Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1287-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-18
Bylos Nr.
2A-1287-345/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Ieškovas
G. P.
Atsakovas
UAB „Baltijos langų technika“
Advokatai
Danutė Puzirauskienė, Vilma Ramanuskaitė
Kategorijos
  • 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1287-345/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.3.; 11.9.13.; 114.11.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės,

sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,dalyvaujant ieškovei G. P.,ieškovės atstovei advokatei Vilmai Ramanuskaitei,

atsakovo UAB „Baltijos langų technika“ atstovams V. K. ir advokatei Danutei Puzirauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui UAB „Baltijos langų technika“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir moralinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. P. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti darbo sutarties tarp ieškovės ir atsakovo UAB „Baltijos langų technika“ nutraukimą neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką, 30 000 Lt moralinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3). Nurodė, kad pareiškimą išeiti iš darbo atgaline data; pasiaiškinimą, kad ieškovė gavo 28 120,94 Lt iš UAB „Automega“ direktoriaus M. M.; raštus, kad gavo pilną atsiskaitymą ir pretenzijų neturi bei grąžino atsakovui dalį įsiskolinimo – 2 578,85 Lt buvo priversta parašyti UAB „Baltijos langų technika“ direktoriui V. K. neteisėtai naudojant spaudimą ir prievartą. Dėl neteisėtų V. K. veiksmų patyrė didelę moralinę ir materialinę žalą, prarado darbingumą. Atsakovas taip pat pažeidė DK 127 str. atleidęs ieškovę nepraėjus 14 d. nuo pareiškimo išeiti iš darbo parašymo.

Atsakovas UAB „Baltijos langų technika“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė prašymą atleisti iš darbo surašė pati, atsakovo atstovams nedalyvaujant. Atsiskaitymą iš darbovietės ji gavo, ką patvirtina jos ranka surašytas raštas. Motyvai išeiti iš darbo galėjo būti netinkamas savo pareigų atlikimas, ieškovės padarytos klaidos. Spaudimo prieš ieškovę nenaudojo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad galiojantys teisės aktai nedraudžia darbdaviui visiškai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 str. nustatyto termino ir sutikti su darbuotojo prašymu, todėl konstatavo, kad atleidimo procedūra nebuvo pažeista. Atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovas pažeidė imperatyvias teisės normas, atleisdamas ieškovę jos nedarbingumo laikotarpiu, kadangi iš 2007-12-18 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad ieškovė, pakeisdama savo parodymus yra paaiškinusi, jog apie turėtą nedarbingumo pažymėjimą atsakovui nepranešė. Pabrėžė, kad ieškovė savo teiginių, kad prašymą atleisti iš darbo ji rašė ne laisva valia, bet darbdavio reikalavimu, nepagrindė jokiais įrodymais. Nurodė, kad faktas, jog atsakovas, sužinojęs apie PVM nepriemoką galėjo reikšti nepasitenkinimą, savaime neįrodo atsakovo spaudimo ieškovei išeiti iš darbo. Bylos nagrinėjimo metu teismas atsisakė liudytojais apklausti ieškovės sutuoktinį, kadangi jo parodymai gali būti neobjektyvūs. Kitų liudytojų teismas neapklausė, siekdamas neapsunkinti civilinės bylos medžiagos ir neužvilkinti jos nagrinėjimo, kadangi ikiteisminiame tyrime liudytojais apklausti tie patys asmenys, jie išsamiai liudijo apie visas ir civilinei bylai reikšmingas aplinkybes. Nurodė, kad bylos medžiaga nenustatyta, kad prašymas atleisti iš darbo buvo surašytas atgaline data. Pabrėžė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent atsakovas siūlė jai parašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru. Ieškovės nurodymas, jog atsakovas su ja neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y. ieškovė savo parašu patvirtino, jog piniginę sumą (jai priklausančias su darbo užmokesčiu susijusias išmokas) ji gavo. Teismas darė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ieškovė neįrodė prieš ją naudoto spaudimo ar prievartos fakto. Ieškovės veiksmų eiga ir seka (prokuratūros nutarimas) patvirtina, kad ji elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Pripažino, kad atsakovas ar jo darbuotojai neįtakojo ieškovės valios dėl darbo sutarties nutraukimo, o ieškovės valia nutraukti darbo sutartį savo noru susiformavo savarankiškai, įvertinus esamą padėtį ir galimas jai pasekmes ateityje, todėl ieškovės reikalavimą dėl jos atleidimo pripažinimo neteisėtu atmetė. Nurodė, kad atmetus ieškovės reikalavimą dėl jos atleidimo iš atsakovo pripažinimo neteisėtu, t.y. pripažinus, kad ji atleista teisėtai, nebėra teisinio pagrindo svarstyti ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovė G. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-12 sprendimą panaikinti, ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; iškviesti į teismo posėdį liudytojus, kuriuos nepagrįstai atsisakė iškviesti pirmosios instancijos teismas. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, kadangi darbo bylose įrodinėjimo našta perkeliama darbdaviui. Dėl to pareiga įrodyti, kad 2005-03-14 prašymas atleisti ieškovę iš darbo buvo pasirašytas laisva valia, turėjo tekti atsakovui. Pabrėžia, kad atsakovas taip pat neįrodė, jog prašymas atleisti iš darbo buvo pasirašytas ne atgaline data. Teigia, kad teismo atsisakymas apklausti liudytojus ieškovei sukliudė efektyviai ginti savo pažeistas teises. Pabrėžia, kad darbdavys nepateikė motyvo, kodėl ieškovė galėjo išeiti iš darbo, savanoriškai atsisakiusi jai priklausančios 4 mėn. išeitinės kompensacijos. Ši aplinkybė patvirtina, kad nebuvo ieškovės laisvos valios, apsisprendimo pasirašant prašymą atleisti iš darbo. Teigia, kad jeigu prašymas būtų pasirašytas laisva valia, tai ieškovė būtų pasirašiusi ir darbo sutartyje. Mano, jog teiginį, kad prašymas buvo pasirašytas esant psichologiniam spaudimui patvirtina 2005-11-08 medicininė pažyma iš VšĮ „Centro poliklinika“. Nurodo, kad darbdavys nusprendė ieškovę priversti išeiti iš darbo po 2005-03-09, kai gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją apie neva ieškovės padarytus pažeidimus. Pabrėžia, kad pats atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad tik po to, kai sužinojo iš VMI apie esamus apskaitos neatitikimus, ėmėsi veiksmų. Faktą, jog atleidimas iš darbo yra neteisėtas, patvirtina atsakovo negalėjimas pateikti darbuotojų prašymų registravimo žurnalo. Teigia, kad buvo atleista nedarbingumo laikotarpiu taip pažeidžiant DK 131 str. 1 d. 1 p.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Baltijos langų technika“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2004-11-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-586/2004), šios kategorijos bylose pareiga įrodyti tikrosios valios neatitikimą pareiškime dėl atleidimo iš darbo išreikštai valiai tenka darbuotojui. Mano, kad teismas pagrįstai atsisakė pakartotinai apklausti liudytojus apie tas pačias aplinkybes. Teigia, kad atsakovas neprivalėjo nurodyti ieškovės motyvo, kodėl ji nori išeiti iš darbo, nes pareiga įrodyti, kad ieškovė buvo atleista iš darbo prieš savo valią tenka jai pačiai. Mano, kad argumentas, jog jei ieškovės prašymas būtų surašytas laisva valia, ji būtų susitvarkiusi visus dokumentus, yra tik įrodymais nepagrįsta prielaida. Pažymi, kad ieškovės nurodomi sveikatos sutrikimai galėjo atsirasti dėl to, kad jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ne dėl to, kad ji savo noru išėjo iš darbo. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad apie jos padarytus pažeidimus atsakovui tapo žinoma tik 2005-03-09, nes dar 2005-02-21 atsakovė pateikė VMI prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Teigia, kad visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl DK 131 str. 1 d. pažeidimo, nes Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-12-18 nutarimas patvirtina, kad ieškovė apie turėtą nedarbingumo pažymėjimą atsakovui nepranešė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės G. P. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė atsakovo bendrovėje dirbo nuo 1997-07-14 vyriausiąja finansininke, o atleista iš atsakovo įmonės buvo 2005-03-15 pagal LR DK 127 str. 1 d., t.y. darbuotojo prašymu (b.l. 104). Darbo sutarties nutraukimo metu darbo sutartyje pasirašė abi šalys (b.l.104). Ieškovė nurodo, kad prašymą ją atleisti iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. labai nepalankiu darbo sutarties nutraukimo pagrindu surašyti privertė atsakovas, panaudodamas psichologinį ir jėgos spaudimą, uždarydamas 2005-03-14 darbo kabinete, o atėmęs mobilųjį telefoną ir diktuodamas tekstą privertė atgaline data surašyti prašymą atleisti iš darbo, pasiaiškinimą, raštą dėl atsiskaitymo ir pretenzijų neturėjimo. Atsakovas tokius ieškovo teiginius neigia.

LR DK 127 str. 1 d. numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Nutraukiant darbo sutartį minėtu teisiniu pagrindu, lemiamą reikšmę turi darbuotojo valia. Darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu turi būti pareikšta savanoriškai, be darbdavio įtakos ar įsikišimo. Ar darbuotojas nebuvo priverstas parašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo noru, kiekvienu atveju spręstina įvertinus konkrečios bylos faktinių aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į tai, ar tam tikri darbdavio veiksmai turėjo įtakos darbuotojo valios nutraukti darbo sutartį formavimuisi, į šių veiksmų teisėtumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovė, teigdama, kad jos pareiškimas nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu pagal LR DK 127 str. 1 d. neatitinka jos tikrosios valios, kad tokį surašė atsakovo spaudžiama, turi šias aplinkybes įrodyti (LR CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-586/2004). Ieškovė nurodo, kad įmonėje dirbo ilgą laiką, neturėjo drausminių nuobaudų, o darbdavys nepateikė nei vieno motyvo, kodėl ieškovė norėtų išeiti iš darbo savanoriškai, taip pat darbo sutartyje nėra jos prašymo dėl sutarties nutraukimo, kas patvirtina, jog prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitiko ieškovės tikrosios valios, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Jos teigimas, jog darbo sutartyje nėra prašymo dėl sutarties nutraukimo, nepatvirtina ieškovės teiginių buvus darbdavio spaudimą, kadangi darbo santykius reguliuojantys teisės aktai nenumato, jog darbo sutartyje turi būti prašymas dėl darbuotojo prašymo nutraukti darbo sutartį. Priešingai, iš šalių sudarytos darbo sutarties nuostatų matyti, jog darbo sutartyje nurodytas pagrindas, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo, t.y. darbo sutarties nuostatos visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus darbo sutarties formai ir turiniui. Taip pat ieškovė nurodo, jog prašymas nutraukti darbo sutartį sudarytas esant psichologiniam V. K. spaudimui ir tai patvirtina 2005-11-08 medicininė pažyma patvirtinantį ieškovės apie ieškovės patirtą stresą. Atsakovui neigiant ieškovės tokius teiginius, vien ieškovės paaiškinimų nepakanka konstatuoti jos nurodomas aplinkybes. Faktinės aplinkybės, kad atsakovas pareikalavo iš ieškovės pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo bei aplinkybės, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas (b.l. 112-131), kurioje buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, taip pat galėjo sąlygoti ieškovės potrauminį stresą. Be to, bylos duomenys tvirtina, jog baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-383-05 užbaigtas ikiteisminis tyrimas, kurioje ieškovė įtariama pagal BK 300 str. 2 d., 228 str. 2 d., 184 str. 2 d., 183 str. 1 d., kas galėjo sąlygoti ieškovės emocinius išgyvenimus (b.l. 160). Be to, apeliantė nurodydama, jog prašymas atleisti ją iš darbo buvo surašytas atbuline data ir pagal atsakovo vadovo jai padiktuotą tekstą, nepagrindė jokiais šias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais (CPK 178 str.). Tuo tarpu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2005-03-15 ieškovės prašymas atspausdintas kompiuteriu, pasirašytas pačios ieškovės (b.l. 15), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pati pareiškė pageidavimą būti atleistai savo noru nieko neverčiama. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent atsakovas siūlė jai parašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru. Bylos duomenys tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti M. M., E. R., J. Č., R. R. patvirtino, jog negirdėjo atsakovo vadovo grasinimų atsakovei, o kabineto, kuriam vyko šalių pokalbis, nebuvo užrakintas (b.l.112-131).Duomenų apie tai, jog ieškovė būtų kvietusi pagalbą, taip pat byloje nėra. Tuo tarpu liudytojų - ieškovės dukros A. M. ir ieškovės pusbrolio K. P. paaiškinimai teisėjų kolegijos vertintini kritiškai, kadangi A. M. su ieškove susijusi artimais šeimos santykiais, be to, tiek A. M., tiek K. P. tiesiogiai nedalyvavo ieškovės atleidimo 2005-03-15 metu, o apeliacinės instancijos teisme nurodytas aplinkybes paliudijo remiantis pačios ieškovės paaiškinimais. Priešingai, ieškovės veiksmų eiga ir seka patvirtina, kad ieškovė elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas byloje aplinkybes, pripažįsta, kad atsakovas neįtakojo ieškovės valios dėl darbo sutarties nutraukimo, o ieškovės valia nutraukti darbo sutartį savo noru susiformavo savarankiškai, įvertinus esamą padėtį ir galimas jam pasekmes ateityje. Todėl pripažintina, kad ieškovė savarankiškai priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 127 str. 1 d.. Kadangi ieškovė savarankiškai priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 127 str. 1 d., todėl pripažintina, kad atsakovas teisėtai atleido ieškovę iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas dėl jos atleidimo pripažinimo neteisėtu pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas.

Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad ieškovė atleista buvo pažeidžiant DK numatytą 14 dienų terminą ir esant jos laikinam nedarbingumui. Apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu. Įstatyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitą darbuotoją. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybių surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Taigi toks terminas nustatytas darbdavio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme numatytam 14 dienų įspėjimo terminui, todėl apeliantės argumentai dėl DK 127 straipsnio 1 dalyje pažeisto 14 dienų įspėjamojo termino pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti, o argumentai dėl darbdavio susiformavusios nuomonės datos šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-12-18 nutarimas patvirtina, jog ieškovė pakeisdama parodymus, paaiškino, jog apie turėtą nedarbingumo pažymėjimą atsakovui nepranešė, dėl ko nėra pagrindo tvirtinti, jog atsakovas atleisdamas ieškovę nedarbingumo laikotarpiu pažeidė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje bylojeNr.3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-350/2008). Be to, teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, juos visumoje įvertino ir padarė atitinkamas išvadas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai juos įvertino ir padarė teisingas išvadas dėl ginčo (LR CPK 328 str.). Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas netinkamai ištyrė įrodymus, kadangi atsisakė apklausti ieškovės prašomus liudytojus, nes bylos medžiaga tvirtina, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Vilniaus miesto aplinkės prokuratūroje pagal pačios apeliantės pareiškimus atsakovo atžvilgiu buvo apklausti ieškovės prašomi apklausti liudytojai davė parodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktais numato trumpus darbo bylų nagrinėjimo terminus, o nagrinėjama darbo byla nagrinėjama nuo 2005 metų, todėl ieškovės nurodytų asmenų pakartotinis apklausimas posėdžio metu ir jų duoti paaiškinimai būtų pertekliniai, užvilkintų bylos nagrinėjimą nepagrįstai ilgą laiką, o faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovės atleidimo aplinkybių buvimo ir jo turinio buvo galimos nustatyti ir be minėtų liudytojų. Pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus ir jų analizės pasekoje padarė tinkamas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo.

Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, netenkindamas priešieškinio reikalavimų, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (išlaidų dydis patvirtintas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas) (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt atsakovui UAB „Baltijos langų technika“ (į.k. 2410138) advokato pagalbos apeliacinėje teismo instancijoje.

Teisėjai Henrichas JaglinskisRasa GudžiūnienėDalia Kačinskienė