Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiškėjo antstolio D. S. pareiškimu dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą skolininkui L. L., išieškotoja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skolininkas L. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas antstolis D. S. kreipėsi į teismą, prašydamas skirti skolininkui L. L. 50 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną. Nurodė, kad vykdo 2011 m. rugpjūčio 24 d. išduotą Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1797-798/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. L. valstybės naudai. Nurodė, kad 2016 m. spalio 25 d. reikalavimu, kuris įteiktas 2016 m. lapkričio 3 d., skolininkas L. L. buvo įpareigotas per 5 dienas pristatyti areštuotus automobilius IMZ 8103, v/n (duomenys neskelbtini),, Mercedes Benz S500, F. E., v/n (duomenys neskelbtini), į automobilių stovėjimo aikštelę Konstitucijos pr. 15, Vilniuje, arba informuoti antstolį, kur šiuos automobilius galima apžiūrėti ir įvertinti. Skolininkui nevykdant antstolio įpareigojimo antstolio prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. skolininkui skyrė 100 Eur baudą. Nurodė, kad 2017 m. vasario 7 d. skolininko gyvenamosios vietos adresu, registruotu laišku buvo išsiųsta ir 2017 m. vasario 13 d. įteiktas pakartotinis antstolio reikalavimas per 5 dienas pristatyti areštuotu automobilius į stovėjimo aikštelę Konstitucijos pr. 15, Vilniuje, arba informuoti antstolį, kur šiuos automobilius galima apžiūrėti ir įvertinti. Antstolis pažymėjo, kad iki šios dienos automobiliai nebuvo pristatyti.

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis vykdo 2011 m. rugpjūčio 24 d. išduotą Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1797-798/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. L. valstybės naudai (v. b. l. 1). Antstolio 2016 m. spalio 18 d. reikalavimu, kuris įteiktas 2016 m. lapkričio 3 d., skolininkas L. L. buvo įpareigotas per 5 dienas pristatyti areštuotus automobilius IMZ 8103, v/n (duomenys neskelbtini),, Mercedes Benz S500, F. E., v/n (duomenys neskelbtini), į automobilių stovėjimo aikštelę Konstitucijos pr. 15, Vilniuje, arba informuoti antstolį, kur šiuos automobilius galima apžiūrėti ir įvertinti (v. b. l. 22-23). Skolininkui nevykdant antstolio įpareigojimo antstolio prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. skolininkui skyrė 100 Eur baudą (v. b. l. 24-25). Nustatyta, kad 2017 m. vasario 7 d. skolininko gyvenamosios vietos adresu, registruotu laišku buvo išsiųsta ir 2017 m. vasario 13 d. įteiktas pakartotinis 2017 m. vasario 6 d. antstolio reikalavimas per 5 dienas pristatyti areštuotu automobilius į stovėjimo aikštelę Konstitucijos pr. 15, Vilniuje, arba informuoti antstolį, kur šiuos automobilius galima apžiūrėti ir įvertinti (v. b. l. 27-28).

Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

Teismas turimais duomenimis nustatė, kad automobilių: IMZ 8103, v/n (duomenys neskelbtini),, F. E., v/n (duomenys neskelbtini) savininku yra L. L., tačiau teismui ir antstoliui L. L. nenurodė objektyvių priežasčių kodėl negali vykdyti antstolio patvarkymų. Ginčo dėl šių antstolio reikalavimų teisėtumo nėra, vadinasi, nustatyti įpareigojimai yra galiojantys, teisėti ir vykdytini (Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalis). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad E. A. žinojo antstolio 2016 m. spalio 18 d. reikalavimų turinį, t. y. nustatytus atitinkamus įpareigojimus ir jų įvykdymo terminus, tačiau įpareigojimai iki šiol neįvykdyti.

Skirtinos baudos konkretaus dydžio nustatymas priskirtinas teismo nuožiūrai. Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pirmiau nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismo vertinimu, atitiktų teisės analogijos taikymas, kuris, beje, expressis verbis numatytas ir Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalyje. Kadangi Civilinio proceso teisė, kaip reglamentuojanti valstybės teisminės valdžios įgyvendinimą, yra labiau viešosios negu privatinės teisės šaka, tai nagrinėjamu atveju būtų teisinga, protinga ir sąžininga pagal analogiją vadovautis Administracinių nusižengimų kodekso 35-36 straipsnių nuostatomis, t. y. skiriamos baudos dydį nustatyti pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35, 36 straipsniai).

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad vykdomo išieškojimo mastas 62,11 Eur. Be to, skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Svarbu ir tai, kad teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymas iš esmės reiškia ir teismo sprendimo (pagal kurį vykdomas išieškojimas), kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymą ir tam tikru mastu lemia viešojo intereso pažeidimą. Dėl to, teismo vertinimu, netoleruotina tokia situacija, kai skolininkas sumoka paskirtą baudą ir toliau sąmoningai nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatinėja ir nesprendžia dėl tokio baudos dydžio, kuris dar leistų skolininkui „rinktis“ paskirtos baudos sumokėjimą ir sąmoningą antstolio teisėtų reikalavimų tolesnį nevykdymą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių L. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau turima duomenų, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą jau buvo taikytos sankcijos. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad antstolio pareiškime prašomas skirti baudos dydis – 50 Eur už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, visgi yra didelis už nustatytą pažeidimą, todėl teismo manymu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais skolininkui tikslinga skirti vienkartinę – 200 Eur baudą.

Pažymėtina, kad teismo skiriama bauda, kaip procesinė sankcija, neatlieka kompensuojamosios (žalos, nuostolių atlyginimo) funkcijos, taip pat ši sankcija negali būti vertinama kaip „satisfakcija“ antstoliui ar išieškotojui. Teismo vertinimu, baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas tik į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nesikartotų ateityje (neįmanoma drausminti ar koreguoti asmens elgesio praeityje). Be to, drausminantis baudos poveikis, akivaizdu, gali būti pasiektas tik tada, kai asmuo, kuriam taikoma bauda, subjektyviai žino, kad jam jau yra paskirta atitinkama sankcija, nes, tik žinodamas apie jam pritaikytą konkrečią poveikio priemonę, asmuo gali atitinkamai spręsti dėl savo veiksmų, elgesio ateityje – tęsti pažeidimą ar nutraukti neteisėtus veiksmus (neveikimą). Pažymėtina ir tai, kad teismo nutarčių įsiteisėjimas yra siejamas su jų neapskundimu per tam tikrą terminą, kuris skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos (Civilinio proceso kodekso 335 straipsnio 1 dalis). Taigi nutarties įsiteisėjimas iš esmės lemia ir išvadą, kad, įsiteisėjant nutarčiai, jos turinys yra žinomas visiems asmenims, dėl kurių nutartis priimta. Tai konstatavęs, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bauda taikytina nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Dėl to, tenkinant pareiškimą iš dalies, skolininkui skiriama vienkartinė 200 Eur baudą.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad antstolio pareiškimas tenkintinas iš dalies ir, įsiteisėjus šiai nutarčiai, už antstolio reikalavimų nevykdymą skirtina 200 Eur dydžio vienkartinė bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolio pareiškimą tenkinti iš dalies.

Paskirti L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) fiksuotą 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą už antstolio D. S. patvarkymo - pristatyti per 5 dienas areštuotus automobilius IMZ 8103, v/n 254VB, Mercedes Benz S500, F. E., v/n (duomenys neskelbtini) į automobilių stovėjimo aikštelę Konstitucijos pr. 15, Vilniuje, nevykdymą.

I. L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.

I. L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.