- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-22
- Bylos Nr.
- 1A-1000-209-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Artūras Pažarskis, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- I. A.
- Advokatai
- Dalius Boreika
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posėdyje, Lietuvos Respublikos BPK 364 str. tvarka, išnagrinėjo nuteistojo I. A. advokato Daliaus Boreikos skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutarties, kuria netenkintas Vilniaus pataisos namų direktoriaus teikimas dėl nuteistojo I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos namų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. A. buvo nuteistas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1994-11-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1961 m. BK) 10 metų laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. (1961 m. BK) 5 metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 10 p. (1961 m. BK) mirties bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 24 str. mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Vilniaus apygardos teismo 2004-01-29 nutartimi veikos perkvalifikuotos iš Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. (1961 m. BK) į Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., iš Lietuvos Respublikos BK 105 str. 10 p. (1961 m. BK) į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 10 p. ir pritaikius 51 str. paskirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BK 63 str. pagrindu ši bausmė subendrinta su pagal 1961 m. LR BK 227¹ str. paskirta bausme ir nustatyta 25 metų laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau I. A. teistas vieną kartą, jo atžvilgiu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas.
Bausmės vykdymo pradžia – 1993-10-21, bausmės pabaiga – 2018-10-21, 1/2 paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2006-04-21. Likusi bausmės dalis – 7 metai 2 mėnesiai 25 dienos. Jis atvyko į pataisos įstaigą 2004-02-06, 2004-02-18 buvo paskirtas į paprastąją grupę, 2007-10-29 perkeltas į lengvąją grupę.
Pataisos namų direktorius Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pateikė teikimą dėl I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 07 26 nutartimi I. A. lygtinis paleidimas iš pataisos namų netaikytas.
Šalies argumentai
Nuteistojo gynėjas nesutinka su teismo nutartimi ir skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 07 26 nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nurodo, kad nutartis neatitinka materialinių bei procesinių teisės normų reikalavimų, yra labai formali ir nepagrįsta, nesuderinta su tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintais lyginio paleidimo instituto taikymo principais, pažeidžia I. A. teisę į nešališką bei nepriklausomą teismą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str., teismas net nemėgino aiškintis kokie asmenys yra nukentėjusieji, nekvietė į teismo posėdį, nesuteikė teisės nuteistajam ir jo atstovui advokatui užduoti klausimus nukentėjusiesiems dėl jų lūkesčių. Kalbama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o būtent: šiuo metu I. A. jau atliko daugiau kaip 2/3 jam paskirtos bausmės. Skundo pareiškėjas yra įsitikinęs, kad I. A. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, nes administracija visą laiką jį charakterizuoja teigiamai, jis nuolat vykdo visus administracijos nurodymus, mokosi, dirba, lavinasi, palaiko tvirtus ryšius su šeima, yra skatintas 16 kartų, 2011-07-14 Vilniaus pataisos namų administracija jau aštuntą kartą kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su teikimu dėl I. A. lygtinio paleidimo. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagristą sprendimą atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma apie I. A. gynėjo kreipimąsi raštu į Vilniaus pataisos namus dėl aplinkybės ar jie tarpininkauja dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos, teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pateiktas Vilniaus pataisos namų 2011-07-14 d. teikimas Nr. 9-3151(06) „Dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos” kaip teisinis dokumentas yra ydingas, jis negalėjo būti teikiamas ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo svarstomas I. A. lygtinio paleidimo byloje, nes parengtas šiurkščiai pažeidžiant 2007 m. vasario 9 d. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-42 patvirtintos nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamojo darbo instrukcijos reikalavimus. Vilniaus pataisos namai atsižvelgę į aplinkybes privalėjo tarpininkauti teismui dėl šio asmens lygtinio paleidimo, tačiau piktybiškai to nepadarė ir sukūrė I. A. atžvilgiu dirbtinius apribojimus tenkinti teikimą dėl jo lygtinio paleidimo, nesvarstė aplinkybių, kurias privalėjo išsamiai nagrinėti, dėl jų nepasisakė, tuo pažeisdami šiame prašyme nurodytas teisės normas ir I. A. prigimtinę teisę į nepriklausomą nešališką teismą, įtvirtintą nurodytuose Lietuvos ir tarptautiniuose teisės aktuose, skunde vardinami manomi teikimo trūkumai, nurodoma, kad draudžiama prokurorui pagrįsti savo išvadą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos vien tik nuteistojo nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant asmeniui bausmę ir tai įtvirtinta Generalinio prokuroro 2006-08-07 įsakymu Nr. 1-154 patvirtintose „Rekomendacijose dėl prokurorų pozicijos, teismui sprendžiant dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme bei lygtinio paleidimo iš pataisos namų" 68 p. Atkartojamos EZTK 7 protokolo 4 str. nuostatos, teigiama, kad nuteistojo asmens padaryto nusikaltimo sunkumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, nes jis neišnyksta net pilnai atlikus visą laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus pataisos namų administracijos atstovas teismo posėdyje nurodę, kad „Nužudymas ne buitinis, užsakytas už atlygį“, tačiau savanaudiškų tikslų teismų konstatuota nebuvo, bet buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad I. A. padėjo susekti kitus nusikaltėlius. Tai parodą visišką teisinį nihilizmą, dirbtinai kuria neigiamąją nuomonę apie I. A., nors objektyviai šis nuteistasis charakterizuojamas išimtinai teigiamai. BVK 157, 158 str. nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą. Neatliktos bausmės terminas vertinamas naudojant formuluotes „didelis”, „dar didelis“, „ilgas”, „pakankamai ilgas” yra subjektyvus, neparemtas teisės normomis ir prieštarauja Europos Sąjungos Ministrų Komiteto formuojamiems bendriems lygtinio paleidimo principams. Nagrinėdamas klausimą dėl I. A. lygtinio paleidimo teismas nesivadovavo įstatymu ir nevykdė teisingumo, tuo pažeisdamas LR Konstitucijos 109 str., LR Teismų įstatymo 2 str. ir 3 str., BPK 6 str. nuostatas. Priimant sprendimą dėl I. A. lygtinio paleidimo teismas taip pat privalėjo išsamiai išnagrinėti visus jam pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių laiduotojų paaiškinimus, charakterizuojančius jį kaip asmenybę, ir nustatyti ar yra materialus pagrindas tenkinti pataisos namų administracijos teikimą. Skunde atkartojamas skundžiamos nutarties turinys ir skundo pareiškėjui visiškai neaišku remiantis kokiomis teisės normomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Teismas privalėjo be BVK 157 ir 158 str. remtis Generalinio prokuroro 2006-08-07 įsakymu Nr. 1-154, 2007-02-09 Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr.V-42 patvirtintoje nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamojo darbo instrukcija, kurie nenumato tokių lygtinio paleidimo netaikymo priežasčių kaip padaryto nusikaltimo sunkumas ir/ar neatliktos bausmės terminas. Teismas bausmės tikslą - „nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį” grindžia tik prielaida, kad ,,tikėtina, kad nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo būtų apvilti, patenkinus Vilniaus pataisos namų teikimą", bet nekvietė nukentėjusiųjų į teismo posėdį, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl tokia nutartis, pagrįsta tik tikimybe, akivaizdžiai pažeidžia nuteistojo I. A. teisę į nešališką bei nepriklausomą teismą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau - EŽTK) 6 str. O pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, o skundžiamoje teismo nutartyje absoliučiai nuvertinami nuteistojo interesai, t.y. BPK ir BVK įtvirtinta jo teisė į lygtinį apleidimą. Pažymima, kad teistumas negali lemti teismo sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. BK 92 str. įsakmiai nurodoma kada teismas atsižvelgia į asmens teistumą. Teismas visiškai nepasisakė dėl jam pateiktų Pabradės stačiatikių Šv. Sergijaus parapijos dvasininkų 2011-07-02 tarpininkavimo rašto ir Lietuvos kalinių globos draugijos prašyme tenkinti teikimą išdėstytų motyvų. Sprendžiant klausimą dėl I. A. lygtinio paleidimo teismas privalėjo atsižvelgti į tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų taip pat Europos žmogaus teisių teismo suformuotą praktiką. Skunde atkartojamos bendrosios Europos Tarybos ministrų komiteto Rekomendacijų nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Vilniaus pataisos namų administracijos teikimą dėl I. A. lygtinio paleidimo, visiškai neįvertino pareiškėjo bausmės atlikimo metu padarytų pastangų siekiant resocializuotis: I. A. yra charakterizuojamas teigiamai visos bausmės atlikimo metu - tiek atliekant bausmę Lukiškių kalėjime, tiek ir Vilniaus pataisos namuose (jis dirba, mokosi, palaiko ryšius su artimaisiais, laikosi visų pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, 16 kartų skatintas už gerą elgesį, dalyvauja įvairiose socialinėse programose). Pagal Europos žmogaus teisių teismo suformuotą praktiką teismas privalo įvertinti šias pastangas. Skundo pareiškėjas yra įsitikinęs, jog yra visos sąlygos ir objektyvus pagrindas I. A. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Toks teismo sprendimas būtų teisėtas, pagrįstas, nepažeistų jo prigimtinės teisės į nešališką bei nepriklausomą teismą, užkirstų kelią šio asmens ilgamečiai stigmatizacijai bei viktimizacijai.
Teismo posėdyje nuteistojo I. A. gynėjas prašė skundą tenkinti, papildydamas savo reikalavimus prašė nutartį panaikinti ir I. A. paleisti lygtinai iš pataisos namų. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. A. advokato Daliaus Boreikos skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.
I. A. nuo 2007-10-29 perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę, 1/2 paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2006-04-21, 2011-07-13 įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys (t.l. 6). Taigi, nuteistasis I. A. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 3 p. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinama ir tai ar įmanoma nuteistąjį pataisyti neizoliavus jo nuo visuomenės, bet prižiūrimą (BVK 157 str. 1 d.). Šį kriterijų teismas vertina pagal nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje per visą jo bausmės atlikimo laiką, t.y. atsižvelgiama į tai ar jis neturi drausminių nuobaudų, kokios grupės sąlygomis laikomas, kokia bausmės dalis yra atlikta, įvertinama psichologo išvada, nuteistojo charakteristika, jo asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis ir kitos aplinkybės.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis I. A. bausmės atlikimo metu nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, nebaustas. Už gerą elgesį ir sąžiningą darbą skatintas 16 kartų. Šiuo metu I. A. dirba ūkinio aptarnavimo brigadoje, darbą atlieka kruopščiai, atlikdamas bausmę pagal autorines sutartis atliko vertimus iš anglų bei rusų kalbos, perlaikė valstybinius brandos egzaminus, tobulino kompiuterinius įgūdžius, dalyvauja socialinio, teisinio švietimo užsiėmimuose, projektuose, tame tarpe „Nuteistųjų ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų bei jų šeimos narių integracijos į darbo rinką modelio, priemonių, paslaugų sukūrimas ir įgyvendinimas”. Laisvalaikiu mėgsta žaisti sportinius žaidimus, dalyvauti sporto turnyruose. Socialiniai ryšiai su artimaisiais palaikomi, pasimatymų metu lankomas tėvų, sūnaus, brolio, atlikdamas bausmę sukūrė šeimą, tačiau (duomenys neskelbtini) m. šalių susitarimu santuoka nutraukta. Įstaiga gavo pranešimą, kad I. A. galės apsigyventi Vilniaus mieste pas tėvus. 2011-07-11 psichologinės tarnybos specialistės išvadoje Nr. 46-130 asmens byloje Nr. 8892 dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės konstatuota, kad nuteistasis yra uždaro būdo, santūrus, valingas, kantrus, sugeba siekti savo užsibrėžtų tikslų, priimdamas sprendimus linkęs vadovautis protu, o ne emocijomis, linkęs planuoti savo veiksmus iš anksto, yra savikritiškas, su aplinkiniais yra gana mandagus, draugiškas, uždaras, nelinkęs laikytis nuteistųjų subkultūros, motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, motyvacija mokytis, dirbi yra aukšta, vertina santykius su artimaisiais, santykiai su tėvais yra labai geri. Pagrindiniai nuteistojo smurto riziką didinantys veiksniai – ankstesni smurtiniai veiksmai, intymių santykių nestabilumas, nedidelė darbo patirtis, galimas stresas dėl aplinkos poveikio, nuteistojo smurto riziką mažinantys veiksniai: pakankama savivoka, intervencijos siekimas ir jos priėmimas, šeimos parama, teigiama darbinė motyvacija ir daroma išvada, kad nuteistasis yra pasiruošęs gyventi laisvėje. Dėl savo elgesio Vilniaus pataisos namuose nuteistasis I. A. pataisos namų administracijos yra charakterizuojamas teigiamai. Taip pat byloje yra Pabradės Stačiatikių Šv. Sergejaus parapijos tarpininkavimo raštas, kuriame I. A. teigiamai charakterizuojamas, manoma, kad jam taikytinas lygtinis paleidimas (t.l. 10-11), Lietuvos kalinių globos draugijos raštas, kuriame I. A. remiantis įvairiais šaltiniais teigiamai apibūdinamas, tame tarpe, kaip vienas iš geriausių pataisos namuose atliekančių bausmę nuteistųjų ir prašoma teikimą tenkinti (t.l. 13-16). Teikime yra duomenų, kad I. A. rėmė įvairius projektus, moka lėšas savo sūnaus išlaikymui.
Pataisos namų administracija, įvertinusi nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, atsižvelgdama į didelę dar neatliktos bausmės dalį, netarpininkauja dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Atsižvelgtina, kad I. A. paklusęs kito asmens įsakymui (su anksčiau nepaklususiais įsakymams nužudyti susidorota nebuvo) dviem pistoleto šūviais į galvą ir šūviu į nugarą nužudė asmenį ryšium su jo pilietinės pareigos vykdymu, kad šis dienraštyje „R.“ skelbė straipsnius, demaskuojančius gaują „VILNIAUS BRIGADA“, B. D. ir kitus gaujos dalyvius ir su šia gauja susijusias firmas, t.y. tyčia atėmė kitam žmogui gyvybę, šiuo nusikaltimu sukeldamas negrąžinamus padarinius ir padarydamas ypatingą žalą ne tik nužudytojo artimiesiems, bet ir visuomenei. Nusikaltimą I. A. padarė veikdamas ne bet kokia, o būtent tiesiogine apibrėžta tyčia. Nužudymą jis planavo iš anksto, turėdamas tokį tikslą. Teismai skirdami I. A. bausmę atsižvelgė į jo veikos pavojingumo laipsnį. Kėsinimosi dalykas buvo žmogaus gyvybė, nusikaltimas buvo pabaigtas ir šiuo nusikaltimu buvo padarytos neatstatomos pasekmės bei ypatinga žala. Nužudytas žurnalistas ryšium su savo tiesioginiu darbu, o tuo padaryta ypatinga žala ir neatstatomos pasekmės nužudytam asmeniui, jo artimiesiems, bendradarbiams ir visuomenei. Papildomai kviesti nukentėjusiuosius ir juos apklausti šiuo klausimu beprasmiška. Nuteistasis būdamas psichiškai sveikas žmogus žinojo kokiam nusikaltimui pasiruošė ir kas už tai gresia. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Teismas turi atsižvelgti ne tik į teisėtus nukentėjusiųjų bei jų artimųjų, bet ir į visuomenės interesus, sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
I. A. už padarytus nusikaltimus buvo paskirta griežčiausia – mirties bausmė, kuri pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Vėliau Vilniaus apygardos teismo 2004-01-29 nutartimi jam perkvalifikavus nusikalstamas veikas paskirta terminuota laisvės atėmimo 25 metų bausmė, atliekant ją pataisos namuose.
Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis, tame tarpe ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). I. A. anksčiau buvo teistas 1 kartą, bausmės atlikimo metu nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, baustas nebuvo. Iš išdėstyto matyti, kad nuteistasis gali pažeisti nustatytas taisykles, įstatymą, tai patvirtina ir psichologinės tarnybos specialistės išvadoje įvardintas ne vienas nuteistojo smurto riziką didinantis veiksnys – ankstesni smurtiniai veiksmai, intymių santykių nestabilumas it kt. Todėl, kolegijos nuomone, įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, neatliktos bausmės dalį, darytina išvada, kad dar per anksti konstatuoti, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Priešingu atveju nebūtų pasiekta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis. Todėl apylinkės teismas pagrįstai netenkino pataisos namų administracijos teikimą ir darė išvadą, kad nuteistojo I. A. atliktos bausmės terminas yra per trumpas, kad paskirtos bausmės tikslai būtų pasiekti, jis negali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Pažymėtina, kad esminių skundo argumentų išnagrinėjimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (panaši pozicija pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byla Nr. 2K-P-247/2009). Skunde turėtų būti konkrečiai nurodyta kokios bylos aplinkybės liko neištirtos ar kurie prieštaravimai tarp ištirtų įrodymų liko nepašalinti. Pažymėtina, kad ankstesnis I. A. teistumas buvo įvertintas kaip jo asmenybę apibūdinanti aplinkybė, nes asmens elgesys praeityje parodo jo elgesio ateityje tikimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad netenkintas teikimas atitinka susiformavusią praktiką, iš esmės nepažeidžia BVK nuostatų, jo turinys iš esmės neriboja nuteistojo teisių, kadangi su juo buvo pateikta skunde neginčyta psichologinės grupės specialistės išvada, neginčyta I. A. charakteristika, teismas betarpiškai galėjo susipažinti su ir vertinti I. A. asmens bylą ir jo (jo gynėjo) pateiktus dokumentus ir argumentus, o, be to, teismas nėra saistomas pataisos namų administracijos tarpininkavimo ar netarpininkavimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismo taip pat nesaisto pataisos namų atstovo ir prokuroro pozicijos, kurios buvo parengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-42 patvirtintais reikalavimais ir Generalinio prokuroro 2006-08-07 įsakymu Nr. 1-154 patvirtintomis rekomendacijomis, kuriuos jos iš esmės atitinka, tačiau teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir, kaip ir numatyta BVK 157 str. 1 d., sprendžia ar įmanoma I. A. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Nepagrįsti skundo argumentai, kad nesivadovauta Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu ir Generalinio prokuroro rekomendacijomis. Teismui jie neprivalomi, o pataisos namų administracija turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo, kuri nebūtinai turi sutapti su nuteistojo ir jo gynėjo nuomonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nusikaltimais padaryta ypatinga žalą ne tik nužudytojo artimiesiems, bet ir visuomenei, o žala vertintina pagal objektyvius kriterijus – nusikaltimo aplinkybes, pobūdį ir pasekmes ir šios aplinkybių visumos pakanka, todėl nėra pagrindo apklausti nužudytojo artimuosius, daryti visuomenės apklausą. Iš skundžiamoje nutartyje esančių duomenų galima tiksliai, konkrečiai ir vienareikšmiškai įvertinti nuteistojo neatliktos bausmės trukmę. Atsižvelgus į išdėstytą tarptautiniai teisės aktai pažeisti nebuvo. Teismas vertina, kad I. A. pataisos namuose pakankamai teigiamai charakterizuojamas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą I. A. skiriamos paskatinimo priemonės, nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso reikalavimų, kas skatina nuteistąjį nepriekaištingai elgtis bausmės atlikimo vietoje ir ateityje.
Esant šioms aplinkybėms, naikinti apylinkės teismo nutartį dėl nuteistojo skunde išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., kolegija
nutarė:
atmesti nuteistojo I. A. advokato Daliaus Boreikos skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.