Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo UAB “R” (duomenys pakeisti) akcininko R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla R. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB “R” (duomenys pakeisti) direktoriaus R. G. atžvilgiu buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal UAB “R” (duomenys pakeisti) akcininko R. K. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad R. G., būdamas UAB “R” (duomenys pakeisti) direktoriumi, nepateikdamas Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. prašomų dokumentų susipažinimui, eliminuodamas jį iš bendrovės veiklos valdymo, nepriimdamas korespondencijos, nesilaikė Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio, 16 straipsnio l dalies 4 punkto, 16¹ straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio l dalies nuostatų, tokiais savo veiksmais pažeisdamas R. K. kaip akcininko turtines ir neturtines teises bei padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ str. 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą R. G. atžvilgiu pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl R. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ str. 1 d. Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos (ATPK 50⁵ str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2015-01-01) nustato, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo), užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo 2 000 iki 10 000 Lt.

Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 4 p. numato akcininkų teisę gauti šio Įstatymo 18 str. 1 d. nurodytą informaciją apie bendrovę. Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. taip pat yra nustatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šie dokumentai nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais.

Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra UAB “R” (duomenys pakeisti) direktorius, kuriam priklauso 60 įmonės akcijų (b. l. 38). Pareiškimą dėl administracinės bylos iškėlimo padavęs R. K. nuosavybės teise valdo 40 įmonės akcijų (b. l. 38). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB “R” (duomenys pakeisti) akcininkas R. K. 2014 m. balandžio 30 d. bendrovės direktoriui R. G. pasirašytinai įteikė prašymą pateikti jam 2014 m. balandžio 30 d. UAB “R” (duomenys pakeisti) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 6 (b. l. 18). Atsakydamas į šį prašymą, R. G. 2014 m. gegužės 8 d. R. K. adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, registruotu laišku išsiuntė minėtą protokolą Nr. 6 (b. l. 79-80), kuris gavėjui įteiktas buvo 2014 m. gegužės 10 d. (b. l. 21-22, 83). Šias aplinkybes apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino ir UAB „R” (duomenys pakeisti) direktorius R. G., kuris paaiškino, kad 2014 m. balandžio 30 d. UAB “R” (duomenys pakeisti) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 6 tikrai buvo išsiųstas R. K. (b. l. 91). R. K. tiek pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimo (b. l. 1-5), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 90), tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad 2014 m. gegužės 10 d. jam buvo atsiųstas ne minėtas protokolas Nr. 6, o 2013 m. balandžio 30 d. UAB “R” (duomenys pakeisti) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 5 (b. l. 19-20). Pasak apelianto, akivaizdu, jog gavęs protokolą Nr. 6 jis nebūtų kreipęsis į teismą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimo R. G. atžvilgiu, nesant tam pagrindo. Apeliantas mano, kad pareiškime nurodytos aplinkybės, kad R. G. nepateikė protokolo Nr. 6, yra laikytinos objektyviai teisingomis ir įrodytomis bei pakankamomis pripažinti R. G. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ str. 1 d. Apeliantas nurodo, kad R. G. nurodytos aplinkybės, jog jis 2014-05-08 R. K. pateikė protokolą Nr. 6, yra akivaizdžiai neteisingos, kadangi laiško turinys nėra nurodytas siuntimo dokumente. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nors apeliantas nurodo, kad 2014 m. gegužės 10 d. jam buvo atsiųstas ne minėtas protokolas Nr. 6, o 2013 m. balandžio 30 d. UAB “R” (duomenys pakeisti) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 5, tačiau jis teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Prie pareiškimo pridėtas 2013 m. balandžio 30 d. UAB “R” (duomenys pakeisti) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 5 nepaneigia R. G. nurodytos aplinkybės, kad protokolas Nr. 6, dėl kurio vyksta ginčas, buvo išsiųstas R. K.. Pažymėtina, kad visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad objektyviais byloje surinktais įrodymais neįrodyta, kad R. G., būdamas bendrovės direktoriumi, pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nesuteikė akcininkui galimybės susipažinti su prašomu protokolu, t. y. nepateikė 2014 m. balandžio 30 d. UAB “R” (duomenys pakeisti) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 6.

Kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nustatė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateikto prašymo perduoti (įteikti) dokumentą matyti, kad 2013-09-27 R. K. kreipėsi į antstolį D. K. prašydamas įteikti rašytus įspėjamuosius raštus, tarnybinį pranešimą UAB “R” (duomenys pakeisti) vyr. finansininkei J. S. tiesiogiai, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 10), tačiau 2013-10-02 adresatui adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėti dokumentai nebuvo įteikti, nes gavėjas nurodytu adresu nerastas, 2013-10-04 dokumentai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje neįteikti, nes gavėjas nurodytu adresu nerastas, bei nurodyta, kad gavėjas domofonu atsiliepė ir įleido į laiptinę, tačiau buto durų neatidarė (b. l. 11). 2014-01-24 R. K. siuntė UAB “R” (duomenys pakeisti) reikalavimą nutraukti netinkamą veiklą su ieškiniu dėl bendrovės veiklos tyrimo, bei prašymu iki 2013-02-05 pašalinti netinkamos veiklos aplinkybes, suteikiant neribotą teisę susipažinti su visais įmonės veiklos dokumentais, pasidaryti nemokamas kopijas (b. l. 12-15), registruotas laiškas 2014-03-03 grąžintas neįteiktu, su prierašu, kad neatsiėmė pašte (b. l. 16-17). 2014-06-03 UAB “R” (duomenys pakeisti) direktoriui R. G. siųstas registruotas laiškas su ieškiniu bei prašymu iki 2014-06-10 pašalinti netinkamos veiklos aplinkybes, suteikti neribotą teisę susipažinti su visais įmonės veiklos dokumentais, pasidaryti nemokamas kopijas, 2014-07-07 grąžintas R. K. neįteiktas, su prierašu, kad neatsiėmė (b. l. 23-28). 2014-06-05 R. K. siųstas registruotas laiškas bendrovės direktoriui R. G. adresu (duomenys neskelbtini) su prašymu sukviesti skubų akcininkų susirinkimą bei pateikti dokumentus ar jų kopijas, grąžintas siuntėjui 2014-07-09 neįteiktas, su prierašu, kad neatsiėmė (b. l. 29-34). Į bylą pateikti įrodymai, kad akcininkas R. K. 2013-05-14, 2013-05-23, 2013-09-27, 2013-10-01, 2013-11-29, 2014-01-02 siuntė UAB “R” (duomenys pakeisti) registruotus laiškus, kurie grįžo neįteikti, su prierašu, kad neatsiėmė (b. l. 35-37). Atkreiptinas dėmesys, kad visi minėti laiškai, adresuoti UAB “R” (duomenys pakeisti), grįžo neįteikti, nes buvo neatsiimti. Nors apeliantas nurodo, kad tai buvo daroma išskirtinai dėl R. G. kaip įmonės vadovo veiksmų, galimai tyčia nepriimant registruotų siuntų, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-29254-608/2014 pagal R. K. prašymą UAB „R2 grupė“ dėl dokumentų kopijų pateikimo. Vertinant šiuos bylos duomenis, pažymėtina, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas. Taigi akivaizdu, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir spręsdamas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ATPK 505 straipsnį, tuo pačiu negali išspręsti ir civilinio ginčo dėl akcininko teisės gauti informaciją, jei toks yra kilęs. Tais atvejais, kai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą konstatuojama, kad ginčijama akcininko teisė gauti informaciją, ginčas dėl teisės gauti informaciją turi būti nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo UAB “R” (duomenys pakeisti) akcininko R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.