Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-39-408/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-07-26
Bylos Nr.: 1-39-408/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14298-2020-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis: Ž. R., D. B., L. R.
Nukentėjusysis: V. S.

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
1.2.28.5.2Kvalifikuotas savavaldžiavimas (BK 294 str. 2 d.)
1.2.29.3.1Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str. 1 d.)
2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-39-408/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14298-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 1.2.28.5.2; 1.2.29.3.1; 2.1.8; 2.1.10.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, Karolinai Venslovaitytei, Amandai Viktoravičiūtei,dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei,kaltinamiesiems Ž. R., D. B., L. R.,kaltinamųjų gynėjoms advokatėms G. P., K. Č.,nukentėjusiajam V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2019 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį - 4 mėnesiams viešųjų darbų;

2. 2023 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 metų laisvės apribojimo bausme;

3. 2023 m. gruodžio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2024 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nutraukta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas;

4. 2023 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2024 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nutraukta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, pradinio išsilavinimo, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, teistas:

1. 2013 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 4 metams;

2. 2019 m. rugpjūčio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 276-1 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 1 punktu – nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 2 metams Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas vykdyti paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

3. 2021 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaičiuota bausmės dalis, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį.

4. 2021 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

5. 2022 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinus vienu trečdaliu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie 2022 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2021 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 5 mėnesiai 28 dienos.

6. 2023 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinus vienu trečdaliu paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

7. 2023 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 64¹ straipsnį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8. 2023 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutartimi paskirtos galutinės subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutartimi paskirtos ir atliktos bausmės dalis. Paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2023 m. liepos 19 d.,

kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamieji D. B., L. R. ir Ž. R. buvo kaltinami tuo, kad 2020-04-12 apie 10 val. 00 min., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tikslu pagrobti svetimą turtą, miško keliuke šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaipino iš Ž. R. priklausančio automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusįjį V. S.. Tada L. R. demonstruojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą-dujų balionėlį (dujinį aerozolinį įtaisą, priskiriamą D kategorijos nešaunamiesiems ginklams), juo grasino pripurkšti dujų V. S. į veidą, o Ž. R. grasino panaudoti fizinį smurtą, t. y. V. S. užmušti ir pakasti. Tuo tikslu D. B. sudavė V. S. smūgį kumščiu į kaklą, o nukentėjusiam V. S. nukritus ant žemės, kaltinamieji bendrais veiksmais jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas – šonus, nugarą, kojas, suduodami ne mažiau 6 smūgių, ir bendrais veiksmais pagrobė svetimą V. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „SONY XPERIA L1“ 90 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI MATE 10 LILE“ su SIM kortele LABAS BITĖ Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 100 eurų vertės, kuprinę „ADIDAS“ 50 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „ACER“ su pakrovėju 400 eurų vertės ir V. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), padarydami jam bendrą 640 eurų turtinę žalą.

Ž. R. 2020-04-12 apie 10 val. 40 min., policijos poste, esančiame (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu policijos pareigūnams pateikė kaip savo – V. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobtą 2020-04-12 apie 10 val. 00 min. plėšimo metu. Tokiu būdu jis neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno bei panaudojo svetimą dokumentą – V. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

II.1 Plėšimas (BK 180 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamasis Ž. R. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2020-04-11 per socialinį tinklą „Facebook“ su juo susisiekė V. S., kuris jo paprašė, kad jam nupirktų alkoholio ir atvažiuotų jo paimti iš (duomenys neskelbtini). V. S. nurodė, kad pinigų šiuo metu neturi, paprašė padaryti jam paslaugą „į skolą“, tačiau jis atsisakė, pasakė, kad jeigu nori gauti iš jo paslaugas ir naudą, turėtų jam duoti kokį nors užstatą. Tada V. S. pasakė, kad turi mobilųjį telefoną „Sony“, kurio vertė 60 eurų. Į (duomenys neskelbtini) važiavo su savo draugu L. R., savo automobiliu „Crysler Voyager“. Nupirkęs alkoholio (duomenys neskelbtini) susitiko su V. S., kuris neturėjo pinigų sumokėti už alkoholį. V. S. pasakė, kad atiduos pinigus vėliau ir kaip užstatą jam padavė mobilųjį telefoną „Sony“. Vėliau kartu su V. S. nuvažiavo pas D. B.. Ten visi iki ryto vartojo savo turimą alkoholį. 2020-04-12 ryte apie 09.00 val. V. S. dar norėjo išgerti alkoholio, todėl pasakė, kad jo draugas iš (duomenys neskelbtini) jam paskolins pinigų, tačiau pirma reikia iki jo nuvažiuoti. Kadangi nepasitikėjo V. S., jis kaip užstatą ir garantą, kad jį nuvežtų iki jo draugo jiems padavė kitą savo mobilųjį telefoną „Huawei“. Degalinėje užsipylė kuro, automobilį vairavo L. R.. Ryte buvo pranešime apie įtarimą nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini). V. S. nuėjo iki kažkokio namo, o vėliau po kelių minučių grįžo prie automobilio pasakęs, kad jokių pinigų neturi, todėl jie jį paliko gatvėje. Jis V. S. nesudavė jokių smūgių, jam negrasino ir nepagrobė jam priklausančio turto. Ar kas nors iš kitų asmenų galėjo apiplėšti V. S. jis nematė. Ar kas nors galėjo mušti V. S. jis nematė, jis jo taip pat nemušė. Kadangi yra dirbęs taksi pavėžėju, automobilyje visada savigynai vežiojasi dujas, tačiau jos įvykio metu nebuvo naudotos, taip pat jomis nebuvo grasinta V. S.. Jiems V. S. palikus, jo asmeniniai daiktai, t. y. du telefonai „Sony“ ir „Huawei“, jo asmens tapatybės kortelė liko automobilyje, kadangi šiuos daiktus V. S. savanoriškai padavė jiems kaip užstatą. Kitus savo asmeninius daiktus, tokius kaip kompiuterį su pakrovėju jis galėjo palikti per neapdairumą. Jiems nuvažiavus už maždaug 5 minučių privažiavo policijos postą, kur buvo sulaikyti. Jis negrasino V. S. ir smurto jo atžvilgiu nenaudojo, jo nelietė, daiktų negrobė, kuprinės nėra matęs akyse. Mobilaus ryšio telefoną „Sony“ ir savo asmens tapatybės kortelę V. S. jam padavė kaip užstatą už gėrimus. Antrą telefoną „Huawei“ V. S. padavė kaip užstatą D. B., kad nuvežtų iki draugo. Kompiuteris tiesiog liko automobilyje, kai V. S. liko prie savo draugo namų.

Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2020-04-11 apie 21 val. į sodybą atvažiavo Ž. R., L. R. ir V. S., kurį matė pirmą kartą. Ž. R. vairavo „Crysler Voyager“ automobilį. Jis supažindino jį su V. S.. Jie pasakė, kad nori išgerti ir su savimi atsinešė gėrimų. Gražiai bendravo, jokių konfliktų nebuvo. V. S. nieko nesakė apie tai, jog jam reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Po to jis užmigo. Kai prabudo ryte, tai visi nusprendė dar išgerti, tačiau nei vienas neturėjo pinigų. Tada V. S. pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur jis pasiskolins iš draugo pinigų ir jie galės nusipirkti gėrimų. Kadangi L. R. buvo mažiausiai išgėręs, todėl sėdo už vairo. Važiuojant gėrė alų. Kadangi automobilyje degė kuro lemputė, tai Ž. R. pasakė, kad užpils kuro, o V. S. pasakė, kad pasiskolinęs pinigų atiduos už kurą. Kelią rodė V. S.. Vienu metu liepė sustoti prie namo. V. S. pasakė, kad eina pas draugą. Jie visi trys sakė, kad paliktų telefoną kaip užstatą. V. S. padavė telefoną per langą. Po kiek laiko atėjęs V. S. pasakė, kad pinigų nebus, atiduokit telefoną. Jis išlipo iš automobilio, pasakė V. S., kad jis pats paliko telefoną kaip užstatą, nes skolingas Ž. R.. V. S. pradėjo grasinti, kad atiduotų telefoną arba bus blogai. Jis supyko ir pastūmė V. S., spyrė kelis kartus jam į kojas. Tada jis įsėdo į automobilį ir jie nuvažiavo, o V. S. liko. Jis turėjo V. S. telefoną rankoje, kurį įsidėjo į galinę džinsų kišenę. Telefono neatidavė, nes V. S. jį davė kaip užstatą. Jis nežinojo, kad automobilyje liko kiti V. S. daiktai. Jokio dujų balionėlio jis nematė ir apie jį sužinojo tik policijai jį radus automobilyje. Jie važiavo tik apie 5 minutes, niekur nebuvo sustoję. Gana greitai juos sustabdė policijos poste. L. R. išlipęs nuėjo su pareigūnais. Ž. R., paprašytas parodyti dokumentus, padavė pareigūnui asmens tapatybės kortelę. Tada pareigūnas pasižiūrėjęs į asmens tapatybės kortelę, pradėjo juoktis ir pasakė, kad nukentėjusio dokumentą pateikė. Tada pareigūnai liepė išlipti iš automobilio, apieškojo juos ir pas jį rado V. S. telefoną „Huawei P10“. Jis matė, kad automobilyje buvo kompiuteris, tačiau jis kaip jau minėjo, nežinojo kam kokie daiktai priklausė automobilyje. Juos sulaikė ir pristatė į areštinę. Jokio plėšimo nepadarė, telefoną paliko pats V. S. kaip užstatą. Jokios kuprinės automobilyje nematė.

L. R. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad susitiko su Ž. R., kuris vairavo automobilį „Chrysler Voyager“. Jie važinėjosi automobiliu po miestą. Naktį Ž. R. paskambino V. S. ir paprašė atvežti alkoholinių gėrimų. Tada jie su Ž. R. nuvažiavo iki V. S. namų (duomenys neskelbtini). Po to jie abu įlipo į automobilį, buvo kalba tarp jų, kad V. S. neturi pinigų ir kaip užstatą duoda Ž. R. savo dokumentą ir telefoną, o vėliau atiduos pinigus ir atgaus savo daiktus. Suprato iš jų kalbos, kad V. S. važiuoja kartu su jais į (duomenys neskelbtini). Ž. R. pasakė jam sėsti už vairo, jis su V. S. sėdėjo automobilyje ir gėrė alkoholį. Kodėl V. S. važiavo į (duomenys neskelbtini) su jais, nežino, nesigilino. Važiuojant užsuko pas D. B. į (duomenys neskelbtini). Ten jie visi trys gėrė, o jis ne. Jis neatsimena ar paryčiais kur nors važiavo, gal ir važiavo pirkti alkoholio. 2020-04-12 ryte apie 9 val. Ž. R. pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino, bet girdėjo kalbas, kad reikia pavežti V. S., kuris pasiskolins pinigų iš draugo, kad galėtų atiduoti skolą Ž. R.. Jie sėdo į automobilį, jis už vairo, o D. B., V. S. ir Ž. R. sėdėjo gale. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur V. S. pasakius sustoti, sustojo ant miško tako. Gali būti, kad buvo apie 10 val. ryto. Jis liko sėdėti automobilyje. Ž. R., V. S. ir D. B. buvo išlipę iš automobilio, jie kažką kalbėjosi. V. S. buvo nuėjęs kelis kartus iki kažkokio toliau stovinčio namo ir grįžo. Ką jie kalbėjosi, negirdėjo. Jis klausė muzikos. Dujų balionėlis būdavo pas Ž. R. automobilyje, tai žino, bet niekas nebuvo jo paėmęs iš automobilio ir niekas negrasino V. S.. Jokio smurto jo atžvilgiu nebuvo. Po to, Ž. R. ir D. B. įlipo į automobilį ir pasakė, kad važiuojam ir jie nuvažiavo, o V. S. liko. Jokių daiktų V. S. niekas negrobė, jie galimai liko automobilyje, kai jis liko prie draugo namų. Pavažiavus apie 5 minutes, juos sulaikė prie policijos posto. Jo paprašė parodyti vairuotojo pažymėjimą, jo neturėjo. Juos visus patalpino į areštinę. Paaiškino, kad jokio smurto nebuvo V. S. atžvilgiu, balionėlio nebuvo ir daiktų negrobė. V. S. pats paliko kuprinę automobilyje, o telefoną ir tapatybės kortelę jis buvo užstatęs kaip užstatą, turėjo atgauti atidavęs pinigus.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad atsisako ir netvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Paaiškino, kad buvo nemiegojęs, pavargęs, jo parodymai buvo netikslūs, pasirašydamas neskaitė apklausos protokolų, kuriuose netiksliai parašyta, gal ne taip tyrėjas suprato, todėl įvairiu laiku duoti parodymai skiriasi. Teisme parodė, kad nėra priklausomas nuo alkoholio, bet iki įvykio su Ž. R., L. R. ir D. B. kelias dienas vartojo alkoholį. 2020 m. balandžio 11 d. buvo išgėręs apie 4 butelius alaus, po vidurnakčio, kai šeima jau miegojo, nusprendė dar išgerti, kadangi to labai norėjo. Pagal „Facebook“ tinkle patalpintą skelbimą (duomenys neskelbtini) susitarė vyru, pasivadinusiu (duomenys neskelbtini), kurio tikras vardas Ž. R., kurį anksčiau pažinojo, bendravo, kad jis atveš butelį viskio, du butelius degtinės „Švogerių“, 24 vnt. alaus „Švyturio baltas“. Ž. R. atvažiavo jo pasiimti po valandos, jo automobilyje ant galinės sėdynės buvo padėti jo užsakyti buteliai. Automobilyje šalia Ž. R. sėdėjo L. R.. Paklausė, kada (duomenys neskelbtini), t. y., Ž. R., važiuos į (duomenys neskelbtini), kadangi norėjo nuvažiuoti pas mamą arba pas draugą, nes viduryje nakties neturėjo pinigų susimokėti už alkoholį. Pas mamą arba pas draugą iš tiesų norėjo nuvažiuoti tik dėl to, kad galėtų pasiskolinti pinigų ir atiduoti juos už nupirktus alkoholio butelius ir už vežiojimus. Ž. R. arba (duomenys neskelbtini) pasakė, kad turi paimti pakeliui draugą, po to važiuot į (duomenys neskelbtini). Paklausė, ar gali važiuoti kartu ir Ž. sutiko. Labai apsidžiaugė, kad jis sutiko jį paimti, nes, kaip anksčiau minėjo, labai norėjo išgerti. Tada paprašė palaukti ir, nubėgęs į namus, pasiėmė maišelį, į kurį įsidėjo kompiuterį su pakrovėju ir asmens tapatybės kortelę, taip pat du mobilaus ryšio telefonus, vienas iš kurių nenaudojamas, be SIM kortelės. Minėtus daiktus pasiėmė su savimi tam atvejui, kadangi žinojo, kad neturi pinigų, ir pagalvojo, kad galbūt jam jų ir nepaskolins tie, į kuriuos kreipėsi, ir tokiu atveju daiktus paliks kaip užstatą. Kitokio tikslo važiuoti į (duomenys neskelbtini) viduryje nakties, kaip tik pasiskolinti pinigų susimokėti už išgertą alkoholį, neturėjo, draugui iš anksto apie atvykimą nebuvo pranešęs ir dėl susitikimo su juo nebuvo susitaręs. Kaip minėjo, nebuvo tikras dėl to, kad jam tikrai paskolins pinigų, ir realiai viskas susiklostė taip, kad jų niekas ir nepaskolino, todėl kaip užstatą už alkoholį padavė Ž. R. ((duomenys neskelbtini)) mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia LI“ be SIM kortelės ir jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, susitarus, kad vėliau grąžins pinigus ir tada jam atiduos daiktus ir tapatybės kortelę. Nuvažiavus link (duomenys neskelbtini), juos pasitiko D. B. ir pakvietė užeiti į svečius, kur su Ž. R. („Franko“) ir D. B. gėrė viskį ir D. atneštą alkoholį. L. R. kartu nebuvo. Apie 8 val. ryto išvažiavo. Visi norėjo išgerti. Jiems važiuojant, jis kalbino bendrakeleivius, kad dar pabūtų kartu, tiesiog pagertų toliau. Tada bendrakeleiviai priminė, kad ir taip jau yra nemažai skolingas, todėl, jeigu nori toliau gerti, turi pasiskolinti pinigų iš draugo. Atsakė, kad jis sutinka pasiskolinti pinigų iš draugo, bet iki draugo pirma reikia nuvažiuoti. Kaip užstatą už pavežimą iki draugo geranoriškai padavė D. B. kitą savo mobilųjį telefoną „Huawei Mate 10 Lile“ su SIM kortele. Sustojus (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio, nuėjo prie klasės draugo I. A. namų. Maišelį su daiktais paliko automobilyje kaip užstatą, nes tikėjosi pasiskolinti pinigų. Draugo patėvis pasakė, kad I. miega. Sugrįžęs pasakė, kad pinigų nebus, ir paprašė duoti telefoną paskambinti. Ž. R. padavė telefoną per priekinį dešinės pusės automobilio langą. Baigęs pokalbį, telefoną padavė D. B. taip pat per automobilio langą. Dar kartą nuėjo prie draugo namo ir grįžęs paprašė grąžinti telefoną, kadangi manė, jog užstato vertė didesnė negu skola už gėrimus ir pavežimą iki draugo. Bet kadangi tuo metu jo bendrakeleiviai nebuvo pasižiūrėję maišelio turinio, jie apskritai gal net nekreipė dėmesio, nes jam atrodo, kad jis jį paliko ant galinės sėdynės ar ant grindų. Dabar supranta, kad tuo metu jie jo nematė. Tuomet kilo konfliktas, nes bendrakeleiviai pradėjo priekaištauti, kad juos tiesiog ruošiasi apgauti ir nenori užstatyti telefono. Konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. D. B. jį stumtelėjo, įvyko kvailas susistumdymas, kurio metu D. B. spyrė jam į blauzdą, nes ir jis jam spyrė. Iš automobilio išlipo Ž. R. ir L. R., tačiau nepriėjo iki jo. D. B. sugrįžus prie automobilio, visi trys sulipo į automobilį ir jį palikę nuvažiavo. Tuomet grįžo prie draugo namo ir jo patėvio paprašė paskolinti telefoną, kuriuo iškvietė policiją. Jis buvo labai piktas, jam norėjosi kažkaip atkeršyti savo bendrakeleiviams, tačiau jis nebuvo teisus ir tai pripažįsta. Tarp jų konfliktas kilo ne dėl to, kad iš jo kažkas kažką būtų atiminėjęs, nes daiktus prieš tai jis buvo geranoriškai padavęs kaip užstatą, bet dėl to, kad negavo pasiskolinti pinigų skolai atlyginti bei, jiems pradėjus vartoti necenzūrinius žodžius ir priekaištauti vieni kitiems, jie apkaltino jį apgavyste. Dėl to ir kilo konfliktas, kurio metu taip pat elgėsi neteisingai ir agresyviai, nes buvo piktas, kadangi nenorėjo palikti telefono ir visai negalvojo apie bendrakeleivius, kad jiems nėra nieko susimokėjęs, tik palikęs daiktus kaip užstatą. Kadangi buvo neblaivus, apimtas keršto troškimo, elgėsi visiškai neteisingai ir iškvietė policiją, nes užsimanė atsiimti daiktus, kuriuos buvo palikęs kaip užstatą, bet vėliau pagalvojo, kad užstato vertė yra didesnė negu skola už gėrimus ir pavežimą iki draugo (duomenys neskelbtini). Dar kartą pasikartoja, kad dabar supranta, jog bendrakeleiviai tikrai nevertino jo palikto maišelio turinio, nes tiesiog tuo metu jo nematė. Apie dujų balionėlį pasakė tik todėl, kad matė jį Ž. R. automobilyje, bet jam juo nebuvo grasinama ir dujos nebuvo purškiamos. Minėti daiktai, palikti kaip užstatas, jam buvo sugrąžinti, nelaiko, kad patyrė kokius nors nuostolius, civilinio ieškinio pareikšti neketina. Priešingai, atgavęs daiktus, jis liko bendrakeleiviams skolingas už suvartotą alkoholį ir vežiojimą. Dėl įvykusio apsistumdymo, kurio metu D. B. jį stumtelėjo ir vieną ar du kartus - gerai nepamena - įspyrė į blauzdą, jokių pretenzijų neturi, nes ir pats jam įspyrė ir jį stumtelėjo. L. R. niekam niekuo nepakenkė, nes apskritai nesikišo į šį konfliktą. D. B. atleidžia už tai, kad jam įspyrė ir šiek tiek stumtelėjo, L. R. atleidžia už tai, kad jis kelis kartus nusikeikė, nes, kaip minėjo, L. apskritai nesikišo, o Ž. R. atleidžia už tai, kad jis taip pat keikėsi, nes keiksmažodžius jie vartojo todėl, kad jis greičiau susimokėtų. Jie buvo teisūs: jis iki šiol liko jiems skolingas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2020-04-12 patruliavo kartu su vyr. patruliu M. T.. Apie 10.24 val. iš Kauno VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ką tik buvo užpultas žmogus ir apiplėštas, pagrobta kuprinė, kurioje buvo kompiuteris ir 1500 eurų. Buvo pranešta, kad užpuolikai buvo 5 ir pasišalino automobiliu „Crysler voyager“, galimai valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjęs vyras 26 metų, sumuštas veidas. Su M. T. nuvykus nurodytu adresu, name gyvenanti moteris pasakė, kad nieko nežino, nieko nematė, nežino apie jokį plėšimą. Tada paskambino pranešėjo numeriu ir tokiu būdu susisiekė su nukentėjusiu, kuris vėliau prisistatė V. S.. Pasakė, kad neranda jo, tada jis pasakė, kad išeis į kelią. Iki namo (duomenys neskelbtini) buvo atstumas apie 500 metrų. V. S. papasakojo, kad maždaug prieš 10 minučių jį apiplėšė grupė asmenų. Jis nurodė, kad asmenys sudavė jam keletą smūgių į veidą, grasino panaudoti dujų balionėlį. Po to, iš jo atėmė kuprinę su kompiuteriu ir apie 1500 eurų bei mobilųjį telefoną „HUAWEI“. V. S. paaiškino, kad asmenys pasišalino sidabrinės spalvos automobiliu „Crysler Voyager“, numerių tiksliai nurodyti negali. Smulkiau tuo metu V. S. nieko nesakė. Jis negali pasakyti ar ant nukentėjusiojo kūno matė kokių nors sužalojimų, neatsimena. Dar ieškant nukentėjusiojo V. S., per radijo ryšį girdėjo, kad kolegos aiškinosi dėl automobilio, jie pranešė, kad turi sustabdę panašų automobilį, aiškinosi ar jau paleisti, ar dar ne. Todėl jis manytų, kad automobilis „CRYSLER VOYAGER“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas anksčiau, negu jie susirado nukentėjusįjį. Tuo metu gavo pranešimą apie tą automobilį ir kartu su nukentėjusiuoju nuvyko iki posto (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas automobilis. Poste prie sulaikyto automobilio buvo mobiliojo būrio 2 ekipažai, 1901 ir 1903. Trys vyrai iš sulaikyto automobilio stovėjo šalia automobilio su antrankiais. V. S. tik juos pamatęs, pasakė, kad tai tie trys vyrai jį apiplėšė. Vėliau jis sužinojo, kad sulaikytieji yra L. R., D. B., Ž. R.. Nuo tos vietos, kur paėmė V. S. iki tos vietos, kur buvo sulaikytas automobilis, netoli, apie 5 minutės kelio. Neatsimena pareigūnų duomenų, bet jam padavė pareigūnas V. S. asmens tapatybės kortelę, paaiškino, kad paprašius pateikti asmens dokumentą, šią kortelę kaip savo pateikė Ž. R.. Kitas pareigūnas padavė jam mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ ir pasakė, kad jį rado pas D. B.. Taip pat pareigūnai nurodė, kad automobilį vairavo L. R., kuris neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Jis matė, kaip buvo tikrinamas automobilis, kažkas pasakė, kad automobilyje rastas kompiuteris, tačiau kuprinės ir pinigų nebuvo rasta. Girdėjo, kad L. R., Ž. R. ir D. B. aiškino, kad nematė jokių pinigų ir jokios kuprinės. Jis ir M. T. padėjo nukonvojuoti sulaikytuosius į areštinę. Jis pateikė Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnui V. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kuriuos jam perdavė mobilaus būrio pareigūnai. Jis savo tarnybiniame pranešime surašė viską kaip buvo, tikrai ne jis rado telefoną pas D. B. ir ne jam pateikė asmens tapatybės kortelę Ž. R. (2 t., b. l. 62–63).

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2020-04-12 patruliavo su M. S.. Apie 10.24 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), 5 asmenys užpuolė 26 metų pranešėją, sumušė, pagrobė kuprinę, kompiuterį, pinigų 1500 eurų. Plėšikai pasišalino automobiliu „Crysler Voyager“. Pareiškėjui sumuštas veidas. Jis su M. S. nuvyko nurodytu adresu, tačiau nukentėjusio nerado. Tada jie paskambino pareiškėjui, kuris pasakė, kad lauks ant pagrindinio kelio. Kai jį pamatė, jau buvo atvykę Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Pareiškėjas prisistatė V. S.. Jis papasakojo, kad maždaug prieš 10 minučių jį sumušė ir apiplėšė grupė asmenų, tikslaus skaičiaus nežinojo, sakė 3 ar keturi. Jis sakė, kad jam grasino papurkšti į veidą dujų balionėliu, sudavė smūgius į veidą. Jis jo veide matė tik paraudimą, kraujo nebuvo, jokių žaizdų ar mėlynių taip pat nebuvo. V. S. pasakė, kad iš jo pagrobė kuprinę su kompiuteriu, kurioje buvo apie 1500 eurų, mobilųjį telefoną „Huawei“. Jis sakė, kad plėšikai pasišalino automobiliu „Crysler Voyager“. Per radijo ryšį pranešė pareigūnai iš posto ties (duomenys neskelbtini), prie kapinių, kad jie sulaikė minėtą automobilį. Jau prieš tai per raciją jis girdėjo pranešant, kad sulaikė galimai plėšikų automobilį, prašė paskubėti vykti prie to posto, kad greičiau įsitikinti ar tikrai tie patys asmenys. Jie su V. S. ir NVRS nuvyko prie to posto. Ten pamatė mobiliojo būrio du ekipažus, pareigūnai buvo išlaipinę iš automobilio „Chysler Voyage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tris vyrus, o vienas pareigūnas darė automobilio dalinę apžiūrą. Nukentėjęs V. S. tik pamatęs tuos tris vyrus pasakė, kad tai tie patys vyrai, kurie jį apiplėšė. Vėliau jis sužinojo, kad tai buvo Ž. R., L. R. ir D. B.. Jis paklausė automobilio apžiūrą darantį pareigūną ar yra kuprinė, jis atsakė, kad nėra. Nuo tos vietos, kur paėmė V. S. iki posto kelio apie 5 min. važiuoti. Jis nutarė paieškoti pakeliui, kur manė galėjo važiuoti plėšikų automobilis, kuprinės, nes galvojo gal ji išmesta, nuėjo iki sankryžos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau kuprinės nerado ir grįžo atgal. Jo kolega M. S. buvo likęs prie sulaikytųjų. Jis nežino kas vyko prie posto, kol jo nebuvo, kai atėjo, sulaikytieji jau buvo automobiliuose. Vieną iš jų jie su M. S. pristatė į areštinę. Ten ir sužinojo jų duomenis (2 t., b. l. 68–69).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojo Č. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2020-04-12 dirbo kartu su vyr. patruliu M. J.. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) apiplėštas vyriškis, o plėšikai pasišalino automobiliu „Crysler Voyager“. Jis su M. J. važinėjo (duomenys neskelbtini), tada išgirdo, kad poste (duomenys neskelbtini) kolegos susistabdę galimai ieškomą automobilį, todėl nuvyko į nurodytą vietą. Ten pamatė automobilį „Crysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo trys vyriškiai. Vėliau patikrinus duomenis sužinojo, kad už vairo buvo L. R., kuris pasirodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, šalia jo sėdėjo Ž. R., o gale D. B.. Šalia automobilio buvo jo kolegos K. L. ir V. P., jie bendravo su automobilyje sėdinčiais vyrais. Kai jie atvyko, pamatė, kad D. B. filmuoja jo kolegas mobiliuoju telefonu, klausia ką jie padarė, elgėsi iššaukiančiai. Kiti du vyrai tylėjo. Privažiavo kitas ekipažas 1901, kuriame dirbo R. A. ir M. J.. Jie nuėjo prie K. L. ir V. P. ir bendravo su D. B.. Jis nuėjo prie keleivio vietoje sėdinčio Ž. R., prisistatęs pareikalavo pateikti savo asmens dokumentus. Įvykis buvo senokai, kiek atsimena, jis pateikė asmens tapatybės kortelę. Tuo metu nežiūrėjo atidžiau kortelės duomenų, tiesiog jam padavė neatsimena ar K. L. ar V. P. LR pasą ir jis nuėjo tikrinti duomenų savo tarnybiniame automobilyje duomenų bazėse. Atsimena, kad tikrino D. B. duomenis pagal pateiktą pasą ir pagal asmens tapatybės kortelę V. S. duomenis, nieko ypatingo nebuvo, paieškų nebuvo. Smulkiau neatsimena, bet galimai tuo metu privažiavo ekipažas, kuriame dirbo M. S. ir M. T. ir NVRS pareigūnai, su jais buvo kaip paaiškėjo nukentėjęs V. S.. Tik tuo metu paaiškėjo nukentėjusio duomenys, kad tai V. S., ir kad Ž. R. pateikė nukentėjusiojo V. S. asmens tapatybės kortelę kaip savo. Jis sulaikė Ž. R. ir atliko jo dalinę apžiūrą, pas jį nieko nerado. Ž. R. bei V. S. asmens tapatybės kortelę perdavė M. S., o pats išvyko pagal spec. užduotį (2 t., b. l. 74–75).

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojo K. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2020-04-12 jis ir V. P. buvo atsakingi už patrulių darbą. Jie važinėjo po postus ir tikrino kaip dirbama. Ryte po 10 val., tiksliau laiko neatsimena, radijo ryšiu išgirdo pranešimą, kad buvo plėšimas (duomenys neskelbtini) gatvėje, plėšikai pasišalino „CRYSLER VOYAGER“ automobiliu, todėl (duomenys neskelbtini) vyko link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių tikslu sulaikyti plėšikų automobilį. Jie nuvažiavo iki posto, buvusio prie (duomenys neskelbtini) kapinių. Kai nuvyko, poste jau stovėjo poste dirbusių patrulių sulaikytas minėtas automobilis „CRYSLER VOYAGER“, jame pamatė tris vyrus, vienas sėdėjo gale, o du priekyje. Jis su V. P. priėjo prie automobilio ir paklausė automobilyje sėdinčių vyrų kokius daiktus turi. Tuo metu galinės durelės buvo praviros. Jis susisiekė su budinčia dalimi ir aiškinosi radijo ryšiu norėdamas pasitikslinti duomenis apie automobilį ir kiek jame turėtų būti asmenų, klausė ar galima susisiekti su nukentėjusiuoju. Išsiaiškinęs, kad tai tas pats automobilis, priėjo prie automobilio arčiau. Viduje ant galinės sėdynės pamatė juodos spalvos maišelį, V. P. paklausė automobilyje sėdinčių vyrų kas maišelyje. Gale sėdintis pasakė, kad maišelis jų. V. P. paprašė parodyti kas jame, jis matė, kad vyriškis gale sėdintis kažką traukia iš maišelio parodyti, bet nematė kas ten buvo. Po to, gale sėdintis vyriškis išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo jį su V. P. filmuoti, aiškindamas, kad jie neteisėtai viską daro. Tuo metu atvyko NVRS pareigūnai, mobilios kuopos mobilaus būrio pareigūnai. Jis nežino vyrų, sėdėjusių automobilyje, pavardžių, jų neklausė. Tada jis su V. P. nuvyko kitais reikalais (2 t., b. l. 98–99).

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2020-04-12 Velykų dieną dirbo kartu su K. L., jie tikrino patrulių darbą. Apie 10 val. ryte išgirdo per radijo ryšį, kad įvyko plėšimas (duomenys neskelbtini) ir plėšikai pasišalino automobiliu „Crysler Voyager“, minėjo numerį, kurio dabar neatsimena ir negali pasakyti. Jis su K. L. nusprendė važiuoti (duomenys neskelbtini), nes galimai galėjo plėšikai vykti tuo keliu, tikslu juos sulaikyti. Važiavo link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Minėto automobilio nesutiko, atvažiavo prie posto, buvusio prie (duomenys neskelbtini). Ten pamatė stovint sustabdytą galimai plėšikų automobilį, bet valstybiniai numeriai neatitiko anksčiau nurodytų pranešime. Atrodo tuo metu poste buvo tik patruliai, kurie dirbo tame poste. Jis su K. L. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie „Crysler Voyager“. Pamatė, kad automobilyje sėdi du vyrai- vienas priekyje keleivio vietoje, kitas gale. Vairuotojo vietoje nieko tuo metu nebuvo, matė, kad kažkoks vyras stovi prie poste dirbančių patrulių. Tuo metu K. L. skambino budinčiai daliai ir aiškinosi tikslindamas duomenis apie plėšikus ir automobilį. Tada pamatė, kaip vyras, kuris kalbėjosi poste su patruliais, atėjo ir atsisėdo vairuotojo vietoje. K. L. baigė tuo metu aiškintis ir pasakė, kad tai bus tie patys plėšikai. Jis stovėjo prie dešinės pusės galinių durelių. Pamatė gale ant sėdynės juodos spalvos polietileninį maišelį, paklausė kas jame. Gale sėdintis vyras pasakė, kad maišelis jų, paprašius parodyti kas jame, ištraukė nešiojamą kompiuterį, po to įdėjo atgal. Jis paprašė paduoti maišelį, gale sėdėjęs vyras padavė jam maišelį, o pats išsitraukė mobilaus ryšio telefoną, pradėjo juos filmuoti, aiškino, kad jie neteisėtai tai daro. Jis pasakė, kad jie įtariami plėšimu, tada tas vyras pasakė „Tai aišku“ ir išjungė telefoną, daugiau nefilmavo. Tuo metu atvažiavo mobilaus būrio pareigūnai Č. P. ir M. J.. Priekyje keleivio vietoje sėdėjęs vyras aiškiai matėsi, kad gerokai išgėręs iš išvaizdos, jo judesių. Jis girdėjo, kaip mobilaus būrio pareigūnai paprašė pateikti dokumentus, tada gale sėdėjęs vyras pateikė asmens pasą, o priekyje sėdintis vyras keleivio vietoje iš pradžių sakė, kad neturi, po to kad paieškos ir tada ištraukė (negali pasakyti iš piniginės ar kišenės) asmens tapatybės kortelę ir ją padavė mobilaus būrio pareigūnui, atrodo Č. P.. Kitas pareigūnas padavė Č. P. gale sėdėjusio vyro paduotą LR pasą ir Č. P. nuėjo tikrinti duomenų. Po to jis atėjo atgal ir pasakė, kai tai ne to asmens dokumentas. Tuo metu atvažiavo NVRS pareigūnai, su jais buvo nukentėjęs asmuo. Tik tada paaiškėjo, kad priekyje keleivio vietoje sėdėjęs vyras pateikė nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę. Jis su K. L. važiavo link įvykio vietos, ieškojo pakelėje kuprinės su pinigais, bet nieko nerado. Sulaikytų vyrų duomenų neatsimena, kaip jie atrodė taip pat nepamena, seniai buvo. Juos sulaikė ir kiti patruliai vežė į areštinę (2 t., b. l. 104–105).

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventine ir jos sūnumi I. A.. Jo klasiokus pažįsta iš matymo, bet nei su vienu jis artimiau nebendrauja, jie pas juos neateina. 2020-04-12 ryte jis dirbo kieme prie namo, buvo vienas. Negali pasakyti kiek buvo valandų. Į kiemą atėjo jam matytas I. klasiokas, bet jo vardo nei pavardės neatsimena. Vaikinas paprašė duoti telefoną, pasakė, kad jam reikia paskambint. Jis padavė mobilųjį telefoną, o vaikinas paėjo toliau ir kažkam skambino, nežino kam, negirdėjo ką kalbėjo. Po to, telefoną atidavė. Jis nieko nesakė, neklausė, nieko nepasakojo. Jis jo neapžiūrinėjo, nes visą laiką dirbo savo darbą. Negali pasakyti ar ant jo kūno matėsi kokių sužalojimų. Tik vėliau iš I. sužinojo, kad jo klasiokas V. buvo apiplėštas netoli jų namų, bet smulkmenų nepasakojo, o jis neklausinėjo (2 t., b .l. 115).

Liudytoja D. I. parodė, kad ji šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, tačiau bylos aplinkybių, kada ji apklausė nukentėjusį V. S. neatsimena.

Liudytoja N. M. parodė, kad V. S. yra jos sugyventinis ir vaikų tėvas. 2020-04-11 vakare ji paguldė vaikus miegoti, o vėliau pati atsigulė. V. S. tą vakarą gėrė alų. Girdėjo, kad skamba V. S. telefonas. Jis išėjo į balkoną kalbėti. Ji nesiklausė ir negirdėjo ką jis kalba. Po to, jis pasiėmė kuprinę, todėl paklausė, kur jis eina. V. S. pasakė, kad su reikalais. Toliau neklausinėjo, užmigo. Ryte, kai prabudo, pamatė, kad V. S. nėra, bandė skambinti, tačiau jis nekėlė, po kiek laiko pats paskambino. Pasakė, kad vėliau paskambins. Paskambino po pusvalandžio, papasakojo, kad jį einantį link jo motinos namų, užkalbino du vyrai, paprašė cigaretės, jis pasakė, kad neturi, tada jie jį sumušė, atėmė kuprinę, kurioje buvo kompiuteris ir du mobilūs telefonai. Jis turėjo telefonus „Huawei“ ir „Sony“. V. S. sakė, kad vyrai nuvažiavo kažkokiu automobiliu, o jis išsikvietė policiją. Daugiau nieko nepasakojo. Vėliau paskambino iš mamos, tada papasakojo, kad policija sustabdė jį užpuolusių vyrų automobilį, kad vienas iš vyrų padavė policijai jo asmens tapatybės kortelę. Policija jam atidavė vieną telefoną ir asmens tapatybės kortelę. Daugiau nepasakojo. Kai grįžo 2020-04-12 į namus, ji matė, kad veide prie akies patinę, skundėsi, kad skauda galvą ir nugarą. Ji klausė V. S. gal pažįsta tuos vyrus, pasakė, kad ne. Bandė smulkiau paklausti kaip viskas buvo, bet V. S. pasakė, kad daugiau neklausinėtų. Ji žino, kad jei jis taip pasako, daugiau nieko nesakys, todėl daugiau neklausinėjo.

Iš 2020-06-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. S. nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve V. S. paprašė sustoti ant tako ir parodė vietą šalia tako, paaiškino, kurioje 2020-04-12 apie 10 val., sustojus automobiliui „Crysler Voyager“ jį sumušė ir apiplėšė L. R., Ž. R. ir D. B.. V. S. parodė ranka už 500 metrų esantį namą (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad šiame name gyvena jo klasiokas I. A., kuris nežinojo, kad tą dieną V. S. ruošėsi pas jį užeiti. V. S. paaiškino, kad po plėšimo nuėjo iki I. A. namo, tačiau I. A. patėvis pasakė, kad I. miega. V. S. patėviui nieko nesakė apie plėšimą, tik paprašė paskolinti telefoną ir iš jo paskambino policijai. Po to nuėjo laukti policijos (1 t., b. l. 28–30).

2020-04-12 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrėtas automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimti: dujų balionėlis, nešiojamasis kompiuteris „ACER“, mobilaus ryšio telefonas „SONY Xperia“, automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, registracijos liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų kortelė, automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo raktelis (1 t., b. l. 45–75).

2020-06-10 specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas dujų balionėlis yra dujinis aerozolinis įtaisas, priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams (1 t., b. l. 83–86).

Žemesnės instancijos teismas

2020-05-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. S. atpažino L. R. ir paaiškino, kad atpažino iš veido bruožų, tai jo apklausoje minimas L. (2 t., b. l. 34–38).

2020-05-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. S. atpažino D. B. ir paaiškino, kad atpažino iš veido bruožų, tai jo apklausoje minimas D., jis buvo su akiniais (2 t., b. l. 40–44).

2020-05-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. S. atpažino Ž. R. ir paaiškino, kad atpažino iš veido bruožų, tai jo apklausoje minimas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 46–50).

2020-06-23 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad V. S. atpažino mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia“, paaiškino, kad tai 2020-04-12 iš jo pagrobtas telefonas (2 t., b. l. 52–56).

2020-05-18 apžiūros protokolu apžiūrėtas nešiojamasis kompiuteris „ACER“. Įjungus kompiuterį ekrane matomas užrašas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88–92).

2020-05-18 apžiūros protokolu apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „SONY Xperia“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 97–101).

2020-04-17 apžiūros protokolu apžiūrėti automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai - registracijos liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų kortelė (1 t., b. l. 111–116).

2020-04-17 apžiūros protokolu apžiūrėta automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis (1 t., b. l. 117–120).

2020-04-12 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad vyr. patrulis M. S. pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI“ (1 t., b. l. 171–172).

2020-04-12 apžiūros protokolu apžiūrėti mobilaus ryšio telefonas „HUAWEI Mate 10 lite“ ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. S. vardu (1 t., b. l. 175–181).

Pristatytojo asmens alkoholiui protokole Nr. 3757 nurodyti duomenys: 2020-04-12 11:42:49 D. B. nustatyta 0,52 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 19).

Žemesnės instancijos teismas

Pristatytojo asmens alkoholiui protokole Nr.3758 nurodyti duomenys: 2020-04-12 11:42:37 Ž. R. nustatyta 0,59 promilių neblaivumas (4 t., b. l. 111).

Atlikus L. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir V. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, kad nukentėjusiojo V. S. telefonas 2020-04-11 vakare buvo prisijungęs prie UAB (duomenys neskelbtini) bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) ir bazinės stoties (duomenys neskelbtini). 2020-04-12 01.42 val. mobilaus ryšio telefonas prisirišo prie bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), ir 02.11 val. (duomenys neskelbtini). Nuo 05.14 val. iki 08.44 val. telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini) 09.54 val. S. telefonas jungėsi prie bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

D. B. telefonas 2020-04-11 vakare ir iki 2020-04-12 01.23 val. buvo prisijungęs prie UAB (duomenys neskelbtini) bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), 02.30 val. 02.33 val. jungėsi prie bazinių stočių Nr. (duomenys neskelbtini), 03.10 val. Nr. (duomenys neskelbtini), 03.39 val. – 04.09 val. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 05.22val. iki 09.02 val. jungėsi prie bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), 10.01 val. B. telefonas prisijungė prie bazinės stotie Nr. (duomenys neskelbtini) 10.31 val. Nr. (duomenys neskelbtini).

L. R. telefonas 2020-04-11 vakare buvo prisijungęs prie UAB (duomenys neskelbtini) bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-04-12 01.01 val. telefonas prisijungė prie bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 02.14 val. prisijungė prie bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 03.54 val. iki 04.11 val. jungėsi prie bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 05.21 val. iki 09.06 val. jungėsi prie bazinės stotie Nr. (duomenys neskelbtini), 09.32 val. Nr. (duomenys neskelbtini), 10.37 val. Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Kaltinamieji buvo kaltinami tuo, kad 2020-04-12 apie 10 val. 00 min., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tikslu pagrobti svetimą turtą, miško keliuke šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaipino iš Ž. R. priklausančio automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusįjį V. S.. Tada L. R. demonstruojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą-dujų balionėlį (dujinį aerozolinį įtaisą, priskiriamą D kategorijos nešaunamiesiems ginklams), juo grasino pripurkšti dujų V. S. į veidą, o Ž. R. grasino panaudoti fizinį smurtą, t. y. V. S. užmušti ir pakasti. Tuo tikslu D. B. sudavė V. S. smūgį kumščiu į kaklą, o nukentėjusiam V. S. nukritus ant žemės, kaltinamieji bendrais veiksmais jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas – šonus, nugarą, kojas, suduodami ne mažiau 6 smūgių, ir bendrais veiksmais pagrobė svetimą V. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „SONY XPERIA L1“ 90 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI MATE 10 LILE“ su SIM kortele „LABAS BITĖ“ Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 100 eurų vertės, kuprinę „ADIDAS“ 50 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „ACER“ su pakrovėju 400 eurų vertės ir V. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), padarydami jam bendrą 640 eurų turtinę žalą.

Kaip jau buvo minėta, visi kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltais dėl plėšimo neprisipažino. Parodė, kad fizinį smurtą prieš V. S. panaudojo būdami supykę dėl jo apgaudinėjimo ir netinkamo elgesio jų atžvilgiu. Jie neapiplėšė V. S., o telefoną, kaip užstatą, jiems buvo davęs pats V. S.. Kuprinę su joje esančiu kompiuteriu nukentėjęs pats paliko automobilyje.

Ikiteisminio tyrimo metu tokie kaltinamųjų veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų sužaloti.

Teismas nesutinka su ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems D. B., L. R. ir Ž. R. inkriminuotos veikos kvalifikacija, kad jie nusikalstamą veiką padarė siekdami apiplėšti nukentėjusį, o ne kerštaudami nukentėjusiam V. S. už jų apgaudinėjimą.

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusio valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr.2K-75/2010).

Sprendžiant klausimą dėl plėšimo nebuvimo, teismas vadovaujasi kaltinamųjų D. B., L. R. ir Ž. R., liudytojo D. S. ir nukentėjusio V. S. teisme duotais parodymais, kuriais netikėti neturi teisinio pagrindo. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamieji teigė, kad jie siekė atgauti skolą už nukentėjusiam atvežtą alkoholį ir suteiktas pavėžėjimo paslaugas, kadangi nukentėjęs elgėsi neteisėtai jų atžvilgiu. Pats nukentėjęs patvirtino, kad konfliktas prasidėjo dėl kaltinamųjų reikalavimo sumokėti už suteiktas paslaugas. Konfliktas prasidėjo automobilyje, tęsėsi miško keliuke šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuomet nukentėjęs V. S. neatnešė žadėtų pinigų.

Todėl, teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamųjų D. B., L. R. ir Ž. R. veiksmai negali būti vertinami kaip plėšimas, padarytas panaudojus dujų balionėlį, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusį V. S. kaltinamieji sužalojo ne siekdami jį apiplėšti, o dėl asmeninės antipatijos ir pykčio, atsiradusio tarp jų ir nukentėjusio dėl jo savivaliavimo. Ši aplinkybė kaltinamiesiems sukėlė nepageidautinas emocijas, jiems kilo nepasitenkinimas dėl nukentėjusio V. S. veiksmų, todėl paskata panaudoti fizinį smurtą nukentėjusio atžvilgiu, šiomis konkrečiomis bylos aplinkybėmis kaltinamiesiems galėjo pasirodyti pakankamai svari.

Išanalizuotų kaltinamųjų, nukentėjusio ir liudytojų parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia prieiti prie kategoriškos išvados, kad kaltinamieji po smurto panaudojimo, bendrais veiksmais pagrobė svetimą V. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „SONY XPERIA L1“ 90 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI MATE 10 LILE“ su SIM kortele „LABAS BITĖ“ Nr.(duomenys neskelbtini) bendros 100 eurų vertės, kuprinę „ADIDAS“ 50 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „ACER“ su pakrovėju 400 eurų vertės ir V. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), padarydami jam bendrą 640 eurų turtinę žalą.

Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Tokios abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltininko naudai. Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti D. B., L. R. ir Ž. R. parodymai, kad jie turto iš V. S. nepaėmė. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems pateikti kaltinimai grindžiami tik paties nukentėjusio V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog kaltinamieji jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą bei pagrobė jo asmeninius daiktus. Kaltinime nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos faktais ar objektyviais duomenimis, kuriuos pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas būtų galima laikyti įrodymais, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidą, jog kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, galėjo paimti nukentėjusiam priklausančius daiktus, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teismas negali remtis abejonėmis, o visos teisminio bylos nagrinėjimo metu iškilusios abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. Patys kaltinamieji šios aplinkybės nepripažino, daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių daiktų pagrobimo faktą nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamųjų kaltė yra neįrodyta.

Analizuojamu atveju, kaltinamiesiems D. B., L. R. ir Ž. R. inkriminuoto plėšimo veiksmai – fizinio smurto panaudojimas ir nukentėjusiojo daiktų paėmimas, teismo vertinimu, patenka į savavaldžiavimo sudėtį. Vertinant nukentėjusiojo turto paėmimo aplinkybes, teisme apklaustų kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus daroma išvada, kad tyčios apiplėšti V. S. nebuvo, kaltinamieji nesiekė pasisavinti nukentėjusiojo turto. Nukentėjusiojo turtas buvo paimtas savavaldžiaujant, kaip užstatas už V. S. negrąžintą skolą.

Išanalizuotų kaltinamųjų D. B., L. R. ir Ž. R., teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto nukentėjusio V. S. parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, vertinant juos tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, teismui leidžia prieiti prie išvados, kad nesant plėšimo požymių kaltinamųjų nusikalstama veika iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 294 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose.

Pagal savavaldžiavimo dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi, pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

Savavaldžiavimą kvalifikuojančiais požymiais pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra pripažįstami psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas savavaldžiaujant. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014). BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-1073/2018 ir kt.). Psichinė prievarta kaip savavaldžiavimo požymis pasižymi aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-895/2020).

Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra atskleistas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinasis nusikalstamos veikos požymis – psichinė prievarta. Kaip matyti iš visų nukentėjusiojo V. S. duotų parodymų, kaltinamieji buvo pikti ir elgėsi labai agresyviai, reikalaudami skolos jie šaukė ir keikėsi, jį stumdė ir įspyrė į kojas. Įvykio metu buvo išsigandęs.

Teismas pažymi ir tai, kad viso konflikto metu Ž. R. automobilyje buvo padėtas dujų balionėlis. Nors kaltinamieji ginčijo, kad įvykio metu grasino nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti dujas, ši aplinkybė patvirtinta byloje esančiais įrodymais, o būtent: V. S. iš karto pranešęs apie įvykį bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad jo atžvilgiu buvo grasinama panaudoti dujas, ikiteisminio tyrimo metu apibūdino matytą dujų balionėlį, kuris buvo rastas automobilyje. Ir nors byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotos dujos, yra svarbu, kaip į tą dujinį aerozolinį įtaisą reagavo ir kaip jį suprato pats nukentėjusysis. Nukentėjusysis tvirtino bijojęs, kad jei pasakys ar padarys kažką ne taip, tai jo atžvilgiu bus panaudotos dujos, kadangi kaltinamųjų elgesys buvo neprognozuojamas. Visos šios nurodytos aplinkybės įrodo, kad taip siekiant įbauginti nukentėjusįjį, keikiantis ir šaukiant, elgiantis agresyviai ir reikalaujant grąžinti pinigus, prieš nukentėjusįjį buvo pavartota psichinė prievarta.

Dėl Ž. R. pareikšto kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį

Kaltinamasis Ž. R. kaltas neprisipažino. Jis paaiškino, kad savo asmens tapatybės kortelę, kaip užstatą, jam atidavė pats nukentėjusysis V. S.. Kada pareigūnai poste juos sustabdė, reikalavo pasakyti, kur pinigai, jis nesuprato apie kokius pinigus eina kalba, manė, kad apie jo pinigus, todėl pasakė, kad pinigai kišenėje ir juos ištraukęs padavė pareigūnui. Pareigūnui pareikalavus asmens dokumento, jis padavė V. S. asmens tapatybės kortelę, nes suprato, kad jo prašo V. S. kortelės, nes ėjo kalba apie V. S., apie iš jo pagrobtus daiktus.

Nors Ž. R. kaltas prisipažino tik dalinai, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad kaip užstatą už alkoholį padavė Ž. R. mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia LI“ be SIM kortelės ir savo asmens tapatybės kortelę, susitarus, kad vėliau grąžins pinigus ir tada jam atiduos daiktus ir tapatybės kortelę.

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojo Č. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2020-04-12 aš dirbo kartu su vyr. patruliu M. J.. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) apiplėštas vyriškis, o plėšikai pasišalino automobiliu „Crysler Voyager“. Jis su M. J. važinėjo (duomenys neskelbtini), tada išgirdo, kad poste (duomenys neskelbtini) kolegos susistabdę galimai ieškomą automobilį, todėl nuvyko į nurodytą vietą. Ten pamatė automobilį „Crysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo trys vyriškiai. Vėliau patikrinus duomenis sužinojo, kad už vairo buvo L. R., kuris pasirodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, šalia jo sėdėjo Ž. R., o gale D. B.. Šalia automobilio buvo jo kolegos K. L. ir V. P., jie bendravo su automobilyje sėdinčiais vyrais. Kai jie atvyko, pamatė, kad D. B. filmuoja jo kolegas mobiliuoju telefonu, klausia ką jie padarė, elgėsi iššaukiančiai. Kiti du vyrai tylėjo. Privažiavo kitas ekipažas 1901, kuriame dirbo R. A. ir M. J.. Jie nuėjo prie K. L. ir V. P. ir bendravo su D. B.. Jis nuėjo prie keleivio vietoje sėdinčio Ž. R., prisistatęs pareikalavo pateikti savo asmens dokumentus. Įvykis buvo senokai, kiek atsimena, jis pateikė asmens tapatybės kortelę. Tuo metu nežiūrėjo atidžiau kortelės duomenų, tiesiog jam padavė neatsimena ar K. L. ar V. P. LR pasą ir jis nuėjo tikrinti duomenų savo tarnybiniame automobilyje duomenų bazėse. Atsimena, kad tikrino D. B. duomenis pagal pateiktą pasą ir pagal asmens tapatybės kortelę V. S. duomenis, nieko ypatingo nebuvo, paieškų nebuvo. Smulkiau neatsimena, bet galimai tuo metu privažiavo ekipažas, kuriame dirbo M. S. ir M. T. ir NVRS pareigūnai, su jais buvo kaip paaiškėjo nukentėjęs V. S.. Tik tuo metu paaiškėjo nukentėjusio duomenys, kad tai V. S., ir kad Ž. R. pateikė nukentėjusiojo V. S. asmens tapatybės kortelę kaip savo. Jis sulaikė Ž. R. ir atliko jo dalinę apžiūrą, pas jį nieko nerado. Ž. R. bei V. S. asmens tapatybės kortelę perdavė M. S. (2 t., b. l. 74–75).

BK 302 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis Ž. R., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė V. S. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2020-04-12 policijos poste (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnui Č. P. pateikė kaip savo.

Nors kaltinamasis Ž. R. kaltas dėl šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino, tačiau teismas daro išvadą, kad liudytojo Č. P. parodymai ir kiti ankščiau išvardyti dokumentai, neginčijamai įrodo, kad kaltinamojo Ž. R. veika pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.

IV. Bausmių skyrimas

Skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Ž. R. teistas, administracine tvarka baustas, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare registruotas, gydytas, 2021 m. rugsėjo 27 - spalio 15 d. atlikta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Išvadoje teigiama, kad nusikalstamos veikos padarymo metu Ž. R. konstatuojami mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, dėl kurių jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ž. R. šiuo metu konstatuojami mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti adekvačius paaiškinimus, gali stoti prieš teismą. Ž. R. dėl jo psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių. 2023 m. birželio 8-23 Utenos ekspertiniame skyriuje atlikta stacionarinė kompleksinė papildoma Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Išvadoje teigiama, kad Ž. R. šiuo metu konstatuojami mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jis gali dalyvauti teismo posėdyje, duoti parodymus, gali atlikti bausmę. Ž. R. dėl jo psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių (7 t., b. l. 194–197).

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupe.

L. R. teistas, dabartiniu metu atlikęs nuosprendžiu paskirtą bausmę, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė ir ambulatoriškai nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas.

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupe.

Ž. R. ir L. R. anksčiau teisti, buvo bausti administracine tvarka, tačiau tai teigiamos įtakos jų elgesiui neturėjo, kadangi jie ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad dabartinės nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų kaltinamųjų vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad tiek Ž. R., tiek ir L. R. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdami pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkę taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinės nusikalstamos veikos yra nuoseklus kaltininkų gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Išvadų iš ankstesnių teistumų jie nedaro. Teismo vertinimu, tokiems asmenims ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad juos paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamiesiems Ž. R. ir L. R. skirtina arešto bausmė, jos terminą nustatant mažesnį už sankcijose numatytas vidurkis.

Kaltinamasis D. B. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė ir ambulatoriškai nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas.

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupe.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, jos terminą nustatant mažesnį už sankcijose numatytas vidurkis.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai D. B. apibūdinančių aplinkybių visumą, priėjo prie išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. B. skyrus realią arešto bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams, jis prarastų darbą, galimai nutrūktų ryšiai su šeima. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, kaltinamojo elgesį rodo, kad D. B. resocializacija galima ir be realaus arešto atlikimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, taikant jos vykdymo atidėjimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. B. tęsti darbą, yra ta bausmė, kuri pareikalaus iš D. B. atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jo neatsakingų, neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas. Bausmės vykdymo atidėjimas turės ir prevencinį poveikį nuo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamumo.

V. Proceso išlaidos, kardomosios priemonės, kiti klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo iš kaltinamojo L. R. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą.

Teismas konstatavo, jog gynėjos dalyvavimas buvo būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, kadangi kaltinamieji yra suimti.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, prieita prie išvados, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K-322/2014).

Nagrinėjamu atveju, suimto L. R. gynėjos dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Atsižvelgiant į ankščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai valstybės turėtos išlaidos nuteistojo L. R. advokatės pagalbai apmokėti, iš jo nepriteistinos.

Visiems kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o pradėjus jo vykdymą panaikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės bylai nagrinėti, sunaikintini, paliktini saugoti byloje ir grąžintini nurodytiems asmenims.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 294 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį:

pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų,

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – areštu 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmė – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Ž. R. paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme jo išbūtą laiką – nuo 2020-04-12 iki 2020-04-14.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

L. R. paskirtosios arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme jo išbūtą laiką – nuo 2020-04-12 iki 2020-04-14.

L. R. paskirtosios arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme jo išbūtą laiką – nuo 2020-04-12 iki 2020-04-14.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį tęsti darbą.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme jo išbūtą laiką – nuo 2020-04-12 iki 2020-04-14.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti 2020-06-08 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotam Ž. R. vardu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš kaltinamojo L. R. nepriteisti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti:

- 2020-04-12 įvykio vietos apžiūros protokolu paimtą dujų balionėlį, sunaikinti;

- 2020-04-12 įvykio vietos apžiūros protokolu paimtą automobilio Chrysler Voyager valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, grąžinti Ž. R.;

-2020-04-12 įvykio vietos apžiūros protokolu paimtą automobilio Chrysler Voyager valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelę, grąžinti savininkui Ž. R.;

-2020-04-12 įvykio vietos apžiūros protokolu paimtą automobilį Chrysler Voyager valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelį, grąžinti savininkui Ž. R.;

- 2020-04-12 asmens kratos metu rastą ir paimtą LR Pasą D. B. vardu, grąžinti D. B.;

- 2020-04-12 asmens kratos metu pas įtariamąjį L. R. rastą ir paimtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, grąžinti L. R..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas