B. teko ristis, nes nepakluso reikalavimui. Pervertę R. B., jam uždėjo antrankius, nes nepakluso reikalavimams, piktybiškai priešinosi. Laikymo metu muistėsi. Pasipriešinimo metu, kai vertė R. B. ant žemės, pargriuvęs buvo ir jis. Kiti nesipriešino. R. B. garsiai šaukė: „gaidžiai, šūdai”, tai pat sakė „susitiksiu, pakasiu”. Aplinkiniai tai girdėjo. R. B. dar pasakė „nepamiršk veido, įsidėmėk”. Komisariate R. B. grasino, įžeidinėjo, kartojo, kad „sutiksiu be formos, pakasiu”. R. B. pasipriešinimo momentu pametė antpetį, žibintuvėlį, kolegai sutrenkė į šoną, tačiau to iškart nesureikšmino. M., T. galėjo viską matyti. Jie buvo nepiktybiški. R. B. įvykio metu buvo neprognozuojamas, impulsyvus.

Liudytoja K. Č. teisme parodė, kad santykiai su R. B. yra neutralūs. Buvo gimtadienis ir vyrai, būdami prie vaikų smėlio dėžės, kieme keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Buvo „kurksinimai, bleksinimai“, nuo kurių skambėjo visas kiemas. Kiek vyrų buvo, ji neskaičiavo, jų nepažįsta. Išgirdo kaip sucypė mergina, kurią jie tempė, bet paskui paleido. Mergaitė pasprukusi nuėjo į pirmą namo laiptinę. Girdėjo šauksmus „tavo kurva grįžta“. Paskui nutilo. Ji pasižiūrėjo pro langą ir pamatė policiją. Matė, kad R. B. gulėjo ant žolės. Negirdėjo, ar R. B. pareigūnams sakė necenzūrinius žodžius. Ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, ji nepamena. Matė R. B. gulintį ant žemės su antrankiais. Kaip ten R. B. atsidūrė, ji nematė. Tą dieną dėl triukšmo į policiją nesikreipė. Matė jau tik atvykusius tris policijos ekipažus. Jai yra 70 metų, bloga atmintis, ne visada viską pamena. Įvykio nematė, o galbūt ir nepamena. Buvo namie ir tai matė tik pro buto langą. Atstumas gal apie 100 metrų, ji nežino. Kieme atsiradus suolui prasidėjo netvarka. Kieme girtaujančių netrūksta. Jos buto langas buvo praviras, triukšmą išgirdo. Vėliau langą užvėrė ir atvykus policijai ji garsų negirdėjo. Pasidarė tylu ir ji pasakė „šiukšlės išėjo namo“. Matė, kad R. B. rankos buvo suimtos ir pareigūno koja prispaustas užpakalis. Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai yra prirašyti, ji taip nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu protokolo neskaitė, tik padėjo parašą.

Liudytoja D. D. teisme parodė, kad nuo 1995 metų dirbo tardytoja, o nuo 2003 metų dirba Šiaulių miesto policijos komisariate Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. Per dieną maksimaliai vyksta devynios apklausos. Apklausiamus asmenis pamena, jei jie būna ypatingi. K. Č. pavardė yra girdėta. Pamena, kad moteris buvo po operacijos ir apklausos metu ji nesėdėjo, nes jai buvo operuota nugara. Moteris virš 60 metų amžiaus. Ji pasakojo, kad per langą matė girtus asmenis ir iškvietė policiją. Kitų jos pasakojamų įvykio aplinkybių nepamena. Apklausos trukmės nepamena. Moteris parodymus davė geranoriškai. Surašiusi protokolą, ji (D. D.) protokolą perskaito, o po to pats apklaustas asmuo perskaito prieš pasirašydamas. Moteris buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Protokolą ji perskaitė ir pasirašė. Ką ji pasakė perskaičiusi, nepamena. Byloje yra užfiksuoti jos žodžiai. Tikslaus apklausos laiko nepamena, buvo vasara. Apklausos protokolą perskaitė garsiai. Jei daromas garso įrašas, tai yra užprotokoluojama. Apklausos metu žmogus visuomet papasakoja, kas jam yra žinoma. Pirmiausiai išklauso žmogų, o paskui tikslina ir užrašo. Spausdina kompiuteriu. Moteris perskaitė protokolą ir pasirašė. Byla nėra suinteresuota ir aplinkybių prirašyti negalėjo. Bylą turėjo epizodiškai, kitos tyrėjos atostogų metu. R. B. jai yra matytas, jis susipažino su bylos medžiaga.

Liudytoja J. Z. teisme parodė, kad dirba Šiaulių miesto policijos komisariate Kriminalinės policijos skyriaus vyresniąja tyrėja nuo 1997 metų. Apklausų per dieną būna daug. Liudytoją K. Č. pamena. Atliekant tyrimą, nustatyta, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti į Varpo g. 35 esantį kiemą. K. Č. apklausė, ką ji matė. Parodymai buvo užfiksuoti protokole. K. Č. su protokolu buvo supažindinta, ji jį perskaitė. Pamena, kad moteris pensininkė. Apklausos tikslios datos nepamena, buvo vasara, galbūt liepos mėnuo. Apklausą vykdė be bylos medžiagos, kadangi ji buvo išsiųsta patikrinimui. Grįžus po atostogų sužinojo, kad K. Č. buvo apklausta antrą kartą, nes išsiuntus bylą patikrinimui, prokuroras nematė, kad moteris jau apklausta. Kaltinamasis R. B. yra matytas. Su R. B. susidūrė tik tyrimo metu. Dėl melagingų parodymų davimo K. Č. buvo įspėta. Protokolą liudytoja K. Č. perskaitė pati. Kiek pamena, moteris pasakojo, kad ją kieme papiktino geriantys ir besišlapinantys jaunuoliai. Tiksliai visko liudytoja (J. Z.) nepamena. K. Č. sakė, kad tai jos kaimynai. Ką ji pasakojo, tą užrašė. Ji sakė, kad policijos pareigūnai bandė įsodinti jį į automobilį, jis priešinosi, šaukė „už ką, mano gimtadienis“. Ji sakė, kad nematė policijos pareigūnų atvykimo. Dėl apklausos antrą kartą įvyko nesusipratimas, nes byla buvo išsiųsta į prokuratūrą be apklausos protokolo. Apklausos protokolas atidavus bylą liko pas viršininką. Prokuroras buvo nurodęs atlikti apklausą, tačiau kolegė atliktos apklausos protokolo nepamatė ir apklausė dar kartą. Jei aplinkybės būna neaiškios, rašomas papildomos apklausos protokolas. Nurodytus liudytojus apklausai kviečia į policiją. Moteris protokolą skaitė. Kadangi protokolai yra atspausdinami, žmonės juos patys perskaito. Jokių moters atminties sutrikimų nepastebėjo. Kokius liudytojus kviesti į teismą, sprendžia ne ji.

Liudytojas D. T. teisme parodė, kad R. B. pažįsta, jie yra draugai. Gegužės mėnesį su K. M. atėjo pas R. B. pasiimti fotoaparato. Jiems stovint kieme atvyko policijos pareigūnai. Iki pareigūnų atvykimo pastovėjo 5-7 min., kalbėjosi. Pareigūnai norėjo R. B. pasodinti į automobilį, jam pasakė tai įžeidžiamai „sėskis, tešliau“. Nepamena, ar kieme buvo vaikų. Su K. M. jie išgėrė sidro. R. B. buvo truputį išgėręs. Dėl ko atvyko pareigūnai, jis nežino. Jie R. B. liepė sėstis į automobilį, jis nesutiko ir klausė kodėl. Pareigūnai buvo du. Jis stovėjo šalia R. B.. Pokalbį su pareigūnais girdėjo. R. B. įžeidžiančių žodžių nevartojo, tik vėliau, kuomet jį pareigūnai prispaudė su koja prie žemės. R. B. ginčijosi. Pareigūnai sakė „nemandravok, storas“. R. B. į automobilį pareigūnai įsodino. Pats į automobilį nesisėdo, klausė kodėl. R. B. paaiškinta nebuvo. Vaikų aplink nematė. Dedant R. B. antrankius jis pasipriešino. Mano, kad pareigūnai negalėjo nukentėti pasipriešinimo metu. Vėliau buvo daug atvykusių policijos pareigūnų. Jis (D. T.) buvo nubaustas už viešosios tvarkos pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo. R. B. smurto prieš policijos pareigūnus nenaudojo. M. sakė, kad jis šlapinosi, jis (D. T.) nematė. Draugai kieme triukšmo nekėlė. Dieną prieš šventė R. B. gimtadienį. Lauke negėrė. Įžeidžiančių žodžių ir grasinimo pareigūnų atžvilgiu negirdėjo.

Liudytoja R. E. teisme parodė, kad R. B. yra jos kaimynas, draugas. R. B. su draugais šventė gimtadienį ir su draugais išėjo į kiemą parūkyti. Ji taip pat išėjo į kiemą. Jie pasakojo savo nuotykius. Paskui atvyko policija, nes buvo garsus juokas. Pareigūnai norėjo R. B. išvežti, tačiau nesakė kodėl. Jam sakė „lipk, tešliau, į mašiną“. Tuomet jį pervertė du pareigūnai ant žemės ir prirėmė koja. Vėliau atvyko dar dvi mašinos. Vieni pareigūnai automobiliu išvežė R. B. draugus, kiti – R. B.. R. B. dar norėjo pasiimti šlepetes, nes liko basas, bet pareigūnai pasakė, kad jų neprireiks. Blogai padarė pareigūnai, kad įžeidė R. B.. Mano, kad R. B. nieko blogo nepadarė. Jis tikrai prieš pareigūnus rankos nepakėlė, kitokio smurto iš R. B. nematė. Jis tik klausė, „kodėl sėstis į automobilį, kodėl vežat“. Pareigūnai paguldė R. B. ant žemės ir uždėjo antrankius. Kad būtų R. B. nustūmęs pareigūnus, ji nematė. Necenzūrinių žodžių atvažiavus pareigūnams R. B. nevartojo, nepamena. Buvo netoli nuo R. B., galėjo girdėti. Buvo pakilusi į namus, į viršų. Vėliau išbėgo į kiemą, nes pareigūnai į kiemą atvyko su įjungtomis sirenomis. Namie užtruko kelias minutes. Smėlio dėžėje žaidė S. dukra. Vėliau klausė S., kas įvyko. Jai būnant kieme, nematė, kad kas nors šlapintųsi. Kalbas apie šlapinimąsi girdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo apie įvykį, vykusį prieš kelias dienas. Kieme buvo mažamečių vaikų: S. mergytė ir N. su mama. Einant namo pas močiutę R. B. jai nieko nesakė. R. B. su draugais buvo išgėrę ir išėjo į kiemą. R. B. draugų nepažįsta. Draugai šventė gimtadienį, ar tai buvo tą pačią, nežino. Kieme triukšmas buvo nedidelis, gal sklido juokas.

Liudytojas K. M. teisme parodė, kad R. B. yra jo draugas. Su D. T. atėjo pas R. B. pasiimti fotoaparato. R. B. buvo kieme ant suoliuko. Visi kalbėjosi. Nuėjo prie medžio nusišlapinti. Į kiemą įsuko policijos pareigūnų automobilis. R. B. buvo išgėręs. Pareigūnai liepė važiuoti į komisariatą. R. B. pareigūnų paklausus kodėl, sakė „sėskis į automobilį, storas“. R. B. savo noru į automobilį nesėdo, priešinosi. Pareigūnai užlaužė rankas ir įsodino. Tuomet R. B. vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu. Girdėjo gerai, bandė R. B. nuraminti. Žodžius išsakė gulint ant žemės ir dedant jam antrankius. Iš pradžių buvo du pareigūnai, vėliau dar atvyko. Smurto nematė. Gali būti, kad galėjo sužaloti besimuistydamas. R. B. muistėsi sodinamas į automobilį. Buvo nubaustas administracine tvarka už šlapinimąsi. Išvakarėse šventė gimtadienį. Įvykio dieną bute pas R. B. nebuvo. Kieme buvo mažamečių vaikų. Kieme buvo jis, T., B., S., galėjo dar būti mergaitė su vaikais. Necenzūrinius žodžius galėjo girdėti T., S.. Paguldytas ant žemės R. B. bandė ištrūkti. Jam antrankių neuždėjo, liepė sėsti į automobilį ir važiuoti į policijos nuovadą. Kodėl atvyko į kiemą, pareigūnai nesakė. Mano, kad girti viešoje vietoje kėlė triukšmą. Kad dėl šlapinimosi, sužinojo nuovadoje. Vaikai kieme buvo už 3 – 4 metrų. Iš praeivių pastabų nebuvo. Atrodė, kad kieme kalbėjosi negarsiai. Bendraujant galėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Nepamena, ar R. B. kaip nors vadino merginą.

Liudytoja S. A. teisme parodė, kad R. B. yra jos draugas, sugyventinis. Policijoje apklausta nebuvo. Įvykį matė. Kodėl atvyko pareigūnai, ji nežino. Atvykę į automobilį norėjo įsodinti R. B., jis paklausė - kodėl. Pareigūnai jį įžeidė, pavadino „tešliumi“, laikė jį prirėmę, užlaužę rankas. Norėjo jam įduoti šlepetes. Pareigūnai sakė: „jam gali jų nebeprireikti“. Jie sėdėjo (duomenys neskelbtini) kieme. R. B. nieko blogo nepadarė. Gal garsiau jie juokėsi, kalbėjo, bet triukšmo nekėlė. Galėjo būti, kad pareigūnus iškvietė kaimynai. Įvykio metu buvo blaivi, buvo su vaiku. R. B. buvo išgėręs, nes buvo gimtadienis. Pareigūnai liepė jam sėstis į automobilį, bet R. B. nesisėdo. Pareigūnų tonas buvo nemalonus. Į automobilį jį įsodino. Necenzūrinių žodžių negirdėjo, bet, mano, kad R. B. jų nevartojo pareigūnų atžvilgiu. R. B. pareigūnų buvo paguldytas ant žemės, muistėsi. Kad būtų sudavęs pareigūnui, ji nematė. Kad draugas šlapinosi, ji nematė. Pareigūnams išvykus, jie kalbėjo, kad kažkas šlapinosi. R. B. draugus žino. Su kaimynais santykiai yra geri.

Specialistas J. S. teisme paaiškino, kad įvykis buvo gegužės 26 d., o išvada buvo pateikta 2011-06-02. Jokie terminai nebuvo pažeisti. Gauti papildomi duomenys iš Lyros medicinos centro, kuriame nukentėjusysis lankėsi. Atsakyti konkrečiai, kas sumušė ir dėl ko - tai ne teismo eksperto kompetencija. Tai įvykio aplinkybės, kurias tiria tyrėjai. Įvykio aplinkybės atitinka nurodytam laikui. Su kokiu įvykiu tai susiję, sprendžia ne jis. Kokiu daiktu konkrečiai buvo sužalotas nukentėjusysis, jis negali pasakyti. Tai buvo padaryta kietu, buku daiktu. Jei bylos medžiagos aplinkybėmis nustatyta, tai galėjo būti padaryta ranka ar koja. Kieto, buko daikto sąvoka yra plati, yra ilgas sąrašas ir tai ne tik ranka ir koja, ir ne tik žmogaus kūnas. Nukentėjusiojo apžiūros nepamena. Įvykio aplinkybes nurašytos iš pateiktos užduoties. Specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrint 2011-06-02 žymių kūno paviršiuje nėra.

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų grindžiama ir kitais bylos duomenimis, o būtent:

- 2011-06-02 specialisto išvadoje Nr. G 713/11(04) nurodyta, kad A. N. padarytas krūtinės kairės pusės sumušimas, sukėlęs potrauminę tarpšakinę neuralogiją, sužalojimas atitinka įvykio aplinkybes, sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su kietu paviršium, iš dokumentų nėra galimybės spręsti, ar A. N. padarytas kūno sužalojimas yra susijęs su kritimo trauma, A. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 15).

- R. B. 2011-05-26 blaivumo teste Nr. 5762 nurodyta, kad jam nustatytas 3,69 promilių girtumas (t. 1, b. l. 65).

Dėl policijos pareigūnų įžeidimo (LR BK 290 str.)

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 290 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo įžeidžiamas dėl savo tarnybinės veiklos. Nors R. B. nuomone, jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 290 str., požymių, tokia jo versija, nešališkai išnagrinėjus baudžiamąją bylą, vertintina kritiškai.

Iš bylos medžiagos (nukentėjusiųjų apklausų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnų tarnybinių pranešimų, administracinių teisės pažeidimų protokolų ir kt.) matyti, kad 2011-05-26 apie 18.10 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, viešoje vietoje, kitų asmenų (tame tarpe ir vaikų) akivaizdoje, buvo šlapinamasi, keikiamasi, triukšmaujama, viešoje vietoje buvo neblaivių asmenų. Dėl daromų teisės pažeidimų į įvykio vietą buvo iškviesta policija.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, pripažino, kad po to, kai nesutiko su pareigūnais vykti į komisariatą, pradėjo juos įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, gailėjosi, kad viešai įžeidė policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 74-75). Teisme R. B. taip pat pripažino, kad atvykusius policijos pareigūnus jis išplūdo necenzūriniais žodžiais, tačiau tvirtino, kad pareigūnams negrasino.

Teisme, apklausti pareigūnai A. N. ir S. Z. vieningai nurodė, kad R. B. atžvilgiu jie nevartojo necenzūrinių ar įžeidžiančių žodžių, kad R. B. juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais kitų asmenų akivaizdoje, grasino jiems susidorojimu. Be jokios abejonės, tokie R. B. veiksmai įžeidė savo pareigas vykdančius valstybės tarnautojus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vadą A. N. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyresnįjį patrulį S. Z.. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai A. N. ir S. Z. dėl tam tikrų priežasčių siektų nepagrįstai apkaltinti R. B. nusikalstamos veikos padarymu. Jų duoti parodymai nuoseklūs, detalizuoti, teisme duoti parodymai atitinka tuos parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 5-6, 17-18), taip pat tas aplinkybes, kurios buvo išdėstytos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b. l. 4, 16), todėl teismas laiko, kad jie atitinka objektyvią tiesą.

Teismas pažymi, kad liudytojai D. T., R. E., J. M., S. A. yra R. B. draugai, todėl iš esmės suinteresuoti duoti jam palankius parodymus, todėl minėtų liudytojų parodymais teismas remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Liudytojai D. T. ir K. M., duodami parodymus teisme, iš esmės taip pat pripažino, kad R. B. policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta K. Č. taip pat parodė, kad stambus vyriškis priešindamasis pareigūnams keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tyrėjos D. D. ir J. Z. teisme patvirtino, kad K. Č. buvo supažindinta su apklausų protokolais, juos perskaitė, jokių pastabų neturėjo. Teisme liudytoja K. Č. pripažino, kad dėl amžiaus (jai 70 metų) jos atmintis yra bloga, ne visada viską pamena, todėl tai, taip pat dėl to, kad nuo įvykio yra praėję nemažai laiko tarpo, teismo vertinimu, ir galėjo lemti atitinkamų parodymų pasikeitimą. Be to, ir be liudytojos K. Č. parodymų byloje yra pakankamai įrodymų tam, kad būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos padarymo faktą.

Akivaizdu, kad R. B. neteisėti veiksmai buvo ne momentiniai, o trunkamieji, jis inkriminuotus necenzūrinius, žeminančius žmogaus garbę ir orumą, žodžius išsakė kitų žmonių akivaizdoje, kurie stebėjo ir girdėjo, kaip buvo atliekami šie neteisėti veiksmai. Todėl yra pakankamas pagrindas vertinti R. B. veiksmus kaip pavojingus baudžiamosios teisės prasme. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. R. B. suvokė, kad išplūsdamas įžeidžiančiais žodžiais bei grasindamas susidoroti, įžeidė savo pareigas vykdančius valstybės tarnautojus, ir to norėjo. Esant tokioms aplinkybėms, R. B. pripažintinas kaltu pagal LR BK 290 straipsnį.

Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui (LR BK 286 str.)

Pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui objektyvieji nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str., požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais, t. y. jis turi būti padaromas pavartojant smurtą arba grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas smurtu reiškia, kad kaltininkas panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo. Todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

R. B., duodamas parodymus teisme, pripažino, kad nevykdė policijos pareigūnų nurodymų, nesėdo į automobilį, priešinosi rankų užlaužimui, pažymėjo, kad besimuistydamas galėjo netyčia suduoti smūgį pareigūnui.

Teisme apklausti pareigūnai vieningai nurodė, kad R. B. buvo agresyviai nusiteikęs, atsisakė geruoju sėsti į tarnybinį policijos automobilį ir vykti į komisariatą, aktyviais veiksmais jiems priešinosi sulaikomas, muistėsi, rankos alkūne nustumdamas nuo savęs pareigūną A. N., dėl ko reikėjo kviesti papildomas policijos pajėgas. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai A. N. ir S. Z. dėl tam tikrų priežasčių siektų nepagrįstai apkaltinti R. B. nusikalstamos veikos padarymu. Pareigūnai teisme patvirtino, kad santykiai su kaltinamuoju yra neutralūs. Jų duoti parodymai nuoseklūs, detalizuoti, teisme duoti parodymai atitinka tuos parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 5-6, 17-18), taip pat tas aplinkybes, kurios buvo išdėstytos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b. l. 4, 16), todėl teismas laiko, kad jie atitinka objektyvią tiesą. Kadangi R. B. aktyviai muistėsi, taip priešindamasis, nėra pagrindo pripažinti, kad jis nėra kaltas dėl to, jog A. N. buvo sužalotas – tokias pasekmes, atsižvelgus į šios bylos aplinkybių visumą, R. B. turėjo ir galėjo numanyti.

Teismas pažymi, kad liudytojai D. T., R. E., J. M., S. A. yra R. B. draugai, todėl iš esmės suinteresuoti duoti jam palankius parodymus, todėl minėtų liudytojų parodymais teismas remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Liudytojas D. T. teisme parodė, kad policijos pareigūnai R. B. liepė sėstis į automobilį, tačiau šis nesutiko; kad R. B. ginčijosi, pats nesisėdo į automobilį, klausė, kodėl to reikia; kad dedant R. B. antrankius, jis pasipriešino. Liudytojas K. M. teisme patvirtino, kad policijos pareigūnai liepė R. B. važiuoti kartu į komisariatą; R. B. klausė - kodėl; R. B. savo noru į policijos automobilį nesėdo, priešinosi; bandė R. B. nuraminti; gali būti, kad galėjo sužaloti besimuistydamas; R. B. muistėsi sodinamas į automobilį; liudytoja S. A. teisme parodė, kad R. B. pareigūnų buvo paguldytas ant žemės, muistėsi.

Byloje nėra duomenų, kad A. N., laikotarpiu nuo 2011-05-26 18.30 val. iki 2011-05-27 8.00 val., t. y. po konflikto su R. B., vykdydamas tarnybines pareigas, būtų buvęs sužalotas. Tai teisme patvirtino ir pats nukentėjusysis (t. 2, b. l. 16), be to, tai matyti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-03-15 rašte Nr. 40-S-5127 nurodytų aplinkybių. Be to, teisme apklaustas specialistas J. S. teisme paaiškino, kad įvykio aplinkybės atitinka nurodytam laikui, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, jokio terminų pažeidimo nėra. Kaip teisme pažymėjo A. N., būtent po konflikto su R. B. jam pradėjo mausti šoną. Tai, kad į medikus jis kreipėsi ne tą pačią dieną, nepaneigia, jog yra priežastinis ryšys tarp R. B. veiksmų ir kilusių pasekmių – sužalojimo.

Taigi, tiek nukentėjusiųjų parodymai, tiek liudytojų parodymai, tiek specialisto išvada (joje nurodyta, kad rastas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; kad rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu paviršiumi) bei specialisto teisme duoti paaiškinimai, kita rašytinė medžiaga patvirtina, kad R. B., dėl teisės pažeidimo sulaikomas policijos pareigūnų, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vado A. N. ir vyresniojo patrulio S. Z., aktyviai jiems priešinosi - panaudojo prieš juos fizinį smurtą, alkūne nustumdamas nukentėjusįjį A. N., dėl ko jam nežymiai sutrikdė sveikatą.

Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Nusikalstama veikos pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis R. B. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 286 straipsnį kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojams panaudojant fizinį smurtą.

Dėl skirtinų bausmių

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

R. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, be abejonės, turėjo įtakos jo itin agresyviam, neadekvačiam nusikalstamam elgesiui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). R. B. eilę kartų yra baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 122-129), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK VPS Centro policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai (t. 1, b. l. 130). R. B. tyčinius nusikaltimus padarė būdamas teistas (t. 1., b. l. 91-94), neišnykus teistumui, dėl ko jis yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d.), t. y. asmuo, keliantis didesnį pavojų visuomenei, kuriems, paprastai, skiriama laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str. 1 d.). Išdėstytos aplinkybės kaltinamąjį R. B. apibūdina kaip jauną asmenį, neturintį susiformavusių tvirtų moralinių nuostatų ir nesilaikantį visuotinai priimtų elgesio normų. R. B. yra linkęs daryti nusikaltimus, iš ankstesnių nuteisimų jokių išvadų nedaro. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti, paskyrus R. B. straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant kaip artimą vidurkiui.

Pagal LR BK 290 str. ir 286 str. paskirtos bausmės, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu (LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Kartu atsižvelgtina į tai, jog R. B. dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu (t. 1, b. l. 164-166), turi mažamečių vaikų ir prisideda prie jų išlaikymo (t, 1, b. l. 167-169). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog R. B. gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl teismas LR BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos pateiktu išaiškinimu 2010-01-26 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-6/2010, R. B. baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta LR BK 67 str. 2 d. 5 p. (nemokami darbai), neskirtina.

Dėl civilinių ieškinių

LR BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

A. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 550 Lt turtinės ir 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 9). Teisminio nagrinėjimo metu A. N. sumažino turtinės žalos dydį iki 450 Lt (t. 2, b. l. 4).

Nors A. N. tvirtino, kad dėl tarnybos metu patirto sužalojimo teko pirkti vaistus, tačiau teismui nepateikė jokių dokumentų (kvitų, sąskaitų ir kt.), patvirtinančių patirtų nuostolių dydžio, todėl teismas sprendžia, kad A. N. neįrodė, jog turėjo gydymosi išlaidų, susijusių su patirtu sužalojimu.

Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad A. N. nuo 2011-05-30 iki 2011-06-14 (t. 1, b. l. 24-26) dėl patirto sužalojimo nevykdė tarnybinių funkcijų, turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir gavo mažesnes pajamas negu būtų gavęs dirbdamas savo tiesioginį darbą. Tai patvirtina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-01-23 raštas (t. 1, b. l. 192). Iš jo matyti, kad jei A. N. 2011 m. gegužės mėn. būtų dirbęs visą mėnesį (21 d. d.), tai jis nebūtų gavęs daugiau algos (išmokėtina suma – 2 843,09 Lt - būtų mažesnė už gautą (2 887,25 Lt); tačiau jei A. N. nebūtų buvęs sužalotas ir 2011 m. birželio mėn. būtų dirbęs visą mėnesį (21 d. d.), algos už 2011 m. birželio mėn. būtų gavęs daugiau 444,66 litais (išmokėtina suma siektų 3 060,77 Lt; realiai gauta – 2 616,11 Lt). Šis skirtumas (3 060,77- 2 616-11) yra tiesioginis R. B. veiksmų rezultatas, todėl 444,66 Lt priteistini iš R. B. turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atliginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalį - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencija, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai. Pastarųjų veika jau paties įstatymų leidėjo siejama su asmeniniu pavojumi. Teismo nuomone, sulaikomų teisės pažeidėjų išsakomi necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai policijos pareigūnų atžvilgiu yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika, kuriai pastarieji turi būti pasirengę. Todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis A. N. dėl jam R. B. išsakytų įžeidžiančių žodžių neturtinės žalos nepatyrė. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad R. B. sužalojo A. N., padarydamas jam krūtinės kairės pusės sumušimą, dėl to kreipėsi į medicinos priežiūros įstaigą, specialisto buvo nustatytas padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnis, jautė fizinį skausmą, negalėjo atlikti darbinių funkcijų, turėjo kitų nepatogumų, kas pagal LR CK 6.250 str. sudaro neturtinės žalos turinį, todėl žalą privalo atlyginti kaltininkas. Teisme A. N. taip pat patvirtino, kad dėl sužalojimo patyrė didžiulį diskomfortą, negalėjo normaliai miegoti, sunku buvo pakelti savo dviejų metų vaiką, į darbą ėjo skaudančiu šonu. Liekamųjų reiškinių, kaip patvirtino A. N., šiai dienai nėra likę.

Tokiu būdu, teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos turinį sudaro neabejotinai jo patirtas fizinis skausmas dėl krūtinės kairės pusės sumušimo, kurią sukėlė nusikalstami R. B. veiksmai. Teismas, siekdamas nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir R. B. nusikalstama veika (LR BK 286 str.) nukentėjusiajam A. N. padarytą neturtinę žalą įvertina 800 litų.

Civilinis ieškovas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pareiškė 1 992,89 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 21-22). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (t. 1, b. l. 23-26), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta R. B. kaltais veiksmais, todėl 1 992,89 Lt suma – už A. N. laikino nedarbingumo laikotarpiu priskaičiuotą ir išmokėtą 1 564,28 Lt ligos pašalpą ir 428,61 Lt dydžio sumokėtas įmokas socialiniam draudimui – priteistina iš R. B..

R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 80-81) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojamas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir 286 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę R. B. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant R. B. šį įpareigojimą:

be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

A. N. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš R. B. 444,66 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt keturis litus 66 ct) turtinei žalai atlyginti. A. N. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš R. B. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš R. B. 1 992,89 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt du litus 89 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.