Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-763-926/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
1S-763-926/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-763-926/2020Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam V. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. G. (toliau – V. G.) Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, nuteistas subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis buvo pakeistas, panaikinant BK 25 straipsnio 2 ir 3 dalis. Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. G. paskirta galutinė subendrinta 16 (šešiolikos) metų bausmė.

3. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Limburgo teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu V. G. paskirta bausmė suderinta pagal BK 260 straipsnį, V. G. nustatant 6 (šešerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

4. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, V. G. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, skirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi jam nustatyta laisvės atėmimo bausme, skiriant V. G. galutinę subendrintą 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2004 m. vasario 18 d., pabaiga – 2023 m. vasario 18 d.

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi V. G. perkeltas į atvirąją koloniją tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui.

6. 2020 m. rugpjūčio 17 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimu Nr. 95-463 vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. G..

7. Tačiau, Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant tuo, kad nuteistojo daroma pažanga pataisos įstaigoje vis darė nėra akivaizdi ir įtikinanti, ji nesudaro pakankamų sąlygų konstatuoti, kad V. G., paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

8. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. G. prašo panaikini Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

8.1. Nuteistojo teigimu, jis yra atlikęs įstatymu nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jo atžvilgiu jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama žemai. Be to, jis neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, turi teigiamas nuostatas jo atžvilgiu taikomos priežiūros atžvilgiu, kas suponuoja išvadą, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje yra nuoseklus, nukreiptas teigiamai jo elgesio korekcijai. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis stengiasi nepažeisti nustatytos tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Paskutinę nuobaudą V. G. yra gavęs 2016 metais. Tiek ji, tiek ir kitos nuobaudos jam buvo skirtos už mažareikšmius nusižengimus.

8.2. Skunde pabrėžiama, kad už gerą elgesį pataisos įstaigoje nuteistasis yra paskatintas 28 kartus, jis nuolat aktyviai dalyvauja integravimosi į visuomenę darbo projektuose, lanko socialinės reabilitacijos kursus. Būtent dėl gero elgesio, 2019 m. gegužės 15 d. jis buvo perkeltas į atvirąją koloniją tolesniam bausmės atlikimui. Be to, 2010 metais V. G. įgijo vidurinį išsilavinimą, 2014 metais – kompiuterio operatoriaus specialybę, 2019 metais – staliaus specialybę. Dalyvauja nemokamuose pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo darbuose. Šiuo metu dirba, dengia iš jo priteistą civilinį ieškinį. Nuteistasis pabrėžia, kad teismas nepagrįstai nevertino jo aktyviais veiksmais – parduotu motociklu, realizuotais legaliai laikomais ginklais, jo piniginių lėšų paėmimu iš banko, padengto žalos atlyginimo ir konstatavo, kad nuteistasis yra atlyginęs tik 192,91 eurus. Išėjęs į laisvę V. G. turės darbą. Akcentuojama, kad šiuo metu nuteistasis gali vykti trumpalaikių išvykų į namus. Jų metu jokie jo pažeidimai nefiksuoti. Jo mama sunkiai serga, jai reikalinga priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus bei susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, nėra pagrindo. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundo argumentų neįvertino taip, kaip tikėjosi V. G., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

10. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

11. Bylos duomenimis, V. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, pagrindo nėra. Laisvėje V. G. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, kompiuterių operatoriaus ir baldžiaus specialybes. Be to, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka atvirojoje kolonijoje, išvyksta trumpalaikių išvykų į namus, jų metu jokie pažeidimai nefiksuoti. Pataisos įstaigoje už gerą elgesį jis buvo skatintas net 28 kartus. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo V. G. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 39 balais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad V. G. nusikalstamo elgesio rizika yra labai arti vidutinės rizikos (41–99 balai), be to, pakankamai didelę dalį, tai yra net 22 balus, sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Išvadoje taip pat pažymima, kad nuteistasis pripažįsta, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip jis pats supranta savo indėlį į tos problemos atsiradimą, yra prieštaravimų. Be to, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis net ir šiuo metu ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas tik neigiamas jam ir tam tikriems asmenims kilusias pasekmes, kas suponuoja išvadą, kad V. G. labiau koncentruojasi į savo asmeninių poreikių patenkinimą, tikslų siekimą, o ne objektyvias pasekmes bei galimą žalą. Taip pat nuteistasis savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu išlieka paviršutiniškas, ieškantis tokio savo elgesio pateisinančių priežasčių, minimizuojantis jų pavojingumą. Nuteistojo kriminalinė patirtis, kuri formavosi nuosekliai, suponuoja prielaidas, kad V. G. nepakankamai geba laikytis įstatymų normų bei gerbti kitų visuomenės narių turtines teises.

13. Darant šią išvadą, pažymėtina, kad V. G. nusikalto ne vienintelį kartą. Jis buvo teistas ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už itin sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažino. Įvertinus tai, kad nuteistasis net ir šiuo metu ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas tik neigiamas jam ir tam tikriems asmenims kilusias pasekmes, suponuoja pagrįstą išvadą, kad V. G. net ir šiuo metu kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio bei juo sukeltų pasekmių, jo mąstymas vis dar išlieka nepakitęs tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje. Juo labiau, kad ir pataisos įstaigoje asmens elgesys nebuvo pavyzdingas. Nuteistasis 6 kartus buvo baustas drausmine tvarka už režimo taisyklių reikalavimų pažeidimus, paskutinį kartą – 2016 m. liepos 21 d. Nors jam skirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau įvertinus V. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (bausmę atlieka nuo 2004 m. vasario 18 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą.

14. Svarbu tai, kad nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę šiuo metu, buvo įvykdytas jam bendrininkaujant su kitu asmeniu. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, neigiama draugų įtaka vis dar išlieka aktyvus nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti kriminogeninis rizikos veiksnys, kurio korekcijai, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, pakankamai pastangų V. G. nededa. Motyvuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad, atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, V. G. palaikė kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Be to, jis yra linkęs pateisinti savo elgesį, lygindamas jį su kitų asmenų nusižengimais. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad V. G. vis dar yra itin aktualus kitų asmenų požiūris į jį, jis vis dar siekia prisitaikyti prie jį supančios aplinkos, kas, įvertinus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes – bendrininkaudamas su kitu asmeniu nužudė savo bendrininką narkotikų platinimo versle, kelia pagrįstų abejonių vien tik teigiama linkme pakitusiu nuteistojo elgesiu.

15. Vertinant nuteistojo V. G. darbinę motyvaciją pažymėtina, kad ji nėra aukšta. Matyti, kad V. G. lavina darbinius įgūdžius, bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą bei kelias specialybes, šiuo metu dirba, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju. Tai neabejotinai gali palengvinti nuteistojo įsitvirtinimą darbo rinkoje laisvėje. Kita vertus, sprendžiant iš teismui pateiktos medžiagos, V. G. vis tik stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties. Bylos duomenimis, prieš suėmimą nuteistasis oficialiai nedirbo. Nors ir teigia, kad laisvėje yra dirbęs, tačiau jo darbiniai santykiai netrukdavo ilgai, asmuo nesugebėdavo vienoje įmonėje išdirbti ilgesnį laikotarpį. Atvykęs į pataisos namus nuteistasis taip pat nedirbo, savo darbinę veiklą bausmės atlikimo laikotarpiu pradėjo tik perkeltas tolesniam bausmės atlikimui į atvirąją koloniją. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad V. G. motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje tiek laisvėje, tiek ir pataisos įstaigose nebuvo nuosekli, taigi nuteistajam gali kilti sunkumų įsidarbinant ir užsitikrinant sau legalų pastovų pajamų šaltinį laisvėje. Tuo tarpu nuteistojo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka dideli. Pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus asmuo privalo sumokėti 39940,22 eurus, iš kurių iki šios dienos yra sumokėjęs vos 192,91 eurą. Nors skunde apygardos teismui nuteistasis teigia, kad šioje vietoje nepagrįstai nebuvo vertinamos jo pinigų sumos, sumokėtos pardavus jo turtą, tačiau šios aplinkybės, įvertinus vis dar likusią sumokėti pinigų sumą, jokios reikšmės sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą neturi.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAurelijus RauckisAušra Vingilė