Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjos Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovėms J. Ž., R. G., suinteresuotam asmeniui K. D. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos skundą institucijai Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Pareiškėja prašo panaikinti Kaune apskrities VPK Centro policijos komisariato 2015-06-05 nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti K. D. administracinį teisės pažeidimų protokolą pagal LR ATPK 187 str. 3 d.

Skunde nurodo bei teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-05- 28 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnė tarnybiniame pranešime nurodė, kad K. D. gyv. (duomenys neskelbtini) 2015-05-14 08.30 val. buvo kviesta atvykti į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą, tačiau dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Pranešimas buvo įteiktas tinkamai, apie atvykimo laiką, datą ir vietą ji žinojo. Remiantis tuo ir vadovaujantis ATPK 187 str.3 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariatą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo K. D. atžvilgiu pagal ATPK 187 str.3d. Institucija Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariatas priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Su šiuo priimtu procesiniu sprendimu pareiškėjas nesutinka.

LR ATPK 257(1) str. 1 d. nurodo, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, - kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje - asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Kauno apskr. VPK Centro PK pareigūnas nutarė, kad objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog K. D. pranešimas atvykti į Kauno apskr. VPK KPV buvo įteiktas nėra. Kauno apskr. VPK Centro PK pareigūnas nustatė, kad pranešimas K. D. 2015-05-14 atvykti į Kauno apskr. VPK KPV įteiktas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui J. E. K., kuris atsakingas už įmonės korespondenciją. J. E. K. Kauno apskr. VPK Centro PK pareigūnui nurodė, kad paštu gautus pranešimus įmonės darbuotojams jis išsiunčia elektroniniu paštu skenuotus, kadangi įmonė turi daug filialų visoje Lietuvoje. J. E. K. pažymėjo, kad Kauno apskr. VPK

KPV pranešimą K. D. jis išsiuntė elektroniniu paštu, tačiau tai liudijančių dokumentų pateikti

neturi galimybės, kadangi gegužės mėnesį keitėsi įmonės pavadinimas ir buvo pakeistas elektroninis paštas. Siųstų pranešimų neišliko. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant centrinės duomenų bazės informaciją apie juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) matyti, jog įmonė filialų ar atstovybių neturi, o pavadinimas ar elektroninio pašto adresas nuo 2009-09-01 nepakitę. Todėl mano, kad Kauno apskr. VPK Centro PK pareigūnas, priimdamas nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinės teisenos K. D., neišsamiai ir nevisapusiškai atliko tyrimą, neįsitikino tyrimo metu gautos informacijos tikrumu ir netikrino gautų duomenų, nepagrindę jų faktiniais duomenimis, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Taip buvo pažeisti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Taip pat pažymėtina, kad pranešimo įteikimas J. E. K. kaip bendrovės, atsakingam darbuotojui, atitinka LR ATPK reikalavimus ir laikytinas tinkamu pranešimu apie asmens pareigą LR ATPK 276 str. prasme. (Vilniaus apygardos teismo 2012-12-17 nutartis byloje Nr. ATP-1411-487/2012), t.y. K. D. tinkamai pranešta apie tai, kad ji 2015-05-14 privalo kviečiama atvykti pas Kauno apskr. VPK KPV pareigūną, o nepranešus apie neatvykimo priežastis ir nesant prašymo ar duomenų apie tai, jog kviečiamas asmuo dėl objektyvių svarbių priežasčių kviečiamu laiku atvykti negali, pareigūnas turi

įstatymo jam suteiktą teisę imtis priemonių asmeniui nubausti, t.y. patraukti jį atsakomybėn pagal LR ATPK 187 str. 3 d. Vertinant aukščiau aptarta aukštesniųjų teismų suformuotos praktikos kontekste, prieinama prie išvados, kad Kauno apskr. VPK Centro PK pareigūnas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose ir priėmė neteisėtą sprendimą. Prašo skundą patenkinti.

Institucijos Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados vyresnysis tyrėjas A. K. medžiagoje Nr. 20-PR2-41591, 2015-06-05 priėmė nutarimą Nr. 22NT-31882842-15 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 3d., K. D. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Mano, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados vyresnysis tyrėjas A. K. prieš priimdamas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. D. atžvilgiu, išsamiai ir visapusiškai atliko tyrimą, surinko pakankamai įrodymų, kuriais remdamasis įstatymo numatyta tvarka galėjo nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei,kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 187 straipsnio 3 dalį galima tuo atveju, jei asmuo žinojo policijos pareigūno aiškiai išreikšto teisėto reikalavimo turinį ir sąmoningai jo nevykdė. Byloje ištirtų įrodymų visuma nepaneigė K. D. paaiškinimo, kad ji negavo šaukimo 2015-05-14 atvykti į Kauno apskrities VPK KPV. Pareigūno reikalavimas atvykti į policiją turi būti patvirtintas neginčijamais įrodymais, kad šaukiamas asmuo gavo tokį reikalavimą ir turėjo galimybę jį įvykdyti. Šiuo atveju rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėti šaukimai buvo įteikti ne K. D. asmeniškai, o UAB (duomenys neskelbtini) klinika darbuotojui J. E. K., kuris atsakingas už įmonės korespondenciją. Nors toks šaukimo įteikimas paprastai laikomas tinkamu procesine prasme, tačiau savaime neįrodo, kad pareigūno reikalavimas K. D. buvo žinomas ir nėra pakankamas konstatuoti jos kaltę dėl ATPK 187 str.3 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo, todėl Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK VPS Centro PN vyresnysis tyrėjas priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ATPK 250 str. ld. 1 p. numatytu pagrindu. Prašo Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados vyresniojo tyrėjo A. K. 2014-12-10 nutarimą Nr. 22NT-31882842-15 palikti nepakeistą.

Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas atmestinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją nevykdymas – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Skundo pareiškėja savo reikalavimą grindžia tuo, kad policijos pranešimas Nr. 20GM-29874602-15 atvykti suinteresuotam asmeniui K. D. 2015-05-14 dėl 2014-06-02 padaryto pažeidimo įteiktas tinkamai, t.y. per jos darbo vietą. Kaip matyti iš bylos duomenų, šį policijos pranešimą priėmė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas J. E. K., kuris suinteresuotam asmeniui K. D. nuskenavo ir persiuntė el.paštu, nes tuo metu ši darbuotoja dirbo Mažeikių m. (institucijos pateiktos bylos 2, 6 lapai). K. D. neigia, kad gavo policijos pranešimą. Teismas sutinka su atsiliepime nurodytais motyvais, kad procesine prasme toks šaukimo įteikimas laikytinas tinkamu, tačiau kelia pagrįstų abejonių, ar K. D. buvo asmeniškai žinomas policijos pareigūno reikalavimas. Sutinkamai su ATPK 9 straipsniu, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, dėl padaryto pažeidimo policijos pranešimai buvo siunčiami K. D. , gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l.32-33, 36), kituose policijos pranešimuose nenurodytas nei kviečiamas asmuo, nei asmens gyvenamoji vieta (b.l. 34,35,37). Tik 2015-05-14 institucija K. D. išsiuntė minėtą policijos pranešimą, kurio įteikimas asmeniui yra pagrįstai abejotinas. Todėl institucijos atstovės motyvai , kad K. D. buvo išsiųsti 8 pranešimai, kurių ji nepasiėmė ir suėjus įstatyme nurodytam terminui administracinio teisės pažeidimo teisena buvo nutraukta, nėra visiškai tiksli ir sąžininga K. D. atžvilgiu. Kaip paaiškino teismo posėdyje suinteresuotas asmuo, ji pripažįsta, kad yra keletą kartų viršijusi leistiną greitį, dėl to buvo atvykusi į Kelių policijos valdybą, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, baudas sumokėjo, paklausė, ar nėra daugiau pažeidimų, nes vykdavo į darbą Mažeikių mieste. Pareiškėja plečiamai aiškina asmens pareigas domėtis tyrimo eiga, tikrinti per savaitę ar mėnesį gaunamą korespondenciją, nors pareiškėja kaip institucija nurodo, kad dėl intelektinių resursų trūkumų vertinant darbo apimtis vadovybės žodiniu pavedimu pranešimai atvykti į policiją siunčiami neregistruotu paštu.

Teismas pažymi, kad išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ar pašalinti abejones dėl asmens kaltės. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1d.1p. teismas

Rezoliucinė dalis

Nutaria:

Kaune apskrities VPK Centro policijos komisariato 2015-06-05 nutarimą Nr.22NT-31882842-15 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos K. D. atžvilgiu pagal ATPK 187 str.3d. palikti nepakeistu, pareiškėjos Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.