- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- 2-15-650/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00434-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko turto fondas“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Vakarinis fasadas“, UAB „Geodezijos linija“, uždarosios akcinės bendrovės „SPKT“
- Ieškovas
- UAB „Baltisches Haus“
- Advokatai
- Aušra Mudėnaitė, Giedrė Lastauskienė
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ Baltisches Haus“ atstovams advokatams Aušrai Mudėnaitei, Ingui Dargužui,
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko turto fondas“ atstovams advokatams Giedrei Lastauskienei, J. V.,
atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovėms Laurai Staponkienei, Rasai Budrytei,
trečiojo asmens valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams J. T., A. P. ir D. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltisches Haus“ ieškinį atsakovams UAB „Šiaulių banko turto fondas“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Šiaulių visuomenės sveikatos centrui, jo teisių perėmėjui - Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, procese tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Palink“, UAB „Vakarinis fasadas“, Valstybiė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Geodezijos linija“, UAB „SPKT“, dėl neteistai išduotų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir neteisėtai atliktų statybos darbų pasekmių šalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas pateikė pradinį ieškinį (1 t. 1-15 b.l.), patikslintus ieškinius (2 t. 173-177 b.l.; 3 t. 137-143 b.l., 168-176 b.l; 4 t. 74-84 b.l.; 4 t. 182-183 b.l., 6 t. 1-7 b.l.), teikdamas galutinius reikalavimus:
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 9 d. statytojui UAB „Šiaulių banko turto fondas“ neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-61-130809-00198 (toliau tekste – statybą leidžiantis dokumentas I);
Panaikinti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos UAB „Šiaulių banko turto fondas“ neteisėtai išduotą Leidimą statyti naują statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. 61-130812-00201 (toliau tekste – statybas leidžiantis dokumentas II);
Įpareigoti UAB „Šiaulių banko turto fondas“ pašalinti neteisėtos statybos pasekmes, t.y. nugriauti pastatą - sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - prekybos pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei pertvarkyti atstatant į būklę iki rekonstravimo pastatą - prekybos pastatą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurių statybos/rekonstravimo darbai atlikti ginčijamų Statybą leidžiančių dokumentų pagrindu;
Panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-60-150826-00124.
Pagal 2016-04-11 ieškovo savarankišku procesu inicijuotą ieškinį, prijungtą prie nagrinėjamos bylos, teikiant alternatyvų reikalavimą - pripažinti, kad atsakovo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atlikti statybos darbai yra savavališkos statybos darbai ir įpareigoti atsakovą UAB „Šiaulių banko turto fondas“ savo sąskaita per teismo nustatytą terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t.y. atstatyti savavališkai išardytą sieną tarp ginčo statinių - pastato 1E1g ir Pastato 2E1g.
Ieškovas nurodo, kad viešajame nekilnojamojo turto registre Žemės sklype yra registruoti trys de jure atskiri statiniai - pastatas - sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas –prekybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas - prekybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendras visų šių statinių plotas sutinkamai su viešojo nekilnojamojo turto registro duomenimis sudaro 1646.61 kv. m. Ieškovo teigimu, šie visi statiniai sudaro vieną Statinį - didįjį prekybos centrą, o jo statybos Žemės sklype prieštarauja detaliojo ir bendrojo teritorijų planavimo dokumentams. tiek Techninio projekto, tiek techninio projekto, kurį suderinus buvo suteiktas Statybą leidžiantis dokumentas II, sprendiniai neatitinka ir prieštarauja savivaldybės lygmens norminio teisės akto - Šiaulių miesto bendrojo plano sprendiniams, taip pat esama detaliojo plano sprendinių pažeidimų. Suteikdama Statybą leidžiančius dokumentus Šiaulių miesto savivaldybės administracija pažeidė visą eilę teisės normų ir neužtikrino, kad Žemės sklype nebūtų statomas statinys, kurio sprendiniai (atitinkamai kurio projektiniai sprendiniai) prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams bei taikomoms teisės normoms.
Tiek techninio projekto, tiek ir techninio projekto, kurį suderinus suteiktas Statybą leidžiantis dokumentas sprendiniai yra apsimestiniai. Šių techniniu projektu sprendiniai iš esmės suteikia teisę statytojui (atsakovui) Žemės sklype statyti vientisą ir vienalytį prekybos paskirties centrą - pastatą, kurio bendras plotas yra 1646.61 kv. m. Nors ieškovui pateiktame Techniniame projekte prekybos paskirties pastato ir sandėliavimo paskirties pastato statinio konstrukcijų projekto dalys yra įformintos dviem atskiromis bylomis, šiais dokumentais yra įforminti bendrų abiem pastatams konstrukcijų sprendiniai.Ieškovas teigia, kad prekybos „pastatas“ ir sandėliavimo „pastatas“ neturi savarankiškų prisijungimų prie lauko inžinerinių pastatų. Pastatams numatytas bendras centrinio šildymo tinklų įvadas, numatyta viena šilumos kiekio apskaita šilumos punkte. Suprojektuotas vienas vandentiekio įvadas, vandens kiekio apskaita bendra, bendros abiem pastatams lietaus, buitinių ir gamybiniu nuotekų sistemos su įvadais, bendrais abiem pastatams. Analogiški sprendiniai yra numatyti darbo projekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje. Teigiama, kad pastatai turi bendrą šildymo sistemą, bendras vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, automatikos ir gaisrinės signalizacijos inžinerinės sistemos. Ieškovas nurodo, kad prekybos „pastatą“, sandėliavimo „pastatą“ ir rekonstruotą „pastatą“, kurio buvęs adresas (duomenys neskelbtini), apjungia bendra prekybos technologija (funkcinis ir technologinis ryšys).
Nors gamybos (paslaugų) technologijos projektas turėjo būti privaloma sudėtinė techninio projekto dalis, atsakovas šio projekto neteikė. Tai, kad toks projektas buvo parengtas, tačiau nuo Teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų yra piktybiškai slepiamas, įrodo Techninio projekto gaisrinės saugos dalies brėžinys „Evakuacijos ir gesinimo priemonių išdėstymo planas“ (lapas 235), kuris yra parengtas gamybos (paslaugų) technologijos projekto pagrindu. Sis brėžinys atspindi, koks objektas iš tiesų yra suprojektuotas Techniniu projektu. Iš jo matyti, jog „prekybos pastatu“ pavadintas objektas iš tiesų yra didelio prekybos centro prekybos salė, kurioje bus prekiaujama vaisiais, daržovėmis, mėsos gaminiais, žalia mėsa, žuvies, kulinarijos ir konditerijos gaminiais, šaldytais produktais, kiaušiniais, alkoholiu, vaisvandeniais, bakalėjos gaminiais, cigaretėmis ir tabaku ir pan. Tai, kad rekonstruojamas pastatas (duomenys neskelbtini) yra to paties prekybos centro dalis, patvirtina ir kitų Techninio projekto dalių sprendiniai. Nei Techninio projekto architektūros dalis, nei konstrukcijų dalis jokių pertvarų tarp prekybos salės ir rekonstruojamo pastato Turgaus a. 7 nenumato. Darbo projekto architektūros dalyje atsiranda gipso kartono pertvaros žymėjimas, tačiau darbo projekto konstrukcijų dalyje ši siena ir vėl nėra numatoma. Ieškovo nuomone, ši siena ir yra pastatyta dėl akių, kol pasibaigs ginčas teisme. Tai, kad prekybos vietos yra numatytos prekybos „pastate“, o prekių paruošimo prekybai, dorojimo, išpjaustymo procesų vietos - sandėliavimo paskirties „pastate“, nepaneigiamai įrodo, jog šios dvi atskirais pastatais dirbtinai įformintos pastato dalys negali egzistuoti viena be kitos ir iš tiesų yra vienas pastatas.
Ieškovas nurodo, kad žemės sklype yra statomas vienas vientisas Statinys – prekybos paskirties pastatas, kurio faktinis bendras plotas sutinkamai su viešojo registro duomenimis sudaro 1646.61 kv.m. Tokio statinio statybos ir tokio statinio eksploatavimas bei naudojimas Šiaulių miesto dalyje, kurioje yra Žemės sklypas, yra negalimas ir prieštarauja 2009 m. sausio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-l patvirtinto Šiaulių miesto bendrojo plano (toliau tekste - Bendrasis planas) sprendiniams, Bendrojo plano sprendiniai nesudaro jokių galimybių Žemės sklype projektuoti ir statyti prekybos centrą, kurio bendras plotas būtų didesnis kaip 1000 kv. m. Šio Bendrojo plano reikalavimo pažeidimas yra šiurkštus, kuomet pažeidžiami kitų asmenų teisėti lūkesčiai, jog atitinkamu gabaritų statinio nebus Žemės sklype, ypatingai jautri Šiaulių miesto centrinė dalis, kuri ir taip apkrauta panašaus pobūdžio statiniais (prekybos centrais), jais apkraunama dar labiau.
Teigia, kad kvartale, kuriame yra žemės sklypas, privalo vyrauti gyvenamoji didelio užstatymo intensyvumo teritorija, o plėtros procesai, kurie įgyvendinami įgyvendinant Statinio statybas bei rengiant Techninį Projektą bei techninį projektą, kurį suderinus buvo gautas Statybą leidžiantis dokumentas II, stiprina komercinės paskirties objektų plėtrą kvartale. Toks stiprėjimas ir tokia plėtra prieštarauja Bendrajam planui. Žemės sklype jau šiandien yra akivaizdžios komercinės bei kitos negyvenamosios koncentracijos tendencijos, todėl dar vieno didžiojo prekybos centro atsiradimas žemės sklype yra neleistinas. Taip pat teigiama, kad prie pagalbinių D kategorijos gatvių, kokia yra (duomenys neskelbtini), statyti didžiuosius prekybos centrus pagal Bendrojo sprendinius nėra leidžiama.
Statybos, kurios vykdomos Žemės sklype, o taip pat Techninio projekto sprendiniai, sudarantys galimybes Žemės sklype statyti didįjį prekybos centrą, prieštarauja teisės normoms ir Bendrojo plano sprendiniams. Taigi Žemės sklype vykstančios (vykusios) statybos yra iš esmės neteisėtos. Statybos užbaigimo aktu I ir Statybos užbaigimo aktu II (Statybos užbaigimo aktais) valstybės įgaliotos institucijos pripažino priešingą faktą - kad Žemės sklype vykusios statybos esą yra teisėtos, o jame pastatytas Statinys neva atitinka teisės aktų reikalavimus. Statybos užbaigimo aktai, kuriais konstatuojama, jog Statinio statybos, kurios buvo vykdomos pagal Statybą leidžiančius dokumentus, kurių galiojimas ginčijamas teisme ir galimai bus nuginčytas, negalėjo būti priimti. Valstybės įgalioti subjektai privalėjo pasinaudoti jiems suteikta teise ir neįsitikinę, jog Statybą leidžiantys dokumentai buvo priimti teisėtai, neturėjo teisės tvirtinti Statybos užbaigimo aktų.
Statinio atsiradimas Žemės sklype yra šiurkštus Bendrojo plano pažeidimas, diskriminuojantis kitus atitinkamoje rinkoje konkuruojančius ūkio subjektus - teisėtai prekybos centrų veiklą Šiaulių mieste vykdančias įmones, įskaitant Ieškovą. Aukščiau minėti ūkio subjektai (įskaitant ir ieškovą) savo veiklą ir investicijas pagrįstai planavo remdamiesi galiojančio Bendrojo plano sprendiniais, nustatančiais konkurencijos pagrindus atitinkamoje geografinėje rinkoje. Suteikus Bendrajam planui prieštaraujančius ir racionalią konkurenciją iškreipiančius Statybą leidžiančius dokumentus, atitinkamoje rinkoje konkuruojantys ūkio subjektai patenka į iš esmės skirtingą ir nevienodą padėtį lyginant su atsakovu UAB „Šiaulių banko turto fondas“, kuriam nepagrįstai suteikiama privilegija vykdyti ūkinę veiklą pažeidžiant teisės aktus bei kitų ūkio subjektų teises bei interesus, iš esmės pasunkėja teisėtai prekybos centrų veiklą Šiaulių mieste pradėjusių vykdyti ūkio subjektų, įskaitant ieškovą, veikimo rinkoje sąlygos, pasikeičia Bendruoju planu sukurtos konkurencijos sąlygos - sukuriama per didelė bereikalinga tarpusavio konkurencija, nesukurianti jokios papildomos naudos vartotojams.
2008 m. birželio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-241 patvirtintas Žemės sklypo detalusis planas (keistas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T-302, patikslinant užstatymo zoną). Detalaus plano sprendiniai reglamentuoja maksimalų Žemės sklypo užstatymo tankumą - iki 0,35 (35 proc.). Techniniame projekte numatytas užstatymo tankumas yra 42,36 proc. t.y. techniniame projekte numatytas užstatymo tankumas ženkliai viršija Detaliajame plane numatytą. Nors atsakovai teigia, kad bendrųjų statinio rodiklių lentelėje nurodant užstatymo tankumą yra padaryta klaida ir kad tikrasis užstatymo tankumo rodiklis yra 34,77 proc., ieškovo manymu ,atsakovas dirbtinai ir be jokio teisinio pagrindo bando sumažinti viršytus Statinio rodiklius. Pirminiame Statinio projekte į užstatomą plotą buvo pagrįstai įskaičiuota ir išsikišusio prekybos centro stogo projekcija į žemės paviršių, o dabar šią užstatyto ploto dalį iš skaičiavimų bandoma nepagrįstai eliminuoti. Pats Statytojas savo veiksmais iš esmės pripažino, kad Techninio projekto sprendiniai prieštarauja Detaliajam planui. Statytojo prašymu Detaliojo plano koregavimo procedūra - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“, kuriuo siekiama pakoreguoti planą, pakeičiant teritorijos užstatymo, intensyvumo ir kitus naudojimo reglamentus, būdu, Statytojas greičiausiai siekia pakeisti Detaliajame plane numatytą tankumą, jį padidindamas, kad jis atitiktų Techniniame projekte nustatytą užstatymo tankumą. Tokiais veiksmais Statytojas iš esmės pats pripažįsta, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai ir statybos darbai taip pat vykdomi nelegaliai.
Konstatavus, kad Statybą leidžiančiais dokumentais vykdytos statybos yra neteisėtos, ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovą/Statytoją per Teismo nustatytą terminą savavališkai pastatytus statinius nugriauti.
Ieškovas taip pat teigia, kad bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjo, jog tam, kad pastatai nors formaliai būtų panašūs į atskirus savarankiškus pastatus, tarp Pastato 2Elg ir Pastato lElg buvo suprojektuota siena (pažymėta oranžine linija priedo Nr. 5 ir priedo Nr. 6 brėžiniuose). Tačiau parduotuvei pradėjus faktiškai veikti 2015 m. spalio pabaigoje šios sienos faktiškai nebuvo. Ilgą laiką nebuvo aišku, ar statybos darbai buvo atlikti ir priduoti valstybinei komisijai nepaisant grubaus nukrypimo nuo projekto, ar siena išardyta jau po statybos užbaigimo. 2016 m. kovo 9 d. vykusio teismo posėdžio metu Ieškovo atstovei advokatei pateiktos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, parengtos 2015-09-10 ištraukos, o būtent - šiai bylai rengti brėžiniai. Iš jų matyti, kad brėžinių rengimo metu Pastatą 2Elg ir Pastatą lElg skyrė siena, taip, kaip buvo numatyta Pastato lElg rekonstrukcijos darbo projekte (priedas Nr. 6). 2016 m. kovo 31d.
Ieškovo atstovė advokatė realiai įsitikino, kad Pastato 2Elg ir Pastatą lElg skiriančios faktiškai nėra, ir pastatai yra sujungti. Atsakovo buvo parengti apsimestiniai neva trijų atskirų pastatų projektai, tačiau iš tiesų žemės sklype yra pastatytas didysis prekybos centras (kurio plotas daugiau kaip 1000 kv. m). Po to, kai buvo užbaigti statybos darbai ir pastatai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, Pastatą 2Elg ir Pastatą lElg skirianti siena buvo savavališkai išardyta ir pastatų pagrindinės patalpos buvo sujungtos į vieną prekybos centro salę (patalpą). Atsakovui pašalinus sieną tarp dviejų Atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų ir juos sujungus į vieną pastatą buvo atliktas naujų nekilnojamojo kadastro objektų formavimas atliekant paprastojo remonto darbus. Vadovaujantis žemiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, tokių darbų atlikimui buvo būtina parengti supaprastintą projektą (paprastojo remonto aprašą), gauti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui, bei surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą.
Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas pašalino Pastato 2Elg ir Pastato lElg išorinę sieną, t.y. sieną, sudariusią abiejų šių pastatų galinius fasadus, tai įtakojo šių pastatų išvaizdos pasikeitimą (vertinant kiekvieną atskirai, pastatai po remonto darbų atrodo kaip statinys be galinės sienos, todėl darytina vienareikšmiška išvada, kad tokių statybos darbų atlikimui buvo būtina parengti paprastojo remonto aprašą, bei gauti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą.
Netgi tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad Pastato lElg išorinės sienos išardymui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas nėra privalomas, Reglamento nuostatos nustato, kad dviejų atskirų pastatų sujungimui į vieną yra būtina parengti naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą ir gauti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį. Ieškovas daro išvadą, kad atsakovas statybos darbus atliko be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, t.y. savavališkos statybos darbus.
Atsakovui Žemės sklype sujungus Pastatą 2Elg, ir Pastatą lElg bendras prekybos pastato plotas yra 1433.05 kv. m., t.y. daugiau kaip 1000 kv. m. Be to, faktiškai veikiantį prekybos centrą sudaro ir Pastatas 1F1 g, nes jis funkcionuoja kaip prekybos centro pagalbinės patalpos, per kurias gaunamos ir kuriose laikomos bei ruošiamos prekybai prekės, kuriuose veikia personalo persirengimo kambariai ir pan., o daugiau kaip 1000 kv.m. ploto prekybos centras Žemės sklype pagal Bendrojo plano sprendinius yra negalimas. Atsakovo savavališkai atlikti darbai negali būti įteisinti, todėl egzistuoja vienintelis savavališkų statybų pasekmių pašalinimo būdas - savavališkai išardytos pastato sienos atstatymas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu ieškovo atstovai advokatai palaikė ieškinio ir galutinius patikslintus ieškinio reikalavimus, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat raštu palaikė antrosios teismo ekspertizės išvadas, prašė teismo jomis remtis, priimant galutinį sprendimą, ir tenkinti ieškinį, ieškovų atstovams neatvykstant į tolesnį bylos nagrinėjimą ir nedalyvaujant teismo baigiamosiose kalbose (10 t., 30-31; 32-35 b.l.,149-150 b.l.)
Trečiasis asmuo ieškovo pusėje UAB „Palink“ atsiliepimų į ieškovo reikalavimus nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Byloje yra teikta tik rašytinė pozicija, pritarianti ieškovo motyvams dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (9 t.,129-130 b.l.).
Atsakovas UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atsiliepimais (II t. 52-59 b.l., III t. 19-22 b.l., IV t. 2-4 b.l.; III t. 57-60 b.l., IV t. 135-143, 149-157 b.l., VII t. 87-90 b.l.,) su ieškiniu ir patikslintais reikalavimais nesutiko, ir nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, nes statybą leidžiantys dokumentai yra ginčijami per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie aktą. kuris skundžiamas, dienos. Atsakovas prašo ieškinio senaties terminą taikyti. Statybą leidžiantis dokumentas privalo būti ginčijamas kuo ankstesnėje statybos stadijoje. Šiuo atveju ieškovas nuo 2012 m. gruodžio mėnesio žinodamas, kad šalia jo planuojama statyti prekybos centrą, pateikė ieškinį 2015 m. sausio mėnesį, t. y. tokiu momentu, kai statinių statyba buvo iš esmės baiga, ieškovas, ginčydamas statybą leidžianti dokumentą, nesilaikė ieškinio senaties termino.
Atsakovas nurodė, kad jeigu būtų nuspręsta, kad Šiaulių miesto bendrasis planas turėtų visgi būti taikomas šio ginčo atveju, pažymėtina, kad Šiaulių miesto bendrasis planas nenagrinėja konkretaus žemės sklypo sprendinių ir neformuluoja kategoriško draudimo statyti tokius statinius, kurių statybą leidžianti dokumentą Ieškovas siekia nuginčyti. Atsakovas, būdamas privačiu verslo subjektu, ieškinį grindžia argumentais, kurie būdingi viešo intereso gynimui. Ieškovas neįrodė, kad būtų pažeistos jo kaip gretimo žemės sklypo savininko teisės, kurios būtų ginamos pagal galiojančias teisines nuostatas. Be to iki ieškinio pateikimo dvi institucijos (prokuratūra ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija), turinčios pareigą ginti viešą interesą, jau buvo atlikusios statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrą ir jokių pažeidimų nenustatė. Jei ieškovas turėjo pagrindo manyti, kad atsakovo veiksmai reiškia sąžiningos konkurencijos normų pažeidimą, jis privalėjo savo teises ginti Konkurencijos įstatymo nurodytais būdais, o ne teikti ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, reikalaudamas statinius nugriauti.
Atsakovas laikosi pozicijos, kad sprendžiant ginčą dėl statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, turi būti vertinami ir taikomi žemės sklypo sprendiniai, patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-241 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“. Šiuo sprendimu buvo nustatyti tokie sprendiniai: žemės naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų ir gyvenamoji teritorija; naudojimo pobūdis - prekybos paslaugų ir pramogų objektų statyba bei daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba; ribos ir plotas - 3 618 kv. m; statinio aukštis - iki 29,90 m. (1-10 aukštų); absoliutinė aukščio altitudė - 150,74 m; užstatymo tankis - iki 0,35; užstatymo intensyvumas - iki 2,00. Šių sprendiniu buvo laikytasi, projektuojant nurodytame žemės sklype statinius ir juos statant. Šiaulių miesto bendrasis planas, kuriuo siekia pasiremti ieškovas, buvo patvirtintas vėliau, t. y. 2009 m. sausio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu Nr. T-l. Anksčiau patvirtinti detalieji planai netapo negaliojančiais patvirtinus bendrąjį planą. Nurodytas detalusis planas nepateko į sąrašą atvejų, įtvirtintų naujame Bendrajame plane, kuriems esant detalieji planai turėjo būti peržiūrėti. 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-241 patvirtintas žemės sklypo detalusis planas buvo galiojantis statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu.
Atsakovo nuomone, ieškovas teikia argumentus, kuriuos teikti gali išimtinai viešą interesą ginantis subjektas. Ieškovas neįrodinėja, kad atsakovo veiksmais buvo pažeisti ieškovo kaip gretimo žemės sklypo naudotojo subjektinės teisės ir interesai. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad egzistuoja kažkuris iš statybos įstatymo 6 straipsnio išvardintų nuostatų, tačiau to nepadarė ir neįrodė kad jo teisės ir pažeistos.
Atsakovas yra įvykdęs dviejų naujų objektų statybą (prekybinės paskirties ir sandėliavimo paskirties statinių) ir rekonstravęs vieną statinį, kuris buvo pastatytas 1982 m. (šiam statiniui rekonstruoti atsakovas buvo gavęs leidimą rekonstrukcijai). Šiuos faktus turėtu atskirti ir ieškovas, nes nėra suprantamas reikalavimas nugriauti statinį, kuris buvo pastatytas 1982 m. ir kurio atsakovas nestatė, o tik rekonstravo. Teisine prasme egzistuoia trys savarankiški nekilnojamojo turto objektai, ir Atsakovas gali disponuoti visais jais kartu ar kiekvienu iš jų atskirai (statinius ar viena iš jų parduoti, išnuomoti, įkeisti ar pan.). Šiuo metu šie trys statiniai yra sujungti į vieningai funkcionuojantį vienetą. Atsakovas yra visų trijų statinių savininkas ir pats gali nuspręsti, kaip jam ekonomiškiau šiuos statinius eksploatuoti, todėl šiuo metu statiniai turi vieningą elektros, šilumos, vandentiekio ir kitų energetinių resursų tiekimo sistemą bei statinių eksploatavimą užtikrinančias sistemas. Kadangi patalpų nuomininko UAB ..Norfos mažmena“ poreikiams šiuo metu buvo reikalingi visi trys statiniai, atsakovas yra visus tris statinius perdavęs nurodytai bendrovei.
Jeigu Ieškovas buvo įsitikinęs, kad Atsakovas, kuris yra nekilnojamojo turto vystytojas, nesąžiningai konkuruoja su tokia pačia veikla užsiimančiu Ieškovu, jis privalėjo savo teises ginti pagal Konkurencijos įstatymą, kuriame įtvirtintos kitokios procedūros ir kitokios sankcijos už įstatymo pažeidimus. Ūkio subjektui, kuris galimai nesąžiningai konkuruoja, negali būti skirtos tokio pobūdžio sankcijos, kokių taikymo siekia Ieškovas, reikalaudamas statinius nugriauti. Byloje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo reikalavimai negali būti tiesiogiai kildinami iš Konkurencijos įstatymo pažeidimo.
Šiaulių miesto bendrajame plane suformuluoti sprendiniai leidžia daryti išvadą, kad Šiaulių miesto savivaldybė didžiausiais prekybos centrais įvardijo universalaus pobūdžio prekybos centrus, kurių bendras plotas yra 5000-20000 kv.m. (Šiaulių miesto bendrojo plano Aiškinamojo rašto 49 p.). Tokį požymį atitinka tik Ieškovo valdomas prekybos centras - ir neatitinka Atsakovo statiniai, dėl kurių pastatymo teisėtumo vyksta šis ginčas. Bendrajame plane nurodyta, jog miesto centre yra 6 prekybos centrai, o numatomi 7. Atsakovas neturi duomenų, kad septintasis prekybos centras būtų pradėjęs veikti iki šio ginčo pradžios. Taigi net ir pripažinus, kad atsakovo statiniuose veikia didysis prekybos centras, konceptuali bendrojo plano nuostata nebuvo pažeista. Iki 1000 kv.m ploto prekybos centrai bendrajame plane apskritai neaptarinėjami - tai reikštų, kad ginčo teritorijoje galėtų pradėti veikti neribotas skaičius prekybos centrų, kurių plotas yra ne didesnis negu 1000 kv. m. O šiuo atveju ginčijami statybos leidimai statinių, kurių bendra ploto suma yra taip arti tūkstančio kvadratinių metrų, kad įpareigojimas tokius statinius nugriauti neabejotinai reikštų protingumo principo pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „ Šiaulių banko turto fondas“ atstovai advokatai palaikė atsiliepimuose išdėstytus motyvus ir jų pagrindu prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Taip pat 2016-07-20 teismo posėdyje dalyvaujanti atsakovo direktorė I. B. paaiškino, kad žemės sklypą, kaip privatus investuotojas, V. gatvėje įsigijo toje Šiaulių miesto dalyje kuri nuo seno buvo prekybinė teritorija, šalia veikė centrinis turgus. Iš pradžių atsakovas siekė derinti sklypo komercinę paskirtį su gyvenamojo namo statybą, bet atmetus kelis galimus investicinius projektus, galutiniame pasirinktas buvo prekybinės paskirties statinys su sandėliavimo patalpomis, vėliau prijungus ir įsigytą kitą rekonstruojamą statinį Turgaus aikštėje. Ieškovas, kaip gretimo žemės sklypo savininkas buvo informuojamas apie detaliojo plano rengimą, jis gana aktyviai dalyvavo visose statybos procedūrose, nuo pat pradinio statinių projekto parengimo ir statybų eigoje reiškė savo pastabas, nesutikimus ir pretenzijas dėl galimų jo teisių pažeidimo savivaldybei, atitinkamoms valstybinėms institucijoms, bet iš esmės šie skundai dėl statybų neteisėtumo buvo atmesti kaip nepagrįsti.
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimais (II t. 118-124 b.l., III t. 1—2 b.l., III t. 55-56 b.l., IV t. 145-147 b.l.) prašė ieškinio reikalavimus atmesti ir nurodė, kad viešajame nekilnojamojo turto registre Žemės sklype yra įregistruoti trys de jure atskiri statiniai - pastatas - sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - prekybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas - prekybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie duomenys yra akivaizdus pagrindus tam, kad žemės sklype yra įregistruoti trys statiniai, ne vienas, todėl jų statymo ar rekonstrukcijos reikalavimai, atsižvelgiant į anksčiau pateiktus argumentus byloje nebuvo pažeisti. Todėl kalbėti apie tris statinius, kaip vieną didįjį prekybos centrą, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atmestini ir argumentai dėl prieštaravimo teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams, bei argumentams dėl statinių statymo prie atitinkamos kategorijos gatvių. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato reikalavimų ir specialių sąlygų, kuriais remiantis būtų galima projektuoti ir statyti sublokuotus negyvenamuosius statinius. Pats ieškovas dėstydamas techninio projekto paaiškinimus nenurodo teisės normų, kurios tariamai yra pažeistos techninio projekto sprendiniais ir dėsto tik savo prielaidas dėl galimai apsimestinių techninio projekto sprendinių, nepagrįsdamas jų jokiomis teisės aktų nuostatomis.
Atsakovas nurodo, kad pastatas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1982 metais. 2013 m. rugpjūčio 12 d. buvo išduotas šio statinio rekonstrukciją leidžiantis dokumentas Nr. LNS-61-130812-00201. Atlikta rekonstrukcija nekeičiant nei statinio vietos sklype, bei nekeičiant iš esmės užstatymo ploto. Statytojui UAB „Šiaulių banko turto fondas“ priklausantis žemės sklypas buvo performuotas, prie jo prijungiant dalį gretimo žemės sklypo. Tai buvo padaryta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A-1163 „Dėl žemės sklypų X ir Y, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Sujungus žemės sklypus nėra jokios būtinybės gauti naujų statybą leidžiantį dokumentą. Dėl sklypų sujungimo užstatymo tankis nepasikeitė, nepasikeitė jokie atstumai su kaimyniniais sklypais ir pan„ todėl nėra jokio pagrindo ieškinio reikalavimų pagrįstumui.
Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, kad atsakovo statybos darbai yra savavališkos statybos darbai, savivaldybės administracija nurodo, kad po statybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. Statybos užbaigimo akto Nr. SUA-150826-00124 pasirašymo, atsakovas, veikdamas kaip statinių savininkas, įvykdė statinių, esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbus, kurių metu buvo Pastatą lElg ir Pastatą 2Elg jungiančioje sienoje buvo įrengta anga. Atlikus nurodytus remonto darbus, buvo parengta nauja kadastrinių duomenų bylą ir kadastrinių duomenų pakeitimas užregistruotas viešajame registre. Atlikdama statybos darbus, atsakovas įrengė angą sienoje, kuri yra nelaikančioji siena. Šio ginčo atveju atsakovas vykdė paprastojo remonto darbus, kuriems nereikia jokio statybą leidžiančio dokumento - todėl jo atlikti statybos darbai negali būti pripažinti savavališka statyba, o šiuo pagrindu ieškovas reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius turi būti atmestas kaip neteisėtas ir niekuo nepagrįstas.
Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė, kad šios sienos buvimas ar nebuvimas pažeidžia ieškovo teises ir kad tokios ieškovo pretenzijos būtų teisės ginamos. Todėl šis reikalavimas atmestinas ir šiuo pagrindu - kaip pareikšto asmens, neturinčio teisinio suinteresuotumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės prašė ieškovo reikalavimus atmesti, palaikė savo poziciją, išreikšą atsiliepimuose į ieškinį dėl ieškinio senaties taikymo, netinkamai pasirinkto ieškovo teisų gynimo būdo bei ieškinio nepagrįstumo, vertinant statybą kaip neteisėtą ir pažeidžiančią ieškovo teises; taip pat palaikė iš esmės išsakytus kito atsakovo – UAB „ Šiaulių banko turto fondas“ atstovų motyvus ir teisinius argumentus ginče.
Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimuose (III t. 104-106 b.l., IV t. 130-131 b.l.) prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad ieškovas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą dėl leidimo panaikinimo ir neprašo jo atnaujinti, todėl ieškinys atmestinas. Jei ieškinys būtų neatmestas dėl termino jam pareikšti praleidimo, ieškinys visuomenės sveikatos centrui netenkintinas ir dėl kitų motyvų. Šiaulių visuomenės sveikatos centrui 2013-05-23 suderinimui buvo pateiktas prekybos paskirties pastato statybos, sandėliavimo paskirties pastato statybos (duomenys neskelbtini)techninis projektas. Priimant sprendimą, buvo įvertinta ir informacija dėl gretimybių, pateikta Statinio architektūros aiškinamajame rašte, kuriame konstatuota, kad projektuojami prekybos paskirties ir sandėliavimo paskirties pastatas (duomenys neskelbtini)yra funkciškai susiję tiek tarpusavyje, tiek su pastatu, esančiu gretimame sklype adresu (duomenys neskelbtini). Netgi jeigu teismas vis dėto manytų, kad pažeidimą Šiaulių visuomenės sveikatos centras, pritardamas sprendiniams, buvo padaręs, atsižvelgiant į tai, kad projektinė dokumentacija yra jau pertvarkyta ir statinys yra statomas, įvertinant šiuos pakeitimus, toks pažeidimas turėtų būti pripažintinas mažareikšmiu, t.y. nesudarančiu pagrindo naikinti išduotą leidimą. Apie tai, ar žemės sklype, kurio duomenys statybos metu yra pasikeitę, vykdomi statybos darbai neprieštarauja bendrajam ir detaliajam planams ir ar ieškovo motyvai dėl leidimo negaliojimo žemės sklypo duomenims pasikeitus galėtų būti pagrindas panaikinti leidimą, nepasisakome, nes šis klausimas nėra susijęs su Šiaulių visuomenės sveikatos centro priimtais sprendimais ir žemės sklypo duomenų pasikeitimas, sklypus sujungus, įtakos sprendimui neturėtų.
Atsakovo nuomone, skųsti 2013-08-12 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos statytojui UAB „ Šiaulių banko turto fondas“ išduotą leidimą Nr. LNS - 61-130812-00201 taip pat yra praleistas terminas, todėl šis reikalavimas turėtų būti atmestas 2015-07-13 atsiliepime nurodytais motyvais. Taip pat išdėstė nuomonę, kad pagal teiktus reikalavimus nepagrįstai patrauktas atsakovu šiame ginče, turėtų byloje dalyvauti tik trečiuoju asmeniu. Dėl aplinkybių, ar ieškovo motyvai dėl statybos užbaigimo aktų panaikinimo yra pagrįsti ir ar tenkinti ieškovo prašymai dėl ekspertizės bei papildomų dokumentų pateikimo, prašo spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nedalyvavo, raštu pateikė prašymus bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, palaikė atsiliepimuose išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo ieškovo pusėje UAB „Palink“ atsiliepimų į ieškovo reikalavimus nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Byloje yra teikta tik rašytinė pozicija, pritarianti ieškovo motyvams dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (9 t.,129-130 b.l.).
Trečiasis asmuo atsakovų pusėje UAB „Vakarinis fasadas“ atsiliepime į ieškinį (3 t. 10-17 b.l.) prašo taikyti ieškinio senatį ir nurodo palaikantis atsakovų UAB „Šiaulių banko turto fondas" ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos argumentus dėl to, kad ieškovas neturi materialinio suinteresuotumo byloje, nes nenurodo kokios jo teisės ir kaip buvo pažeistos išdavus Statybos leidimą. Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius neįžvelgė, jog išdavus Statybos leidimą būtų pažeistas viešasis interesas, kas tik patvirtina, kad šioje byloje ieškovo reikalavimai galėtų būti nagrinėjami tik tuo atveju, jei ieškovas aiškiai nurodytų kokias jo kaip privataus asmens turimas teises pažeidžia pagal Statybos leidimą statomas statinys, o ne jame ketinamos vykdyti veiklos pobūdis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje palaikė savo atsiliepimo motyvus ir prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovai prašė ieškinio reikalavimus atmesti.
Trečiasis asmuo atsakovų pusėje UAB „Norfos mažmena“ atsiliepime (4 t. 132-135 b.l.) taip pat prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad šioje civilinėje byloje nesama jokių duomenų, kad Ieškovui Atsakovo pastatyti statiniai trukdytų naudotis inžineriniais tinklais, trukdytų patekti į valstybinės ar vietinės reikšmės kelius bei gatves, keltų kitus šiame sąraše esamus nepatogumus. Ieškovas ginčija tai, ko priežiūra ir įgyvendinimu turi ir privalo rūpintis valstybinės ir savivaldybės institucijos, taip pat remiasi konkurencijos teisės normomis, kurias taiko siekdamas visiškai kitų tikslų nei nurodo (pats siekia apriboti mažmeninės prekybos konkurenciją Šiaulių mieste). Dėl šių priežasčių laikytina, kad Ieškovas išvis neturi civilinio procesinio teisinio subjektiškumo šioje civilinėje byloje.
Trečiojo asmens nuomone, ieškovo reikalavimas, kad būtų nugriautas visas prekybos centras, o ne tik jo dalis, viršijanti 1 000 kv. m. plotą (jam traktuojant, jog sukurtas vienas pastatas, o ne keli, kaip yra iš tiesų), liudija paties Ieškovo siekį riboti konkurenciją ir pašalinti savo tiesioginį mažmeninės prekybos konkurentą UAB „Norfos mažmena“. Toks Ieškovo siekis ne tik liudija jo piktnaudžiavimą teise apskritai paduodant ieškinį, siekį jam vieninteliam turėti prekybos centrą minimoje teritorijoje, tačiau ir tikslą iškreipti šios teritorijos sveiką konkurenciją ir neleisti vartotojui turėti pasirinkimo laisvės.
Tenkinant ieškinį būtų nepasiektas ir Ieškovo minimas teritorijų planavimo tikslas - „sudaryti sąlygas privačioms institucijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę“. UAB „Norfos mažmena“, atsižvelgdama į tai, jog derybos dėl prekybinių patalpų nuomos iš Žemės sklypo savininko bei statybas vykdžiusio asmens UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ prasidėjo dar 2013 m., statiniai imti statyti jau labai seniai. UAB „Norfos mažmena“ šių prekybinių patalpų vystymui yra padariusi milžiniškų investicijų, šiuo metu jau įsigijusi įrangos už 73 536 EUR, įdarbinusi 31 darbuotoją. UAB „Norfos mažmena“ patalpas prekybai vykdyti iš UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ perėmusi 2015-10-06, patalpose vykdoma prekybinė veikla. Toleruojant Ieškovo piktnaudžiavimą savo teise paduoti ieškinį pastatui jau esant pripažintam tinkamu naudoti, patalpoms esant perduotoms nuomininkui UAB „Norfos mažmena“ ir nesilaikius ABTĮ 33 str. įsakmiai nurodyto vieno mėnesio termino, UAB „Norfos mažmena“ vien šiuo pagrindu patirtų milžiniškus nuostolius. Ieškinio tenkinimas šioje byloje būtų visiškai neproporcingas juo pasiektiems tikslams - darbo netektų 31 trečiojo asmens darbuotojas, o turint visą nuomos terminą, vien tik nuostoliai dėl negautų pajamų bei įrangos, prekių pervežimo išlaidos gali siekti 457 000 EUR ir daugiau. Papildomai būtų patirti ir nuostoliai dėl darbuotojams išmokėtų išeitinių išmokų, ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, byloje gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant (7 t. 174 b.l., 8 t. 8 b.l.).
Trečiasis asmuo atsakovų pusėje UAB „Geodezijos linija“ atsiliepime į ieškinį (8 t. 35 b.l.) su ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas atlikti paprastojo remonto darbus nėra privalomas ir tokia statyba nėra savavališka. Taip pat nepagrįstas ieškinio argumentas, kad buvo atliktas naujų kadastro objektų formavimas atliekant paprastojo remonto darbus neturint parengto supaprastinto projekto, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo paprastojo remonto aprašui bei surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nėra suformuotų naujų kadastro objektų, ir kad adresu Valančiaus g. 18, Šiauliuose, yra registruoti trys pastatai: sandėlis ir du prekybos pastatai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė prašė ieškinio reikalavimus atmesti, palaikė atsakovų atstovų išsakytus motyvus ir argumentus, nurodė, kad nepadarė jokių pažeidimų, kai atsakovo statytojo užsakymu nustatė ginčo statinių, kaip nekilnojamųjų daiktų, statybos baigtumą, teisingai atliko ir įformino visus reikalingus trijų statinių kadastrinius matavimus.
Trečiasis asmuo atsakovų pusėje UAB „SPKT“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė, tačiau trečiojo asmens atstovas V. M. 2016-03-09 teismo posėdyje teikė paaiškinimus, kad trečiasis asmuo atsakovui UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atliko dvi ekspertizes: iki statinio pastatymo ir po jo. Dvi ekspertizes darė atitinkamos srities specialistai, jokių pažeidimų atliekant pirmąją ekspertizę nerado (2013 m. gegužės 16 d. aktas). Pirmajai ekspertizei atlikti jiems buvo vertinimui pateiktas techninis projektas iki pradėto faktinio statymo. Buvo vertinta dviejų pastatų statyba. Negyvenamos patalpos – prekybos pastatas ir negyvenamosios patalpos - sandėliavimo pastatas. Pagal techninį projektą kiekvienas pastatas buvo vertintas atskirai. Faktiškai numatyta buvo statyti sublokuotus pastatus, vertinant kad pastatai turi bendrą sieną. Kadangi pastatą statant sumažėjo aukštis, tūrio rodikliai, todėl reikėjo antros ekspertizės faktiškai pastatytam pastatui. Techninis projektas nepakito ir jo nereikėjo keisti. Pasikeitė tik aukščio ir tūrio skaičiavimo metodika. Atliekant antrąją ekspertizę (2015-05-29 aktas), nurodytas 1618 kv. m . sklypo plotas, kuris nustatytas neįvertinus fakto, kad buvo 2014-08-29 priimtas savivaldybės sprendimas dėl sklypų sujungimo ir suformuotas atskiras naujas sklypas. Ekspertizė atlikta tik pagal pateiktus dokumentus, ir UAB „SPKT“ buvo pateikti nepakeisti duomenys apie sklypų sujungimą. Pirmu ekspertizės aktu konstatuota, ar būsimas statomas pastatas atitinka teisės aktus, ar mechaniškai atsparus, ar atitinka saugumą ir pan. Trečiojo asmens atstovo teigimu, faktas, kad anksčiau buvo du sklypai, o vėliau vienas- nekeičia antrojo ekspertizės akto turinio dėl šių klausimų.
Liudytojas A. A. 2016-07-20 teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, kad dirba UAB „Eriadas“ techninės priežiūros vadovu, taip pat jis buvo paskirtas ginčo statybos techniniu prižiūrėtoju, tačiau asmeniškai nedalyvavo statinių projektų rengimo stadijoje, pradėjo savo darbą kai jau buvo gauti leidimai statybai. Kiek pamena, esminių projektų pakeitimų nebuvo, jis atitinkamuose statybos dokumentuose dėjo spaudus, kad pritaria statyti ir kad taip pastatyta; jo vertinimu, buvo statomi trys pastatai, atitinkantys detalųjį planą, parengtus projektus, statybos teisėtumas jam nekėlė jokių klausimų.
Ekspertė Gražina Lygnugarienė teismo 2017-10-13 posėdžio metu teikė paaiškinimus dėl atliktos pirmos teismo ekspertizės, iš esmės dar kartą visas akto išvadas patvirtindama ir detaliau jas pakomentuodama, papildomai nurodė, kad ji, kaip ekspertė neturinti kvalifikacijos rengti bendrųjų planų, todėl galvodama, kad teks nagrinėti iš esmės paties bendrojo plano sprendinius, kreipėsi į ekspertą G. Tiškų, kad jis pakonsultuotų klausimais dėl bendrojo plano. Gavusi atsakymus ekspertė suprato, kad tai yra ne bendrojo plano nagrinėjimas, keliami klausimai nėra susiję su bendrojo Šiaulių miesto plano rengimu ir priėmimu. Atliekant ekspertizę nereikėjo nagrinėti bendrojo plano ir ekspertės kvalifikacijos visiškai pakako atsakyti į pateiktus ekspertizės klausimus. Su ekspertu G. Tiškum konsultavosi dėl klausimų, susijusių su bendruoju planu, todėl ekspertizės išvadose nurodė, kad eksperto G. Tiškaus konsultacija visgi nebuvo imta kaip pagrindas ir realiai konsultacija nebuvo reikšminga. Į ekspertą G. Tiškų kreipėsi žinodama rekomendacijas, žinodama, kad jis buvo teismo skirtas ekspertas kartu atlikti ekspertizei, tačiau vėliau jis pats nuo atlikimo atsisakė. Neabejojo eksperto objektyvumu, nes jis yra davęs prieskaitą ir ji savo kolegomis pasitikinti. Su ekspertu G. Tiškumi buvo tartasi tik dėl atsakymų į klausimus apie bendrąjį planą. Konsultacija su kitu ekspertu yra galima visais klausimais. Visa konsultacijų medžiaga yra, ekspertizės akto pastabose nurodyta, kas naudota iš konsultacinės medžiagos. Tačiau galutines išvadas ekspertė dariusi pati. Byla didelės apimties ir joje buvo pakankamai medžiagos daryti išsamioms išvadoms, todėl papildomų tyrimų ekspertė nedarė. Statinio projektavimo ir statybos teismo ekspertizę atliko iš esmės galimų ieškovo, teisių pažeidimų pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio nuostatas aspektu, tačiau tokių pažeidimų nenustatė nei ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu, nei vykdant pačią statybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Šalių ir trečiųjų asmenų teiktais procesiniais dokumentais, teismo posėdyje duotais paaiškinimais, nekilnojamojo turo registro duomenimis ( I t., 62-67; 68-69; 84-85; b.l.; 2 t., 3-5 b.l.; 4 t., 85-90 b.l.) nustatyta, kad ieškovas UAB „ Baltisches Haus“ yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio Lietuvos Respublikai nuosavybės teise, naudotojas ilgalaikės nuomos pagrindais ir jame esančio pastato – prekybos centro su restoranu ir lošimo automatų salono patalpomis, t.y. dviejų registruotų sklype nekilnojamųjų daiktų savininkas; prekybos centro patalpos pagal 2004 m. nuomos sutartį su sutarties pakeitimais ieškovo išnuomotas trečiajam asmeniui UAB „ Palink“, o atsakovas UAB „ Šiaulių banko turto fondas“ yra besiribojančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas pagal 2007-04-26 valstybinės žemės pirkimo sutartį, taip pat jame esančių įregistruotų trijų statinių; naujai pastatytų prekybos ir sandėliavimo paskirties pastatų ir vieno rekonstruoto prekybos pastato, savininkas; be to abu savininkai yra privataus verslo subjektai, investuotojai į nekilnojamojo turto rinką. 2008-06-26 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-241 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtinti atsakovui UAB „ Šiaulių banko turto fondas“ priklausančio žemės sklypo sprendiniai: žemės naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų ir gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statyba bei daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba, ribos ir plotas – 3618 kv. m.; statinio aukštis- iki 29,90m. (1-10 aukštų), absoliutinė aukščio altitudė – 150,74 m., užstatymo tankis – iki 0,35, užstatymo intensyvumas – iki 2,00; taip pat 2012-10-25 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-302 buvo leista keisti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-241 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sprendinius ir nustatyti užstatymo zoną (statinių statybos vietą), kuri nepažeistų įstatymų ar kitų teisės aktų ir nesukeltų naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei bei atitiktų statybos tecnhinį reglamentą STR2.13.02:2005 ( 2 t., 71-72 b.l.). 2013-08-09 Šiaulių miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „Šiaulių banko turto fondas“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-61-130809-00198, kuris suteikė teisę vykdyti statybos darbus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. 2901/0007:460, Šiaulių m. sav.), pagal UAB „Vakarinis fasadas“ 2013 metais parengtą projektą „Prekybos paskirties pastato nauja statyba ir sandėlio paskirties pastato nauja statyba (duomenys neskelbtini)“ (1 t., 72-73 b.l.). UAB „SPKT“ pateikė 2013-05-16 bendrosios ekspertizės aktą Nr.92/1-13, pagal kurį prekybos paskirties pastato ir sandėliavimo paskirties pastato (Duomenys neskelbtini), statybos techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus; techninį projektą galima tvirtinti; statybos darbams vykdyti turi būti parengtas darbo projektas ( 5 t., 3-4 b.l.). Be to 2013-08-12 Šiaulių miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „Šiaulių banko turto fondas“ leidimą Nr. LNS-61-130812-00201, kuriuo leista statyti/rekonstruoti 1982 metais pastatytą pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat 2014-08-29 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1163 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ žemės sklypas (kadastrinis Nr. 2901/0007:460), kuriame statybos leidimas suteikia teisę vykdyti statybos darbus buvo performuotas, prie jo prijungiant dalį gretimo žemės sklypo. 2015-08-26 Statybos užbaigimo komisijos, susidedančios iš 9 atitinkamų valstybinių ir savivaldos institucijų atstovų, tame tarpe ir dviejų atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių visuomenės sveikatos centro, atstovų, priimtas statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-60-150826-000124, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2015-09-01 0,04030 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti trys statiniai: pastatas –sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – prekybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – prekybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( 4 t., 46-51; 85-90 b.l.).
Bylos eigoje ieškovas, tikslindamas savo ieškinį ir 2015-08-21, 2018-08-28, 2018-10-12 procesiniuose dokumentuose papildydamas naujais reikalavimais, prašė taip pat panaikinti kaip neteisėtai išduotą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015-03-20 statytojui UAB „Šiaulių banko turto fondas“ išduotą Statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-61-150320-00040, suteikiantį teisę vykdyti statybas žemės sklypuose adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini); bei įpareigoti atsakovą (statytoją) UAB „Šiaulių banko turto fondas“ nugriauti ginčijamo Statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-61-150320-00040 pagrindu pastatytus pastatus, taip pat teikė reikalavimus panaikinti kaip neteisėtai išduotą 2015 m. liepos 13 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-60-150713-00081, 2015 m. rugpjūčio 26 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-60-150826-00124 (dėl statybų (duomenys neskelbtini) užbaigimo (3 t., 137-143; 144 b.l.; 169-176; 177-183; 4 t. 74-84; 85-90 ).
2015-12-03 teismo posėdyje, prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės, ieškovo atstovė pateikė naują rašytinį prašymą dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo ir ieškinio reikalavimo patikslinimo, nurodydama aplinkybes, kad CPK 140 str. tvarka atsisako 2015-10-12 patikslinto ieškinio dalies - reikalavimo panaikinti 2015-07-13 Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-60-150713-00081, tuo pačiu argumentavo, kad dėl padarytų techninių klaidų tikslina trečiąjį ieškinio reikalavimą, prašant teismo panaikinti 2013 m. rugpjūčio 12 d. išduotą leidimą Nr.LNS-61-130812-00201 ir įpareigoti atsakovą UAB „Šiaulių banko turto fondas“ pašalinti neteisėtos statybos pasekmes, t.y. nugriauti pastatą - sandėlį, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir pastatą- prekybos pastatą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)bei pertvarkyti atstatant būklę iki rekonstravimo pastatą - prekybos pastatą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurių statybos/rekonstrukcijos darbai atlikti ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu.
2015-12-03 teismo nutartimi priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies - reikalavimo panaikinti 2015-07-13 Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-60-150713-00081 atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, UAB „Šiaulių turto fondas“, Šiaulių visuomenės sveikatos centro atžvilgiu, ir byla toje dalyje nutraukta ( 4 t., 187-188 bl.). Atitinkamai teismas, atsižvelgdamas į ginčo ribas, nebeturi pagrindo analizuoti šalių teiktų duomenų ir vertinti ginčo sklype atsakovo UAB „ Šiaulių banko turto fondas“ vykdytos trečios statybos – atraminės sienos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos eigos teisėtumo (neteisėtumo) pagal 2015-03-20 statytojui išduotą Statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-61-150320-00040 bei 2015-07-13 Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-60-150713-00081.
Be to pagal 2016-04-11 savarankišku procesu inicijuotą ieškinį, prijungtą prie nagrinėjamos bylos, ieškovas pateikė savarankišką alternatyvų reikalavimą - pripažinti, kad atsakovo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atlikti statybos darbai, išardant suprojektuotą sieną yra savavališkos statybos darbai ir įpareigoti atsakovą UAB „Šiaulių banko turto fondas“ savo sąskaita per teismo nustatytą terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t.y. atstatyti savavališkai išardytą sieną tarp ginčo prekybos paskirties statinių - pastato 1E1g ir Pastato 2E1g.
Teismas, atsižvelgdamas į ginčo ribas, ieškovo teikiamus galutinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus, atsakovų ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų ir veikiančių atsakovų pusėje, atsikirtimus bei teiktus prašymus, turi pagrindą nagrinėti ieškinį trimis aspektais: dėl ieškinio senaties taikymo, dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo byloje, jo subjektinės teisės įgyvendinimo ir viešo intereso gynimo galimybės, taip pat iš esmės įvertinti ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo bei vykdytos statybos teisėtumą.
Dėl ieškinio senaties
CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovai atsiliepimais į ieškinį prašo atmesti ieškinį, ieškovui praleidus Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, t. y. taikyti ieškinio senatį.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2010).
CK 1.125 str. 2 d. nustato, jog atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-198-969/2018).
Konstatuotina, kad ieškovas tik bylos nagrinėjimo eigoje suformulavo pagrindinius savo reikalavimus, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 9 d. statytojui UAB „Šiaulių banko turto fondas“ neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-61-130809-00198, panaikinti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos UAB „Šiaulių banko turto fondas“ neteisėtai išduotą Leidimą statyti naują statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. 61-130812-00201, be to pateikė ir išvestinį (papildomą) reikalavimą, prašydamas panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-60-150826-00124. tai yra iš esmės ginčija individualaus pobūdžio administracinius teisės aktus. Taigi, ginčijamiems specialiesiems reikalavimams, statybą leidžiančiam dokumentui apskųsti teismine tvarka taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, ir tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, taikant ieškinio senaties, o ne procesinio termino, numatyto Lietuvos Respublikos CPK 78 straipsnyje, kuo remiasi ieškovas, praleidimo teisines pasekmes.
Teismas pažymi, kad tiek pradiniame ieškinyje, tiek visuose kituose patikslintuose ieškiniuose ieškovas konkrečiai nenurodė, kada jam tapo žinoma apie statybos darbų organizavimą kaimyniniame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 9 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimą bei galimą savo teisių pažeidimą, nepasisakė dėl ieškinio senaties eigos ir jos termino skaičiavimo šiam pagrindiniam reikalavimui, nors atsakovai savo atsiliepimuose teikė prašymus dėl ieškinio senaties taikymo, argumentavo tą aplinkybę ir bylos nagrinėjimo eigoje. Savo 2015-01-16 teiktame teismui ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose ieškovas abstrakčiai nurodė, kad jokie teritorijų planavimo dokumentai, statinio techniniai projektai, kuriuose būtų numatyti prekybos centro virš 1000 kv.m ploto statybos darbai kaimyniniame sklype, su juo nebuvo derinami ir jis savalaikiai nebuvo informuotas apie 2013 m. rugpjūčio mėnesį išduotą leidimą statybai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pradiniai ieškovo reikalavimai buvo siejami tik su 2013 m. rugpjūčio 9 d. išduotu leidimu naujų statinių statybai (duomenys neskelbtini), vėliau ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje teigė sužinojęs apie dar du atsakovui UAB „ Šiaulių banko turto fondas“ išduotus leidimus statybai ir teikė tuo pagrindu patikslintus ieškinius.
Konstatuotina, kad ieškovas pasisakė dėl ieškinio senaties termino teikiant 2015-08-28 prašymą dėl papildomų ieškinio reikalavimų – panaikinti kaip neteisėtai išduotą 2015-07-13 Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-60-150713-00081 ir 2015-08-26 Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-60-150826-00124, vertindamas 1 mėnesio terminą administracinio akto apskundimui kaip nepraleistą, motyvuodamas, kad apie statybų užbaigimą ieškovas sužinojo tik 2015-08-28, gavęs nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (3 t., 169-176, 178-184 b.l.), tuo pačiu teigdamas, kad jei teismas laikytųsi nuomonės, jog terminas pateikti minėtą reikalavimą dėl Statybos užbaigimo aktų panaikinimo, pasibaigė praėjus mėnesiui nuo akto įregistravimo viešame registre 2015-08-27, ieškovas prašo šį terminą atnaujinti pagal CPK 78 str., kaip praleistą nežymiai – 1 diena ir dėl atsakovo (statytojo) nesąžiningo procesinio elgesio, minėtų faktų nutylėjimo, neteikiant byloje informacijos apie statybų užbaigimą. Iš esmės analogiškai vertindamas, kad 1 mėnesio terminas nėra praleistas, ieškovas 2015-10-12 patikslintame ieškinyje, išsakydamas aplinkybes apie atsakovo (statytojo) nesąžiningą elgesį, reikšmingų duomenų slėpimą ir tik bylos nagrinėjimo eigoje, pateikus atsakovui 2015-09-16 atsiliepimą į ieškinį, paaiškėjusia ieškovui nauja faktine aplinkybe – dėl 2013-08-12 leidimo išdavimo statinio, adresu (duomenys neskelbtini), statybai/rekonstrukcijai, ieškovas nurodo dar vieno naujo reikalavimo pateikimo būtinybę, prašydamas panaikinti ir šį 2013-08-12 Šiaulių miesto savivaldybės išduotą leidimą Nr. LNS-61-130812-00201 ( 4 t., 74-84 b.l.).
Teismas negali sutikti su tokia ieškovo pozicija dėl procesinių terminų pagal CPK 78 str. skaičiavimo ir jų atnaujinimo byloje galimybės, vertina atsakovų ir trečiųjų asmenų, veikiančių atsakovo pusėje, išsakytus argumentus apie tai, kad ieškovas iš esmės nesąžiningai naudojasi savo teisėmis, reikšdamas vis naujus papildomus reikalavimus dėl administracinių aktų pripažinimo neteisėtais, kai jiems užginčyti galioja specialusis 1 mėnesio terminas, ir kad reikalinga taikyti ieškinio senaties terminą, remiantis ne tik ieškovo nurodyta subjektyviąja aplinkybe apie tai, kada jis sužinojo apie priimtus statybos leidimus ir suvokė apie savo teisių pažeidimą. Teismas turi pagrindą remtis kasacinio teismo suformuota praktika, nustatančia, kad šio subjektyviojo kriterijaus ieškinio senaties terminų skaičiavimui negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas.
Todėl pačiam ieškovui laikantis nenuoseklios pozicijos dėl savo teisių pažeidimo būdo ir apimties dėl statybos gretimame žemės sklype, ieškinio senaties terminų pradžios ir pabaigos skaičiavimo, teikiant tiek pradinius, tiek naujus papildomus ieškinio reikalavimus, siekiant nuginčyti iš esmės net tris statybos leidimus, išduotus atsakovui UAB „Šiaulių banko turto fondas“ bei bylos eigoje vėl dalies reikalavimų atsisakymo, vertinant kad ieškovui nėra reikšminga atraminės sienos statyba ginčo sklype, kaip nepažeidžianti jo teisių, bei nurodant, kad buvo padarytos paties ieškovo atstovų klaidos, analizuojant atsakovų teiktus duomenis apie statybų eigą ir ginčo statinių registravimą nekilnojamojo turto registre, teismas turi pagrindą atmesti ieškovo argumentus dėl ieškinio senaties nepraleidimo vienų reikalavimų atžvilgiu bei netenkinti prašymų dėl ieškinio senaties atnaujinimo kitiems reikalavimams, nenustačius atnaujinimui svarbių priežasčių.
Teismo nuomone, ieškinio senaties taikymui svarbios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas pats ir per savo atstovus 2007-2008 m. aktyviai dalyvavo kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrose, reiškė prieštaravimus, nesutikimus numatomo statinio statybai (statytojo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ parengtame pradiniame projekte – komercinių patalpų, butų su parkavimo vietomis statybai). Tai patvirtina be šalių paaiškinimų ir paties ieškovo teikti rašytiniai duomenys su pradiniu ieškiniu ( 1 t., 84-171 b.l.). Vėliau 2012 m. gruodžio 5 d. ieškovo atstovas teikė rašytinį pritarimą dėl lauko tinklų tiesimo prie numatomo statyti UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ūkinių ir maisto prekių paviljono, ieškovo atstovas taip pat dėjo įmonės antspaudą ir savo parašą ant techninio projekto dalies, kurioje aiškiai nurodyta, jog preliminarus projektuojamo pastato bendras plotas – 1551 kv. m, ką patvirtina atsakovo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ pateikti duomenys (2 t., 63-64 b.l.); be to atsakovo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ statyba buvo išviešinta – pastatytas informacinis stendas statybos vietoje, kuriame aiškiai nurodyta, jog statomas objektas – prekybos paskirties pastato rekonstrukcija Turgaus g.7, Šiauliai, prekybos paskirties pastato nauja statyba ir sandėliavimo paskirties pastato nauja statyba (duomenys neskelbtini), statybos pradžia: 2013 m. spalis; pabaiga 2014 m. gegužė (2 t., 68 b.l.), taip pat visi išduoti statybos leidimai buvo paskelbti privaloma tvarka Lietuvos Respublikos statybų leidimų ir statytos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „INFOSTATYBA“, todėl teismas mano, kad vertinant iš vidutiniškai rūpestingo ir atidaus asmens elgesio analogiškoje situacijoje standartų, ieškovas buvo tinkamai informuotas apie gretimame sklype numatomų statyti pastatų paskirtį, plotą, statybos pradžią; galėjo savalaikiai pasitikrinti statybų leidimų išdavimą informacinėje sistemoje „INFOSTATYBA“ (kaip iš šios sistemos ieškovo atstovai gavo duomenis bylos nagrinėjimo eigoje) bei įvertinti, kuo šie leidimai statyti pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus, t.y veikti taip pat aktyviai, kaip būdamas suinteresuotu asmeniu, darė pirmojo atsakovo statybos projektinių sprendinių atveju. Be to atsakovo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atstovai pateikė duomenis byloje ( 2 t., 69-70 b.l.), jog ieškovas, per savo atstovus, kurie dalyvauja ir šioje civilinėje byloje, būtent 2014-05-19 raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo (adresu (duomenys neskelbtini)), todėl 2014 m. gegužės 19 d. ieškovas jau neabejotinai turėjo duomenis apie statybos leidimą, vertino savo galimą teisių pažeidimą, ir vėliausiai nuo to momento turi būti skaičiuojamas 1 mėnesio terminas statybą leidžiančių dokumentų užginčijimui. Tokios pačios pozicijos dėl ieškinio senaties praleidimo iš esmės laikėsi ir kiti atsakovai bei bei tretieji asmenys, dalyvaujantys atsakovų pusėje.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo atmesti atsakovų prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, jiems teikiant ir kitus motyvuotus argumentus byloje, jog toks ieškovo, kurio pastate veikia prekybos centras „Iki“, priklausantis nuomininkui UAB „ Palink“, pasyvumas bei delsimas įstatymo nustatytais terminais administracine tvarka ginčyti išduotus statybos leidimus bei numatomą statybą, iš esmės laukiant, kol gretimame sklype faktiškai daugiau nei metus vykdoma statyba bus baigiama bei turint informacijos, kad statiniuose galimai pradės veikti kita prekybine veikla užsiimanti bendrovė (trečiasis asmuo UAB „Norfos mažmena“) bei reikalaujant pačių griežčiausių neteisėtos statybos padarinių - statinius nugriauti, buvo sąlygotas iš esmės siekio eliminuoti nepageidaujamą kaimynystėje prekybos verslo konkurenciją, o ne esamų ar būsimų ieškovo teisių pažeidimų šia statyba; ir toks ieškovo elgesys neatitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijų, taikomų civilinėje teisėje, ir negali būti pateisinamas, sprendžiant ieškinio senaties terminų atnaujinimo klausimą šiame ginče.
Todėl teismas atsižvelgdamas į atsakovų bei trečiųjų asmenų pateiktus argumentus bei rašytinius duomenis dėl ieškinio senaties taikymo, vertina, kad ieškovas be svarbių priežasčių praleido įstatymų nustatytą 1 mėnesio terminą ginčyti abu statybą leidžiančius administracinius aktus: tiek Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 9 d. statytojui UAB „Šiaulių banko turto fondas“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-61-130809-00198, tiek 2013 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos UAB „Šiaulių banko turto fondas“ išduotą Leidimą statyti naują statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. 61-130812-00201, ir šių terminų atnaujinti nėra pagrindo. Tuo pačiu teismas vadovaujasi CK 1.135 straipsnio nuostata, kad pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, todėl taiko ieškinio senatį ir papildomam ieškovo reikalavimui, kuriuo prašoma panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-60-150826-00124, nors šio reikalavimo senaties terminas nėra pasibaigęs.
Dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo byloje, jo subjektinės teisės ir viešojo intereso gynimo
Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pabrėžtina, kad CPK 5 straipsnyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi, asmenys, besikreipiantys į teismą, turi įrodyti, kad padaryta tam tikra žala, pažeisti tam tikri įstatymo saugomi interesai, ir kad žala padaryta būtent jiems, o ne bet kam.
Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas, būdamas privačiu investuotoju nekilnojamojo turto srityje bei vykdydamas jam priklausančių patalpų nuomą prekybos centrui „IKI“ sutartiniais pagrindais su trečiuoju asmeniui „ Palink“, nurodė, kad tai, jog gretimame žemės sklype esantis statinys – trys sublokuoti pastatai – yra pastatytas neteisėtai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taikomų sklypo užstatymo tankumui, želdynų plotui, nukrypstant nuo detaliojo plano, įgyvendinant apsimestinius statinių projektavimo ir statybos sprendinius, nes faktiškai buvo suprojektuotas ir pastatytas daugiau nei 1000 kv. metrų ploto turintis prekybos centras, o tokia didžiojo prekybos centro statyba pagal Šiaulių miesto bendrąjį planą toje teritorijoje negalima (tokia statinio paskirties ir veiklos teisė suteikta tik ieškovo pastatytam prekybos centrui) ir tai pažeidžia ieškovo, kaip privataus verslininko teises bei teisėtus interesus, todėl jis turi subjektinę teisę ginčyti kito privataus investuotojo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ statybą pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 6 straipsnį. Pažymėtina, kad ieškovas pateikdamas pradinį ieškinį teisme, rėmėsi Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalimis bei nurodė, jog statinys turi būti statomas ir pastatytas taip, kad statybos metu ir jį naudojant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų išsaugotos; jeigu jų negalima išsaugoti, tai jos gali būti pakeistos pagal statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas; o jei pažeidžiami turtiniai trečiųjų asmenų interesai, tai šiems asmenims turit būti atlyginama; taip pat ieškovas argumentavo, jog užbaigus tokio dydžio naujo prekybos centro statybos darbus bei atidarius šį centrą būtų neteisėtai pakeistos ieškovo veiklos sąlygos, kurios tuo atveju, jei statytojas laikytųsi bendrojo plano sprendinių, nepasikeistų tiek ir tokia apimtimi ( 1 t. 8-9 b.l.).
Atsakovai Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“ su tokiais ieškovo argumentais iš esmės nesutiko ir savo atsiliepimuose į ieškinį bei teikdami paaiškinimus teismo posėdyje nurodė aplinkybes, jog Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant privatus asmuo gali ginčyti gretimame sklype planuojama ar vykdoma statyba pažeistas teises ir ginti teisėtus interesus. Asmuo, siekiantis ginti savo teises Statybos įstatymo 6 straipsnio pagrindu privalo įrodyti dvi grupes aplinkybių: l) kokie normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai buvo pažeisti; 2) kokia buvo pažeista Statybos įstatymo 6 str. 4 d. išvardintų sąlygų grupė.
Teismas iš esmės sutinka su tokia atsakovų pozicija ir atmeta ieškovo argumentus dėl jo subjektinės teisės ginčyti nurodytus statybos leidimus, nenustačius nė vienos iš Statybos įstatymo 6 str. 4 d. išvardintų sąlygų. Pažymėtina, kad ieškinio pateikimo metu galiojančioje Statybos įstatymo 6 str. 4 dalyje reglamentuotos šios sąlygos 1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; 2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves; 3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais; 4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; 5) gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; 6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės; 7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; 8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.
Konstatuotina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje nepateikė konkrečių duomenų apie tai, kokius patyrė statinio naudojimo, jame vykdančios veiklos suvaržymus bei turtinius nuostolius tiek pagal 2013 m. rugpjūčio mėnesį išduotus leidimus statybai gretimame žemės sklype, tiek pagal užbaigtus statybos darbus 2015 m. vasarą. Todėl teismas daro išvadą, jog šia ginčo statyba iš esmės ieškovo, kaip privataus subjekto, teisės nebuvo pažeistos, o jo įvardijami galimi komercinės veiklos suvaržymai bei nepatogumai vertinami kaip deklaratyvūs teiginiai, juo labiau, kad pats ieškovas neužsiima prekybos veikla, o tik gauna turtinės naudos iš nuomos sutartinių santykių su pagrindiniu nuomininku UAB „Palink“ ir kitais prekybos bei paslaugų veikla besiverčiančiais nuomininkais statinyje. Teismo nuomone, šiame statybos ginče ieškovas iš esmės neįrodė savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, o kitų verslo subjektų nepageidaujama konkurencija investicijų srityje, prekybos rinkoje nėra priskirta prie tų Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies sąlygų, pagal kurias ieškovas, kaip valstybinės žemės nuomininkas ir statinio savininkas, gali reikalauti savo teisių apsaugos. Teismo posėdyje ieškovo atstovams buvo siūlyta tikslinti ieškinio pagrindą, suteikta procesinė galimybė teikti papildomus duomenis apie vykdomos ūkinės, komercinės veiklos suvaržymus, patiriamus ar būsimus nuostolius, tačiau ieškovas neteikė objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog leidimų statybai išdavimu ir vykdyta pastatų statyba gretimame sklype buvo pažeistos ieškovo, kaip statinio savininko, teisės Statybos įstatymo 6 str. 4 d. išvardintų sąlygų prasme.
Teismas vertina, kad pradiniame ieškinyje ieškovas abstrakčiai nurodė savo statinyje 2011-2013 metais vykdytos statybos, patalpų paskirties keitimo rezultatus, patirtas išlaidas bei numatytą investicinę grąžą (1 t., 9 b.l.). Be to pažymėtina, kad pagal pateiktus su pradiniu ieškiniu duomenis iš nekilnojamojo turto registro su istorija apie turimą statinį adresu (duomenys neskelbtini) ( 1 t., 62-71 b.l.), matyti, jog ieškovas nesutikdamas su pradiniais kaimyninio sklypo detalaus plano sprendiniais 2007-2008 metų laikotarpiu dar net nebuvo pastato savininkas; nuosavybės teise pastatas, kurio paskirtis – prekybos centras su restoranu „Pirkia“ ir lošimo automatų salonu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2005-02-28 iki 2008-12-01 priklausė UAB „Swedbank lizingas“. Taip pat iš šios pateiktos oficialios nekilnojamojo daikto duomenų istorijos, registruotų juridinių faktų matyti, jog ieškovas tame žemės sklype atliko naujus kadastrinius matavimus, pastate vykdė remonto statybos darbus, kurių rezultate pagal 2011-07-20, 2011-09-05 deklaracijas apie statybos užbaigimą bei 2014-02-12 deklaraciją apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą, buvo pakeistas jo nuomojamo iš valstybės žemės sklypo naudojimo būdas ( nuo 2014-03-28 registruotas kaip komercinės paskirties objektų teritorija ir nebeliko prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos). Be to ieškovas baigtų statybų pastate pagrindu skirtingu laikotarpiu įregistravo nuosavybės teise du atskirus nekilnojamojo turto objektus: 2011-09-06 negyvenamąją patalpą – lošimo automatų saloną; 2014-02-26 negyvenamąją patalpą – prekybos centrą su restoranu „ Pirkia“ Katpėdėlė. ir šias patalpas nuomojo atitinkamiems juridiniams asmenims. Tokie oficialūs nekilnojamojo turto registro duomenys leidžia daryti teismui išvadą, kad pats ieškovas ginčijamų atsakovo statybų leidimų išdavimo 2013 m. rugpjūčio mėnesį laikotarpiu nebuvo baigęs pagal išduotus leidimus savo statinio statybos darbų, naujų žemės sklypo ir patalpų kadastrinių matavimų, nedeklaravo bei neišviešino prieš kitus asmenis pasikeitusių daiktinių teisių į suformuotą atskirą nekilnojamojo turto objektą - prekybos centrą su restoranu „ Pirkia“ Katpėdėlė, adresu (duomenys neskelbtini), su atitinkamai pasikeitusiu unikaliu nekilnojamojo turto numeriu; todėl šios aplinkybės teismo nuomone yra svarbios, vertinant ieškovo kaip statinio savininko subjektinę teisę ginčyti išduotus leidimus statybai gretimame sklype bei jo kaip statytojo sąžiningumą kito statytojo ( UAB „Šiaulių banko turto fondas“) atžvilgiu.
Teismas, sutikdamas su byloje išsakytasis atsakovų ir trečiųjų asmenų argumentais dėl ieškovo piktnaudžiavimo savo subjektine teise, prisidengiant dar ir viešo intereso gynimo būtinybe, taip pat daro išvadą, kad ieškovas, būdamas privataus verslo subjektu ir vykdantis investicijas į nekilnojamąjį turtą, nėra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą statybų srityje. Be to paraleliai šiai bylai teisme teikto ieškovo skundo prokuratūrai pagrindu viešojo intereso pažeidimo nenustatė ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, priimdama 2015-02-26 atitinkamą nutarimą dėl atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ką įrodo atsakovo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ pateikti duomenys byloje ( 2 t., 168 b.l., 5 t., 9-10 b.l.). Todėl darytina išvada, kad ieškovas negali reikalauti ginti nuo statybos pažeidimų bet kieno teisę, jis turi galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, jog būtų apginta būtent jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Inicijuotų dviejų civilinių bylų aplinkės teisme ir šalių teiktų įrodymų kontekste, kai praleidus ieškinio senatį, iš esmės abstrakčiai ieškovo nurodomas jo teisių pažeidimas bei ginčijama ne savavališka, bet pagal statybos leidimus vykdyta statyba gretimame sklype, siekiant alternatyvaus galutinio neigiamo rezultato kito statytojo atžvilgiu (arba visiško statinių nugriovimo, arba įpareigojimo atstatyti vidinę sieną tarp dviejų ginčo statinių), tuo eliminuojant ar iš esmės suvaržant ieškovui nepageidautiną UAB „Norfos Mažmena“ prekybinę veiklą atsakovo pastatuose, ką ieškovo atstovai ne kartą akcentavo šiame procese, teismas vertina, kad ginče nėra nustatytas joks viešasis interesas bei poreikis jį ginti.
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015). Be to šiam ginčui aktuali ir paskutiniu metu suformuotos kasacinio teismo nuostatos dėl privataus asmens subjektinės teisės įgyvendinimo statybų leidimų ginčijimo bylose: t.y. privatus asmuo gali būti informacijos šaltinis apie atliktus viešojo intereso pažeidimus, o gautą informaciją apie viešojo intereso pažeidimus specialus įstatymų numatytas subjektas turi vertinti ir analizuoti pagal teisės aktuose nustatytas procedūras; tačiau tai nereiškia, kad informaciją apie viešojo intereso galimus pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotu asmeniu, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti; asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-198-969/2018).
Todėl teismas daro išvadą, kad pagrįsti atsakovų ir trečiųjų asmenų argumentai, išsakyti bylos nagrinėjimo metu, jog nelaikytinas sąžiningu elgesiu ieškovo nesavalaikis kreipimasis į teismą bei atsisakymas teismui detaliau paaiškinti bei pateikti papildomus duomenis apie žalingą poveikį savo statiniui, esamus ar būsimus vykdomos veiklos suvaržymus, nuostolius dėl gretimame sklype vykdomos statybos, tuo suvaržant atsakovams ir procesinę teisę pateikti atsikirtimus. Iš tiesų ieškovo atstovai, pasiremdami įmonės vykdomos veiklos duomenų konfidencialumu, privačių sandorių su patalpų nuomininkais neatskleidimu, dalyvaujant procese verslo konkurentams, neatskleidė išsamiau aplinkybių, dėl kokių priežasčių tuo pačiu kelių metų laikotarpiu, kaip ir atsakovo projektuojama bei vykdoma statyba gretimame sklype, ieškovas taip pat atliko savo statinio, adresu (duomenys neskelbtini), statybos (remonto) darbus pagal išduotą leidimą, nenurodė, kas lėmė jo valdomo žemės sklypo naudojimo ir statinio patalpų paskirties keitimą, naujų daiktinių teisių, susijusių su prekybos centro patalpų įregistravimu, suformavus atskirą nekilnojamojo turto objektą, bei tokių daiktinių teisių išviešinimą tik 2014 m., kas teismo nuomone, taip pat galėjo įtakoti ieškovo kaip statinio savininko teisių bei jo vykdomos veiklos sąlygų pasikeitimą. Atitinkamai teismas atmeta ieškovo argumentus, kad būtent statybos gretimame sklype neteisėtumu ir apsimestiniais sprendiniais pastačius ne tris statinius, bet vieną statytinį - prekybos centrą, jau savaime padarytas neigiamas poveikis jo statiniui, vykdomai komercinei veiklai, vertina juos kaip deklaratyvius teiginius, nepagrįstus objektyviais duomenimis.
Todėl teismas daro galutinę išvadą, kad ieškovas piktnaudžiavo savo subjektine teise, kai iš esmės teikdamas prioritetą viešojo intereso gynimui, tam neturėdamas įstatyminės teisės, tuo pačiu neįrodinėdamas konkretaus savo teisių pažeidimo Statybos įstatymo 6 straipsnio sąlygų prasme bei akivaizdžiai praleisdamas ieškinio senatį, siekė teisminiu procesu užginčyti kitam verslo konkurentui išduotų statybos leidimų bei statybos sprendinių teisėtumą, kai neteisėtumo neįžvelgė nė viena iš įgaliotų vertinti statybos leidimų išdavimą valstybės institucijų. Sutiktina su atsakovų ir trečiųjų asmenų teiktais argumentais, kad tokį ieškovo pasirinktą ydingą savo subjektinės teisės realizavimą galėjo įtakojo tik privatūs tikslai, siekis išlaikyti savo bei pagrindinio nuomininko UAB „Palink“ dominuojančią padėtį toje Šiaulių miesto investicijų ir prekybos rinkoje, todėl teismas negali tokio asmens subjektinės teisės ginti ir atmeta ieškinį dėl neteisėtos statybos bei jos padarinių pašalinimo griežčiausia priemone dar ir CK 1.137 straipsnyje numatytu pagrindu. Šio straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos įtvirtina, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, be to civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas asmens nesąžiningai ir ne pagal įstatymus riboti konkurenciją ar piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje, ir jeigu toks asmuo piktnaudžiauja savo subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
Dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statybos neteisėtumo.
Nors esamo ginčo atveju taikytinas ieškinio senaties terminas bei ieškinys atmetamas dar ir kitu pagrindu dėl ieškovo, kaip privataus juridinio asmens, piktnaudžiavimo subjektine teise, teismas pasisako ir dėl galimai neteisėtų atsakovų veiksmų, nesilaikant statybą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, teritorijos planavimo dokumentams prieštaraujančių ir trijų statinių apsimestinių projektinių sprendinių realizavimu pastačius vieną statinį.
Teismas konstatuoja kad ieškovas iš esmės abiejų statybos leidimų neteisėtumą grindžia teisės aktų interpretacija, pateikdamas tokius argumentus, kad abu 2013 m. rugpjūčio mėnesio leidimai statyti išduoti neteisėtai dėl apsimestinių 2008 m. detaliojo plano, patvirtinto žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), projektinių sprendinių, nes ginčo statybos objektu (galutiniu rezultatu) turi būti laikomi ne trys sublokuoti prekybos ir sandėliavimo paskirties pastatai, o vienas statinys - prekybos centras, kurio bendras plotas yra virš 1000 kv. metrų ir atitinka didiesiems prekybos centrams keliamus reikalavimus, o tokio statinio statyba gretimame sklype nebuvo galima pagal 2009 m. patvirtintą Šiaulių miesto bendrąjį planą. Ieškovas iš esmės neigia trijų pastatų sublokavimo galimybę pagal atsakovo techninius statinių ir darbo projektus, vertina visus atliktus statybos darbus kaip neteisėtą statybą ir siekia vienais ieškinio reikalavimais, visus tris statinius nugriauti, o kitais - įpareigoti statytoją atstatyti neteisėtai pašalintą sieną, kuria ribojosi du sublokuoti prekybos paskirties statiniai, kas teismo nuomone rodo, jog tokiu reikalavimu pats ieškovas tuo pačiu pripažįsta tokių sublokuotų statinių galimumą pagal projektinius sprendinius ir siekia tik jų faktinio atskyrimo, atstačius statybų dokumentuose suprojektuotą tarp jų sieną.
Tokiems ieškovo prieštaringai vertinamiems alternatyviems statybos padarinių šalinimo reikalavimams bei teikiamiems argumentams dėl statybos neteisėtumo iš esmės prieštaravo visi atsakovai bei tretieji asmenys, dalyvaujantys procese atsakovų pusėje, teikdami atsiliepimus į pradinį ieškinį, patikslintus reikalavimus bei duodami paaiškinimus teismo posėdyje, ką teismas išdėstė šio sprendimo 18-47 punktuose. Teismas nustatyto ieškovo nesąžiningo konkurencinio elgesio kontekste neturi pagrindo tokių atsakovų ir trečiųjų asmenų argumentų bei teiktų motyvų atmesti šiame ginče, iš esmės laiko teisingais ir įrodytais pagal byloje surinktų duomenų visumą.
Teismas šiame ginče vadovaujasi kasacinio teismo praktika, suformuota analogiškuose ginčuose dėl neteisėtos statybų ir jos padarinių šalinimo, t.y. kad reikalaujant statinio nugriovimo, kaip pačios griežčiausios tokios statybos padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją. Be to teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas.
Teismas iš esmės ginče sutinka su atsakovų ir trečiųjų asmenų teisme išdėstytais argumentais, kad Šiaulių miesto teritorijos planavimas - tai išmintinai Šiaulių miesto savivaldybės kompetencijos klausimas, be to toks planavimas turi būti vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsakovo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atstovai pagrįstai teigia, kad nors savo ieškinį ieškovas grindžia teisėtu lūkesčiu, kuris pasireiškė jo įsitikinimu, kad šalia neatsiras kitas rinkos dalyvis, užsiimantis mažmenine prekyba didesniame negu 1000 kv. m. plote, tačiau ieškovas investavo savo lėšas ir pastatė pastatą, kurį vėliau išnuomojo „ Iki“ prekybos tinklui, 2003 m., kai dar negaliojo 2009 m. patvirtintas miesto Bendrasis planas ir kai ieškovas apskritai negalėjo turėti jokio lūkesčio, kad šalia neatsiras kitas prekybos centras.
Taip pat teismas vertina aplinkybes, kad šiuo metu jau negaliojančiose Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisyklėse, į kurias daroma ieškovo nuoroda Šiaulių miesto bendrajame plane, buvo įtvirtintas būtent zoninis, o ne taškinis tokių įmonių planavimo principas - taškinio prekybos centrų žymėjimo neįtvirtinto joks teisės aktas. Šiuo atveju prekybos centrų išdėstymas buvo planuojamas Bendrajame plane, kuriame analizuojamos ne mažesnės negu 1 ha teritorijos arba kvartalai, kuriuos skiria C kategorijos gatvės - todėl nėra jokios galimybės tašku pažymėti tikslią vietą, kurioje stovės konkretus prekybos centras. Būtent todėl ir yra Bendrajame plane nurodyta, kad tokio prekybos centro vieta - preliminari.
Taip pat pažymėtina, kad Taškinis didžiųjų prekybos centrų žymėjimas, kuriuo remiasi ieškovas, tiesiogiai prieštarauja Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintose Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse įtvirtintam mažmeninės prekybos objektų planavimo principui. Pagal šias taisykles, mažmeninės prekybos objektų išdėstymas yra planuojamas, nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrą plotą atskirose planuojamose teritorijose (117.2.13., 117.2.13., 208.3.6.4.).
Be išsamių atsakovo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atstovų paaiškinimų, teiktų visos bylos nagrinėjimo metu, 2016 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu, atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją atstovaujanti Šiaulių miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė taip pat davė analogiškus paaiškinimus, vertindama, kad buvo teisėta dviejų naujų statinių statybą ir vieno statinio rekonstrukcija, kad iš esmės visuomeninės paskirties statinių sublokavimas, sujungus du žemės sklypus, leistinas, nes nėra tokio draudimo ir nė vienas statybos techninis reglamentas nepasisako, kaip turi būti projektuojama ir įgyvendinama tokia sublokuotų statinių statyba; be to šiai komercinės paskirties statybai galiojo 2007 m. detalusis planas su vėlesniais pakeitimais ir neturėjo būti taikomi Šiaulių miesto bendrojo plano reikalavimai, nustatantys schematiškai taškiniu principu didžiųjų prekybos centų išsidėstymą. Iš esmės tokios pat pozicijos laikėsi ir visi tretieji asmenys, dalyvaujantys atsakovų pusėje; be to trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai nurodė visos Lietuvos mastu aktualią nereglamentuotą sublokuotų gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties statinių statybą, kas sąlygojo šio trečiojo asmens kreipimąsi į Aplinkos ministeriją dėl šios problemos sprendimo, vyraujant nevienodam statybos įstatymo nuostatų, STR. 2.02.01:2004 ir STR 2.02.02:2004 skirtingam traktavimui ir vertinimui tarp statytojų, gretimų sklypų savininkų ir kitų suinteresuotų asmenų bei tuo pagrindu keliamų ginčų ( 2 t. 113-114 b.l.; 3 t., 48 b.l.). Todėl teismas, atmesdamas ieškinį, remiasi tuo pačiu sublokuotų statinių aspektu išspręstu kitu statybos ginču kasaciniame teisme (2018 m. rugpjūčio 20 d. Aukščiausiojo teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-198-969/2018), ir vertina, kad ne kiekvienas pagal bendrąjį ir (ar) detalųjį planą leistino užstatymo tipo pažeidimas (net jei toks ir būtų nustatytas) savaime laikytinas pagrindu pripažinti asmens, gyvenančio ar veikiančio bendrojo plano teritorijoje ar detaliojo plano teritorijoje esančiame sklype, teisių ir interesų pažeidimą.
Konstatuotina, kad byloje ieškinio reikalavimams dėl statybą leidžiančių dokumentų neteisėtumo ir tokios statybos padarinių šalinimo, nugriaunant visus tris statinius, pagrįsti ieškovas teikė prašymus, kurių pagrindu buvo paskirtos dvi statinio ir statybos teismo ekspertizės, jos atliktos pagal visą ginčijamos statybos dokumentaciją (trijų statinių techninius ir darbo projektus bei kitus išreikalautus byloje duomenis).
2017-08-17 teismo ekspertizės akte Nr. 17/08-04, kurį pateikė teismo ekspertė Gražina Lygnugarienė ( atskiras dokumentų segtuvas, prijungtas prie bylos medžiagos iš 481 lapų), pateiktos išvados, kad:Vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais (Šiaulių miesto bendrasis planas netaikytinas), žemės sklype, adresu Šiaulių m. sav. Šiaulių m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo galima projektuoti ir statyti viena siena besiribojančius du ypatingus statinius (prekybos paskirties ir sandėliavimo pastatus). Tokios naujos statybos statinių projekto ir prekybos paskirties statinio, buvusio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto sprendiniai (statinių sublokavimas), nevertinami kaip vieno pastato statyba, gali būti vertinami kaip trijų pastatų funkcionavimas vienu metu, ir atitinka teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus; UAB “Vakarinis fasadas” parengto projekto “Prekybos paskirties pastato nauja statyba ir sandėliavimo paskirties pastato nauja statyba (duomenys neskelbtini), Statybos projektas”, apimančio techninio projekto ir darbo projekto stadijas ir visas sudedamąsias dalis (toliau - Statybos projekto) ir projekto, pagal kurį pastatas, kurio ankstesnis adresas - (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo rekonstruotas į esamos būklės pastatą ar jo dalį, apimančio techninio projekto ir darbo projekto stadijas ir visas sudedamąsias dalis (toliau - Rekonstravimo projekto) sprendiniai atitinka šiems projektams kompetentingų institucijų išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus. Pastato - sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lFglg, faktiniai architektūros sprendiniai (statinio architektūra) atitinka šio pastato paskirtį (sandėliavimo).Prieš išduodant statybą leidžiančius dokumentus ginčo statinių statybai, nebūtinai buvo būtina pakeisti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T- 241 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. sav. kadastrinis Nr. 2901/0007:165 detalųjį planą, įskaitant jo sprendinių keitimą, patvirtintą 2012 m. spalio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-302 (toliau tekste - Detalųjį planą). Detaliajame plane nebuvo numatyta statyti didįjį prekybos centrą ir neturėjo būti aiškiai įvardinta galimybė statyti didįjį prekybos centrą.Neturėjo būti keičiami naujos Statybos projektas ir Rekonstravimo projektas (o ypač - jų bendrosios dalys) Statybos eigoje žemės valdos projektu sujungus žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), kuriuose buvo vykdomi ginčo statinių statybos darbai.Statybos eigoje žemės valdos projektu sujungus žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), kuriuose buvo vykdomi ginčo statinių statybos darbai, nereikėjo gauti naują (-us) statybą leidžiančius dokumentus.Taikytinas užstatymo tankio rodiklis nėra pažeistas.Statybos projekte ir Rekonstravimo projekte yra numatyta atskiri brėžiniai konstrukcijoms (pamatai, kolonų tinklas, santvaros ir kt.)Statybos projekte ir Rekonstravimo projekte yra numatyta atskiri brėžiniai Prekybos pastato, Sandėliavimo pastato ir Rekonstruoto pastato išorės atitvaros (sienos, stogai ir pan.)Statybos projekte ir Rekonstravimo projekte yra numatyti dalinai atskiri pajungimai prie lauko inžineriniu tinklų (buities, gamybinių nuotekų tinklai); Statybos projekte ir Rekonstravimo projekte yra numatyti dalinai bendros Prekybos pastato, Sandėliavimo pastato ir Rekonstruoto pastato šildymo sistemos (šiluminiame punkte yra sumontuoti du atskiri šilumos punktai), Statybos projekte ir Rekonstravimo projekte yra numatyti dalinai bendros vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, elektrotechnikos, automatikos ir kitos vidaus inžinerinės sistemos.Statybos projekto ir Rekonstrukcijos projekto įforminimas (ypač - vieno pastato sprendiniu vaizdavimo kito pastato projekte požiūriu) ne pilnai atitinka STR 1.05.06:2010 “Statinio Projektavimas” patvirtinto Aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. Dl-708, 5.37 punkte - Lietuvos standartas LST 1516 “Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai” reikalavimus.Statybos projektui buvo galimai tinkamai atlikta privalomoji statinio projekto ekspertizė. Statybos projekto gaisrinės saugos ekspertizės dalyku buvo tas pats projektas kaip ir bendrosios statinio ekspertizės bei papildomai Rekonstravimo projektas.Parengus atitinkamus pastatų pertvarkymo, griovimo projektus, atitinkamai tam gavus reikiamus leidimus bei atlikus kai kuriuos būtinus darbus, gali būti vienas iš trijų statinių (Prekybos pastatas, Sandėliavimo pastatas ar Rekonstravimo pastatas) nugriautas, negriaunant bet kurio iš kitu dviejų ir nekeičiant bet kurio iš kitų dviejų esminių sprendinių.Atskiri statiniai gali jungtis bendra prekybos sale.Prekybos pastatas, Sandėliavimo pastatas ir Rekonstruotas pastatas (arba bet kurie du iš jų), vertinant Statybos projekto ir rekonstravimo projekto sprendiniu esmę, o ne įforminimą, yra ne vienas pastatas, tačiau šiuo metu pagal jo paskirtį galimai priskirtinas urbanistinis darinys yra vidutinio dydžio prekybos centras arba smulkių ūkinių pastatų ir maisto prekių paviljonas.Atliktais remonto darbais laikotarpiu nuo 2015 m liepos iki 2015 m rugsėjo. Prekybos pastatas, Sandėliavimo pastatas ir Rekonstruotas pastatas (arba bet kurie du iš jų), faktiškai nebuvo sujungti į vieną.Tokiems remonto darbams vykdyti kokiu nors kompetentingų institucijų pritarimas, leidimas, suderinimas nebuvo reikalingas.Paprastojo remonto darbams atskiros projektinės dokumentacijos rengti būtinumo nėra, tačiau norint ją rengti, gali visi asmenys pagal teises, numatytas Statybos techniniuose reglamentuose, išsami informacija pateikta www.spsc.lt.Šiuo metu ginčo statiniai ir jo priklausiniai, jų esama situacija neprieštarauja pagal Detalųjį planą komercinės paskirties objektų teritorijoms taikytiną želdynų normą.Pagal byloje esančius statybos darbu žurnalus negalima spręsti ar faktiškai vykdytiems Prekybos pastato. Sandėliavimo pastato ir Rekonstruoto pastato statybos/rekonstrukcijos darbams buvo parengtos ir rangovui pateiktos visos privalomos projektų dalys, jų pakeitimai ir jų detalizavimas darbo projekto lygmeniu.Įrašai byloje esančiuose statybos darbų žurnaluose nepatvirtina, kad Prekybos pastato, statybos darbų eigoje buvo sumontuota pertvara/atitvara/siena tarp Prekybos pastato patalpos, 2015 m liepos 27 d. kadastro byloje pažymėtu indeksais 1-8 ir 1-9.Pastato - Prekybos pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatymas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); Pastato - Sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatymas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir rekonstravimas Prekybos paskirties pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), šiuo metu esančio adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini)), nepakeitė žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudotojo ir Pastato - Prekybos centro su restoranu „Pirkia“ Katpėdėlė ir lošimo automatu salonu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko UAB „Baltsches haus“ iki statybos pradžios turėtas sąlygas, nurodytas Statybos įstatymo 6 str. 4 d.Remonto darbų rūšiai priskirtini darbai, atlikti laikotarpiu 2015 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais Pastate - Prekybos pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastate - Sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Pastate - Prekybos pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Jais nebuvo pakeista minėtu pastatu išorė; jais nebuvo sujungti kadastro objektai.
2018 m. balandžio 12 d. teismo ekspertizės akte (atskiras segtuvas 2 egzemplioriais, iš 98 lapų), kurį atliko ekspertai M. B. ir J. Z., pateiktos iš esmės kitos išvados:
Naujos statybos statiniu projekto ir prekybos paskirties statinio, buvusio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto sprendiniai neatitinka Šiaulių miesto bendrojo plano sprendiniu, nes faktiškai suprojektuotas vienas prekybos paskirties pastatas yra daugiau nei 1000 m2 bendrojo ploto. Šis neatitikimas yra esminis. Rengiant techninius projektus buvo bandoma neviršyti 1000 m2 prekybos pastato ploto ir pateikti viena statini kaip tris atskirus, tam, kad neviršyti šio dydžio.V. g. techninio projekto sprendiniai prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams dėl įrengtinų želdynų. Nukrypimas yra esminis — nėra suprojektuota 597 m2 želdynų.Tiek suprojektuoti sprendiniai, tiek faktiškai įgyvendinti ir šiuo metu egzistuojantys galutiniai statybų rezultatai gali būti vertinami tik kaip vieno ypatingo prekybos paskirties pastato statyba.Projektuose yra suprojektuotas ir faktiškai pastatytas vienas prekybos paskirties pastatas, o ne trys atskiri pastatai kaip vaizduojama techninėje dokumentacijoje, nes:
Objektai Parduotuvė 1, Parduotuvė 2 ir Sandėlis atskirai neatitiktu esminių statiniu reikalavimų - mechaninio atsparumo ir pastovumo, šildymo, nes turi bendras stogo, pamatų ir laikančiųjų sienų konstrukcijas.Objektai Parduotuvė 1, Parduotuvė 2 ir Sandėlis nėra atriboti atitvaromis atitinkančiomis išoriniu atitvaru reikalavimus.Pastato inžinerinės sistemos - elektros, šilumos, vandentiekio, nuotekų, žaibosaugos, gaisrinės apsaugos, vėdinimo, apšvietimo, yra bendros ir nefunkcionuotu atskirtos dalimis.Objektai atskirai neatitiktų, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos esminiu statinio reikalavimų.objektai Parduotuvė 1, Parduotuvė 2 ir Sandėlis atskirai neatitiktų esminių statinių reikalavimų – mechaninio atsparumo ir pastovumo, šildymo. Jų inžinerinės sistemos – elektros, šilumos, vandentiekio, nuotekų, žaibosaugos, gaisrinės apsaugos, vėdinimo, apšvietimo, yra bendros ir nefunkcionuotų atskirtos dalimis, todėl objektai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį ir neatitiktų gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos esminių statinio reikalavimų. Konstatuota, kad suprojektuotas ir sujungtame žemės sklype pastatytas vienas prekybos paskirties pastatas tiek vertinant projektų sprendinių turinį, tiek ir įforminimą.
Remiantis CPK 218 straipsniu, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.
Teismas konstatuoja, kad pirmoji teismo ekspertizė buvo paskirta daug didesnės apimties, t.y. dviem teismo ekspertams buvo pavesta atsakyti į teismo suformuluotus 24 klausimus; tuo tarpu 2017-11-17 teismo nutartimi paskirta pakartotinė dalinė teismo statinio projektavimo ir statybos ekspertizė, nurodant ieškovo pasirinktiems ekspertams atsakyti tik į tris klausimus, susijusius su teritorijų planavimo dokumentų galiojimu ginčo statybai, įvertinimu, kiek ir kokios paskirties pastatų buvo suprojektuota ir faktiškai pastatyta; taip pat ar tokie sprendiniai atitinka sublokuotų statinių statybą ir suponuoja atskirų pastatų galimybę jungtis bendra prekybos sale; ar galutiniai statybų rezultatai bei patalpų pertvarkymai 2015 m. rudenį gali būti vertinami kaip vieno ypatingo prekybos paskirties statinio statyba. Todėl antroji teismo ekspertizė laikytina atlikta daug mažesne specialių žinių reikalaujančia apimtimi, ir teismas iš esmės negali ja remtis, be to ją atlikę ekspertai savo išvadų visiškai nesiejo ieškovo galimų teisių pažeidimo pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies numatytas sąlygas, kas kaip minėta eliminuoja ieškovo subjektinę teisę gintis vien galimo viešo intereso pažeidimu.
Teismas iš esmės atsižvelgia į atsakovų atsikirtimus dėl šios ekspertizės akto nevertinimo kaip įrodymo ir atkreipia dėmesį, kad M. B. ir J. Z. yra atestuoti kaip teritorijų planavimo vadovai, tačiau byloje nėra duomenų, kad šie asmenys yra atestuoti kaip statinio projekto ekspertizės vadovai ar statinio ekspertizės vadovai, jie nėra įtraukti į teismo ekspertų sąrašą. Nei M. B.. nei I. Z. nepateikė įrodymų, kad jie turi kompetenciją ekspertuoti statinius ir jų projektus. J. Z. ir M. B., neturėdami statinio projekto ekspertizės vadovo ir (ar) statinio ekspertizės vadovo kvalifikacijos atestatų, neturėjo teisės pateikti išvadas i antrąjį ir trečiąjį klausimą. Tuo tarpu teismo ekspertė G. Lygnugarienė yra ne tik yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašus, bet ir turi kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę užimti statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas.
Be to ekspertai, atlikę pakartotinę ekspertizę, 57 akto punkte nurodė, kad visuomeninės paskirties statinių blokavimas statant naujus ar rekonstruojant esamus pastatus teisės aktuose apskritai nėra numatytas. Teismas šiuo atveju sutinka su atsakovės UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atstovės išdėstytais argumentais, kad teisės aktams nereglamentuojant reikalavimų sublokuotiems visuomeninės paskirties statiniams, pakartotinės ekspertizės akte tai turėjo būti nurodyta, konstatuojant, kad ekspertizę atlikę specialistai neturi teisinio pagrindo, kuriuo galėtų daryti išvadas, ar statinių sublokavimas yra atliktas tinkamai (atitinka teisės aktų reikalavimus) ar netinkamai (neatitinka teisės aktų reikalavimų).
Teismas taip pat pritaria atsakovų ir trečiųjų asmenų atsakovų pusėje išdėstytiems teismo posėdyje argumentams, kad šie specialistai, atlikdami pakartotinę dalinę ekspertizę, neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, kad šiuo metu viešajame registre yra įregistruoti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai - trys pastatai: Pastatas - sandėlis, unikalus numeris 0(duomenys neskelbtini); Pastatas - Prekybos pastatas, unikalus numeris 4400-1974-3104; Pastatas - Prekybos pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kad ieškovas ieškiniu iš esmės neginčija viešajame registre registruotų trijų pastatų teisinio statuso duomenų. Kol šie duomenys nėra nuginčyti, sublokuoti statiniai yra laikytini pastatytais ir įregistruotais kaip trys nekilnojamojo turto objektai, ir antrąją ekspertizę atlikusių specialistų samprotavimai apie vieną statinį statybos ir nekilnojamojo daikto prasme tokio, tiesiogiai iš viešojo registro kylančio rezultato iš esmės pakeisti negali, juo labiau, kad pats ieškovas iš esmės prašo nugriauti visus pastatytus statinius. Remiantis išdėstytu, teismas iš esmės remiasi tinkamą kvalifikaciją turinčio asmens - teismo ekspertės G. Lygnugarienės padarytomis išvadomis, atliekant paskirtąją pirmąją teismo ekspertizę, be to pakankamai argumentuotai ir išsamiai jas paaiškinus ekspertės apklausos metu teismo posėdyje dėl tokių trijų sublokuotų komercinės paskirties statinių (pastatant du naujus statinius ir vieną rekonstruojant) statybos, bei vertina ją kaip leistiną bei teisėtą pagal išduotus administracinius aktus. Dėl to teismas atmeta ieškovo argumentus ir teiktus motyvus dėl apsimestinių detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo, normatyvų nesilaikymo bei kiekvieno statinio projektų analizės, vertindamas, kad jie sąlygoti iš esmės tik klaidingo teritorijų planavimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrų interpretavimo, neatsižvelgimo į sublokuotų visuomeninės paskirties statinių statybos galimybę dviejuose atsakovui priklausiusiuose ir sujungtuose žemės sklypuose pagal dabartinį teisinį ir techninį statybos reglamentavimą Lietuvoje.
Teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ir pareikšto alternatyvaus ieškovo reikalavimo, t.y. pripažinti, jog atsakovas UAB „ Šiaulių banko turto fondas“ vykdė neteisėtą statybą, kai 2015 m. po statybos užbaigimo statiniuose atliko paprastąjį remontą ir išardė sieną, jungusią du prekybos paskirties statinius, taip sudarydamas vieną prekybinės salės erdvę. Tiek atsakovai, tiek ir tretieji asmenys teikė argumentus, kuriems pritarė ir teismo ekspertė G. Lygnugarienė, jog kad rašytinis atitinkamų institucijų pritarimas paprastojo remonto atveju būtinas tada, kai remontuojama išorinė pastato siena - ir šis reikalavimas yra visiškai suprantamas, nes remonto rezultatas gali sukurti vaizdą, nederantį su miesto urbanistiniais sprendiniais. Be to teisės aktai neapibrėžia sąvokos „išorė“, tačiau ši sąvoka yra apibrėžta lietuvių kalbos žodyne: išorės (išviršė, išlaukė, išvaizda) - daikto ar žmogaus iš lauko matomoji pusė. Vidinės sienos, neturinčios sąveikos su išore, remontas nesudaro jokio pagrindo kalbėti apie sąsajas su sublokuotų pastatų išoriniu vaizdu, todėl tokiam remontui atlikti nėra būtinas statybos leidimas ar rašytinis atitinkamų subjektų pritarimas. Atitinkamai teismas neturi pagrindo ir įpareigoti atsakovą atstatyti tokią du sublokuotus pastatus skiriančią gipso kartono sieną, juo labiau, kad statinių pagrindines konstrukcijas laiko pastatytos atraminės kolonos pagal patvirtinus projektinius sprendinius.
94. Sprendžiant šį ginčą, teismas daro išvadą, kad svarbia aplinkybe laikytinas tas faktas, kad ginčo statiniuose įsikūręs UAB „Norfos mažmena“ prekybos centras, savo dydžiu ženkliai skiriasi nuo ieškovo statinyje esančio beveik 10 000 kv. m ploto prekybos centro „Iki“. Net ir pagal anksčiau galiojusias Bendrojo plano nuostatas, atsakovo pastatuose įsikūręs prekybos centras pateko į vidutinio prekybos centro kategoriją - priešingai, negu ieškovo pastatė yra įsikūręs prekybos centras, anksčiau atitikęs didžiojo prekybos centro, o šiuo metu prekybos centro požymius. Be to pagal pakoreguotus Bendrojo plano sprendinius, šiuo metu atsakovo pastatuose veikia net ne prekybos centras, o prekybos įmonė, pagal savo nuomojamų patalpų dydį ir veiklos mastą negalinti konkuruoti su ieškovo valdomu prekybos centru ir ten veikiančios UAB „Palink“ veikla ( 10 t., 4-22 b.l.).
Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad tiek atsakovo statytojo veiksmai projektuojant ir pastatant ginčo statinius, tiek kitų atsakovų veiksmai išduodant statybą leidžiančius dokumentus ir kitus dokumentus, nebuvo neteisėti. Todėl teismas atmeta visus ieškovo teikiamus reikalavimus, neturėdamas nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų viseto pagrindu tenkinti bent vieną iš jų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CK 92 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinio reikalavimus, atsakovai įgyja teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas UAB „Šiaulių banko turto fondas“ pateikė rašytinius galutinius duomenis, kad byloje patyrė iš viso 21 266,98 Eur bylinėjimosi išlaidų (2018-08-21 prašymas 1560 Eur sumai, 2016-04-13 prašymas 1148,24 Eur sumai, 2016-04-12 prašymas 3630,00 Eur sumai, 2016-01-20 prašymas 7695,60 Eur sumai, 2015-06-30 prašymas 3027,86 Eur sumai, 2015-06-30 prašymas 4205,28 Eur sumai) (10 t. 145 b.l.). Konstatuotina, kad byloje atsakovą atstovavo du advokatai, ginčas laikytinas sudėtingus dėl reikalavimų pobūdžio ir didelės apimties (civilinę bylą sudaro 10 tomų medžiagos, jos priedai - statybos žurnalai – 10 vnt, statybos statinių techniniai ir darbo projektai – 6 tomai, teismo ekspertizių medžiaga – 2 atskiri segtuvai ). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bylos eigoje ieškovas UAB „Baltisches Haus“ tris kartus teikė patikslintus ieškinius, teikė du prašymus dėl papildomų ieškinio reikalavimų ir prie bylos prijungta kita byla su papildomais ieškovo reikalavimais atsakovui UAB „Šiaulių banko turto fondas“, į visus šiuos procesinius dokumentus atsakovas, naudodamasis atsikirtimo teise procese, teikė atsiliepimus. Būtent ieškovo prašymu byloje skirtos dvi teismo ekspertizės, atsakovas teikė atsiliepimus į šiuos prašymus, argumentavo savo pozicijas dėl ekspertizės išvadų, bylos nagrinėjimas po dviejų stabdymo ir atnaujinimo procesinių stadijų užsitęsė daugiau nei tris metus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas savo ruožtu byloje teikė prašymą priteisti 49028,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (10 t. 94-96 b.l.). Iš šių nurodytų išlaidų 12500 Eur sudaro išlaidos už atliktas ekspertizes, todėl laikytina, kad ieškovas, kurį atstovavo šioje byloje du advokatai, teikė prašymą atlyginti 36528,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus, kad ieškovas panašios apimties ir turinio teisines paslaugas šioje byloje įkainojo beveik 15000 Eur didesne suma, darytina išvada, jog atsakovo prašomos priteisti 21266,98 Eur išlaidos yra adekvataus dydžio ir nėra laikytinos per didelėmis tokio sudėtingumo ir apimties bylai bei atsižvelgtina į tai, kad šalys yra ne fiziniai asmenys, o privataus verslo subjektai, užsiimantys didelio masto investicijomis Lietuvos ekonominėje rinkoje. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas turi pagrindą priteisti iš ieškovo UAB „Baltisches Haus“ atsakovo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ naudai visa apimtimi ir jų nemažinti. Kiti atsakovai bei tretieji asmenys, dalyvaujantys atsakovų pusėje, prašymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje neteikė.
Be to proceso metu susidarė 140,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos visa apimtimi priteistinos iš ieškovės UAB „Baltisches Haus“ valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Baltisches Haus“, juridinio asmens kodas 111543781, atsakovo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ , juridinio asmens kodas 145855439, naudai 21 266,98 Eur ( dvidešimt vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 98 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Baltisches Haus“, juridinio asmens kodas 111543781, 140,84 Eur Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 84 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas: 5660 – „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.