- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- A-2179-1062/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02940-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramutė Ruškytė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos pasaugos ministerijos, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. (S. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos pasaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. D2-7830-(1.20) „Dėl S. G. skundo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam 1980 m. buvo nepagrįstai diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, jis buvo priverstinai gydomas. Diagnozė iki šiol nėra panaikinta, Tarnyba nesiima jokių veiksmų, siekiant išspręsti susidariusią situacija, tokiu būdu yra žeminama pareiškėjo garbė ir orumas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužinojo, jog jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Šiuo atveju pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu prašė išnagrinėti aplinkybes dėl jam 1980 m. neįvardintoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje diagnozuoto (duomenys neskelbtini).
5. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo skundžiamiems įvykiams, įvykusiems daugiau kaip prieš 3 metus, taikomas Įstatyme numatytas trejų metų senaties terminas, kuris yra naikinamasis, todėl nėra galimybės jį atnaujinti. Tarnyba, skundžiamu Sprendimu atsisakiusi nagrinėti pareiškėjo skundą, teisėtai ir pagrįstai pritaikė trejų metų senaties terminą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Tarnyboje 2020 m. rugpjūčio 6 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriame jis nurodė, kad 1980 m. jam nepagrįstai buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, ši diagnozė iki šiol yra nepanaikinta. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas yra žeminamas, patiria žalą.
8. Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjas praleido asmeniui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų apskundimo terminą, 2020 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimu pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. Sprendime pareiškėjui išaiškino Tarnybos kompetenciją ir bendrą skundų nagrinėjimo tvarką, taip pat išaiškino, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužinojo, jog jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Pareiškėjui skunde nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos 1980 metais, todėl praleistas teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apskundimo senaties terminas. Tarnyba taip pat nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Įstatymo ir Pacientų skundų nagrinėjimo Tarnyboje Aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (toliau – ir Aprašas) reikalavimų, pareiškėjo pateikta asmens tapatybės kortelės kopija yra nepatvirtinta įstatymų nustatyta tvarka. Tarnyba pareiškėjui išaiškino, kad ji nagrinėja pacientų skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir prieinamumo ir kokybės vertinimą, nustato paciento teisių (ne)pažeidimo faktą. Pacientai, turintys teisę į žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo, Aprašo nuostatas. Nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui buvo teiktos 1980 metais, todėl tokie skundai yra paliekami nenagrinėti dėl praleisto teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apskundimo senaties termino, nes objektyviai nėra įmanoma sukontroliuoti tokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisėtumo – praėjo per daug laiko ir Tarnyba net substantyviai neturi galimybių patikrinti teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisėtumo. Teismas sprendė, kad Tarnyba skundžiamame Sprendime pagrįstai ir teisėtai paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą.
10. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kitas Įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai. Pareiškėjo skundžiamame Sprendime nurodoma, kad Tarnyba nagrinėja pacientų skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, o nenagrinėja skundų, susijusių su žalos atlyginimu. Taigi ir šiuo aspektu Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.
III.
11. Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą.
12. Pareiškėjas nurodo, kad jam 1980 m. (duomenys neskelbtini) ligoninėje prievartos būdu buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, kuria jis niekada nesirgo ir neserga. Teigia, kad 1980 m. nebuvo jokių galimybių skųsti gydytojų veiksmų ir nustatytų diagnozių. Tokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės, kadangi jis laikomas (duomenys neskelbtini).
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti jam neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 1980 m. iki 2020 m.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
15. Atsakovas nurodo, kad Tarnyba skundžiamą Sprendimą priėmė vadovaudamasi ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis. Teigia, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas turi būti suprantamas kaip konkrečiu kontroliuojamuoju laikotarpiu asmens sveikatos priežiūros įstaigos teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikties teisės aktų keliamiems reikalavimams nustatymas de jure ir de facto. Atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą, kontroliuojamasis laikotarpis apima visų pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą, tačiau tokio kontroliuojamojo laikotarpio atskaitos taškas yra apibrėžtas tam tikromis Įstatymų leidėjo numatytomis sąlygomis, o būtent, atitinkamų aplinkybių paaiškėjimo arba faktinio jų atsiradimo momentu.
16. Senaties taikymo institutas įtvirtintas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužinojo, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Atitinkamas teisinis reglamentavimas numatytas ir Apraše. Šiuo atveju, pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu prašė išnagrinėti aplinkybes dėl jam 1980 m. neįvardintoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje diagnozuoto (duomenys neskelbtini) sutrikimo. Pareiškėjo skundžiamiems įvykiams, įvykusiems daugiau kaip prieš 3 metus, taikomas Įstatyme numatytas trejų metų senaties terminas, įtvirtinantis imperatyvą nagrinėti tik tuos pacientų ar jų atstovų skundus, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, paciento manymu, buvo pažeistos jo teisės, buvo pateiktos ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą. Pažymėtina, kad Įstatyme įtvirtintas trejų metų skundo padavimo terminas yra naikinamasis, nenumatant galimybės jį atnaujinti. Tarnyba Sprendimą atsisakyti nagrinėti S. G. skundą motyvavusi Aprašo 20.2 papunkčio nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai pritaikė trejų metų senaties terminą.
17. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde Tarnybai pateiktas skundžiamas aplinkybes bei įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas dėl to, kad praleistas senaties terminas, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Tarnyba pagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą dėl to, jog praleistas senaties terminas.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad 1980 m., kai jam nepagrįstai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, nebuvo jokių galimybių skųsti gydytojų veiksmų ir nustatytų diagnozių. Kadangi jis laikomas (duomenys neskelbtini) ligoniu, yra pažeidžiamos jo teisės, dėl to prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą, tačiau šio reikalavimo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija šio pareiškėjo reikalavimo nevertina ir nenagrinėja.
25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 2 d. su prašymu kreipėsi į viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) ligoninę (toliau – ir Ligoninė). Ligoninė, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2020 m. liepos 17 d. rašte Nr. K6-5675 informavo pareiškėją, kad pagal Įstatymo 23 straipsnį, pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą. Kadangi prašymas susijęs su pareiškėjo hospitalizavimu 1980 m., prašymui taikomas senaties terminas, todėl jis nebus nagrinėjamas.
26. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą, kuriame nurodė, jog 1980 m. prievarta buvo gydomas Ligoninėje, jam nustatyta (duomenys neskelbtini) liga. Dėl pareiškėją žeminančios diagnozės jis kreipėsi į Ligoninę, prašydamas panaikinti jam nustatytą diagnozę, viešo atsiprašymo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad įstaiga vilkino pateikti atsakymą, o pateiktame atsakyme atsisakyta panaikinti jam 1980 m. nustatytą diagnozę.
27. Tarnyba Sprendime informavo pareiškėją dėl Tarnybos kompetencijos ir skundų nagrinėjimo tvarkos, nurodė, kad pagal Įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, į pacientų skundus nagrinėjančias institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų nuomone, buvo pažeistos jų teisės. Atkreipė dėmesį, kad pacientas turi teisę paduoti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Nurodė, kad kreipiantis į Tarnybą, pareiškėjas turėtų laikytis Įstatyme bei Apraše nustatytos tvarkos. Tarnyba taip pat nurodė, kad pareiškėjas pateikė asmens tapatybės kortelės kopiją, tačiau ji nepatvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, be to, skunde nurodyta, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui buvo teiktos 1980 m., todėl, vadovaudamasi Aprašo 20.6 papunkčiu, Tarnyba pranešė, kad tokie skundai paliekami nenagrinėti dėl praleisto teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apskundimo senaties termino, todėl pareiškėjo skundas nebus nagrinėjamas. Pažymėjo, kad Tarnyba nagrinėja pacientų skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu ir, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, nustato paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktą. Pacientai dėl žalos atlyginimo su pareiškimu turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, todėl pasiūlė pareiškėjui dėl žalos atlyginimo kreiptis į minėtą komisiją. Sprendime taip pat išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai.
28. Įstatymo, nustatančio paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus, 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą, išskyrus atvejus, kai dėl jo teisių pažeidimo padaryta žala, dėl kurios atlyginimo kreipiamasi šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka.
29. Aprašo 20.2 papunktyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas ar skundo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu skundas Tarnyboje gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kai pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, arba praėjo daugiau kaip treji metai nuo paciento teisių pažeidimo padarymo dienos.
30. Kaip minėta, pareiškėjas su skundu dėl, jo nuomone, 1980 m. nepagrįstai jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos, į Ligoninę bei Tarnybą kreipėsi 2020 m., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Tarnyba, palikdama nenagrinėtą pareiškėjo skundą, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad Tarnyba taip pat išaiškino pareiškėjui, jog pacientai dėl žalos atlyginimo su pareiškimu turi teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.
32. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog 1980 m. nebuvo galimybės skųsti gydytojų veiksmų ir nustatytos diagnozės, nagrinėjamu atveju yra nereikšmingas, kadangi Įstatyme nustatytas terminas kreiptis su skundu dėl asmeniui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų yra naikinamasis, panaikinantis asmens teisę atlikti veiksmus ir nėra numatyta galimybė šį terminą atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2293/2012).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-384-624/2021 ir kt.).
34. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, nenurodo, kokias faktines aplinkybes teismas nustatė ar įvertino neteisingai, kokių apskritai neįvertino.
35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ginčui aktualiu aspektu bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. G. (S. G.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.