Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-04-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-176-1053/2026

Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-23
Bylos Nr.
AN2-176-1053/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01581-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Pareiškėjas
J. D.
Advokatai
Marius Zamulskis
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-176-1053/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01581-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. ir jo atstovo advokato Mariaus Zamulskio (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atmestas atstovo skundas dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – institucija) vyriausiosios specialistės Dovilės Švabauskienės 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 5651 straipsnio 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nes nustatyta, kad V. D. būdama nepilnamečių vaikų J. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), motina, neatliko savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, t. y. teisės, bet tuo pačiu ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, atsižvelgiant į vaikų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, ji taip pat nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios ir veikė priešingai vaikų interesams, pažeidė vaikų teisę į jų sistemingą ugdymo procesą, vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, sveiką ir saugią aplinką, o būtent: 2024 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriuje buvo gauta V progimnazijos informacija, kad J. K. D. šioje gimnazijoje mokosi ketvirtus metus, yra aštuntokas. Mokinys yra ugdomas pagal pritaikytas programas, nes mokiniui yra nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Vaikui yra skirtas namų mokymas. Ugdymo procesas organizuojamas mokyklos patalpose. J. K. D. sudarytas individualus ugdymo planas. Mokiniui skirtos logopedo konsultacijos. Šiais mokslo metais jau antrą mokymosi savaitę J. K. D. susirgo ir ugdymo procese nedalyvauja. Mokyklos nuomone, vaikas yra labai priklausomas nuo mamos, mokinys kai kuriuos dalykus būtų pajėgus atlikti pats; 2024 m. rugsėjo 16 d. V gimnazijos informacija, kad P. K. D. mokosi šios gimnazijos 3 C klasėje. Motina dažnai prašo perteklinės informacijos, grįsdama tuo, kad P. K. D. yra sunkios formos autizmą turintis vaikas. Mama linkusi labiau ieškoti trūkumų, beveik visada kaltina aplinką dėl P. ugdymo. Mama niekada nedalyvavo klasės tėvų susirinkimuose. Ji ignoruoja P. K. D. specialistų teikiamas rekomendacijas, tokiu būdu neužtikrina pagalbos, teisės į nuoseklų, jo gebėjimus atitinkantį ugdymo procesą“. V. D. taip pat nededa pastangų, pristatydama vaikus į psichologo kabinetą, kad būtų atkurtas vaikų ryšys ir bendravimas su tėvu, kuris nevyksta, tėvo teigimu, jau 7 metus, vienerius metus, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. tėvas vaikų visai nematė, jos pačios vaikams formuojamas tėvo atstūmimo sindromas, nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį dėl tėvo bendravimo su vaikais yra įpareigota „pristatyti nepilnamečius vaikus P. K. D. ir J. K. D. tėvo J. D. pasirinktam privačiai praktikuojančiam psichologui R. P. arba E. M., psichologo nurodytu biuro adresu, psichologo suderintu laiku ir tvarka, neužėjus į psichologo kabinetą, kur vyks tėvo ir vaikų susitikimas, perduoti vaikus psichologui ir nedelsiant pasišalinti iš psichologo biuro; išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip“, formuoja negatyvias nuostatas į tėvą, ko pasėkoje P. K. D. ir J. K. D. ilgą laiką nepalaiko santykio su tėvu.