Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Trakų rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Kuleš,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui K. R., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismo neinformavo, iš ko darytina išvada, kad atsakovas visiškai nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių ir bylą nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Apklausta teisme liudytoja R. J. parodė, kad ieškovė yra jos kaimynė, pažįsta ir jos vyrą K. R., kurio jau nematė nuo 2012 m. liepos mėnesio. Nurodė, kad jis mėgdavo išgerti, nuolat prašydavo pinigų, ji viską matydavo, kadangi gyvendavo šalia. Todėl Jolantos šeimoje būdavo nuolatiniai konfliktai – barniai.

Liudytojas K. V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jo motina, o atsakovas jo tėvas. Tėvas šeimoje negyvena apie 3 metus. Nurodė, kad jo tėvas nuolat gerdavo, prisimena, kad jis geria maždaug 12 metų.

Liudytoja M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jos kaimynė, (duomenys neskelbtini)gyventoja. Nurodė, kad ieškovės vyras buvo mėgėjas išgerti, dėl girtuoklystės netekdavo darbų.

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė 2014-03-26 išvadą Nr. VT2-483. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitiktų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove bei kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. 218) (b.l. 28). Šalys susilaukė 4 vaikų, iš kurių E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečiai.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalių šeima iširo galutinai ir išsaugoti jos neįmanoma. Pažymėtina, kad sutuoktinių šeiminiai ryšiai yra nutrūkę nuo 2011 m.

Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės, yra nurodęs, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2008).

Kaip žinia, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Jau minėta, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima, nuo 2011 m. paliko šeimą, neišlaikė nepilnamečių vaikų. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai-jos kaimynai, (duomenys neskelbtini)seniūnė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog santuoką iširo dėl atsakovo K. R. kaltės.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, visų pirma vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Todėl, vadovaujantis minėtais straipsniais, teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192-3.200 str. str. nuostatas.

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-03-26 išvadoje Nr. VT2-483 nurodyta, kad nepilnamečiai vaikai gyvena ieškovės motinai priklausančiame name kartu su ieškove. Vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, E. R. lanko mokyklą, lanko neformalaus ugdymo užsiėmimus; Dorian lanko lopšelį darželį. Su atsakovu Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui susisiekti nepavyko. Institucijos manymu, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove) geriausiai atitiks vaikų interesus (b.l. 35-36).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaikų interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečių vaikų E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina, t.y. ieškove J. R. (CK 3. 174 str.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiams vaikams E. R., gim. (duomenys neskelbtini), - 450 Lt ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), - 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2014-02-17, iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė paaiškino, jog ji gauna apie 1170 Lt, nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi.

E. R., gim. 2001 m. mokosi (duomenys neskelbtini)muzikos mokykloje (b.l. 12), D. R. lanko (duomenys neskelbtini)vaikų lopšelį darželį (b.l. 13), ieškovė viena išlaiko gyvenamąjį būstą, moka komunalinius mokesčius (b.l.23-25)

Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl esant abejonėms dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis yra netgi mažesnis už orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo dydžio, į kurį paprastai atsižvelgiama ir kuriuo vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nepilnametei E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės prašomas 450 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikytinas pagrįsta. Taip pat nepilnamečiui D. R., gim. (duomenys neskelbtini), prašomas 350 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikytinas pagrįstas.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str. str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro nekilnojamojo turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo; tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ 2012-12-07 raštas Nr. TS(12.14.2.13)-33683, kuriame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, kurie gali būti laikomi J. R. ir K. R. bendrąja jungtine nuosavybe, nėra (b.l. 8). Remiantis 2014-03-21 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, matyti, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduotas. Iš VĮ „Regitra“ pažymų matyti, kad šalys savo vardu įregistravę kitų transporto priemonių neturi(b.l. 9).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 ieškovei iš atsakovo priteistina 144,00 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio (b.l.26; 31)

CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė reiškė reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo taip pat priteistina 252 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.59, 3.60-3.62, 3.69, 3.174, 3.192-3.200, 3.208 str., CPK 79, 88, 93, 96, 177-178, 270, 282, 375-386 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 218), dėl K. R. kaltės.

Nutraukus santuoką J. R. palikti pavardę – R., K. R. - R..

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. R., gim. (duomenys neskelbtini) po 450,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2014-02-17 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2014-02-17 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. R. ir D. R. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš K. R. 144 Lt bylinėjimosi išlaidų J. R..

Priteisti iš K. R. 252 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.