Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-10-17 · Administracinė byla Nr. A-556-914-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-17
Bylos Nr.
A-556-914-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
V. M.
Trečiasis asmuo
Tauragės apskrities viršininko administracijai, Tauragės rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A17- 914/2007Procesinio sprendimo kategorija 11.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Tauragės apskrities viršininko administracijai, Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (b. l. 5-6) kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą prašymui, giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvų T. ir J. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad 1931 m. tėvai T. M. (mirusi (duomenys neskelbtini) ir J. M. (miręs (duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos Tauragėje valdė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypus (duomenys neskelbtini), 0,2868 ha, ir (duomenys neskelbtini), 0,2080 ha. 1939 m. tėvai, sužinoję, kad yra įrašyti į asmenų, numatytų ištremti už Lietuvos ribų, sąrašus, pabėgo iš Tauragės. Pažymėjo, kad apie tėvų valdytą turtą nežinojo, nes visus su šiais klausimais susijusius dokumentus tvarkė sutuoktinė, kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Tik po jos mirties rado dokumentus ir sužinojo apie tėvų turėtą turtą. Teigė, kad nebuvo informuotas ir nežinojo apie įstatymu nustatytus terminus pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Be to, dėl sunkios materialinės padėties, laiko stokos, slaugant sergančią sutuoktinę, negalėjo laiku ir tinkamai surinkti bei pateikti dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (b. l. 26-27) prašė prašymą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas. Teigė, kad nėra įpareigotas informuoti visus Lietuvos Respublikos piliečius, kurie nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo, apie įstatymo nustatytus terminus prašymui ir dokumentams pateikti. Nurodė, kad pareiškėjas į Tauragės apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo niekada nesikreipė. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjas apie tėvų nuosavybės teise valdytą turtą žinojo dar 1998 m., nes pateikė 1998 m. lapkričio 18 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo parengtą pažymėjimą apie nuosavybės teise valdytą turtą, todėl pareiškėjo nurodomos priežastys, dėl kurių praleido įstatymo nustatytą terminą, nėra pripažintinos svarbiomis.

Tretysis suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (b. l. 22) prašė bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, nutraukti.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 442 straipsnis numato, kokios bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šio straipsnio 13 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 15 straipsnyje reglamentuota administracinių teismų kompetencija, tačiau nėra numatyta, kad tokias bylas, kurią kelia pareiškėjas, nagrinėtų administracinis teismas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė į Tauragės rajono savivaldybės administraciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvų turėtą gyvenamąjį namą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu (b. l. 40-43) pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (ABTĮ 2 str. 1 d.). Šiame procese kylantys ginčai nagrinėjami ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1, 2 p.p.). Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas, suteikęs teisę atnaujinti terminus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, įgalino tai padaryti esant svarbioms priežastims. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad prašomo atnaujinti termino praleidimo priežastys aptariamu atveju nelaikytinos svarbiomis.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 45-46) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą. Apeliacinis grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagrindinė ir svarbiausia prašymo laiku nepateikimo priežastis yra pareiškėjo teisinis neišprusimas. Dėl senyvo amžiaus įstatymų studijuoti nesugeba, o teisininko ar kitokio įstatymų žinovo samdyti neturėjo ir neturi finansinių galimybių.

2. Pareiškėjas neatsimena 1998 m. lapkričio 19 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos gavimo aplinkybių.

3. Teismui nesutikus atnaujinti termino yra pažeidžiamos pareiškėjo konstitucinės teisės (nuosavybės klausimu).

4. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad pareiškėjui atkūrus nuosavybės teisę būtų pažeisti kitų asmenų interesai.

5. Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą, neteisingai įvertino šiai bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnį bei pažeidė ABTĮ 6 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 52-53) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Tiek Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, tiek to paties straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas suteikia teismui diskreciją, sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, tačiau veikimo laisvę sieja su tam tikromis aplinkybėmis, kurios, siekiant atnaujinti terminus, turi būti pripažįstamos svarbiomis, t. y. turinčiomis didelę reikšmę, esančiomis svariomis. Svarbių priežasčių konstatavimas ar nekonstatavimas atliekamas konkretaus teismo, nagrinėjančio individualų visuomeninį santykį, atsižvelgiant į pateikiamas faktines aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, laiko aspektą. Nagrinėjant šį (terminų atnaujinimo) klausimą būtina atsižvelgti ir į pretendento, besistengiančio atkurti nuosavybės teises, veiksmų operatyvumą, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo paskirtį. Taip pat pažymėtina, kad svarbi aplinkybė suprantama, kaip išsiskirianti, turinti neabejotinai didelę reikšmę suinteresuotam asmeniui, darantį įtaką jo gyvenimo ritmui, veiksmams taip, jog kliudo pasinaudoti tam tikrų teisių realizavimu. Tokia aplinkybė - iš esmės objektyviai nepriklausanti nuo asmens valios ir užkertanti kelią veikti, siekiant įgyti teises ir pareigas atitinkamo visuomeninio gyvenimo srityje.

Nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais. Visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, kad jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai aptarinėti, svarstyti, aiškinti viešai ir ne kartą. Ne kartą pratęsti ir terminai pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusią žemę bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, kurių galutinis pateikimo terminas šiuo metu nurodytas Atkūrimo įstatyme atitinkamai yra 2001 m. gruodžio 31 d. ir 2003 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, prašymo pateikimas buvo galimas 10 metų laikotarpyje, o dokumentų įrodančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku, - dar didesnis. Tai pakankamai ilgas laiko tarpas per kurį pilietis net darantis prielaidą, grindžiamą tik kitų asmenų ar asmeniniais spėjimais, apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tikėdamasis atkurti nuosavybės teises į jį, turėjo galimybę pateikti prašymą, o po to, ieškoti bei pateikti reikalingus dokumentus. Tokius veiksmus galėjo atlikti ir pareiškėjas V. M.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas (dėl terminų atnaujinimo nuosavybės teisių atkūrimo procese) yra pabrėžęs, kad vien tik nežinojimas apie tam tikras faktines aplinkybes nėra pakankamas pagrindas atnaujinti terminą prašymui ir dokumentams pateikti. Ši priežastis turi būti susieta su kitomis arba kilti iš kitų, nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių. Tik tokia faktinė situacija tikėtinai įgalintų teismą taikyti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis bei priimti sprendimą, suteikiantį teisę pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Pasirinktas pasyvus elgsenos variantas nėra pateisintas, turint omenyje, kad, sprendžiant pagal paties pareiškėjo pateiktą Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą, datuotą 1998 m. lapkričio 18 d., jis apie tėvų nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę sužinojo dar nepasibaigus terminui pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje subjektyvaus pobūdžio priežastys, kurios priklausė nuo paties pareiškėjo valios, nepripažįstamos pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Tokios priežastys kaip neapsisprendimas, patiklumas, neryžtingumas - subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–646/2004. Procesinio sprendimo kategorija 13.1.2; 6). Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė surinktus įrodymus ir pagrįstai pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis bei pateisinančiomis Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų praleidimą, todėl skundžiamo sprendimo naikinimui pagrindų nėra. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. M. apeliacinį skundą atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Anatolijus Baranovas Arūnas Sutkevičius Vaida Urmonaitė