Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi UAB „L.“ direktorės A. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties, kuria UAB „L.“ direktorės A. B. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro B. L. 2014 m. gegužės 29 d. nutarimo dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariate buvo gautas UAB „L.“ direktorės A. B. pareiškimas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučių savininkų bendrija, esanti (duomenys neskelbtini), nevykdo 2012 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo, kuriuo yra įpareigota atsiskaityti su UAB „S. M.“ už 2011 m. gegužės 5 d. sutarties pagrindu atliktus darbus, tokiu būdu minėtos bendrijos pirmininkas E. O. nevykdo teismo sprendimo, sukčiauja ir piktnaudžiauja užimtomis pareigomis.

2014 m. sausio 9 d., atlikusi pareiškime nurodytų faktų patikslinimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato tyrėja N. P., vadovaudamasi LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad negauta pakankamai objektyvių duomenų apie tai, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2014 m. vasario 14 d. prokuroro nutarimu, vadovaujantis LR BPK 168 str., 2014 m. sausio 9 d. tyrėjos nutarimas buvo panaikintas, konstatuojant, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų padaryti išvadai, kad yra aiški LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė.

2014 m. balandžio 30 d., atlikęs papildomą pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato tyrėjas J. S. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad nėra nustatyta, jog E. O. turėtų tyčią vengti teismo nustatytos pareigos vykdyti 2012 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą, pabrėždamas, kad nėra duomenų, kad jis kada nors buvo (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininku ar būtų turėjęs įgaliojimus veikti jos vardu, todėl nenustatyti požymiai veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nesutikdama su priimtu nutarimu, pareiškėja jį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorui B. L., kuris 2014 m. gegužės 29 d. nutarimu pareiškėjos skundą atmetė. 2014 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pareiškėjos skundas dėl minėto prokuroro nutarimo buvo atmestas.

Skunde nurodoma, kad teisėjo nutartyje teisingai pažymėta, jog asmuo pagal LR BK 245 str. nuostatas atsako tuomet, kai jis veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos ir to nori, tačiau E. O. veiksmuose tyčinės kaltės formos neįžvelgta nepagrįstai. Pažymima, kad LR BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė gali pasireikšti veikimu ir neveikimu, t.y. teismo sprendime nurodytų reikalavimų ignoravimu, viešu atsisakymu jį vykdyti, o taip pat slepiamomis, iškraipomomis pajamomis, siekiant išvengti nukentėjusiajam priteisto žalos atlyginimo. Pareiškėjos teigimu, teismo sprendimo nevykdymas prasideda tada, kai kaltininkas neįvykdo teismo sprendimo iki jame nurodytos datos, o tokios datos nesant – kai per pakankamą įvykdyti laiką nesiima priemonių, būtinų įgyvendinti teismo sprendime įtvirtintus įpareigojimus.

Pabrėžiama, kad E. O., būdamas atsakingas už tikslinių įmokų nustatymo, jų mokėjimo tvarkos, surinkimo organizavimą, tyčia ir piktybiškai, nereaguodamas į jam siunčiamus nevienkartinius įspėjimus, raginimus ir prašymus, žinodamas, kad į šias lėšas bus nukreiptas teismo sprendimo vykdymas, nesiėmė jokių veiksmų šių lėšų surinkimui ir teismo sprendimo įgyvendinimui. Dėl E. O. neteisėtų veiksmų, siekiant išvengti kreditoriui priteistos skolos grąžinimo į Bendrijos kasą, Bendrijos narių bet kokios piniginės įmokos nėra mokamos, Bendrijos bet kokios rūšies pajamos yra slepiamos, tokiu būdu dirbtinai apsunkinant ir padarant visiškai neįmanomu priteistus pinigus išieškoti be teisėsaugos institucijų įsikišimo. Iš ko spręstina, kad tokie E. O. veiksmai visiškai atitinka LR BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą.

Nesutinkama ir su skundžiamos nutarties argumentu, jog medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. O. kada nors buvo (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininku ar būtų turėjęs įgaliojimus veikti jos vardu, pažymint, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo parengiamajame posėdyje atsakovo – (duomenys neskelbtini) DNSB atstovas E. O. paaiškino, kad Bendrijos pirmininku jis yra apie metus laiko, ankščiau Bendrija buvo neveiksni, ji buvo įkurta, bet niekas jai nevadovavo.

Akcentuojama, kad teisėjas nepagrįstai konstatavo, jog baudžiamoji atsakomybė dėl teismo sprendimo nevykdymo turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis, pažymint, kad toks teismo vertinimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai, kurioje laikomasi pozicijos, jog konkurencijos tarp LR BK 245 str. ir civilinio proceso nuostatų nėra. Šios įstatymų normos skirtingos savo prigimtimi ir paskirtimi, o asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 245 str. netrukdo taikyti jo atžvilgiu ir LR CPK nustatytą procesinę prievartos priemonę – baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjos skundą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro B. L. 2014 m. gegužės 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. liepos 17 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamų veikų požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Skundą nagrinėjantis teismas pritaria prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytiems pareiškėjos skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Atvirkščiai nei teigia A. B., jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra pagrindo minėtų procesinių sprendimų naikinti.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai LR BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno LR BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad E. O. turėtų tyčią vengti teismo nustatytos pareigos vykdyti 2012 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą, taip pat nėra duomenų, kad jis kada nors buvo 806-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininku ar būtų turėjęs įgaliojimus veikti jos vardu.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, UAB „L.“ direktorė A. B. pateikė pareiškimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučių savininkų bendrija, esanti (duomenys neskelbtini), nevykdo 2012 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo, kuriuo yra įpareigota atsiskaityti UAB „S. M.“ už 2011 m. gegužės 5 d. sutarties pagrindu atliktus darbus, nurodydama, kad minėta Bendrija yra atstovaujama fizinio asmens Bendrijos pirmininko E. O.. Remdamasi šiais duomenimis, pareiškėja prašė pradėti ikiteisminį tyrimą bendrijos pirmininko E. O. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 245 str. 2 d., 182 str. 1 d. bei 228 str. 1 d.

Analizuojant tyrimo medžiagoje pateiktus duomenis bei A. B. pareiškimo turinį matyti, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija pilnai neatsiskaitė su UAB „S. M.“, kadangi stogo remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, ką patvirtino tyrimo metu apklaustų E. O. ir M. J. parodymai. Dėl šios situacijos UAB „S. M.“, motyvuodami tuo, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, atstovaujama pirmininko E. O., nepateikusi jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar terminų, UAB „S. M.“ už atliktus darbus sumokėjo tik 27000 litų, tokiu būdu likdama skolinga 23078,93 litus, kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą, ieškinyje atsakovu nurodydama (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs pateiktą ieškinį, 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu iš atsakovo, t.y. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, ieškovo, t.y. UAB „S. M.“, naudai priteisė 28183 litus.

Šių duomenų pagrindu spręstina, kad minėtas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas buvo privalomas vykdyti (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, ką teisingai pažymėjo tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamuose procesiniuose sprendimuose.

Nors pareiškėja pretenzijas reiškia E. O., kaip minėtos Bendrijos pirmininkui, nurodydama, kad būtent E. O. atstovavo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos interesus, todėl už minėto teismo sprendimo vykdymą buvo atsakingas jis, tačiau sutiktina su ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, jog objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pastarasis kada nors būtų buvęs minėtos Bendrijos pirmininku, medžiagoje nėra. Tai patvirtina išrašai iš centrinės duomenų bazės registro, iš kurių matyti, kad E. O. nėra užregistruotas kaip minėtos Bendrijos narys ar pirmininkas bei paties E. O. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad įkūrus minėto namo Bendriją, pastarasis jokio nekilnojamojo turto aptariamame name neturėjo ir Bendrijai nepriklausė, 2003 ar 2004 metais įsigijo komercines patalpas, esančias minėtame name ir kai buvo nustatyta, kad namas yra avarinės būklės, jis dalyvavo Bendrijos susirinkime, kurio metu Bendrijos nariai išrinko jį susirinkimo, bet ne Bendrijos pirmininku bei asmeniu, atsakingu už sutarties su rangovu, remontuosiančiu namo stogą, pasirašymą.

Tuo tarpu vertinant pareiškėjos argumentą, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo parengiamojo posėdžio metu E. O. prisistatė minėtos Bendrijos pirmininku, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ši aplinkybė reikšmės neturi. Remiantis tyrimo medžiagoje pateiktais (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatais, Bendrijos pirmininkas yra renkamas Bendrijos narių susirinkimo metu, ne ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui. Šių įstatų 47 punktas numato, jog visi Bendrijos narių susirinkimai yra protokoluojami. Šių aplinkybių plotmėje akcentuotina, kad tyrimo metu nebuvo pateiktas Bendrijos narių susirinkimo protokolas, kuriame būtų užfiksuoti duomenys apie tai, kad bendru Bendrijos narių susirinkimo sprendimu Bendrijos pirmininku išrenkamas E. O., kas aukštesniajam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. O. nagrinėjamu atveju negali būti laikytinas minėtos Bendrijos pirmininku, turinčių įgaliojimus veikti Bendrijos vardu. Tai patvirtinančių objektyvių duomenų tyrimo medžiagoje nėra, todėl E. O. negali būti atsakingas už Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo vykdymą, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už minėtos Bendrijos galimai neteisėtus veiksmus.

Atsakant į pareiškėjos skundo argumentus taip pat pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių ir tai, jog (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija savo tyčiniu elgesiu būtų sukūrusi tokią situaciją, kad teismo sprendimas būtų iš esmės neįmanomas. Antstolio A. N. išieškojimo negalimumo aktas Nr. B-23433 patvirtina, kad minėta Bendrija savo vardu atidarytų banko sąskaitų neturi, jai priklausančio registruotino turto nenustatyta, savo buveinės vietoje įmonė neveikia, kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Nors pareiškėja nurodo, kad Bendrijos turtas yra slepiamas, siekiant išvengti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo vykdymo, tačiau tai patvirtinančių duomenų medžiagoje nėra, šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė ir pareiškėja, lakoniškai išdėstydama, kad Bendrija jai priklausantį turtą slepia. Atsakant į tokius pareiškėjos argumentus, būtina pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas LR BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas remiantis spėjimais ar prielaidoms. Tuo tarpu įvertinus A. B. pareiškime nurodytas aplinkybes, sutiktina su prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pradėti ikiteisminį tyrimą remdamasi ne faktiniais duomenimis, kaip to reikalauja įstatymas, bet darydama atitinkamas prielaidas.

Kritiškai vertintinas ir argumentas, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, jog baudžiamoji atsakomybė dėl teismo sprendimo nevykdymo turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis. Aukštesnysis teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo pozicijai, jog baudžiamasis procesas negali būti traktuotinas kaip priemonė bet kokiu būdu išieškoti skolas, nekonstatavus tyčinių kitos šalies veiksmų. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė, kuri taikytina tik tada, jei susiklostę santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. LR BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad E. O. ar aptariamos Bendrijos veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl spręstina, kad skolos išieškojimas galimas ir kitais būdais, pvz. kreipiantis į teismą civiline tvarka.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos skundą nebuvo procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokios išvados pagrįstai konstatuotos skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti pareiškėjos UAB „L.“ direktorės A. B. skundo ir palikti galioti 2014 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.