Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-07-26 · Civilinė byla Nr. 2A-639/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-26
Bylos Nr.
2A-639/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė
Ieškovas
įmonės „Ludwig Schokolade GmbH & Co KG“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-639/2013Procesinio sprendimo kategorija: 87.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo įmonės „Ludwig Schokolade GmbH & Co KG“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3432-611/2012 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl atsakovo sprendimo panaikinimo ir apsaugos suteikimo tarptautinei prekių ženklo registracijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas įmonė „Ludwig Schokolade GmbH & Co KG“ ieškiniu, pareikštu Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų bei 2 dalies pagrindais, prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau – Valstybinis patentų biuras, VPB) Apeliacinio skyriaus 2011 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 2Ap-1318, kuriuo atmesta ieškovo apeliacija ir paliktas galioti sprendimas neregistruoti vaizdinio prekių ženklo, kurio tarptautinės registracijos Nr. 666252 (toliau – Sprendimas, ginčo sprendimas), ir priimti naują sprendimą – suteikti Lietuvoje apsaugą tarptautinei prekių ženklo registracijai Nr. 666252 (1 b. t., 1-10 l.).

Nurodė, kad ieškovas yra savininkas tarptautinio prekių ženklo Nr. 666252 (įregistruoto žymėti 30 klasės prekėms „šokolado gaminiai, taip pat šokolado gaminiai su kremu ar kitokiu įdaru“), kurio apsauga 2007 m. sausio 16 d. buvo išplėsta į Lietuvos Respubliką (toliau – ginčo prekių ženklas, Prekių ženklas). Ieškovo teigimu, VPB Apeliacinis skyrius, ginčo sprendimu be pagrindo nustatęs, jog Prekių ženklas neturi skiriamojo požymio ir nurodo tik prekės rūšį (šokolado gaminį), priėmė neteisingą sprendimą neregistruoti Lietuvoje ginčo prekių ženklo (PŽĮ 6 str. 1 d. 2, 4 p.). Pasak ieškovo, Prekių ženklas yra erdvinis ženklas, vaizduojantis perspektyvinį šokolado plytelės vaizdą iš kelių pusių, sudarytą iš piešinio ir erdvinės formos derinio, kurio skiriamuosius požymius sudaro: 1) originali žvaigždė, esanti ant Prekių ženklo, kuri yra įregistruota, kaip savarankiškas Bendrijos prekių ženklas (t. y. pripažinta, kad šis ženklas (originali žvaigždė) pats savaime turi skiriamąjį požymį); 2) neįprasta registruojamoms prekėms erdvinė forma – gaubtas šokolado gabalėlis su švelniai aptakiomis briaunomis, bei neįprastas gaminio dalių pločio ir aukščio santykis – proporcingai aukštesnis ir siauresnis nei analogiški rinkoje esantys gaminiai; 3) forma, sudaryta iš atskirų mažų šokolado plytelių, o ne iš sujungtų plytelių visumos, o tai sukuria dar vieną individualią ir išskirtinę šio ženklo savybę (PŽĮ 6 str. 1 d. 2 p.). Ieškovo nuomone, ginčo prekių ženklą sudaro elementai, kurių negalima sieti su prekių (šokolado) savybėmis, – grafinis žvaigždės elementas, išskirtinė erdvinė forma, neįprastos mažos šokolado plytelės proporcijos, kurie sukuria skiriamąjį gebėjimą turintį ženklą, pagal kurį vartotojai atpažįsta, jog tai yra ieškovo prekė (PŽĮ 6 str. 1 d. 4 p.). Pažymėjo, kad į bylą pateikti ginčo prekių ženklo naudojimo įrodymai patvirtina, jog per ilgalaikį bei intensyvų naudojimą ir reklamą, Prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį ir tapo atpažįstamas Lietuvos vartotojų, todėl nagrinėjamu atveju taikytina PŽĮ 6 straipsnio 2 dalis.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (2 b. t., 166-171 l.). Nurodė, jog tarptautinėje ženklo registracijoje Nr. 666252 nebuvo pažymėta, kad žymuo erdvinis. Atsakovo teigimu, požymis „grafinis žvaigždės elementas viršuje“ yra pakankamai įprastas saldumynų rinkoje, kadangi šokoladiniams saldainiams būdingas jų paviršiaus dekoratyvus apipavidalinimas tam tikrais elementais, jų variacijomis; be to, grafinis žvaigždės elementas naudojamas ant įvairių pareiškėjų gaminių, tarp jų ir šokolado gaminių, pakuočių, pelniusių Lietuvos metų gaminio įvertinimą, Lietuvos metų gaminio vardas jau yra suteiktas nemažai Lietuvos gamintojų, todėl toks žvaigždės elementas Lietuvos vartotojui sukelia asociacijas ne tik su vienu konkrečiu gamintoju, bet ir su produkto pripažinimu bei įvertinimu. Pasak atsakovo, požymis „parabolės išgaubtumo šokolado gabalėlis su švelniai aptakiomis briaunomis“ nėra ryškus, aiškiai matomas, o šokolado gabaliukams esant pakuotėje vienas šalia kito, šis požymis apskritai pranyksta. Atsakovo nuomone, ieškovas neatsižvelgė į vartotojo pastabumo laipsnį – šokolado gaminiai, įvairūs saldainiai yra kasdieninio naudojimo, pigios ir greitai suvartojamos prekės, o vartotojo dėmesys, įsigyjant kasdieninio naudojimo prekes, nėra didelis, todėl aukščiau nurodytos, menkai matomos ir pastebimos savybės liks nepastebėtos, jos galėtų išryškėti tik po išsamaus, analitinio įvertinimo, kurio vidutinis vartotojas neatlieka; požymis, jog kiekviena šokolado plytelė yra atskira nuo kitų šokolado plytelių, laikytinas technine funkcija, siekiant praktiškumo bei patogumo tikslų. Pažymėjo, kad ieškovo įrodymai dėl užimamos rinkos dalies pagrindžia „Ludwig chocolates" bendras pardavimų apimtis Lietuvoje 2008-2009 metais, tačiau šiuose dokumentuose nėra išskirta, kokia pardavimų dalis tenka būtent ginčo prekių ženklui; be to, ieškovo pateiktame įrodyme „Top 10 Šokolado plytelių pavadinimų. Lietuva – rinkos dalis“ taip pat neišskirtas pareikštas registruoti žymuo, todėl paminėti įrodymai paliudija tik faktą, kad buvo reklamuojami ieškovo gaminiai, pažymėti žodiniu ženklu „Schogetten“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, nurodydamas, kad VPB Apeliacinis skyrius, priimdamas ginčo sprendimą, nepažeidė PŽĮ 6 straipsnio nuostatų (2 b. t., 229-233 l.).

Teismas, spręsdamas dėl ginčo prekių ženklo skiriamojo požymio „grafinis žvaigždės elementas viršuje“, nurodė, kad šokoladiniams saldainiams yra būdingas jų paviršiaus dekoratyvus apipavidalinimas tam tikrais elementais, jų variacijomis, ir nors žvaigždė yra įregistruota, kaip savarankiškas Bendrijos prekių ženklas (reg. Nr. 1707306), tačiau šis prekių ženklas yra įregistruotas kaip vaizdinis, bet ne erdvinis; be to, žvaigždės ženklas yra naudojamas ant gaminių, pelniusių Lietuvos metų gaminio įvertinimą, o atsižvelgus į tai, kad šokolado gabalėlio paviršiaus plotas yra mažas, grafinis elementas yra gana smulkus, mažai tikėtina, kad vidutinis vartotojas įdėmiai analizuos ir vertins žvaigždžių skirtumus. Konstatavo, jog dėl nurodyto dekoratyvus šokolado gabalėlio papuošimas, turint omenyje mažą vartotojo pastabumo laipsnį, renkantis kasdieninio vartojimo pigias prekes, negali būti vertinamas kaip suteikiantis skiriamąjį požymį.

Teismo teigimu, dėl ieškovo nurodyto skiriamojo požymio „parabolės išgaubtumo šokolado gabalėlis su švelniai aptakiomis briaunomis“ svarbu tai, kad ginčo prekių ženklo forma įprasta šokoladams, kad vartotojas (pirkėjas) šokoladą įsigyja pakuotėje, kurioje šokolado gabalėliai yra vienas šalia kito, todėl toks požymis, kaip švelniai aptaki briauna, parabolės išgaubtumas nėra aiškiai pastebimas; be to, paprastas vartotojas suvokia prekių ženklą kaip visumą, nesigilindamas į jo detales, o šokolado gaminiai yra pigios ir greitai suvartojamos prekės, todėl vartotojai, įsigydami tokias prekes, neskiria tam pernelyg didelio dėmesio, o pastebėti šokolado gabaliuko formą galima tik po išsamaus ir įdėmaus įvertinimo, kurio vidutinis vartotojas neatlieka, įsigydamas kasdieninio naudojimo prekes. Dėl ieškovo nurodyto Prekių ženklo skiriamojo požymio „kiekviena šokolado plytelė yra atskira nuo kitų šokolado plytelių“ teismas pažymėjo, kad vartotojas šokoladą įsigyja pakuotėje, kurioje šokolado gabalėliai yra vienas šalia kito, todėl paminėtas požymis pastebimas tik praplėšus pakuotę, be to, ir kiti gamintojai ant šokoladų įpakavimo vaizduoja ne vientisą šokoladą, o atlaužtas šokolado plyteles. Todėl teismas sutiko su VPB Apeliacinio skyriaus išvada, jog toks požymis laikytinas technine funkcija, siekiant praktiškumo bei patogumo tikslų.

Teismas sprendė, kad ginčo prekių ženklas tiesiogiai žymi prekę, kuriai žymėti jis yra įregistruotas, t. y. šokolado plytelę, todėl toks žymuo neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir VPB direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. Įsakymu Nr. 3R-37„Dėl prekių ženklų registracijos taisyklių ZR/03/2004 patvirtinimo“ patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių Nr. ZR/03/2004 (toliau – Taisyklės), galiojusių iki 2013 m. birželio 1 d., 114.2 punkto reikalavimų, todėl jis negali būti registruojamas. Teismo teigimu, konstatavus, jog žymuo neturi skiriamojo pobūdžio, neturi pagrindo teigimas, kad toks prekių ženklas identifikuos juo žymimos prekės kilmės šaltinį.

Teismo nuomone, 2009 m. vartotojų apklausos metu respondentams buvo pateiktos kortelės su šokolado gabaliukų kopijomis, tuo tarpu ieškovas įrodinėja, jog vartotojas žino šio ženklo erdvinę formą, todėl paminėtos apklausos duomenys neįrodo ieškovo ieškinio pagrįstumo. Pasak teismo, pirkėjai sieja ieškovo pareikštą registruoti prekių ženklą su žodiniu prekių ženklu „Schogetten“, nes ant šokolado pakuotės šalia grafinio žymens yra ir pavadinimas „Schogetten“, be to, įsigydamas šokoladą, pirkėjas taip pat tiesiogiai nesusiduria su erdvine šokolado gabaliuko forma. Beje, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog daugiau nei pusė respondentų nesusiejo apklausai pateiktų pavyzdžių su prekių ženklu „Schogetten“, o tai reiškia, kad negalima absoliučiai teigti, jog vartotojas atpažįsta ieškovo pateiktą registruoti prekių ženklą.

Taip pat teismas nurodė, kad atmeta ieškovo teismui pateiktus įrodymus dėl įmonės investicijų, skirtų Prekių ženklo reklamai, dydžio, kadangi jie nebuvo pateikti, teikiant paraišką VPB; be to, iš pateiktų duomenų matyti, jog buvo reklamuojamas prekių ženklas „Schogetten“, o ne atskiri erdvinės formos šokolado gabaliukai, o kiti ieškovo pateikti į bylą įrodymai, pagrindžiantys prekių ženklo rinkos dalį, ženklo naudojimo dažnumą, geografines ribas bei trukmę, yra susiję su prekių ženklu „Schogetten“ bei visa šokolado „Schogetten“ pakuote, bet ne specifiniu erdvinio ženklo požymiu. Teismo teigimu, iš pateiktų įrodymų negalima spręsti, jog ieškovo pareikštas įregistruoti žymuo yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – suteikti teritorinę apsaugą tarptautinei prekių ženklo registracijai Nr. 666252 Lietuvoje (2 b. t., 235-243 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai sprendė, kad Prekės ženklas negali būti įregistruojamas, vadovaujantis PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kad nei vienas iš trijų ieškovo nurodytų Prekių ženklo požymių, vertinant juos atskirai nuo kitų, neturi skiriamojo požymio:

1.1. Į bylą pateikti įrodymai, jog grafinis žvaigždės elementas yra įregistruotas, kaip savarankiškas Bendrijos prekių ženklas (reg. Nr. 1707306), todėl šis žymuo, sudarantis vieną iš ginčo prekių ženklo elementų, yra pripažintas turinčiu skiriamąjį požymį, ir šios aplinkybės ieškovui nebereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 4-5 p.). Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šis elementas yra naudojamas ar įregistruotas ir kitų gamintojų 30 klasės prekėms žymėti;

1.2. Parabolės išgaubtumo šokolado gabalėlio su švelniai aptakiomis briaunomis forma nėra įprasta šokoladams ir į bylą nepateikta įrodymų, kad egzistuoja tapačios ar panašios šokolado gabalėlio formos, kurios būtų naudojamos kitų gamintojų. Ši parabolės forma yra akivaizdžiai matoma ant kiekvienos šokolado pakuotės formos, todėl tam, jog pastebėti šokolado gabaliuko formą, nebūtina pamatyti pačią prekę, t. y. realų šokolado gabalėlį. Be to, ieškovo naudojama forma – lengvai įsimenama, o tai patvirtina vartotojų apklausos rezultatai;

1.3. Teismas nepagrindė savo motyvo, kad maža atskira šokolado plytelė, vertinant ją kartu su ypatingomis formos proporcijomis, yra būdinga šios rūšies gaminiams;

1.4. Apygardos teismas, spręsdamas dėl ginčo prekių ženklo skiriamojo požymio, pasisakė ir dėl tokių reikalavimų prekių ženklo elementams (dydis ir prekių naudojimo ypatybės), kurie yra pertekliniai, lyginant su kitiems prekių ženklams keliamais reikalavimais, nukrypdamas nuo Europos Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią nėra pagrindo taikyti griežtesnius kriterijus ar reikalavimus, vertinant erdvinių prekių ženklų skiriamuosius požymius, lyginant su kitoms prekių ženklų kategorijoms taikomais kriterijais ir reikalavimais. Be to, teismas nepagrįstai nenagrinėjo aplinkybės, ar visų Prekių ženklo požymių visuma turi bent minimalų skiriamąjį požymį.

Teismas, nagrinėdamas ginčo prekių ženklo aprašomąjį pobūdį, nurodytą PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 114.2. punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis žymens skiriamąjį požymį, neatsižvelgęs į tai, kad Prekių ženklą sudaro erdvinės formos ir piešinio derinys, kurių nei vienas neaprašo šokolado prekių savybių nei žodžiu, nei vaizdu. Ginčo prekių ženklas suteikia galimybę vartotojams atskirti juo žymimas prekes nuo kitų gamintojo prekių, todėl negalima teigti, jog ginčo prekių ženklas neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. Prekės ženklas dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį, o teismas be pagrindo to nepripažino:

3.1. Atliekant vartotojų apklausą, jiems buvo pateikta kortelė S3 su ginčo prekių ženklo, o ne šokolado plytelės atvaizdu, o 47 proc. apklaustų vartotojų, nenurodžius jiems atsakymų variantų, ginčo prekių ženklą susiejo su kitu ieškovui priklausančiu prekių ženklu „Schogetten“, t. y. teisingai identifikavo Prekės ženklo kilmę, ir net 56 proc. vartotojų teisingai susiejo ginčo prekių ženklą su

3.2. Reklaminė medžiaga patvirtina, jog, prekiaujant „Schogetten“ gaminiais bei reklamuojant „Schogetten“ gaminius, kartu naudojamas ir matomas erdvinis šokolado plytelės vaizdas, todėl pateikti įrodymai, patvirtinantys pardavimų trukmę bei apimtis, užimamą rinkos dalį, taip pat reklamos apimtis ir būdus bei ieškovo paaiškinimai turėtų būti vertinami kompleksiškai, kaip įrodymų visuma, pagrindžianti ginčo prekių ženklo reklamą ir naudojimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, nurodydamas iš esmės tokius pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į ieškinį (2 b. t., 251-256 l.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, padarė motyvuotą išvadą dėl atsakovo sprendimo teisėtumo, ir turėjo pagrindo atmesti ieškovo ieškinį.

PŽĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prekių ženklas – tai bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų, ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Žymuo nepripažįstamas prekių ženklu ir neregistruojamas, jeigu jis neturi skiriamojo požymio (PŽĮ 6 str. 1 d. 2 p.), t. y. jeigu žymuo negali atskirti vieno asmens prekių nuo kito asmens prekių, dėl to, kad aprašo prekes ar paslaugas žodžiu arba vaizdu (Taisyklių 114.2.1. p.), ar yra sudarytas tik iš visuotinai pripažintų bendrinių žodžių, pavadinimų, žymenų (Taisyklių 114.2.6. p.); arba žymi ar nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas (PŽĮ 6 str. 1 d. 4 p.; Taisyklių 114.4.1. p.). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai prekių ženklams nėra savitiksliai, jais užtikrinama, kad saugomas išimtinių teisių pagrindu prekių ženklas atliktų savo, kaip prekių ženklo, funkciją – atskirtų vieno subjekto gaminamas prekes arba teikiamas paslaugas nuo kito subjekto gaminamų prekių arba teikiamų paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003, 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2009). Prekių ženklo neatitiktis absoliutiems prekių ženklo reikalavimams (absoliučių prekių ženklo registracijos negaliojimo pagrindų buvimas) reiškia, jog toks žymuo apskritai per se (kaip toks) negali būti saugomas išimtinių teisių pagrindu, nes jis neturi esminės savybės – neatlieka prekių atskyrimo funkcijos; šiuo atveju nėra aktualus prekių ženklo poveikis trečiųjų asmenų teisėms (PŽĮ 6 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-554/2000; 2006 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2006).

Pagal teismų praktiką, prekių ženklo funkcija atskirti prekes reiškiasi trimis pagrindiniais aspektais: 1) prekių ženklas skirtas ir nurodo konkrečias prekes ar paslaugas pagal Tarptautinę Nicos klasifikaciją; 2) prekių ženklas identifikuoja prekių kilmės šaltinį; 3) prekių ženklas atskiria vieno konkretaus gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių; prekių ženklo atitiktis įstatyme įtvirtintiems reikalavimams negali būti vertinamas abstrakčiai, tai turi būti atliekama konkrečių prekių ir konkretaus gamintojo požiūriu, o tai reiškia, kad turi būti nustatinėjama, ar suinteresuoti vartotojai konkretaus gamintojo konkrečias prekes atskiria pagal joms žymėti naudojamą prekių ženklą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003 m. gegužės 6 d. sprendimas byloje Nr. C-104/01, 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Nr. C-363/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2010).

Be to, PŽĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punktuose numatytais atvejais žymuo gali būti pripažįstamas prekių ženklu ir jo registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos, po paraiškos padavimo ar prekių ženklo registracijos datos prekių ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį. Tai yra ne taisyklė, bet taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma, tik konstatavus, kad prekių ženklas gali atlikti prekių komercinės kilmės (komercinio šaltinio) identifikavimo funkciją, kad dėl prekių ženklo didelė dalis atitinkamai grupei priklausančių asmenų priskiria prekes, kaip kilusias iš konkrečios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).

Bylos duomenimis, ieškovas nuo 1996 m. spalio 30 d. yra tarptautinio vaizdinio prekių ženklo Nr. 666252, sudaryto iš trijų mažų šokolado „plytelių“ (dalių, „gabalėlių“) vaizdų, pateiktų skirtingose padėtyse, įregistruoto žymėti 30 klasės prekėms „šokolado gaminiai, taip pat šokolado gaminiai su kremu ar kitokiu įdaru“, savininkas (1 b. t., 22-35 l.). Pažymėtina, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde be pagrindo teigia, jog jo įregistruotas tarptautinis Prekių ženklas (reg. Nr. 666252) yra erdvinis, kadangi, tarptautinės registracijos išrašo duomenis, šiam prekių ženklui pagal Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) standartą ST. 60 („Ženklų bibliografinių duomenų rekomendacijos“) suteiktas kodas Nr. 531, kuris nurodo, jog Prekių ženklas yra vaizdinis („Figurative elements (Vienna Clasification)“), o erdviniai prekių ženklai žymimi kodu Nr. 554 („Three-dimensional trade mark“).

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad apygardos teismas be pagrindo konstatavo, jog ieškovo pareikštas įregistruoti žymuo, sudarytas iš trijų mažų šokolado „plytelių“ (dalių, „gabalėlių“) vaizdų, pateiktų skirtingose padėtyse (toliau – Žymuo, ginčo žymuo), neturi skiriamojo požymio (PŽĮ 6 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, vertinant, ar žymuo (prekių ženklas) turi skiriamąjį požymį, atsižvelgiama į vidutinio vartotojo požiūrį, kuris paprastai prekių ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011). Nagrinėjamu atveju ginčo žymens, skirto žymėti šokolado gaminiams, skiriamasis požymis vertintinas, atsižvelgiant ne tik į PŽĮ bei Taisyklėse nustatytus reikalavimus prekių ženklams, bet ir į vidutinio vartotojo požiūrį.

Byloje nustatyta, jog kiti šokoladų bei šokoladinių saldainių (kuriems žymėti įregistruotas ieškovo tarptautinis Prekių ženklas) gamintojai šokolado gaminių paviršių taip pat dekoruoja grafiniais elementais (AB „Vilniaus pergalė“, AB „Naujoji rūta“, įmonė „Lindt & Sprüngli (International) AG“; 1 b. t., 39-46 l.), todėl ieškovo nurodytas grafinio žvaigždės elemento naudojimas šokolado gabalėlio viršuje nėra išskirtinis ar neįprastas šokolado gaminio požymis šioje rinkoje; be to, apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad žvaigždės ženklas yra naudojamas ant gaminių, pelniusių Lietuvos metų gaminio įvertinimą, dėl ko šis ženklas vartotojams gali asocijuotis ne tik su vienu šokolado gamintoju (ieškovu), bet ir su produkto (nebūtinai šokolado ar šokoladinio gaminio) įvertinimu (CPK 178, 314 str.). Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog dekoratyvus šokolado gabalėlio papuošimas grafiniu žvaigždės elementu šokolado gabalėlio viršuje, renkantis kasdienio vartojimo pigias prekes, negali būti vertinamas, kaip suteikiantis skiriamąjį požymį ginčo žymeniui, nors ieškovo paminėta žvaigždė yra įregistruota kaip savarankiškas vaizdinis Bendrijos prekių ženklas (reg. Nr. 1707306).

Be to, apygardos teismas teisingai nurodė, kad nesuteikia ginčo žymeniui skiriamojo požymio ir ieškovo nurodyti elementai – jame vaizduojamas parabolės išgaubtumo šokolado gabalėlis su švelniai aptakiomis briaunomis bei trys mažos šokolado „plytelės“ (dalys), o ne sujungtų šokolado „plytelių“ visuma. Minėta, kad vidutinis vartotojas neanalizuoja atskirų prekių ženklo detalių, todėl nėra pagrindo teigti, jog vartotojai, įsigyjantys šokolado gaminius, pastebės ginčo žymenyje pavaizduotų šokolado gabaliukų (plytelių) išgaubtumo bei nuožulnumo ypatybes, nes ši forma, nors ir nežymiai skiriasi nuo kitų rinkoje esančių šokolado gabaliukų formų, neturi išskirtinio ypatumo, dėl kurio vartotojai pagal šokolado gabaliukų formą atpažintų prekės gamintoją (kilmės šaltinį). Tokios nuomonės laikomasi ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje (Europos Teisingumo Teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimas byloje Nr. C-136/02 P). Be to, iš bylos įrodymų matyti, jog ir kiti gamintojai ant šokoladų pakuočių vaizduoja ne vientisą šokoladą, sudarytą iš sujungtų šokolado „plytelių“ (dalių), bet kelias mažas šokolado „plyteles“ (dalis) (1 b. t., 39, 41, 43 l.).

Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo nurodyti žymens požymiai (grafinis žvaigždės elementas viršuje, parabolės išgaubtumo šokolado gabalėlis su švelniai aptakiomis briaunomis, trijų mažų atskirų šokolado plytelių vaizdas) nesudaro pagrindo vidutiniam vartotojui atskirti ieškovo prekes, pažymėtas ginčo žymeniu, nuo kitų asmenų prekių, be to, apygardos teismas neiškėlė griežtesnių reikalavimų šiam žymeniui, nei būtina, nustatant, ar žymuo turi skiriamąjį požymį ir gali būti pripažintas prekių ženklu (Taisyklių 114.2. p.; CPK 185 str.). Juolab kad nėra pagrindo teigti, jog šių elementų visuma turi skiriamąjį požymį, kadangi ji nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo vidutiniam vartotojui identifikuoti prekių kilmės šaltinį ar (ir) atskirti vieno konkretaus gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių (PŽĮ 2 str. 1 d., 6 str. 1 d. 2 p.; Taisyklių 114.2.1., 114.2.6. p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ginčo žymuo neatitinka ir PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų.

Minėta, kad Prekių ženklas sudarytas iš trijų šokolado gabalėlių vaizdų, pateiktų skirtingose padėtyse, kad ginčo žymuo pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neturi skiriamojo požymio, ir jis negali būti įregistruotas, kaip prekių ženklas, kadangi neatlieka prekių ženklo funkcijos – nesuteikia galimybės vartotojams atskirti juo žymimas prekes nuo kitų gamintojo prekių.

Dėl to apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog ieškovo pareikštą registruoti žymenį vidutinis vartotojas suvoks ne kaip prekių ženklą, bet kaip žymenį, nurodantį prekės rūšį – šokolado gaminį, šokoladą (PŽĮ 6 str. 1 d. 4 p.; Taisyklių 114.4., 114.4.1. p.; CPK 185 str.), o apeliantas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepaneigė šios teismo išvados (CPK 314 str.). Nors teismas be pagrindo nurodė, jog, priimdamas šią išvadą, vadovavosi Taisyklių 114.2 punkto nuostatomis, tai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 328 str.).

Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju pareikštas registruoti ženklas atitinka PŽĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias žymuo gali būti pripažintas prekių ženklu, jeigu ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį.

Nors apeliantas teigia, jog aplinkybę, kad jo prašomas įregistruoti žymuo yra įgijęs skiriamąjį požymį, patvirtina į bylą pateikti įrodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo į bylą pateikta vartotojų apklausos ataskaita neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo (1 b. t., 54-67 l.; CPK 176-177, 183, 185 str.). Pagal 2009 m. spalio mėn. 26 d. – 2009 m. lapkričio 6 d. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos ataskaitos duomenis, respondentams buvo užduoti iš viso 5 klausimai, tarp jų antras klausimas: „Kuriuos iš kortelėje S2 pateiktų 100 gramų šokolado plytelių pavadinimų (prekių ženklų) Jūs žinote?“, o vienas iš galimų į antrą klausimą atsakymų nurodytas – „Schogetten“ (atsakymas Nr. 6); vėliau respondentams buvo užduotas trečias klausimas: „Kaip Jūs manote, kokio pavadinimo (prekių ženklas) šokoladas pateiktas kortelėje S3?“, nenurodant galimų atsakymų variantų. Taigi, atliekant paminėtą apklausą, respondentams iš anksto buvo nurodytas galimas atsakymas į trečią klausimą. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad respondentai, jiems uždavus trečią klausimą ir parodžius kortelę S3, joje esantį atvaizdą susiejo su ieškovo žodiniu prekių ženklu „Schogetten“, o ne su „Schogetten“ šokolado gamintoju, t. y. ieškovu. Taigi ieškovas neįrodė, kad ginčo žymuo gali atlikti prekių komercinės kilmės (komercinio šaltinio) identifikavimo funkciją, ir kad būtent dėl šio žymens didelė dalis vartotojų nurodo, jog prekės yra gaminamos ieškovo (CPK 12, 176-178 str.); tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, kurie neturi reikšmės teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą.

TeisėjaiAlė BukavinienėAudronė JarackaitėVigintas Višinskis