Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimo, kuriuo T. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos T. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir darbdavį atstovaujančiu asmeniu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 95, 99, 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, neužtikrino, kad G. Z. ir E. D. pradėtų dirbti tik sudarius ir pasirašius su jomis darbo sutartis bei ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jų darbo pradžią. 2016 m. birželio 3 d., apie 10.45 val., vykusio planinio patikrinimo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), surastos realiai pradėjusios dirbti G. Z. ir E. D., jos buvo darbo vietoje, apsirengusios darbo rūbus, kaip ir kitos padavėjos (prijuostę, baltus marškinėlius, juodas kelnes, G. Z. buvo įsisegusi vardo kortelę), atliko darbo funkcijas – G. Z. nešė nešvarius indus į virtuvę (užfiksuota vaizdo įraše). Šios darbuotojos patikrinimo dieną (2016-06-03) nebuvo įdarbintosios teisės aktų nustatyta tvarka, negalėjo pateikti darbo sutarčių, apie jų darbo pradžią patikrinimo dieną nebuvo pranešta VSDFV, G. Z. ir E. D. darbo pradžia nurodyta 2016 m. birželio 4 d.

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimu T. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. R. prašo Palangos apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, R. D. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti šio straipsnio sankcijos ribose numatytą nuobaudą.

Apelianto tvirtinimu, padavėjos darbas pasižymi tam tikra specifika – padavėja ne visą savo darbo laiką kažką aktyviai veikia, t. y. tam tikra padavėjos darbo laiko dalis yra praleidžiama laukiant, kol kažko prireiks klientams. Todėl stovėjimas prie baro ir laukimas taip pat yra darbo dalis. Juolab, jog natūralu, kad vykstant patikrinimui, dalis darbuotojų, ypatingai nelegalūs darbuotojai, savo darbus sustabdo. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip G. Z. nunešė nešvarius indus į virtuvę. Tokie veiksmai yra tiesioginių padavėjos funkcijų atlikimas. Pažymi, kad G. Z. indus nunešė ne prie baro, ne kitoms darbuotojoms, o būtent į virtuvę, t. y. į patalpas, į kurias klientams įeiti griežtai draudžiama dėl higienos normų reikalavimų. Nešant indus į virtuvę, kiti darbuotojai jos nesustabdė, o tai būtų natūralu, jeigu indus (net ir savo) į virtuvę, kur gaminamas maistas, neštų bet kuris klientas, o ne darbuotojas. Todėl šis faktas, apelianto įsitikinimu, akivaizdžiai liudija būtent padavėjos darbo funkcijų atlikimą. Papildomai pažymi, kad VDI inspektoriai slaptų stebėjimų ir filmavimų neatlieka, todėl atliekant nelegalaus darbo kontrolę, užfiksuoti darbo funkcijų atlikimo atvejai nėra tęstiniai ir visuomet galėtų būti traktuojami kaip epizodiniai. Tačiau visais atvejais būtina vertinti ne tik tęstinumą ar pakartotinumą, bet pačių užfiksuotų veiksmų esmę ir tai, ar tokius veiksmus galėtų atlikti pašalinis, darbo santykiais nesusijęs asmuo. Tai, jog nelegaliai dirbantys asmenys nėra įtraukti į darbo grafiką, kad jie dirba kitokiu darbo grafiku nei kiti darbuotojai, nepaneigia paklusimo vidaus tvarkai aplinkybių. Dažniausiai nelegaliai dirbantys asmenys į darbo grafikus ir nebūna įtraukti. Priešingai, yra visais būdais stengiamasi nuslėpti nelegalių darbuotojų darbo faktą ir laiką. Patikrinimo metu objektyviai nustatyti rastų nelegaliai dirbančių darbuotojų darbo trukmės dažnai taip pat nėra galimybių. Pradedantiems dirbti darbuotojams, ypač nelegaliai, taip pat gali būti ne iš karto patikimos grynų pinigų ar kitokios kasos operacijos, ypatingai nesant pasirašytos darbo sutarties ir iš jos kylančios darbuotojo materialinės atsakomybės.

Apelianto nuomone, vertindamas paklusimo vidaus tvarkai aplinkybes, apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino darbuotojų vilkėtos darbinės aprangos reikšmės. Stebint filmuotą medžiagą akivaizdu, kad G. Z. ir E. D. vilkėjo tokią pačią aprangą, kaip ir kitos restorano padavėjos, pakankamai ryškiai išskiriančią padavėjas iš kitų asmenų, leidžianti klientui lengvai suprasti, į kurį asmenį jis gali kreiptis dėl aptarnavimo. Kritiškai vertintini liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad G. Z. ir E. D. prijuostes tik matavosi. Apelianto neįtikina aplinkybė, kad vasaros sezono metu (duomenys neskelbtini), ilgametę patirtį turinčio restorano darbuotojams būtų leidžiama persirenginėti ar matuotis drabužius ne tarnybinėse restorano ar viešbučio, kuriame jis yra įsikūręs, patalpose, o restorano viduje, kuriame lankosi klientai. Merginų elgesys, užfiksuotas filmuotoje medžiagoje, taip pat neatitinka pasimatavimui būdingo elgesio. Be to, viso patikrinimo metu nei G. Z., nei E. D. su savimi jokių savo asmeninių daiktų (pvz. rankinės, švarkelio ar pan.) neturėjo. Paprašius pateikti asmens dokumentą, jų atnešti G. Z. teko eiti į tarnybines patalpas. Apylinkės teismas klaidingai nurodė, jog niekas nepatvirtina, kad G. Z. buvo įsisegusi vardo kortelę su jos vardu. Pirmame filmuotos medžiagos klipe, sulėtintai stebint vaizdo įrašą, ties 0.28–0.30 sekundėmis aiškiai matyti, kad vardo kortelėje nurodytas G., ne G. vardas. Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats patvirtino, kad 2016 m. vasarą jokia kita darbuotoja vardu G. restorane nedirbo. Tai patvirtina ir VSDFV duomenys. Todėl akivaizdu ir neginčijama, kad vardo kortelė buvo būtent G. Z., o ne kitos darbuotojos. Atėjusi į darbo pokalbį mergina tokios kortelės su savo vardu turėti negalėjo.

Apeliantas tvirtina, kad pirminiame paaiškinime G. Z. nurodė, jog dirbo padavėja, į darbą atėjo apie 10.30 val., dėl darbo tarėsi prieš savaitę su direktoriumi T. D.. Todėl šiuo atveju reikėtų kritiškai vertinti teismo posėdžio metu duotus G. Z. parodymus, jog ji patikrinimo dieną nedirbo, o tik laukė darbo pokalbio su direktoriumi. G. Z. teigė, jog nesuprato terminologijos, tačiau jokia speciali terminologija nebuvo vartojama. Pilnametis, būdamas protingas asmuo, net ir susijaudinęs galėjo ir turėjo suprasti skirtumą tarp paprastų žodžių „dirbu“ ir „laukiu direktoriaus dėl darbo pokalbio“. Juolab, kad patikrinimas vyko apie valandą laiko, ir merginoms buvo duota pakankamai laiko aplinkybių paaiškinimui ir paaiškinimų parašymui. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog administratorė S. M. nurodė, kad, jos manymu, G. Z. ir E. D. jau turėtų būti „įformintos“. Toks S. M., taip pat J. D. paaiškinimas, kitų restorano darbuotojų elgesys, kurie G. Z. ir E. D. vertino kaip jau dirbančias mokines, o ne į darbo pokalbį atėjusias merginas, taip pat parodo, kad G. Z. ir E. D. dirbo. Be to, apelianto teigimu, net jeigu ir buvo susitarta, kad išbandymo laikotarpiu už darbą nebus mokama, toks susitarimas nekliudo darbdavio veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Padavėjos darbas restorane yra akivaizdžiai atlygintinas darbas. Juolab, jog vėliau tiek G. Z., tiek E. D. buvo įdarbintos tose pačiose pareigose.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apelianto nuomone, byloje yra pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, jog G. Z. ir E. D. 2016 m. birželio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai išbandymo laikotarpio sąlygomis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas T. D. mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes byloje jokių įrodymų, kad G. Z. ir E. D. patikrinimo metu dirbo, nesurinkta. Prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. R. ginčija apylinkės teismo nustatytas faktines aplinkybes, tvirtina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad G. Z. ir E. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai išbandymo laikotarpio sąlygomis, todėl T. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neįdarbinęs jų teisės aktų nustatyta tvarka, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis).

DK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija); 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. DK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

DK 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu.

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto nustatyta, kad 2016 m. birželio 3 d. Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai planinio patikrinimo metu surado dirbančias G. Z., gim. (duomenys neskelbtini) , ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini). Šios darbuotojos patikrinimo dieną nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įdarbintos: jos negalėjo pateikti darbo sutarčių, apie jų darbo pradžią nepranešta VSDFV. Remiantis VSDFV duomenimis, G. Z. ir E. D. darbo pradžia nurodyta 2016 m. birželio 4 d. G. Z. ir E. D. 2016 m. birželio 3 d. buvo darbo vietoje, apsirengusios darbo rūbus kaip ir kitos padavėjos (prijuostę, baltus marškinėlius, juodas kelnes, G. Z. buvo įsisegusi vardo kortelę), atliko darbo funkcijas – G. Z. nešė nešvarius indus į virtuvę. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad barmenė J. D. žodžiu patvirtino, kad 2016 m. birželio 3 d. dirba dvi mokinės, administratorė S. M. žodžiu paaiškino, kad G. Z. ir E. D. darbo sutartys nepasirašytos, nesutvarkytos, už tai atsakinga direktoriaus pavaduotoja, o ji serga (b. l. 4–6).

Iš teismo posėdyje duotų administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. paaiškinimų nustatyta, kad jis tarėsi su merginomis anksčiau, jog jos ateis į restoraną birželio 3 d. tam, kad pažiūrėtų darbo sąlygas. Merginos atėjo sutartą dieną. Kai atvyko inspektorės, jo tuo laiku darbo vietoje nebuvo, todėl merginos laukė, kol jis sugrįš ir jie galės susitarti dėl darbo sąlygų. Merginos prijuostes tik pasimatavo, nes prijuostės yra skirtingų dydžių. Jos tikrai darbo funkcijų neatliko, nieko nedarė, tik stovėjo prie baro ir stebėjo darbuotojus, kadangi neturėjo jokios darbo patirties. Tai užfiksuota ir vaizdo įraše. Merginos negalėjo turėti vardo kortelių, nes kortelių gaminimas užtrunka, o šios merginos dar net nebuvo įdarbintos. Merginos atėjo pasikalbėti dėl darbo su darbdaviu, todėl natūralu, jog buvo tinkamai apsirengusios. Apie vykstantį patikrinimą jam pranešta nebuvo, jis jame nedalyvavo (b. l. 27–29).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja G. Z. tvirtino, kad patikrinimo dieną ji nedirbo, buvo atėjusi tik susitarti dėl darbo sąlygų, apžiūrėti darbo vietą, susitikti su kolektyvu. Su direktoriumi buvo sutarusi prieš savaitę laiko, kad ji ateis birželio 3 d., apie 10.30 val. Direktorius vėlavo, ji su drauge laukė jo grįžtančio. Buvo užsidėjusi prijuostę su kitos darbuotojos kortele. Prijuostę buvo užsidėjusi tik tam, kad ją pasimatuotų. Darbo inspekcijos inspektorei paklausus, kada ji atėjo į darbą, ką dirbo, ji pasimetusi atsakė taip, kaip jau būtų dirbanti darbuotoja, tačiau ji jokių darbinių funkcijų neatliko, klientų neaptaranavo, pinigų neėmė, darbinės piniginės neturėjo. Lauke klientų buvo, tačiau viduje klientų nebuvo. Su kitomis darbuotojomis prie klientų taip pat nėjo. Su direktoriumi susitiko po patikrinimo, jis sutiko ją įdarbinti. Ją įdarbino 2016 m. birželio 4 d., tačiau kurią dieną pradėjo dirbti pagal grafiką, neprisiminė. E. D. nieko neveikė taip pat. E. D. buvo apsirengusi baltais marškinėliais ir džinsais, t. y. oficialiau, nes atėjo į pokalbį dėl darbo. Laukdama direktoriaus ji nusipirko arbatos ir bandelę, o pavalgiusi savo indus nunešė į virtuvę pati. Jai jau dirbant, buvo įdarbinta naujų asmenų, jiems visiems buvo leista iš pradžių susipažinti su darbo sąlygomis. Anksčiau niekur dirbusi nebuvo, susitikimų su Darbo inspekcijos pareigūnais neturėjo (b. l. 29–31).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja E. D. taip pat tvirtino, kad prieš pusvalandį iki atvykstant Darbo inspekcijos inspektorėms, ji su drauge G. Z. atėjo į kavinę tam, kad susitiktų su T. D., aptartų darbo sąlygas, apžiūrėtų darbo vietą, susipažintų su darbu, kolektyvu. Kol laukė kavinėje direktoriaus, už savo pinigus nusipirko arbatos. Kai išgėrė arbatą, indus paliko ant stalo. Jokių darbo funkcijų neatliko, ji buvo įdarbinta ir pradėjo dirbti kitą dieną. Kai atvyko inspektorės, direktoriaus nebuvo. Atvykusios inspektorės jų paklausė, ar jos yra darbuotojų sąraše, užsirašė jų duomenis. Ji tikrai tą dieną nedirbo, jokių aptarnavimo funkcijų neatliko. Kai dirbo kavinėje, klientų sumokėtus pinigus nešdavo į kasą. Pinigus laikydavo specialioje piniginėje – dirže, o kai baigdavo darbą, pinigines atiduodavo. Patikrinimo dieną tokios piniginės neturėjo. Darbo sąlygas su direktoriumi aptarė po patikrinimo. Prijuostę ji tik pasimatavo, ją davė padavėja ar barmenas (b. l. 31–33).

Iš aptartų administracinėn atsakomybėn patraukto T. D., liudytojos G. Z. ir E. D. duotų parodymų matyti, kad tiek patrauktas administracinėn atsakomybėn T. D., tiek liudytojos G. Z. ir E. D. teigė, kad patikrinimo metu G. Z. ir E. D. jokių darbinių funkcijų neatliko, jos buvo atvykusios į restoraną tam, kad apžiūrėtų darbo vietą, laukė, kol atvyks direktorius, o prijuostes tik pasimatavo, G. Z. pasimatavo prijuostę su kitos darbuotojos vardine kortele. Tačiau šiuos aptartus T. D., G. Z. ir E. D. parodymus dėl to, kad G. Z. ir E. D. darbinių funkcijų neatliko, o prijuostes tik pasimatavo, visiškai paneigia vaizdo kameromis užfiksuotas G. Z. ir E. D. elgesys, jų apranga, atvykus Darbo inspekcijos darbuotojams, ir tai patvirtina nelegalaus darbo tyrimo akte išsamiai užfiksuotas aplinkybes.

Iš vaizdo kameromis užfiksuotų vaizdų aiškiai matyti, kad patikrinimo metu G. Z. ir E. D., kaip ir kitos padavėjos, dirbo padavėjos darbą, o ne stovėjo ar sėdėjo ir laukė atvykstančio direktoriaus. Kai atvyko Darbo inspekcijos darbuotojos, įeidamos į restoraną, jos prasilenkė su G. Z. ir E. D., jos vilkėjo padavėjų aprangas, t. y. abi buvo apsivilkusios baltas palaidines ir užsidėjusios prijuostes, ėjo į restorano terasą, kur sėdėjo klientai. Pažymėtina, kad Darbo inspekcijos darbuotojos pastebėjo ir vaizdo kamera buvo užfiksuota aplinkybė, jog prie G. Z. prijuostės buvo prisegta kortelė su jos vardu G., todėl vien tai, kad pačios Darbo inspekcijos darbuotojos matė ir šiuos duomenis užfiksavo nelegalaus darbo akte, nėra pagrindo jais netikėti, kadangi byloje nenustatyta aplinkybė, jog Darbo inspekcijos darbuotojos turėjo pagrindo T. D. apkalbėti, tokių duomenų nenurodė ir pats T. D.. Tačiau, kad ant G. Z. prijuostės vienareikšmiškai buvo prisegta kortelė su G., o ne G. vardu, kaip bandė įtikinti teismą T. D. ir G. Z., aiškiai matyti ir vaizdo medžiagos. Kad ant G. Z. prijuostės buvo prisegta vardinė kortelė su vardu G., matyti ir tuo metu, kai ji stovėjo prie baro ir bendravo su Darbo inspekcijos darbuotoja. Tiek G. Z., tiek ir E. D., ir atvykus Darbo inspekcijos darbuotojoms, kaip ir kitos padavėjos, vaikščiojo po salę, laukė klientų. Kol G. Z. diktavo Darbo inspekcijos darbuotojai savo asmens duomenis, iš pradžių E. D. stovėjo šalia, po to nuėjo ir atsistojo prie įėjimo į restoraną, kaip padavėja laukė klientų, iš jos judesių ir reakcijos buvo galima akivaizdžiai suprasti, kad ją pakvietė kažkuris terasoje sėdėjęs klientas ir ji nuėjo į terasą. Vėliau G. Z. nunešė iš restorano salės į tarnybines patalpas dvi, viena ant kitos sudėtas nešvarias pietų lėkštes, o ne savo panaudotą puodelį ir lėkštutę, kaip teismo posėdyje bandė įtikinti teismą G. Z.. Akcentuotina, kad jeigu G. Z. ir E. D., kaip jos teigė, prijuostes būtų tik pasimatavusios, kol laukė direktoriaus, akivaizdu, kad jas iš karto būtų ir nusiėmusios, su jomis po salę nebūtų vaikščiojusios, t. y. iš jų elgesio neabejotinai būtų buvę matyti, kad jos tikrai tik apžiūri darbo vietą ir laukia ateinančio vadovo. Akivaizdu, kad tokiu atveju, į jas nebūtų atkreipusios dėmesio ir Darbo inspekcijos darbuotojos. Tačiau jos akivaizdžiai atliko padavėjų funkcijas netgi ir tuo metu, kai Darbo inspekcijos darbuotojos darė patikrinimą – abi merginos dirbo joms pavestą padavėjos darbą – G. Z. į tarnybines patalpas nešė klientų lėkštes, E. D., kaip ir kitos padavėjos, vaikščiojo po salę, laukė klientų. Toks G. Z. ir E. D. elgesys, tai, kad jos vilkėjo darbinę padavėjų aprangą, neabejotinai paneigia jų pačių ir R. D. paaiškinimus, jog jos laukė atvykstančio direktoriaus ir nieko neveikė. Tai, jog G. Z. ir E. D. dirbo padavėjomis, o ne atėjusios laukė direktoriaus T. D., vienareikšmiškai nustatyta ir iš J. D. bei S. M. įrašytų pokalbių su Darbo inspekcijos darbuotojomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atvykus Darbo inspekcijos darbuotojoms, nei J. D., nei S. M. apie tai, kad merginos dar nedirba, o atėjo tik pokalbiui dėl darbo, net neužsiminė. Priešingai, atėjus Darbo inspekcijos darbuotojoms, darbuotoja J., kaip vėliau nustatyta D., lydėdama jas į restorano patalpas aiškiai joms pasakė, kad restorane dirba trys, ir mokosi dirbti dvi padavėjos. Patikrinimo metu su Darbo inspekcijos darbuotojomis bendravusi administratorė S. M. aiškiai patvirtino, kad G. Z. ir E. D. sutarčių neturi, tačiau jos turėtų būti jau „įformintos“. Ji negalėjo pasakyti, ar yra sutvarkyti reikalingi dokumentai, nes asmuo, kuris tvarko įdarbinimo dokumentus, sirgo. Toks pokalbių turinys neabejotinai patvirtina, kad G. Z. ir E. D. atliko joms pavestas funkcijas, jas iš karto kaip dvi padavėjas-mokines, o ne kaip atėjusias į pokalbį dėl darbo merginas, pristatė Darbo inspekcijos darbuotojoms ir J. D.. Kadangi G. Z. ir E. D. patikrinimo metu restorane jau dirbo, nors su jomis ir nebuvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų darbo pradžią patikrinimo dieną nebuvo pranešta VSDFV, todėl ir atvykus Darbo inspekcijos atstovėms, G. Z. bei E. D. ir toliau atliko savo darbines funkcijas, ir net nebandė teisintis, jog jos dar nedirba, elgėsi kaip ir kitos darbuotojos. Kad patikrinimo metu dirbo padavėjos darbą, akivaizdžiai matyti ir iš pačios G. Z. paaiškinimo, surašyto patikrinimo metu, kur G. Z. vienareikšmiškai ir aiškiai nurodė, kad 2016 m. birželio 3 d. 10.30 val. ji atėjo į darbą, dirba padavėja, dėl darbo tarėsi su direktoriumi T. D. praeitą savaitę (b. l. 10).

Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad 2016 m. birželio 3 d., apie 10.45 val., vykusio planinio patikrinimo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), surastos realiai pradėjusios dirbti G. Z. ir E. D., jos buvo darbo vietoje, apsirengusios darbo rūbus, kaip ir kitos padavėjos (prijuostę, baltus marškinėlius, juodas kelnes, G. Z. buvo įsisegusi vardo kortelę), atliko darbo funkcijas – G. Z. nešė nešvarius indus į virtuvę (užfiksuota vaizdo įraše). Šios darbuotojos patikrinimo dieną (2016-06-03) nebuvo įdarbintosios teisės aktų nustatyta tvarka, negalėjo pateikti darbo sutarčių, apie jų darbo pradžią patikrinimo dieną nebuvo pranešta VSDFV.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdyje G. Z. ir E. D., taip pat E. D. ir paaiškinime (b. l. 9), S. M. paaiškinime (b. l. 11), J. D. pokalbio su Darbo inspekcijos darbuotojomis metu vis akcentavo, kad G. Z. ir E. D. neva ne dirbo, bet tik mokėsi dirbti. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui, vadovaujantis DK 105 straipsniu, darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo, kuris negali būti sulygstamas jokiu kitu būdu, išskyrus sudarant darbo sutartį. Neįrodytas susitarimas dėl darbo užmokesčio nepanaikina atlygintinumo fakto, nes faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį. Kartu akcentuotina, kad G. Z. ir E. D. paaiškinimuose iš viso nenurodyta aplinkybė dėl darbo užmokesčio, savaime nereiškia, kad jis nebuvo sulygtas. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju akivaizdu, kad nesant sudarytų su G. Z. ir E. D. darbo sutarčių, Darbo inspekcijos atstovams negalėjo būti pateiktas ir šių darbuotojų darbo grafikas.

Esant aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su skundžiamame nutarime apylinkės teismo padaryta išvada, kad T. D. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimas naikintinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30, 30² straipsniai), į T. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl jam turėtų būti nustatytas skirtinos baudos dydis už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį pagal baudos dydžio ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, tačiau atsižvelgęs į tai, kad T. D. anksčiau už administracinius teisės pažeidimus darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje nebaustas, į nustatytą aplinkybę, jog asmenys dirbo nelegaliai tik pirmą dieną, todėl daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. D. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos – minimumus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimą panaikinti ir T. D. administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują nutarimą.

Pripažinti T. D. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti nuobaudą – baudas už nelegaliai dirbusias G. Z. ir E. D. – po 868 Eur už kiekvieną, ir nustatyti, kad T. D. paskirta nuobauda – 1736 Eur dydžio bauda.

Nutarimas neskundžiamas.