Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovui R. M., atsakovo UAB „Modernūs projektai“ atstovui A. L., atsakovo atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui UAB „Modernūs projektai“ dėl skolos priteisimo už parengtą sutartinį darbą pagal paslaugų teikimo sutartį bei atsakovo UAB „Modernūs projektai“ priešieškinį ieškovui R. M., į procesą įtrauktam trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje - VšĮ LR VRM Poilsio ir reabilitacijos centrui „Pušynas“ dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, atsakovo priešieškinis atmestinas.

Konstatuotina, kad abi šalys 2010-02-26 paslaugų teikimo sutartį Nr. 20100226/01 vertina skirtingai, ieškovas savo argumentus grindė bendrosiomis atlygintinų paslaugų sutarties nuostatomis, kurios reglamentuotos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso XXXV skyriuje, atsakovas šią sutartį nuo pat pradžių ginče vertino iš esmės kaip rangos sutartį. Tačiau sutarčių teisė leidžia šalims sudaryti mišrias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai šalys sudaro Civiliniame kodekse nereglamentuojamą sutartį, ji gali būti kvalifikuojama kaip panašius požymius turinčios rūšies sutartis arba kaip mišri sutartis, kuriai taikomos bendrosios sutarčių teisės bei specialiosios skirtingas sutartis reglamentuojančių institutų normos. Be to ir Civilinio kodekso 6.724 straipsnis numato subsidiarų kitų kodekso normų (bendrųjų rangos sutarties nuostatų, vartojimo rangos ypatumų) taikymą paslaugų sutartims. Teismas sprendžia, kad iš 2010-02-26 ginčo sutarties turinio matyti, jog užsakovas buvo UAB „Modernūs projektai“ , o vykdytojas – ieškovas R. M., vykdantis individualią veiklą, t.y. abi sutarties šalys buvo privataus verslo subjektai, ir vartojimo rangos sutarties ypatumai netaikytini šiame ginče. Teismo nuomone, ši sutartis pagal savo dalyką ir objektą – paslaugos teikimą ir ieškovo įsipareigojimą parengti atsakovui jo įmonės projektavimo darbų paslaugų poreikio Lietuvoje galimybių studiją, taip pati vykdymo ypatumus laikytina mišria, turinčia tiek atlygintinių paslaugų teikimo, tiek rangos sutarties požymių, kadangi ieškovas vykdė specifinę individualią veiklą, turėdamas socialinių mokslų daktaro laipsnį, ir tokio pobūdžio paslaugos rezultatas - atliktas darbas, įformintas kaip atsakovo veiklos plėtros galimybių studija laikytina intelektinės veiklos rezultatu ir atitinka atlygintinių informacijos, konsultavimo paslaugų sutartinius santykius (CK 6.716 str. 1 d., 3 d.), tačiau turi ir rangos sutarties elementų dėl paslaugos priėmimo - perdavimo akto pasirašymo, darbo kokybės įvertinimo ir galimų trūkumų taisymo (CK 6.655 str. 1 d., 6.662-6.667 str. ). Konstatuotina, kad šia rašytine sutartimi šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, aptarė užsakovo ir vykdytojo teises bei pareigas, susitarė dėl atliktos paslaugos kokybės įvertinimo, paslaugos kainos, apmokėjimo tvarkos pagal pasirašytą paslaugų perdavimo – priėmimo aktą bei pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą. 2010-02-26 paslaugų teikimo sutartis nereglamentuoja parengto galimybių studijos pateikimo būdo ir priemonių, todėl ieškovas turėjo teisę pasirinkti jam priimtiniausią būdą, ką numato CK 6.717 str. 2 d. Ieškovas pateikė byloje duomenis, kad sutartimi aptartą darbą, t.y. UAB „Modernūs projektai“ paslaugų poreikio Lietuvoje galimybių studiją, įformintą CD laikmenoje, atsakovui siuntė tris kartus registruotomis pašto siuntomis : 2011-01-20, 2011-03-20. Šias ieškovo aplinkybes patvirtina ir pateikti registruotos pašto siuntos siuntimo kvitai (I t. 34 b.l.), kuriuose aiškiai nurodyta, kad minėtomis datomis atsakovo buveinės adresu buvo siųstos registruotos pašto korespondencijos. 2011-03-21 pašto siunta buvo išsiųsta dviem adresais: paslaugų teikimo sutartyje nurodytu atsakovo buveinės adresu (duomenys neskelbtini) ir kitu adresu (atsakovo direktoriaus A. L. gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini)). Taip pat ieškovo 2011-03-28 registruotu laišku dviem žinomais atsakovo adresais buvo išsiųsta pretenzija dėl sutarties nevykdymo. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas galimai siuntė tuščias pašto siuntas ir realiai sutartimi aptarto darbo atsakovui nepateikė, nes CD laikmena svertų daugiau, vertintini kaip deklaratyvūs ir laikytini pasirinkta gynybine pozicija. Iš pateiktų pašto kvitų akivaizdu, kad pašto siuntos atsakovui buvo siųstos ir turėjo realią galimybę pasiekti atsakovą, todėl, teismo nuomone, ieškovui visiškai nenaudinga būtų buvę siųsti pašto siuntas be sutartimi aptarto atlikto darbo, nes pašto siuntoms pasiekus adresatą, šios aplinkybės taptų žinomos. Be to atsakovas 2010-02-26 paslaugų teikimo sutarties 3.4. p. pats buvo įsipareigojęs per dvi dienas informuoti vykdytoją (t.y. ieškovą), jei pasikeistų jo adresas ar kiti rekvizitai. Atsakovas šių veiksmų neatliko, todėl pirmoji pašto siunta 2011-01-20 buvo siųsta tik ieškovui žinomu, sutartyje nurodytu atsakovo buveinės adresu, todėl pagal sutarties 5.1 punktą vertintina, kad pašto siuntas su atliktu ieškovo darbu laikytina gauta antrąja darbo dieną nuo išsiuntimo.

Atsikirtimuose atsakovas nurodo, kad Ieškovo teismui pateikto darbų rezultato protingas parengimo terminas yra trys dienos ir kad ieškovas, neatlikdamas darbo daugiau kaip 10 mėnesių, privalėjo numatyti, jog per tiek laiko prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Tačiau pats atsakovas UAB „Modernūs projektai“ atsakymu į pretenziją (I t. 79 b.l.) nurodė, kad sutartyje sutarti darbai turėjo būti perduoti iki 2011-02-28. Teismas konstatuoja, kad nors rašytine sutartimi konkretus darbų atlikimo terminas nebuvo nustatytas, bet sprendžiant iš šalių teiktų paaiškinimų, jų veiksmų ir susirašinėjimo, sutarta paslauga turėjo būti atlikta per 1 metus nuo sutarties pasirašymo. Ieškovas pateikė duomenis, kad per šį terminą atsakovui išsiuntė sutartimi aptartą ir atliktą darbą, todėl sutarties sąlyga dėl jos įvykdymo termino nenumatymo vertintina kaip neesminė. Remiantis CK 6.652 straipsnio 4 dalimi, rangovui pažeidus viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad užsakovas rangos sutartiniuose santykiuose rangovui praleidus viso darbo galutinį terminą turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl terminio praleidimo padarytus nuostolius tik tuo atveju, jei darbų įvykdymas tokiomis sąlygomis užsakovui prarado prasmę. Nustačius, kad ieškovas nepažeidė terminų atlikti sutartyje numatytą darbą, atmestini ir atsakovo argumentai, kad prievolės įvykdymas buvo praradęs prasmę ir CK 6.652 str. 4 d. nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su ieškovo teikiamais argumentais ginče, kad 2010-02-26 paslaugų teikimo sutarties sudarymas buvo abiem šalims, kaip verslo subjektams, priimtinas ir naudingas, nes atsakovas vykdė savo veiklą statinių restauravimo, modernizavimo rangos darbų techninės priežiūros srityje, ką liudija ir paties atsakovo pateikti rašytiniai duomenys apie sudarytas sutartis (I t., 185 b.l.). Atsakovo teiginius, kad 2010-02-26 paslaugų teikimo sutartyje nurodyta projektavimo darbų paslaugų poreikio Lietuvoje galimybių studija nebuvo reikalinga, paneigia paties atsakovo UAB „Modernūs projektai“ direktoriaus pasirašytas ir įmonės antspaudu patvirtintas 2011-04-01 raštas „Atsakymas į pretenziją" Nr. 04-02, kuriame nurodoma, kad atsakovas per sutartyje numatytą laikotarpį negavęs sutartyje numatytų paslaugų, negali pasirašyti ir darbų atlikimo aktų bei skaičiuoja kokius nuostolius patyrė dėl netinkamo sutarties vykdymo ir ruošiasi savo teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka ( I t., 79 b.l.). Be to teismas vertina ginče ir aplinkybę, kad ieškovas 2015-02-12 pateikė prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, kuriame nurodė, kad atsakovo 2014 m. lapkričio 10 d. atsiliepime į ieškinį ir 2015 m. sausio 12 d. priešieškinyje dėl sutarties ir perdavimo priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais nurodyti suteiktų paslaugų trūkumai negali būti nagrinėjami ir vertinami, nes pateikti praleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.667 straipsnio 1 dalyje nurodytą vienerių metų ieškinio senaties terminą (I t. 155-156 b.l.). Šis ieškovo prašymas atmestinas, kadangi teismo nuomone, šis ieškinio terminas tiesiogiai susijęs su rangos darbų ypatumais ir netaikytinas šalių sutarčiai, dominuojant iš esmės atlygintinių paslaugų teisiniams santykiams.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, teigdamas argumentus dėl šios sutarties netinkamo įvykdymo ir nurodydamas aplinkybes, kad ieškovo atlikta studija neatitinka tokio pobūdžio intelektiniams darbams keliamų reikalavimų ir galimai yra parengta ieškovo formaliai daug vėliau, nei 2011 m. sausio mėnesį, rėmėsi tik savo paties atlikta darbo turinio teorine analize, liudytojo S. L. parodymais bei atliktos teismo ekspertizės išvadomis. Tačiau teismas iš esmės vertina kritiškai ir atmeta liudytojo S. L. parodymus byloje, nes šis asmuo, būdamas vienu iš UAB „ Modernūs projektai“ akcininkų, turi asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi ir negali vertinti objektyviai ginčo aplinkybių. Taip pat teismas nesiremia ir UAB „Ademo grupė“ pateiktu 2015-06-15 UAB „Modernūs projektai“ teikiamų projektavimo darbų poreikio Lietuvoje galimybių studijos ekspertizės aktu (II t. 75-81 b.l.). Visų pirma, šis dokumentas neatitinka ekspertizės akto turiniui keliamų reikalavimų, kadangi nebuvo pasirašytas teismo ekspertizę atlikusio asmens – privataus eksperto E. G., be to akte net nėra jokių duomenų apie šio eksperto išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją; patį aktą pasirašė UAB „Ademo grupė“ direktorė R. K., faktiškai neatlikusi ekspertizės ir būdama asmeniniais bei darbiniais ryšiais susijusi su atsakovo UAB „ Modernūs projektai“ abiem akcininkais (A. L., S. L., ką pagrindė ieškovas papildomais byloje teiktais rašytiniais duomenimis (2 t., 85-108 b.l. ). Antra, ekspertizės akte nėra pažymėta, kad privatus ekspertas E. G. buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą ir teismui prisiekė kaip ekspertas. Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymo (2002-10-29 Nr.IX-1161) 24 straipsnyje aiškiai reglamentuota, kaip turi būti įforminti teismo ekspertizės rezultatai atitinkamo turinio akte; be to įstatymo 25 straipsnis numato reikalavimą įspėti pačiame ekspertizės akto įžanginėje dalyje dėl atsakomybės į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą neįrašyto asmens, kuris paskirtas teismo atlikti ekspertizę. Todėl tokio iš esmės ydingo ir neatitinkančio įstatymų reikalavimų ekspertizės akto teismas nevertina kaip objektyvaus įrodymo byloje (CPK 218 str. nuostatos). Teismo nuomone, E. G. duoti paaiškinimai teismo posėdyje apie atliktą pirmą jo darbinėje praktikoje teismo ekspertizę vertinami tik kaip specialių žinių turinčio liudytojo parodymai ir sutiktina su šio liudytojo argumentais, kad ieškovo pateiktas darbas savo turiniu ir išvadomis iš dalies neatitinka bendros komercinės praktikos, rengiant privataus verslo subjekto plėtros galimybių studiją, nėra pakankamai argumentuotas vykdant SSGG analizę, neparemtas konkrečiais duomenimis tiek apie atsakovo, kaip įmonės, veiklos plėtros galimybes projektavo rinkoje, tiek apie galimas grėsmes dėl kitų konkurentų vykdomos analogiškos veiklos bei tokių paslaugų poreikio Lietuvoje.

Apibendrindamas tai, kas nustatyta, teismas galutinai sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl sutartyje atliktos paslaugos (pateiktos atsakovo veiklos plėtros galimybių studijos) apmokėjimo iš esmės yra pagrįstas. Tačiau bylos medžiaga, susijusi su paties ieškovo nepakankamu atsakingumu vykdant jam patikėtos intelektinio pobūdžio paslaugos atlikimą bei neužtikrinant paslaugos tinkamos kokybės, atsakovui iš esmės ginčijant tiek pačios paslaugos terminus, tiek atliktos studijos kokybę, tiek tokio darbo įtakos nebuvimo atsakovo komercinei naudai, įpareigoja teismą ieškinį tenkinti iš dalies, lygiomis dalimis paskirstant sutarties šalims riziką dėl tokios paslaugos netinkamo atlikimo. Vadovaujantis bendrąja komercine praktika tikslinga sutartyje numatytą paslaugos kainą umažinti pusiau, priteisiant iš atsakovo 2316,96 Eur (8000 Lt) ieškovui už atliktą galimybių studiją ir taip tarp šalių paskirstyti sutartinę atsakomybę.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo įstatyme nustatyto dydžio procesines palūkanas dėl piniginės prievolės neįvykdymo. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2316,96 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2014-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 210 str. 2 d.).

Dėl priešieškinio pripažinti sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento atmetimo

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiformavusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Tai reiškia, kad reikia sutarties šalies elgesį vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Todėl šiame ginče sutiktina su ieškovo ir trečiojo asmens VšĮ LR VRM Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ teiktais argumentais, kad atsakovas, jau turėdamas patirties sutarčių sudaryme, teikdamas priešieškinį ir ginčydamas sudarytą su ieškovu sutartį neįrodė jokių sandorio negaliojimo pagrindų, numatytų CK 1.81 str., 1.86 str., 1.91 str.. Atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai; be to atsakovas be suinteresuotų bylos baigtimi asmenų teiginių (direktoriaus A. L. paaiškinimų ir liudytojo S. L. parodymų) nepateikė jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis yra tariamo pobūdžio (sudaryta neva dėl akių) ar kad šis sandoris prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei ir tuo labiau neįrodė, kad šis sandoris buvo sudarytas trečiojo asmens VšĮ LR VRM Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ ekonominio spaudimo įtakoje ir buvo skirta tik pridengti centro „Pušynas" mokėjimus ieškovui. Teismas daro išvadą, kad tokie atsakovo priešieškinio argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertinami, kaip siekis išvengti atsiskaitymo pagal sudarytą paslaugų sutartį su ieškovu, pačiam atsakovui atsidūrus sunkioje finansinėje būklėje ir sustabdžius įmonės veiklą. Teismas, nesutikdamas su atsakovo tokiu formaliu sutarties nuostatų aiškinimu ir siekiu nuginčyti dviejų verslo subjektų sudarytą rašytinę sutartį, pažymi, kad, sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) ir siekiant išsaugoti sutartinius santykius (favor contractus principas), privalu atsižvelgti į šalių susitarimo esmę, t. y. išsiaiškinti sutarties dalyką (dėl ko šalys susitarė) bei jos sąlygas (sutarties šalių teises ir pareigas) ir įvertinti jas sutarčių teisės instituto bendrųjų bei specialiųjų normų kontekste. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes ir jas teisiškai įvertinus, galima nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia viešąją tvarką ir gerą moralę. Šiame ginče tokių aplinkybių nenustatyta, be to teismo nuomone, sutarties pripažinimas negaliojančia atsakovo priešieškinio pagrindu būtų pernelyg formali ir neproporcinga kišimosi į sutarties laisvės principą priemonė. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, prašydamas teismo pripažinti negaliojančią sutartį nuo sudarymo momento, iš esmės teikė ir priešingus argumentus dėl tokios sutarties netinkamo įvykdymo paties ieškovo veiksmais, kai tariamo sandorio atveju nė viena iš šalių išviso nevykdo sandorio, nes juo neketina sukurti jokių teisinių pasekmių (CK 1.86 str. 1 d. nuostatos).

Išnagrinėjęs ginčą ir ieškinį tenkinęs iš dalies, o priešieškinį atmetęs, teismas sprendžia ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą ir priteisimą pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str. nuostatas. Ieškovas, teikdamas ieškinį sumokėjo 139,02 Eur žyminio mokesčio (I t. 27-28 b.l.), todėl ieškovui tenkintų reikalavimų daliai teismas priteisia iš atsakovo 69,51 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš ieškovo atsakovui priteistina 25 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovo priešieškinis atmestas, o ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies. Atsakovas teikdamas priešieškinį sumokėjo 139,00 Eur žyminio mokesčio ir pateikė duomenis, kad patyrė 868,86 Eur atstovavimo išlaidų, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 251,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi teismas byloje iš esmės atmetė ekspertizės aktą ir eksperto išvadomis nesirėmė, nėra pagrindo ieškovui priteisti atsakovo patirtas išlaidas dėl ekspertizės atlikimo ir eksperto atvykimo į teismo posėdį (CPK 88

Be to proceso metu susidarė 7,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios paskirstytinos abiems šalims pagal patenkintų reikalavimų dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinis atmestas, o ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 5,45 Eur (75 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovui tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis sudaro 1,81 Eur, todėl ji iš ieškovo nepriteistina, nes ji tampa mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 384-385 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Modernūs projektai“, juridinio asmens kodas 301508531, 2316,96 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiolika eurų, 96 centus) skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 2316,96 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2014-08-27 ir 69,51 Eur (šešiasdešimt devynis eurus, 51 centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Modernūs projektai“, juridinio asmens kodas 301508531, 251,96 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą, 96 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Modernūs projektai“, juridinio asmens kodas 301508531, 5,45 Eur (penkis eurus, 45 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.