Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-704-1109/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-01-12
Bylos Nr.: 1-704-1109/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25392-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis: A. S.
Nukentėjusysis: A. S.
Advokatai: Povilas Latvys, Pavelas Borkovskis, Pavelas Barkovskis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-704-1109/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25392-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kristinai Matjošaitienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Čepkauskei,kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Povilui Latviui,nukentėjusiajai A. S., jos atstovui advokatui Pavel Barkovski,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirbantis įmonėje (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, o būtent, jis, 2023 m. liepos 8 d. apie 21.00 val. viešbutyje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė savo sutuoktinei A. S. ne mažiau kaip 3 (tris) smūgius į veido sritį, savo abejomis rankomis spaudė jos dešinę ranką, užmetęs iš nugaros jai ant kaklo savo marškinėlius, ją smaugė, suėmęs nukentėjusiąją A. S. viršugalvyje už plaukų, tampė, taip sukėlė A. S. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas akių viršutiniuose vokuose, kairėje rankoje, kairio skruosto ir žando sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių patinimu, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Įrodymai

Kaltinamasis A. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad 2023 m. liepos 8 d. jis grįžo iš (duomenys neskelbtini), žmona jį pasitiko oro uoste. Kartu jie ėjo per barus, vartojo alkoholį – kokteilius, degtinę. Jis buvo išgėręs apie 4-5 kokteilius ir gal pusę butelio degtinės. Grįždami į viešbutį, jie kartu nusipirko dar degtinės, ją vartojo kartu su žmona viešbutyje. Apie 16-17 val., jiems vartojant alkoholį, žmona pradėjo su kažkuo susirašinėti. Pasiėmęs žmonos telefoną, surado žinutes, pamatė, kad žmona susirašinėja su meilužiu. Dėl to trenkė jai 3 kartus į veidą. Gali būti kad, žmonai kraujosruvos veide atsirado nuo šių jo veiksmų. Tačiau žmonai rankos nespaudė, jos nesmaugė ir jai už plaukų netampė. Kartu viešbutyje su jais taip pat buvo ir jų vaikas, kuris galėjo matyti jo žmoną verkiant. Įvykio metu žmona buvo neįgali. Neįgalumas jai yra nuo vaikystės. Ji nevaldo dešinės rankos ir šlubuoja. Supranta, kad dėl jo veiksmų žmona patyrė skausmą. Gailisi dėl savo veiksmų. Santuokoje su žmona yra 10 metų. Anksčiau tarp jų yra buvę konfliktų, buvo kviesta policija, bet daugiau ikiteisminių tyrimų dėl smurto nebuvo pradėta. Šiuo atveju viskas taip įvyko, nes nukentėjusioji susirado meilužį. Teritorinei ligonių kasai už žmonos gydymą žalą atlygino. Su žmonos pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka tik iš dalies, mano, kad jis yra per didelis, sutiktų atlyginti 500 eurų.

Nukentėjusioji A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad vyrui paprašius, jos su dukra 2023 m. liepos 8 d. atvažiavo į Kauno oro uostą jo pasiimti. Jie visi kartu nuvažiavo į kavinę pavalgyti, ten alkoholį vartojo tik vyras, nes ji galvojo, kad jie važiuos namo į Vilnių. Vyras pasiūlė likti Kaune. Ji labai nenorėjo likti Kaune, bet sutiko. Tada jie nuėjo į viešbutį, rezervacija buvo tik po valandos, todėl jie nuėjo pavalgyti, ji išgėrė kokteilį su alkoholiu. Tuomet jie dar nuėjo į parduotuvę, nusipirko valgyti ir degtinės butelį. Grįžę į viešbutį, jau kambaryje kartu su vyru gėrė degtinę. Kai ji buvo tualete, vyras paėmė jos telefoną ir perskaitė žinutes. Kai ji išėjo iš tualeto, jis jai trenkė tris kartus į veidą, prilaikydamas ją su kita ranka, kad ji nesipriešintų. Nuo tų smūgių tą pačią dieną jai ant veido atsirado nežymios kraujosruvos, kitą dieną jos matėsi ryškiai ir buvo sutinę. Po suduotų smūgių jis liepė jai eiti miegoti ir pasakė, kad neprisigalvotų, nes pati nugriuvo. Prieš nueinant miegoti kaltinamasis ją dar smaugė. Buvo nestiprus smaugimas marškiniais. Kai ji įplėšė kaltinamojo marškinėlius, jis juos nusivilko ir, uždėjęs juos jai ant kaklo iš nugaros, bandė ją smaugti. Jis neilgai taip darė. Ji pasakė, kad jai skauda ir jis tada atsitraukė. Kaltinamasis taip pat ją buvo paėmęs už plaukų – peruko. Ji dėvi peruką, kai kaltinamasis įvykio metu sugriebęs tempė tą peruką, tempėsi ir jos plaukai, jai skaudėjo. Įvykio metu jai padaryti sužalojimai prie riešo ir netoli peties. Kraujosruvos iš pradžių buvo raudonos, po to pageltonavo. Nuotrauka, kurią pridėjo patikslinto civilinio ieškinio, daryta prieš einant miegoti. Kai kaltinamasi smurtavo jos atžvilgiu, ji prašė baigti ir rėkė, bet niekas į kambarį neatėjo. Dukra buvo viršuje lovoje, bet neatėjo, nes bijo tėvo. Po įvykio ji patyrė nepatogumus, nes turėjo vaikščioti su akiniais, juto fizinį skausmą ir moralinę žalą dėl plaukų. Nuo gimimo neturi dalies plaukų, o vyras jai dar dalį plaukų priekyje išrovė. Į policiją kreipėsi kitą dieną, grįžusi namo. Įvykio vakarą į policiją nesikreipė, nes bijojo netekti vaiko, nenorėjo turėti problemų su vaiko teisių tarnyba. Su akiniais vaikščiojo apie 2 sav. Tokie A. S. veiksmai sukėlė jai psichologinius nepatogumus, neapykantą. Jis ją psichologiškai veikė visą gyvenimą, o įvykio metu jautė dar didesnę baimę, buvo sunku. Po to įvykio kartu nebegyveno. Įvykio metu ji buvo atostogose, gydėsi ambulatoriškai, naudojo tepalus ir ledukus. Pas šeimos gydytoją nesikreipė, nes nebuvo poreikio.

Iš A. S. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2023 m. liepos 8 d. apie 21.00 val. viešbutyje ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. S., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu būdamas neblaivus, jų bendro vaiko P. S. akivaizdoje panaudojo prieš ją fizinį smurtą – mažiausiai tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį, savo abejomis rankomis spaudė jos dešinę ranką, tampė už plaukų, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, po tokių jo veiksmų ant veido ir rankų liko mėlynės (b. l. 1–6).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2125/2023 (01) matyti, kad A. S. padaryta poodinės kraujosruvos akių viršutinėse vokuose, kairėje rankoje, kairio skruosto ir žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audiniu patinimu, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y . 2023 m. liepos 8 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. S. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 50–54).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai A. S. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis vartojus fizinį smurtą savo žmonos atžvilgiu, taip sukėlus jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius jos sveikatą, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos pačio kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios parodymais, nukentėjusiosios protokolu-pareiškimu, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Kaltinamasis esminę aplinkybę, t. y., kad 2023 m. liepos 8 d., būdamas viešbutyje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo smurtą prieš savo sugyventinę A. S., pripažino, nurodė, kad supykęs ant žmonos, konflikto metu, sudavė jai tris kartus į veidą, tačiau neigė smaugęs savo sugyventinę, spaudęs jai ranką ir tampęs už plaukų, bet šios aplinkybės įrodytos kitais byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, jos protokolu-pareiškimu bei specialisto išvada. Nukentėjusioji parodė, kad 2023 m. liepos 8 d., būnant viešbutyje Kaune, tarp jos ir vyro A. S. kilus konfliktui, jis, prilaikydamas ją už rankos, kad ši nesipriešintų, tris kartus jai trenkė į veidą, dėl ko jos veide atsirado kraujosruvos, taip pat ją smaugė, uždėjęs marškinius jai ant kaklo, bei pakėlęs peruką tampė jai už plaukų, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiosios protokole-pareiškime, iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 8 d. apie 21.00 val. viešbutyje ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. S., konflikto metu būdamas neblaivus, smurtavo prieš ją – tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, rankomis spaudė dešinę renką, tampė už plaukų, nuo tokių veiksmų ant veido ir rankų liko mėlynės, jai tai sukėlė fizinį skausmą. Specialisto išvada patvirtina, kad A. S. sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku – 2023 m. liepos 8 d., bei užduotyje nurodytu būdu (suduodant kumščiu į veidą, abiem rankomis spaudžiant ranką), jie padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais ir yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. S. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, o būtent, jis, 2023 m. liepos 8 d. apie 21.00 val. viešbutyje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė savo sutuoktinei A. S. ne mažiau kaip 3 (tris) smūgius į veido sritį, savo abejomis rankomis spaudė jos dešinę ranką, užmetęs iš nugaros jai ant kaklo savo marškinėlius, ją smaugė, suėmęs nukentėjusiąją A. S. viršugalvyje už plaukų, tampė, taip sukėlė A. S. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas akių viršutiniuose vokuose, kairėje rankoje, kairio skruosto ir žando sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių patinimu, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad daug kartų suduodamas nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią sritį – veidą, spausdamas jos ranką, ją smaugdamas, tampydamas už plaukų, elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir netgi sutrikdyti jos sveikatą, nepaisant to, naudojo fizinį smurtą dėl menkavertės priežasties, kilusio konflikto metu. Tai patvirtina, jog jis norėjo taip veikti ir siekė bet kurių pasekmių (sukelti skausmą ar sutrikdyti sveikatą), t. y. veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis fizinį smurtą vartojo savo sutuoktinės, t. y. šeimos nario (BK 248 straipsnio 2 dalis), atžvilgiu.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui bei nežymaus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dviejų metų.

A. S. neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 110–111). Duomenų apie tai, kad jis būtų registruotas psichiatrinėse ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į žmogaus sveikatą. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, o paskiriant laisvės apribojimo bausmę ir nustatant įpareigojimus, kurie padėtų keisti savo elgesį. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, už nusikalstamos veikos padarymą jam skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kadangi smurtiniai veiksmai šiuo atveju vartoti prieš šeimos narę – sugyventinę, kaltinamajam, vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusioji A. S. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo jos naudai 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 500 eurų už jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (b. l. 162–165).

Nurodo, kad dėl A. S. įvykdytų nusikalstamų smurto veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, psichologinį stresą, dvasinį sukrėtimą. Ypatingai išgyveno dėl to, kad smurtinius veiksmus jis vykdė pakankamai ilgai, be to, katu su jais toje patalpoje buvo mažametė dukra. Kaltininkas suvokė, kad ji negali jam priešintis, kadangi yra neįgali (jai nustatytas 20 % darbingumo lygis), tačiau ši aplinkybė bei prašymai sustoti kaltininko nesustabdė. Dėl patirto smurto ir jo pasekmių išgyveno didelius nepatogumus, po šio įvykio turėjo slėpti kraujosruvas ant veido, kaklo, nuo savo tėvo, kitų artimųjų bei kaimynų. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į ligoninę. Po šio įvykio dar savaitę jautė skausmus, ypatingai veido, žando srityje.

Teismas išnagrinėjęs bylą ir civilinį ieškinį, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog civilinis ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies.

CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiosios sveikatai. Nukentėjusioji ne tik jautė fizinį skausmą, tačiau tokiu elgesiu buvo pažeminimą, gniuždoma savivertė, dėl mėlynių matomose vietose kurį laiką buvo apribotos bendravimo galimybės – nejaukiai jautėsi prieš tėvus, kitus pašalinius asmenis, turėjo nešioti akinius nuo saulės. Nors ligoninėje nesigydė, tačiau vartojo tepalus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos kompensaciją, atsižvelgiama ir įvertinama taip pat ir tai, kad veika padaryta tyčia, prieš akivaizdžiai silpnesnį asmenį – moterį, kuri nuo vaikystės turi neįgalumą, neįgalumas susijęs būtent su fiziniais gebėjimais. Fizinis smurtas buvo pakankamai intensyvus: ne tik suduoti net trys smūgiai ranka į veidą, t. y. vieną jautriausių ir svarbiausių žmogaus kūno dalių ir organų, bet nukentėjusiajai taip pat buvo spaudžiama ranka, ji buvo tampoma už plaukų, smaugiama, nors ir nestipriai ir neilgai. Iš nuotraukos, kuri pridėta prie patikslinto civilinio ieškinio, matyti akivaizdūs, ryškūs patinimai visame veide, kraujosruvos, bylojantys apie buvusį akivaizdų fizinį smurtą. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, jog ši nuotrauka daryta iš karto po įvykio, kaip nurodė nukentėjusioji, ji tai padarė būdama vonios patalpoje. Nėra duomenų, kad A. S. per šį laiką nuo įvykio iki bylos nagrinėjimo teisme būtų nukentėjusi kitomis aplinkybėmis, to nenurodė ir kaltinamasis, todėl teismas šią nuotrauką taip pat vertina kaip įrodymą, pagrindžiantį kaltinamojo vartoto fizinio smurto sukeltas pasekmes nukentėjusiajai ir tinkamą įrodinėti civilinį ieškinį. Visi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl kaltinamojo veiksmų, tačiau tie nepatogumai ir fizinis skausmas nebuvo ilgalaikiai, gydytis ligoninėje neprireikė, jokių rimtesnių padarinių sveikatai, gyvybei ir psichikai nesukėlė, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios patikslintu ieškiniu prašoma atlyginti neturtinė žala patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti nėra aiškiai per didelė, neproporcinga ar neteisinga, todėl priteistina visa apimti, t. y. priteisiant iš kaltinamojo 1200 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pateikusi civilinį ieškinį dėl 39,98 eurų vertės turtinės žalos atlyginimo, tačiau civilinio ieškinio atsisakė, nes A. S. atlyginto žalą iki bylos nagrinėjimo teisme (1 t., b. l. 49), todėl procesas šioje dalyje nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

Byloje pateikti mokėjimo kvitai, patvirtinantys, kad nukentėjusioji už atstovo advokato teisinę pagalbą šioje byloje iš viso patyrė 500 eurų bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 168, 169).

Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nustatyta, jog byloje teisme nukentėjusiosios interesus atstovavo advokatas Pavel Borkovski. Jis padėjo nukentėjusiajai paruošti civilinį ieškinį, teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai nagrinėjant bylą teisme. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad byloje buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas, darytina išvada, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos teisinei atstovo pagalbai apmokėti – 500 eurų, yra pagrįstos, nėra akivaizdžiai per didelės ar neproporcingos, todėl turi būti priteistos iš kaltinamojo visa apimtimi.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. S. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. S. 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

A. S. iš A. S. priteisti 500 eurų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė