- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-05
- Bylos Nr.
- e2YT-6406-1101/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02116-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- R. K., J. S.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai R. K. ir J. S. kreipėsi į teismą, su šiais prašymais: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. ir J. S. priėmė palikėjo savo tėvo P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. ir J. S. priėmė palikėjos savo motinos B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjai nurodė, jog pareiškėjų tėvas (palikėjas) P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties liko šis turtas – 1/2 dalis garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjas testamento nebuvo sudaręs. Pareiškėjų motina (palikėja) ir P. K. sutuoktinė B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties liko šis jos turtas – kita 1/2 dalis minėto garažo. Palikėja testamento sudariusi nebuvo ir dėl sveikatos būklės likusio P. K. turto nepaveldėjo. Paveldėjimo bylos po P. K. ir B. K. nebuvo užvestos ir dėl to taip pat nėra pateikta jokių prašymų.
3. Pareiškėjai paaiškino, kad po palikėjų mirties jie į palikimų vietos notarą nesikreipė, kadangi manė, jog pakanka per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti savo tėvų palikimus, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, ir tuo pagrindu notaras išduos jiems paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus į P. K. ir B. K. turtą. Pareiškėjų teigimu, per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą jie palikimą priėmė, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti, t. y. atliko veiksmus, reikalingus palikimui priimti – paveldėtu turtu pradėjo rūpintis kaip savu, jį ėmė valdyti, naudotis ir juo disponuoti bei prižiūrėti. Pareiškėjai remontavo, tvarkė ir prižiūrėjo visą garažą, mokėjo už į garažą patiektą elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas bei įmokas, taip pat pareiškėjai iki šiol valdo bei naudoja savo tėvų asmeninius daiktus ir nurodytus veiksmus atlieka iki šiol.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. K. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po abiejų tėvų mirties likęs turtas yra tik garažas, kadangi kitą turtą tėvai padovanojo pareiškėjams, kurie yra vieninteliai tėvų vaikai.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėja J. S. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad garažą prižiūri kartu su broliu (pareiškėju) bei su pareiškėju yra vieninteliai tėvų vaikai.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad P. K. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir B. K. (mirusi (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra įregistruotas tik P. K., tačiau turtas yra įgytas santuokos metu (1991 m. gegužės 2 d. garažų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu), todėl priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise (pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė).
8. Palikimas po P. K. mirties atsirado (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, konstatuojamas tais atvejais, kai įpėdinis pradeda valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pareiškėjų pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytais duomenimis, po P. K. mirties pareiškėjai remontavo, tvarkė ir prižiūrėjo garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo už į garažą patiektą elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas bei įmokas, taip pat pareiškėjai iki šiol valdo ir naudoja savo tėvų asmeninius daiktus. P. K. sutuoktinė B. K. dėl sveikatos būklės likusio P. K. turto nepaveldėjo. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjų paaiškinimais.
10. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po P. K. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjai R. K. ir J. S. po tėvo P. K. mirties savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jie laikomi priėmusiais palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
11. Palikimas po B. K. mirties atsirado (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Sprendimo 9 punkte minėta, jog pareiškėjų pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytais duomenimis, jau po P. K. mirties, pareiškėjai aktyviais veiksmais pradėjo garažą valdyti, todėl ir po B. K. mirties, pareiškėjai tęsė garažo faktinį valdymą, priežiūrą, tvarkymą, mokesčių mokėjimą už jo išlaikymą. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, teismas, kaip ir pirmiau, sprendžia, jog neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjų paaiškinimais.
12. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po B. K. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjai R. K. ir J. S. po motinos B. K. mirties savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jie laikomi priėmusiais palikimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktus, kad pareiškėjai po tėvo P. K. ir motinos B. K. mirties priėmė jų palikimus, todėl šie faktai paveldėjimo tikslais nustatytini teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad jie galėtų įgyvendinti savo, kaip P. K. ir B. K. įpėdinių, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant pareiškėjams R. K. ir J. S. įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.