- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- TS-95-753/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31937-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- F. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo F. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. LK-N-748, netaikyti nuteistajam F. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka F. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 15 d., bausmės pabaiga 2028 m. birželio 15 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-748 netaikyti nuteistajam F. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. F. S. du kartus teistas, atlieka pirmą realią laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2023 metų nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Tačiau kyla abejonių, ar nuteistasis gebės nuosekliai laikytis keliamų reikalavimų ir taisyklių. Per atliktą dešimties metų trukmės bausmę, nuteistojo elgesys nebuvo nuosekliai teigiamas - nuteistasis 10 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (iš kurių 6 kartus nevykdė nurodytų reikalavimų bei atsisakė atlikti nemokamus darbus pagal iš anksto sudarytą tvarkymosi grafiką, pas nuteistąjį radus tabako, jis elgėsi įžūliai, reiškė pretenzijas, taip pat du kartus baustas už fizinio smurto sukėlimą, apsistumdymą su kitu nuteistuoju, iš išvykos į namus nuteistasis grįžo neblaivus, buvo nustatytas 0,63 neblaivumas). 2025 m. kovo 13 d. padarė nusižengimą, vairavo transporto priemonę (mopedą) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, šis nusižengimas padarytas nepraėjus nei mėnesiui po to, kai Lygtinio paleidimo komisija buvo nutarusi taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistasis sunkiai valdo esminius nusikalstamo elgesio veiksnius, yra paveikus kitų nuteistųjų neigiamai įtakai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad asmuo žino savo nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo, problemas minimizuoja. Nuteistasis nėra oficialiai dirbęs, būdamas laisvėje neturėjo nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Nuo 2024 m. balandžio 5 d. yra įsidarbinęs įmonėje, kur dirba iki šiol. Turi sunkumų dėl gyvenamosios vietos, trumpalaikėms išvykų metu apsistoja nuomojamame bute. Nurodo, kad lygtinio paleidimo metu taip pat apsigyventų išsinuomojamame bute, tačiau neturint darbo ir pastovių pajamų, tai padaryti būtų sunku. Finansinių įsiskolinimų neturi, priteistus ieškinius yra padengęs. Nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas įvykdė iš dalies, dar nebaigta vykdyti rekomenduota „Pykčio valdymo“ programa, 2025 m. gegužės 26 d. nuteistasis pradėjo joje dalyvauti, tačiau ji vis dar yra tęsiama. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis F. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. LK-N-748 ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo F. S. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis F. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo laikotarpiu penkis kartus skatintas. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirbo pagalbinius ūkio paskirties darbus, šiuo metu taip pat dirba. Įkalinimo įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą bei profesines kvalifikacijas. Nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, pateikta pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, 2025 m. sausio 9 d. įstaigoje gauta pažyma Nr. NFP-19314, apie nuteistojo finansinius įsipareigojimus. Pažymoje pažymima, kad asmuo Lietuvos kalėjimų tarnybai Kauno kalėjimui įsiskolinimų neturi. Iš antstolių vykdomųjų raštų apie įsiskolinimą negauta. Dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos programose, dalyvavo ir baigė pykčio valdymo programą, anoniminių alkoholikų (AA) susibūrimuose bei pozityviose veiklose. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad F. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas.
Iš 2025 m. rugpjūčio 25 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, tačiau atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinio kriminogeninio veiksnio (teisės pažeidimas ir jo analizė), kurio korekcija nėra galima, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius ir draugai; nuostatos), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, nes baustas 10 kartų drausminėmis nuobaudomis, iš kurių 6 kartus nevykdė reikalavimų, už atsisakymą atlikti nemokamus darbus pagal iš anksto sudarytą tvarkymosi grafiką, pas nuteistąjį radus tabako, elgėsi įžūliai, reiškė pretenzijas. Taip pat baustas du kartus už fizinio smurto sukėlimą, taip pat grįžęs po išvykos į namus nustatytas 0,63 neblaivumas. 2024 m. vasario 26 d. trumpalaikės išvykos patikrinimo metu, pareigūnams bandant patekti iki nuteistojo nurodyto buto, to padaryti nebuvo galimybės, kadangi įėjimas į minėto buto laiptinę buvo užrakintas, o nuteistojo mobiliojo ryšio telefonas išjungtas. 2025 m. kovo 13 d. vairavo transporto priemonę (mopedą) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Bauda 300 Eur, kuri buvo sumokėta ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatytas apsauginis veiksnys (ryšiai), tačiau šis veiksnys nelaikytinas itin išimtinai nuteistąjį sulaikantis nuo pakartotinio nusikalstamumo. Nužudymą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neneigia, kad laisvėje jis turėjo piktnaudžiavimo alkoholiu sunkumų, stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Iki nusikaltimo įvykdymo buvusį draugų - pažįstamų ratą šiuo metu vertina kaip alkoholio vartojimo sukeltų problemų šaltiniu, pasak nuteistojo, ryšių su jais nebepalaiko, lankėsi AA susibūrimuose, tačiau 2023 m. patikrinus grįžusio iš išvykos į namus į Kauno kalėjimą nuteistojo blaivumą alkoholio matuokliu, nustatytas neblaivumas 0,63 promilės. Gilinantis į nuteistojo pykčio radimosi ir raiškos aspektus, pastebima, jog pastaruoju metu pykčio slenkstis sumažėjęs (anksčiau pyktį sukeldavo stipresni trigeriai nei dabar), gebama sustabdyti bei apmalšinti kylančią emociją prieš ją išreiškiant. Kita vertus, svarbu atsižvelgti, jog nuteistasis nusikalto nužudydamas kitą žmogų alkoholio intoksikacijos fone, paveiktas savitvardos praradimo ir noro pamokyti auką. Nepaisant laisvės atėmimo vietų įstaigoje 2019 metais lankytų ir baigtų elgesio korekcinių, psichoedukacinių programų jau ir po to keletą kartų nusižengė nepaklusdamas teisėtiems pareigūnų paliepimams, elgdamasis įžūliai, naudodamas fizinį smurtą kitų nuteistųjų atžvilgiu, kas liudija išlikusią menką savikontrolę stipriai frustruojančiose situacijose ir vis dar išliekančią agresyvaus/kontroliuojančio elgesio grėsmę. Stebimas vidinis susipriešinimas nuteistajam identifikuojant esmines problemas. Be to nors nuteistasis buvo penkis kartus skatintas, tačiau paskutinis skatinimas buvo 2022 metais. Apibendrinant galima teigti, kad nuteistojo nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, bendravimas su asocialų gyvenimo būdą gyvenančiais asmenimis, alkoholio vartojimas neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su nusikalstamu elgesiu. Analizuojant turimus duomenis, nuteistasis žino savo nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Nukentėjusįjį nužudė dėl to, kad galvojo, jog jis pasisavino nuteistojo pinigus. Ir nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Teismas tai vertinti gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl ši aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Darytina išvada, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje rodo tam tikras pastangas valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikas, tačiau vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo F. S. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. LK-N-748 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo F. S. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-748 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.