- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-2214-343/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- Rytų skirstomieji tinklai
Pirmosios instancijos teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė
Procesinio dokumento kategorijos: 42.2; 44.5.1; 45.5; 121.21
N UTARTIS
2010 m. gruodžio 23 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-213-482/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 3-4) ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6 875,22 Lt žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 116,25 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė 2002 m. liepos 9 d. su atsakovu sudariusi elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo laikytis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, užtikrinti apskaitos prietaisų ir įrenginių bei plombų saugumą, apie trūkumus nedelsiant pranešti tiekėjui. 2008 m. rugsėjo 17 d. patikrinus elektros energijos apskaitą buvo nustatyta, kad yra pažeistos metrologinės patikros plomba ant skaitiklio gaubto ir tiekėjo plomba ant įvadinio apskaitos skydo. Vartotojo kaltė dėl nustatytų trūkumų preziumuojama, todėl jis turi atlyginti padarytą žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 21-22) atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė nepaisė atsakovo reikalavimų, jog plombų pažeidimo faktą konstatuotų ekspertizė. Po sutarties sudarymo plombos buvo pakeistos, jų atsakovas nelietė, plomboms esant atsakovo privačioje valdoje, jų negalėjo liesti ir jokie tretieji asmenys. Ieškovės nuomonė, jog ant plombų matosi replių žymės, nepagrįsta, plombos net nepridėtos prie ieškinio. Žalos suma paskaičiuota už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 28 d. patikrinimo iki pažeidimo fakto nustatymo, neatsižvelgiant į tai, jog 2008 m. rugpjūčio 27 d. buvo atliktas dar vienas patikrinimas, kurio metu plombų pažeidimai nebuvo konstatuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (b.l. 103-105) ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei 6 875,22 Lt žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 116,25 Lt žyminio mokesčio, 861,99 Lt ekspertizės išlaidų atlyginimą, priteisė iš atsakovo valstybei 30,07 Lt pašto išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad plombų pažeidimo faktą patvirtino byloje paskirta ekspertizė, todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti žalą. Byloje apklaustas liudytojas patvirtino tinkamą skaitiklio pakeitimo procedūrų atlikimą, pats atsakovas patvirtino dalyvavęs pakeitimo procedūroje, todėl abejoti ieškinio reikalavimo pagrįstumu nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 110-112) atsakovas prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo, kad byloje nenustatytas tiekėjo plombų ant įvadinio apskaitos skydo pažeidimo faktas, o nepažeidus tiekėjo plombų prieiti prie metrologinės patikros plombų, kurių pažeidimą konstatavo ekspertai, ar pašaliniu daiktu koreguoti apskaitos prietaisų rodmenis neįmanoma. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad pažeidimai buvo akivaizdūs, todėl atsakovui teko pareiga apie juos pranešti. 2008 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo metu pažeidimų nepastebėjo patikrinimą atlikęs kontrolierius, byloje apklaustas liudytojas taip pat patvirtino, jog pažeidimus galėjo nustatyti tik specialistas, tiksliai žinantis, kaip turi atrodyti plombos. Teismas neįvertino ir atsakovo argumento dėl laikotarpio, už kurį paskaičiuotas žalos atlyginimas, netikslumo: nors paskutinis patikrinimas vyko 2008 m. rugpjūčio 27 d., šio patikrinimo metu pažeidimai nebuvo nustatyti, žala paskaičiuota už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 28 d. Be pagrindo atmestas ir atsakovo argumentas dėl pažeidimų keičiant skaitliuką, kadangi jis buvo užplombuotas tik po dviejų valandų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 116-118) ieškovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad nustačius pažeidimo faktą aktas buvo surašytas atsakovui dalyvaujant, akte nurodytas aplinkybes patvirtino eksperto išvada. Atsakovo kaltė nustačius pažeidimo faktą yra preziumuojama. Šios prezumpcijos atsakovas nepaneigė. 2008 m. rugpjūčio 27 d. buvo atliktas kontrolinis duomenų nurašymas, o ne apskaitos patikrinimas, todėl ši data nesusijusi su laikotarpio, už kurį skaičiuotinas žalos atlyginimas, nustatymu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas keistinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių, susijusių su termino, už kurį apskaičiuojami atlygintini nuostoliai, nustatymu, priėmė nepagrįstą, todėl keistiną sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 12, 178 str. reglamentuojama įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi. Remiantis CPK 6.248 str., preziumuojama tik viena sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga - skolininko kaltė. Kitas sąlygas - neteisėtus veiksmus, nuostolius ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir nuostolių privalo įrodyti civilinę atsakomybę, kaip turtinę prievolę, priverstine tvarka prašantis taikyti asmuo. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš sutartinių elektros energijos pirkimo - pardavimo teisinių santykių. Atsakovas neneigia, jog jį su ieškove sieja sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu jam teikiama elektros energija, tuo tarpu pats atsakovas yra įsipareigojęs ne tik sumokėti už gaunamą prekę, bet ir laikytis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, užtikrinti apskaitos prietaisų ir įrenginių bei plombų saugumą, apie trūkumus nedelsdamas pranešti ieškovei. Ginčydamas reiškiamo reikalavimo pagrįstumą atsakovas nurodo, jog jokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti, elektros energijos apskaitos prietaiso plombos nebuvo pažeistos. Šiuos skundo argumentus paneigia, o kartu elektros energijos apskaitos prietaisų mechaninio pažeidimo faktą patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2008 m. rugsėjo 17 d. neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 010534 su priedais (b.l. 6-8), nelegalaus vartojimo akto svarstymo protokolas (b.l. 9)) bei bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės išvados (b.l. 62-65). Nurodydamas, jog apžiūros akte yra ne jo parašas, atsakovas nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, neprašė atlikti rašysenos ekspertizės. Aplinkybę, jog patikrinimo ir akto surašymo metu atsakovas dalyvavo asmeniškai, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo apklaustas liudytojas. Apeliacinio skundo argumentas, jog skaitiklio plombos negalėjo būti pažeistos prieš tai nepažeidžiant įvadinio elektros skydo plombų, gali būti siejamas su kaltės už padarytus pažeidimus klausimu, tačiau nepaneigia įrodymais pagrįsto fakto, jog apskaitos prietaiso plombos ir jo skaičiavimo mechanizmas buvo pažeisti, todėl neteisėtų veiksmų atlikimo faktas vertintinas kaip neginčytinai įrodytas. Vertinant kaltės klausimą, kaip minėta, galiojant įstatyminei prezumpcijai, pareiga nuginčyti kaltę dėl neteisėtų veiksmų tenka atsakovui, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nepateikė teismui jokių jo kaltę paneigiančių įrodymų. Teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas ekspertizės skyrimo klausimas, metu nenurodė ekspertams užduotinų klausimų, neprašė ištirti įvadinio elektros skydo plombų, nors byloje jau buvo rašytinis įrodymas, patvirtinantis ir šių plombų pažeidimo faktą - 2008 m. rugsėjo 17 d. neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 010534. Atsakovui nepaneigus įstatyminės jo kaltės prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą kaltu neteisėtų veiksmų padarymu. Tiesioginiai, priežastiniu ryšiu su aukščiau aptartais neteisėtais veiksmais susiję padariniai yra įvardinti pažeidimo nustatymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 p.- nustačius plombų pažeidimo faktą teisės aktų nustatyta tvarka atliekamas suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimas, o patirtų nuostolių dydžiu laikytina perskaičiuoto elektros energijos kiekio ir pagal apskaitos prietaisų parodymus sunaudoto elektros energijos kiekio skirtumo kaina. Apeliaciniame skunde atsakovas neginčija elektros energijos perskaičiavimo (b.l. 10) atitikimo teisės aktų reikalavimams, nesutikdamas tik su laikotarpio, už kurį atliktas perskaičiavimas, trukme. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 p., nustatęs pažeidimą operatorius turi teisę perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus atstovo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai. Kaip matyti iš byloje esančio ieškovės sudarytos komisijos posėdžio protokolo (b.l. 9), perskaičiavimas buvo atliekamas už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo - 2007 m. lapkričio 28 d. Vienintelis įrodymas, patvirtinantis šio patikrinimo faktą - dokumentas apie 2007 m. lapkričio 27 d. užduoties atlikimą (b.l. 40-41), iš kurio matyti, jog tą dieną buvo nurašomi vartotojų, įskaitant atsakovą, elektros energijos skaitiklių parodymai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog analogiškas duomenų nurašymas buvo atliekamas ir 2008 m. rugpjūčio 27 d. Šią aplinkybę tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pripažino, todėl jos įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Ieškovė nurodė, jog skaitiklių parodymų nurašymas negali būti tapatinamas su elektros apskaitos prietaisų plombų patikrinimu, tačiau, kaip matyti iš minėto komisijos posėdžio protokolo, ieškovė reikalavimą teisme grindžia nuostoliais, patirtais už laikotarpį nuo prieš tai buvusio skaitiklių rodmenų patikrinimo. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 2007 m. lapkričio 27 d. buvo atliekami kokie nors kiti veiksmai, o ne tik skaitiklių parodymų patikrinimas, byloje nėra, todėl reikalavimas skaičiuoti nuostolius už laikotarpį nuo priešpaskutinio skaitiklių parodymų patikrinimo vertintinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, jog tokiomis aplinkybėmis nuostolių dydis galėjo būti skaičiuojamas nuo dienos, einančios po paskutinio patikrinimo dienos, t.y. nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. Kaip matyti iš byloje esančios perskaičiuoto elektros energijos kiekio lentelės (b.l. 10), per keturias 2008 m. rugpjūčio mėnesio dienas buvo suvartota 405 kWh (3145/31*4=405) elektros energijos, tuo tarpu per septyniolika 2008 m. rugsėjo mėnesio dienų - 1765 kWh. Bendras perskaičiuotas kiekis - 2170 kWh. Kaip matyti iš byloje esančių atsiskaitymo už elektros energiją duomenų (b.l. 90-91), po ieškovės atlikto patikrinimo 2008 m. rugpjūčio mėnesį, atsakovas rugsėjo mėnesį apmokėjo už elektros energiją pagal skaitliuko parodymą - 10091 kWh. Byloje esančios nuotraukos (b.l. 66) patvirtina, jog pažeidimo nustatymo metu skaitliukas rodė 10428 kWh. Skirtumas tarp nurodytų rodmenų - 337 kWh. Už tokį kiekį elektros energijos atsakovas sumokėjo, todėl ieškovės nuostolius sudaro skirtumo tarp perskaičiuoto elektros energijos kiekio už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki pažeidimo nustatymo (2170 kWh) ir už šį laikotarpį deklaruoto elektros energijos kiekio (337 kWh), t.y. 1833 kWh, kaina - 604,89 Lt, kuri apskaičiuojama naudojant 0,33 Lt tarifą už 1 kWh. Likusi ieškovės nurodyta nuostolių suma vertintina kaip neįrodyta, todėl jos priteisti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pakankamos pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti, priteistinai nuostolių sumai sumažinti iki 604,89 Lt, likusiai ieškinio daliai atmesti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Kadangi ekspertizės išlaidos buvo patirtos atsakovui nepagrįstai ginčijant neteisėtų veiksmų faktą, jos niekuo nesusiję su nuostolių apskaičiavimo laikotarpio trukmės nustatymu, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios išlaidos atsirado dėl atsakovo kaltės ir jis privalo jas visas atlyginti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ekspertizės išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovei paliktina nepakeista. Tuo tarpu kitos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos perskirstytinos atsižvelgiant į patenkintą ir atmestą ieškinio dalis - ieškovei iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio suma mažintina iki 18,15 Lt, tarp šalių proporcingai paskirstytina teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma - iš ieškovės valstybei priteistina 27,42 Lt pašto išlaidoms atlyginti, iš atsakovo - 2,65 Lt. Kadangi apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina už patenkintą skundo dalį sumokėto žyminio mokesčio dalis - 188,10 Lt, proporcingai paskirstytinos ir apeliacinės instancijos patirtos išlaidos susiję su procesinių dokumentų įteikimu: iš ieškovės valstybei priteistina 9,25 Lt pašto išlaidoms atlyginti, iš atsakovo - 0,90 Lt. Įskaičius tarpusavyje iš vienos šalies kitai priteistas žyminio mokesčio sumas, iš viso iš ieškovės atsakovui priteistina 169,95 Lt žyminio mokesčio. Sudėjus iš šalių atlygintinas pašto išlaidų sumas nustatytina, jog iš viso iš ieškovės valstybei priteistina 36,67 Lt, iš atsakovo - 3,55 Lt . Kadangi iš atsakovo valstybei priteistina suma nesudaro netgi 5 litų, tai kolegija vadovaudamasi protingumo principu, sprendžia, kad 3,55 Lt priimant domėn tą faktą, kad jos išieškojimas ženkliai viršytų pačią sumą, nepriteistini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti.
Iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Rytų skirstomieji tinklai” (juridinio asmens kodas 110870890) priteistą nuostolių atlyginimo sumą sumažinti iki 604,89Lt (šešių šimtų keturių litų 89 ct).
Sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo ieškovei priteista 5 % metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 861,99 Lt ekspertizės išlaidų atlyginimas, palikti nepakeistas.
Iš naujo išspręsti likusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.
Priteisti iš ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai” (juridinio asmens kodas 110870890) atsakovui V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169,95 Lt (šimtą šešiasdešimt devynis litus 95 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai” (juridinio asmens kodas 110870890) valstybei 36,67 Lt (trisdešimt šešis litus 67 ct) teismų išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.